Tarnautojų Teismo (plenarinė sesija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 29 d.

Byla F‑7/07

Marie‑Thérèse Angioi

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Kvietimas teikti paraiškas – Pirminės atrankos procedūra – Kalbų mokėjimo reikalavimai – Diskriminacija – Trikdžiai laikant egzaminus“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo M.‑T. Angioi prašo panaikinti 2006 m. kovo 14 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimą, kuriuo ši tarnyba, paskelbusi kvietimą teikti paraiškas, kad būtų sudaryta kandidatų, kurie galėtų būti įdarbinti kaip sutartininkai, duomenų bazė, nusprendė dėl nepakankamų pirmųjų testų, skirtų žodinio ir matematinio mąstymo gebėjimams įvertinti, rezultatų neleisti ieškovei dalyvauti tolesnėje pirminėje atrankoje.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika, įstojusios į bylą šalys, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Kalbų mokėjimas – Pagrindinės kalbos pasirinkimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 3 dalies e punktas)

2.      Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Įvairių kalbinių versijų skirtumai

3.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Kalbų mokėjimas – Reikalavimas pakankamai mokėti konkrečią kalbą – Pateisinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalys; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 3 dalies e punktas)

4.      Procesas – Įstojimas į bylą – Pagrindas, kuriuo negali remtis palaikoma bylos šalis – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirta pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 110 straipsnio 3 ir 4 dalys)

5.      Pareigūnai – Konkursas – Sąjungos institucijų pareiga užtikrinti visiems kandidatams tinkamą ir teisingą egzaminų laikymą

6.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl sprendimo neleisti dalyvauti konkurse dėl nepakankamų pirminės atrankos testų rezultatų

7.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidato pašalinimas dėl nepakankamų testų su pasirenkamais atsakymais rezultatų – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

8.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Testų turinys – Klausimai su pasirenkamais atsakymais – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

9.      Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) – Kompetencija – Pirminės atrankos testų sutartininkams organizavimas ir jų neišlaikiusių kandidatų atmetimas – Įtraukimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimo 2002/620 3 straipsnio 2 dalis)

1.      Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 3 dalies e punktą asmuo gali būti įdarbintas sutartininku tik tuomet, jeigu jis, be kita ko, pateikia įrodymų, kad labai gerai moka vieną iš Sąjungos kalbų.

Tačiau šia nuostata nenustatoma, kad kalba, kurią kandidatas į sutartininko darbo vietą turi nuodugniai mokėti, turėtų būti tik valstybės, kurios pilietis jis yra, kalba arba tuo atveju, kai jis yra valstybės narės, kurioje yra kelios oficialiosios kalbos, pilietis, – jo mokymo kalba.

(žr. 67 ir 68 punktus)

2.      Vienodo Sąjungos teisės nuostatų taikymo, taigi ir aiškinimo, būtinumas neleidžia atskirai nagrinėti tik vienos dokumento redakcijos, bet reikalauja jį aiškinti atsižvelgiant į tikrą rengėjo valią ir jo siekiamą tikslą, be kita ko, remiantis kitomis Sąjungos kalbomis parengtais dokumentais. Todėl jeigu kalbinė versija sudaro mažumą, palyginti su kitomis kalbinėmis versijomis, šioms atiduodama pirmenybė.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Zangerl‑Posselt prieš Komisiją, F‑83/07, 49 punktas ir nurodyta teismo praktika, pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑62/10 P.

3.      Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 3 punkto e papunktyje įtvirtinti kalbos mokėjimo reikalavimai, šiuo atveju – nuodugniai mokėti vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai mokėti kitą Sąjungos kalbą tiek, kiek reikia pareigoms atlikti, yra tik minimalūs sutartininkų įdarbinimo reikalavimai. Taigi vadovaudamasi tarnybos ar darbo poreikiais administracija gali teisėtai nurodyti, kurią kalbą ar kalbas reikia nuodugniai arba patenkinamai mokėti.

Jeigu toks kalbos mokėjimo reikalavimas gali būti pagrįstas specifiniu darbo, kurį sutartininkas turėtų atlikti, pobūdžiu, jis taip pat gali būti bendrai pagrįstas vienos ar kelių vidaus komunikacijos kalbų vartojimu institucijoje. Kadangi institucija net be formalaus sprendimo turi teisę pasirinkti ribotą vidaus komunikacijos kalbų skaičių su sąlyga, kad šis pasirinkimas pagrįstas objektyviomis priežastimis, susijusiomis su darbo poreikiais, ši institucija gali teisėtai reikalauti iš sutartininkų, kuriuos ketina įdarbinti, mokėti vidaus komunikacijos kalbas.

Tačiau Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalimi aiškiai draudžiama bet kokia diskriminacija dėl kalbos, o pagal šio straipsnio 6 dalį laikantis nediskriminavimo ir proporcingumo principų bet koks jų taikymo apribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis ir pagrįstomis priežastimis ir juo turi būti siekiama teisėtų tikslų, vadovaujantis bendraisiais interesais įgyvendinant personalo politiką.

Tokį tikslą atitinkančiu turi būti laikomas kvietimas teikti paraiškas siekiant įdarbinti sutartininkus įvairioms užduotims Europos institucijose atlikti, kuriame antrosios kalbos pasirinkimas apribojamas anglų, prancūzų arba vokiečių kalbomis. Atsižvelgiant į šių kalbų vartojimą institucijose, kuriose įdarbinti sutartininkai turi atlikti pareigas, kvietime nurodytais kalbų mokėjimo reikalavimais siekiama įsitikinti, kad šie darbuotojai moka vidaus komunikacijos kalbas. Be to, priešingai nei pareigūnai, sutartininkai iš esmės dirba institucijose tik ribotą laiką, todėl galimų šių darbuotojų kalbos mokėjimo trūkumų nebus galima pašalinti taikant mokymo programas.

(žr. 89–92, 94, 95 ir 97 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1964 m. kovo 4 d. Sprendimo Lassalle prieš Parlamentą, 15/63, 73 ir 74 punktai; 2005 m. kovo 15 d. Sprendimo Ispanija prieš Eurojustą, C-160/03, kurioje generalinis advokatas M. Poiares Maduro pateikė išvadą, 49 ir 56 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑156/07 ir T‑232/07, 65 ir 75 punktai; 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑166/07 ir T‑285/07, 81 ir 93 punktai.

4.      Įstojusi į bylą šalis neturi teisės nurodyti argumento, kuriuo palaikoma bylos šalis negali remtis. Taip yra su pažeidimais, kurias negalėjo būti padaryta žala palaikomos šalies interesams, susijusių pagrindų atveju.

(žr. 112 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. vasario 9 d. Sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑3/92, 53 punktas.

5.      Remiantis gero administravimo ir vienodo požiūrio principais institucijos turi užtikrinti visiems konkurso dalyviams tinkamiausią ir teisingiausią egzaminų laikymą. Tačiau pažeidimai laikant konkurso egzaminus paveikia šių egzaminų teisėtumą tik tuomet, jeigu jie yra esminiai ir gali iškreipti rezultatus. Kai tokių pažeidimų būta, institucija atsakovė turi įrodyti, kad jie nepaveikė egzaminų rezultatų.

(žr. 123 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Neophytou prieš Komisiją, F‑22/05, 60 punktas.

6.      Kandidatas, grįsdamas savo reikalavimus panaikinti sprendimą neleisti jam dalyvauti tolesniuose testuose, veiksmingai ginčyti visų Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) kandidatams praneštų pirminės atrankos rezultatų patikimumą galėtų tik tuo atveju, kai tai padėtų įrodyti, kad jis įvykdė EPSO nurodytus reikalavimus, susijusius su pirminės atrankos testų įvertinimu, t. y. per šiuos testus surinko teisingų atsakymų minimumą.

(žr. 128 punktą)

7.      Jei nėra ypatingų aplinkybių, administracija, kuri rengia egzaminus, kad įdarbintų, pateikusi juose klausimus su keliais atsakymo variantais, įvykdo pareigą motyvuoti, kai šių egzaminų neišklaikusiems kandidatams praneša apie procentinę teisingų atsakymų dalį ir pateikia, jei to prašoma, teisingus atsakymus į kiekvieną užduotą klausimą. Kitaip galėtų būti tik tuo atveju, kai ieškovas skunde konkrečiai ginčytų kai kurių klausimų tinkamumą ar teisingu laikytino atsakymo pagrįstumą ir kai jo rezultatų ir minimalaus įvertinimo skirtumas būtų toks, kad, pripažinus jo prieštaravimą pagrįstu (tokiu atveju teismas turėtų nustatyti, kad faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės), jis galėtų patekti į nagrinėjamus egzaminus išlaikiusių kandidatų sąrašą. Iš esmės tokiu atveju administracija, atsakydama į skundą, turėtų pateikti būtiną informaciją, konkrečiai kalbant, ieškovui per egzaminus pateiktus klausimus.

(žr. 138 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, 32 punktas.

8.      Egzaminų, kai pateikiami klausimai su keliais atsakymo variantais, atveju Tarnautojų teismas galėtų suabejoti klausimų paskirstymo pagal skirtingus sunkumo lygius pagrįstumu tik išnagrinėjęs visus klausimus, o tai daryti jis gali tik esant daugeliui veiksnių, iš kurių paaiškėja, kad organizatorių atliktas paskirstymas klaidingas ir viršija jų turimą diskreciją.

(žr. 146 punktą)

9.      Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio ir Sprendimo 2002/620 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad Europos personalo atrankos tarnyba turi kompetenciją rengti sutartininkų pirminės atrankos testus ir atmesti šiuos testus neišlaikiusių kandidatų kandidatūras.

(žr. 151 ir 152 punktus)