2019 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Portugalijos Respublika
(Byla C-49/19)
Proceso kalba: portugalų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Costa de Oliveira ir L. Nicolae
Atsakovė: Portugalijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
pripažinti, kad, nustačiusi specialųjį įnašą, skirtą su universaliąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynosioms sąnaudoms paskirstyti nuo 2007 m. iki kol universaliąją paslaugą pradės teikti vienas ar keli teikėjai, kurie bus paskirti pagal Įstatymo Nr. 5/2004 99 straipsnio 3 dalį ir laikantis Įstatymo Nr. 35/2012 dėl kompensavimo fondo 17 ir 18 straipsnių, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)1 13 straipsnio 3 dalį ir IV priedo B dalį;
priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagal kartu skaitomas Universaliųjų paslaugų direktyvos 13 straipsnio 3 dalies ir IV priedo B dalies nuostatas, su universaliąja paslauga susijusių įsipareigojimų grynųjų sąnaudų paskirstymo tarp elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjų mechanizmas atitinka skaidrumo, minimalaus rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.
Portugalijos Įstatymu Nr. 35/2012 įsteigiamas elektroninių ryšių universaliosios paslaugos kompensavimo fondas, skirtas finansuoti grynąsias sąnaudas, patiriamas dėl su universaliąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo, ir užtikrinti šių sąnaudų padalijimą įmonėms, turinčioms jį mokėti.
Pagal šio įstatymo 6 straipsnį kompensavimo fondas skirtas finansuoti grynąsias universaliosios paslaugos sąnaudas, nustatytas skelbiant 2004 m. vasario 10 d. Įstatymo Nr. 5/2004 99 straipsnio 3 dalyje numatytus kvietimus teikti paraiškas, kai tos sąnaudos, ICP-ANACOM nuomone, yra pernelyg didelės. Jis taip pat skirtas finansuoti su universaliąją paslauga susijusias grynąsias sąnaudas, patirtas iki tol, kol pagal šią nuostatą paskirtas vienas ar keli tiekėjai pradės teikti universaliąją paslaugą, nustatant specialiųjų įnašą įmonėms, turinčioms jį mokėti 2013, 2014 ir 2015 m.
Komisija mano, kad nustatydama specialųjį įnašą, skirtą universaliosios paslaugos sąnaudoms, patirtoms iki Įstatymo Nr. 35/2012 priėmimo, padengti, Portugalijos Respublika nesilaikė skaidrumo, minimalaus rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustatytų Universaliosios paslaugos direktyvos 13 straipsnio 3 dalyje ir IV priedo B dalyje.
____________
1 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367).