TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 15 d.

Byla F‑14/09

Ana Maria Almeida Campos ir kt.

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Į lingvistų pareigas priimtų administratorių ir į bendro pobūdžio pareigas priimtų administratorių nuopelnų palyginimas“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236  ir AE 152 straipsnius, kuriuo A. M. Almeida Campos ir kiti keturi Tarybos pareigūnai prašo panaikinti, pirma, Tarybos sprendimus atsisakyti įrašyti juos į pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos priskiriant prie AD 12 lygio per 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą ir, antra, sprendimus priskirti prie AD 12 lygio AD pareigų grupės pareigūnus, priimtus į kitas nei lingvistų pareigas.

Sprendimas: Panaikinti sprendimus, kuriais Taryba atsisakė per 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūrą paaukštinti ieškovų pareigas priskiriant prie AD 12 lygio. Atmesti likusią ieškinio dalį. Taryba padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Dalyko ir pagrindo sutapimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — Nuopelnų palyginimas — Taisyklės — Administracijos diskrecija — Ribos — Vienodo požiūrio principo paisymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

1.      Ieškinio ir skundo atitikties taisyklė pažeidžiama tik tuo atveju, jei teisme pareikšto ieškinio dalykas ar pagrindas skiriasi nuo nurodytojo skunde, „pagrindo“ sąvoką aiškinant plačiai. Taip aiškinant ir kalbant apie reikalavimą panaikinti, „ginčo pagrindu“ laikytina tai, kad ieškovas ginčija ginčijamo akto turinio teisėtumą, arba tai, kad jis ginčija šio akto formos teisėtumą.

Taigi, kadangi ieškovai skunde ginčijo aktų, skundžiamų teisme pareikštame ieškinyje, turinio teisėtumą, pagrindas, kuriuo ginčijamas minėtų aktų formos teisėtumas, taip pat yra priimtinas.

(žr. 28 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 119 ir 120 punktai.

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad per pareigų paaukštinimo procedūrą Paskyrimų tarnyba pasirinkimą atlieka remdamasi pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnų palyginimu.

Nors Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją tokį palyginimą atlikti pagal, kaip ji pati mano, tinkamiausią procedūrą ar metodą, ši diskrecija ribojama būtinybe atidžiai ir nešališkai atlikti minėtą palyginimą, paisant tarnybos interesų ir vienodo požiūrio principo. Praktikoje šį palyginimą reikia atlikti, remiantis vienodais kriterijais ir panašiais informacijos šaltiniais.

Be to, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies, pagal kurią Paskyrimų tarnyba turi atlikti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnų palyginimą, galima daryti prielaidą, kad toks palyginimas išplečiamas visų pareigūnų, kurie gali būti paaukštinti, neatsižvelgiant į tai, kokioms pareigoms jie priimti, atžvilgiu. Iš tikrųjų, toks reikalavimas yra vienodo požiūrio į pareigūnus principo ir pareigūnų galimybės siekti karjeros principų išraiška.

Per pareigų paaukštinimo procedūrą, kurią sudaro du vienas po kito einantys etapai, kai per pirmąjį etapą dvi skirtingos patariamosios paaukštinimo komisijos vertina lingvistų pareigas einančių administratorių ir kitas pareigas einančių administratorių nuopelnus, o per antrąjį etapą Paskyrimų tarnyba lygina atitinkamai vienai arba kitai iš šių dviejų grupių priklausančių administratorių nuopelnus, pirmasis paaukštinimo procedūros etapas, t. y. dviejų skirtingų patariamųjų paaukštinimo komisijų atliekamas dviejų administratorių grupių išankstinis vertinimas, atsižvelgiant į pirmiesiems paskirtų užduočių specifiką antriesiems patikėtų užduočių atžvilgiu, skirtas tik tam, kad Paskyrimų tarnyba turėtų informacijos, susijusios su pareigūnų, kurie gali būti paaukštinti, pavardėmis, netrukdo atlikti kandidatų nuopelnų palyginimo ir, atvirkščiai, padeda įgyvendinti gero administravimo principą.

Tačiau kalbant apie antrąjį paaukštinimo procedūros etapą, t. y. Paskyrimų tarnybos atliekamą pareigūnų, kurie gali būti paaukštinti, nuopelnų vertinimą, Reglamentu 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, buvo panaikintas iki tol buvęs lingvistų pareigų, į kurias priimti A–D kategorijų pareigūnai, ir lingvistų pareigų, į kurias priimti LA kategorijos pareigūnai, atskyrimas ir sukurta nauja karjeros struktūra, apimanti dvi pareigų grupes, t. y. asistentų pareigų grupę (AST), keičiančią ankstesnes C ir B kategorijas, bei administratorių pareigų grupę (AD), keičiančią ankstesnę A kategoriją ir LA kategoriją. Taigi, kadangi teisės aktų leidėjas nusprendė sujungti į vieną bendrą pareigų grupę visus administratorius, priimtus į lingvistų arba kitas pareigas, Paskyrimų tarnyba, įgaliota priimti sprendimus dėl pareigų paaukštinimo, turi atlikti bendrą visų administratorių, kurių pareigos gali būti paaukštintos priskiriant prie AD lygio, nuopelnų palyginimą.

(žr. 29–31 ir 33–35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. liepos 1 d. Sprendimo de Wind prieš Komisiją, 62/75, Rink. p. 1167, 17 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Tsirimokos prieš Parlamentą, T‑76/92, Rink. p. II‑1281, 21 punktas; 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 41 punktas; 1995 m. liepos 13 d. Sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑603, 20 ir 21 punktai; 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, T‑188/01–T‑190/01, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑495, 98 ir 121 punktai.