BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. vasario 17 d.(*)
„Valstybės pagalba – Oro transporto Švedijoje, iš Švedijos ir į ją rinka – Paskolų garantijos, skirtos oro transporto bendrovėms remti COVID‑19 pandemijos kontekste – Sprendimas neteikti prieštaravimų – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema – Priemonė, skirta dideliems valstybės narės ekonominiams sutrikimams atitaisyti – Laisvė teikti paslaugas – Vienodas vertinimas – Proporcingumas – Švedijos valdžios institucijų išduotos licencijos turėjimo kriterijus – Nepalygintas pagalbos teigiamas ir neigiamas poveikis prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją – SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas – Ratio legis – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑238/20
Ryanair DAC, įsteigta Swords (Airija), atstovaujama advokatų E. Vahida, F.‑C. Laprévote, S. Rating ir I.‑G. Metaxas-Maranghidis,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, S. Noë ir F. Tomat,
atsakovę,
palaikomą
Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos E. de Moustier, C. Mosser, A. Daniel ir P. Dodeller,
ir
Švedijos Karalystės, atstovaujamos C. Meyer-Seitz, H. Eklinder, A. Runeskjöld, M. Salborn Hodgson, H. Shev, R. Shahsavan Eriksson ir J. Lundberg,
įstojusių į bylą šalių,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimą C(2020) 2366 final dėl valstybės pagalbos SA.56812 (2020/N) – Švedija – COVID‑19: paskolų garantijų sistema oro transporto bendrovėms
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai A. Kornezov, E. Buttigieg (pranešėjas), K. Kowalik-Bańczyk ir G. Hesse,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2020 m. balandžio 3 d. Švedijos Karalystė pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – paskolų garantijų sistemą tam tikroms oro transporto bendrovėms (toliau – nagrinėjama pagalbos sistema) pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjama pagalbos sistema siekiama užtikrinti, kad oro transporto bendrovės, kurios turi šios valstybės narės išduotą licenciją (toliau – Švedijos licencija) ir yra svarbios šios valstybės narės pasiekiamumui, turėtų pakankamai lėšų, kad COVID‑19 pandemijos sukelti sutrikimai nepakenktų jų gyvybingumui ir jos galėtų išsaugoti ekonominės veiklos tęstinumą per dabartinę krizę ir po jos. Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3) 3 straipsnį nagrinėjama pagalbos sistema taikoma visoms oro transporto bendrovėms, kurios 2020 m. sausio 1 d. turi Švedijos licenciją vykdyti komercinę veiklą oro transporto srityje, išskyrus oro transporto bendroves, kurių pagrindinė veikla – nereguliarių keleivių vežimo oro transportu paslaugų teikimas. Didžiausia pagal šią sistemą garantuotų paskolų suma – 5 mlrd. Švedijos kronų (SEK); garantija apima investicijų ir apyvartinio kapitalo paskolas, kurios suteikiamos ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir galioja ne ilgiau kaip šešerius metus.
2 2020 m. balandžio 11 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2020) 2366 final dėl valstybės pagalbos SA.56812 (2020/N) – Švedija – COVID‑19: paskolų garantijų sistema oro transporto bendrovėms (toliau – ginčijamas sprendimas); padariusi išvadą, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jame įvertino jos suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į savo 2020 m. kovo 19 d. komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID‑19 protrūkį, sistema“ (OL C 91 I, 2020, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. (OL C 112 I, 2020, p. 1) (toliau – Laikinoji sistema).
3 Šiuo klausimu, pirma, Komisija nusprendė, kad pagal Reglamentą Nr. 1008/2008 reikalavimus atitinkančių oro transporto bendrovių „pagrindinė verslo vieta“ (žr. 26 punktą) yra Švedijoje, o jų finansinę būklę reguliariai tikrina už licencijų išdavimą atsakinga nacionalinė institucija. Be to, nagrinėjamos priemonės naudos gavėjų reguliariai teikiamos keleivių vežimo paslaugos galimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant šalies pasiekiamumą. Todėl tinkamumo kriterijai priemonei gauti yra reikšmingi nustatant oro transporto bendroves, susijusias su Švedija, ir atliekančias svarbų vaidmenį užtikrinant jos pasiekiamumą, atsižvelgiant į nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą. Antra, ji nusprendė, kad minėta sistema buvo būtina, tinkama ir proporcinga siekiant atitaisyti didelius Švedijos ekonomikos sutrikimus ir kad ji atitinka visas reikšmingas sąlygas, nurodytas Laikinosios sistemos 3.2 punkte „Pagalba paskolų garantijomis“. Taigi ji padarė išvadą, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, todėl jai neprieštaravo.
Procesas ir šalių reikalavimai
4 2020 m. gegužės 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
5 Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas taikant pagreitintą procedūrą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 151 ir 152 straipsnius. 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu Bendrasis Teismas (dešimtoji kolegija) patenkino prašymą taikyti pagreitintą bylos nagrinėjimo procedūrą.
6 2020 m. birželio 15 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį.
7 2020 m. birželio 22 d. ieškovė, vadovaudamasi Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi, pateikė motyvuotą prašymą surengti teismo posėdį.
8 Dešimtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.
9 Taikydamas proceso organizavimo priemonę, kaip ji apibrėžta Procedūros reglamento 89 straipsnyje, 2020 m. liepos 20 d. Bendrasis Teismas paprašė ieškovę raštu atsakyti į du klausimus. Šį prašymą ieškovė patenkino per nustatytą terminą.
10 2020 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Prancūzijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2020 m. liepos 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 144 straipsnio 7 dalimi, paprašė, kad Prancūzijos Respublikai nebūtų pateikti tam tikri ieškinyje, sutrumpintoje ieškinio versijoje ir jų prieduose nurodyti duomenys apie rezervacijų ir numatomą keleivių skaičių. Todėl ji pridėjo nekonfidencialias ieškinio, sutrumpinto ieškinio ir jų priedų versijas.
11 Atsakydama į šio sprendimo 9 punkte nurodytą proceso organizavimo priemonę, 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė patvirtinto atsisakanti ieškinio 66–76 punktų, pateiktų pirmojo ieškinio pagrindo antros dalies trečioje dalyje, ir 110–114 punktų, pateiktų trečiojo ieškinio pagrindo antroje dalyje.
12 Tos pačios dienos nutartimi Bendrojo Teismo dešimtosios išplėstinės kolegijos pirmininkas leido Prancūzijos Respublikai įstoti į bylą ir nusprendė laikinai perduoti jai tik ieškovės pateiktas nekonfidencialias ieškinio, sutrumpinto ieškinio ir jų priedų versijas, laukdamas galimų Prancūzijos Respublikos pastabų dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą.
13 2020 m. rugpjūčio 6 d. taikant proceso organizavimo priemonę Prancūzijos Respublikai buvo leista pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą pagal Procedūros reglamento 154 straipsnio 3 dalį.
14 2020 m. rugpjūčio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Švedijos Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 144 straipsnio 7 dalimi, paprašė, kad šio sprendimo 10 punkte nurodyti duomenys nebūtų perduoti Švedijos Karalystei.
15 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Bendrojo Teismo dešimtosios išplėstinės kolegijos pirmininkas leido Švedijos Karalystei įstoti į bylą ir nusprendė laikinai perduoti jai tik ieškovės pateiktas nekonfidencialias ieškinio, sutrumpinto ieškinio ir jų priedų versijas, laukdamas galimų Švedijos Karalystės pastabų dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą. Taikant tos pačios dienos proceso organizavimo priemonę Švedijos Karalystei buvo leista pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą pagal Procedūros reglamento 154 straipsnio 3 dalį.
16 Tą pačią dieną Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą, nepateikdama prieštaravimų dėl ieškovės prašymo užtikrinti konfidencialumą.
17 2020 m. rugsėjo 7 d. Švedijos Karalystė pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai savo įstojimo į bylą paaiškinimą, taip pat nepateikdama prieštaravimų dėl ieškovės prašymo užtikrinti konfidencialumą.
18 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
19 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
20 Prancūzijos Respublika prašo pripažinti ieškinį nepriimtinu tiek, kiek juo siekiama užginčyti pačios pagalbos vertinimo pagrįstumą, o likusią ieškinio dalį atmesti iš esmės. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, ji prašo atmesti visą ieškinį iš esmės.
21 Švedijos Karalystė, kaip ir Komisija, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Dėl teisės
22 Reikia priminti, kad Europos Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, turi teisę įvertinti, ar gero teisingumo vykdymo sumetimai gali pateisinti ieškinio atmetimą dėl su esme susijusių priežasčių, prieš tai neišnagrinėjęs jo priimtinumo klausimo (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 51 ir 52 punktus ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trajektna luka Split / Komisija, T‑57/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:470, 84 punktą). Todėl, visų pirma atsižvelgiant į argumentus, kuriais remiantis buvo nuspręsta šią bylą nagrinėti taikant pagreitintą procedūrą, ir į tai, koks svarbus tiek ieškovei, tiek Komisijai, Prancūzijos Respublikai ir Švedijos Karalystei yra greitas atsakymas dėl esmės, pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio pagrįstumą, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl jo priimtinumo.
23 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas iš esmės grindžiamas nediskriminavimo dėl pilietybės ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimu, antrasis – pareigos palyginti pagalbos teigiamą ir neigiamą poveikį prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją pažeidimu, trečiasis pagrindas iš esmės grindžiamas procesinių teisių, kylančių iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, pažeidimu, o ketvirtasis – pareigos motyvuoti pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo nediskriminavimo dėl pilietybės ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimu
24 Pirmąjį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro keturios dalys, grindžiamos, pirma, tuo, kad pagal nagrinėjamą pagalbos sistemą diskriminuojama dėl pilietybės, antra, tuo, kad ji nėra nei būtina, nei proporcinga jai numatytam tikslui pasiekti, trečia, tuo, kad ja ribojama laisvė teikti paslaugas, ir, ketvirta, tuo, kad taip nustatytas apribojimas nėra pateisinamas.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmų dviejų dalių, grindžiamų tuo, kad nagrinėjama pagalbos sistema diskriminuojama dėl pilietybės ir ji nėra nei būtina, nei proporcinga jai numatytam tikslui pasiekti
25 Šioje byloje, pirma, nagrinėjama pagalbos sistema pasireiškia valstybės garantijos suteikimu oro transporto bendrovėms, kurios 2020 m. sausio 1 d. turi Švedijos licenciją, išskyrus tas, kurių pagrindinė veikla yra užsakomųjų skrydžių vykdymas, o tai reiškia, kad, kai jos kreipiasi į bankus dėl paskolų, jų „pagrindinė verslo vieta“ laikoma esanti Švedijoje (žr. šio sprendimo 26 punktą). Ši sistema yra ribota ir trukmės (iki 2020 m. gruodžio 31 d.), ir lėšų sumos atžvilgiu (5 mlrd. SEK). Kaip matyti iš šio sprendimo 1 punkto, terminas „Švedijos licencija“ reiškia Švedijos valdžios institucijų pagal Reglamento Nr. 1008/2008 3 straipsnį išduotą licenciją. Todėl ieškinio 57 punkte pateiktas ieškovės argumentas, kad Komisijos vartotas „Švedijos licencijos“ terminas yra Europos Sąjungos teisei svetima sąvoka, turi būti iš karto atmestas.
26 Antra, pagal Reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 26 punktą „pagrindinė verslo vieta“ apibrėžiama kaip Sąjungos oro vežėjo pagrindinė buveinė arba registruota buveinė valstybėje narėje, kurioje vykdomos Sąjungos oro vežėjo pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, įskaitant tęstinį tinkamumo skraidyti valdymą. Praktiškai pagrindinės verslo vietos sąvoka atitinka šio vežėjo pagrindinę buveinę (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 66 punktą). Taigi tiesa, kad, kaip tvirtina ieškovė, konkrečiam juridiniam asmeniui pagal šį reglamentą leidžiama įsteigti tik vieną pagrindinę verslo vietą, todėl valstybės narės, kurios teritorijoje yra ši pagrindinė verslo vieta, valdžios institucijos gali išduoti tik vieną leidimą. Vis dėlto, kaip teisingai savo įstojimo į bylą paaiškinime nurodo Švedijos Karalystė, oro transporto bendrovė, įsteigdama kelis atskirus juridinius asmenis, pavyzdžiui, patronuojamąsias bendroves, gali gauti kelias licencijas.
27 Trečia, reikia konstatuoti, kad vienas iš tinkamumo nagrinėjamos pagalbos sistemai kriterijų yra Švedijos licencijos turėjimas 2020 m. sausio 1 d., t. y. prieš pripažįstant COVID‑19 pandemiją. Iš to neišvengiamai matyti: kadangi, norint gauti Švedijos valdžios institucijų išduodamą licenciją, oro transporto bendrovė privalo turėti pagrindinę verslo vietą Švedijoje, ši verslo vieta turėjo būti šioje valstybėje narėje įsteigta ne vėliau kaip likus tam tikram laikui iki 2019 m. pabaigos, atsižvelgiant į licencijos gavimo terminus. Todėl nagrinėjamos pagalbos sistemos teisėtumui neturi reikšmės tai, kad, kaip teigia Komisija, perkeldama savo pagrindinę verslo vietą oro transporto bendrovė turi galimybę gauti licenciją kitoje valstybėje narėje. Be to, ieškovė ieškinio 53 ir 54 punktuose negalėjo tvirtinti, kad Komisija ieškovei išsiųstame 2020 m. balandžio 22 d. rašte pateikdama tokį argumentą siekė skatinti kokį nors varžymąsi dėl subsidijų.
28 Pateikus šiuos patikslinimus reikia pažymėti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, be kita ko, skirta kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti.
29 Primintina, kad pagal jurisprudenciją iš bendros Sutarties sistemos matyti, kad SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros rezultatas niekada neturi prieštarauti specialioms Sutarties nuostatoms. Todėl Komisija negali paskelbti, kad valstybės pagalba, kurios tam tikros sąlygos prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, yra suderinama su vidaus rinka. Be to, valstybės pagalbos, kurios tam tikros sąlygos pažeidžia bendruosius Sąjungos teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio principą, Komisija negali pripažinti suderinama su vidaus rinka (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 50 ir 51 punktai).
30 Šioje byloje, pirma, reikia konstatuoti, kad vienas iš tinkamumo kriterijų, t. y. Švedijos licencijos turėjimas, lemia skirtingą oro transporto bendrovių, kurių pagrindinė verslo vieta yra Švedijoje ir kurios gali pasinaudoti valstybės garantuojama paskola, ir bendrovių, turinčių tokią verslo vietą kitoje valstybėje narėje ir vykdančių skrydžius Švedijoje, į Švediją ir iš jos, remiantis laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve, kurios tokios paskolos gauti negali, vertinimą.
31 Darant prielaidą, kad, kaip tvirtina ieškovė, šis skirtingas vertinimas gali būti prilyginamas diskriminacijai, kaip ji suprantama pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą, reikia pažymėti, kad pagal šią nuostatą Sutarčių taikymo srityje, „nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų“, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Todėl reikia patikrinti, ar toks skirtingas vertinimas leidžiamas atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kuris yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas. Toks patikrinimas reiškia, pirma, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas atitinka minėtos nuostatos reikalavimus, ir, antra, kad pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
32 Pirma, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, reikia priminti, kad Švedijos Karalystė šią priemonę grindė SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu (ginčijamo sprendimo 9 punktas). Taigi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 41 ir 42 punktų, minėta sistema siekiama atitaisyti didelius COVID‑19 pandemijos sukeltus Švedijos ekonomikos sutrikimus, užtikrinant Švedijos pasiekiamumą, o tai atitinka vieną iš SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatytų atvejų. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 8 ir 43 punktų, nagrinėjama pagalbos sistema lemia tai, kad oro transporto bendrovės, „kurios turi Švedijos licenciją ir yra svarbios siekiant užtikrinti Švedijos pasiekiamumą“, turi pakankamai lėšų, nes tokios oro transporto bendrovės, „kurios yra susijusios su Švedija ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant jos pasiekiamumą“, be abejo, yra nustatomos remiantis ne tik Švedijos licencijos turėjimo pagrindu, bet taip pat, kaip teisingai nurodo Komisija ir Švedijos Karalystė, tuo, kad vykdo reguliarus skrydžius Švedijoje, į Švediją ir iš jos. Iš tiesų oro transporto bendrovės, kaip savo pagrindinę veiklą vykdančios užsakomuosius, t. y. neplanuotus, skrydžius, neatitinka nagrinėjamos pagalbos sistemos reikalavimų, net jei turi Švedijos licenciją.
33 Reikia konstatuoti: kadangi tiek didelių Švedijos ekonomikos sutrikimų dėl COVID‑19 pandemijos, tiek jos didelio neigiamo poveikio Švedijos oro transporto sektoriui, taigi ir oro susisiekimui šios valstybės narės teritorijoje, buvimas ginčijamame sprendime yra pakankamai teisiškai įrodytas, nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas.
34 Antra, kalbant apie patikrinimą, ar pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslui pasiekti ir tenkinti SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytoms sąlygoms, reikia atkreipti dėmesį į toliau išdėstytus argumentus.
35 Reikia pažymėti, kad pagal nagrinėjamos pagalbos sistemos tvarką yra suteikiama valstybės garantija, leidžianti reikalavimus atitinkančioms bendrovėms skolinantis iš banko įveikti likvidumo krizę, kurią sukėlė COVID‑19 pandemijos pasekmės Švedijos oro eismui. Šios valstybės garantija užtikrinamos banko paskolos gali būti suteikiamos daugiausia šešeriems metams (ginčijamo sprendimo 24 punktas). Nagrinėjama pagalbos sistema buvo patvirtinta pagal Laikinosios sistemos 3.2 punktą „Pagalba paskolų garantijomis“.
36 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Laikinosios sistemos 5 punktas suformuluotas taip:
„Bankams ir kitiems finansų tarpininkams tenka labai svarbus vaidmuo kovojant su COVID‑19 protrūkio padariniais – išlaikyti kreditų srautą į ekonomiką. Jei kreditų srautas bus labai apribotas, ekonominė veikla staigiai sulėtės, nes įmonėms bus sunku atsiskaityti su savo tiekėjais ir darbuotojais. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų, kad valstybės narės galėtų imtis priemonių, kuriomis kredito įstaigos ir kiti finansų tarpininkai būtų skatinami toliau atlikti savo vaidmenį ir remti ekonominę veiklą Europos Sąjungoje.“
37 Taigi priimdama nagrinėjamą pagalbos sistemą ir vadovaudamasi Laikinosios sistemos 5 punktu Švedijos Karalystė siekė imtis paskatų bankų sektoriui, suteikdama valstybės garantiją naujoms paskoloms, kurios galėjo būti išduotos iki 2020 m. gruodžio 31 d. (ginčijamo sprendimo 14 punktas).
38 Ieškinio 58 ir 82 punktuose ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime neįrodyta būtinybė suteikti pagalbą remiantis Švedijos valdžios institucijų išduotos Sąjungos veiklos licencijos turėjimo pagrindu.
39 Šiam argumentui negalima pritarti.
40 Pirma, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos sistemos tinkamumą, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog ši sistema pasireiškia valstybės garantijomis, leidžiančiomis bankams suteikti paskolas ne ilgesniam kaip šešerių metų laikotarpiui, normalu, kad atitinkama valstybė narė siekia užsitikrinti nuolatinę garantijos kriterijus atitinkančių oro transporto bendrovių veiklą, kad jos galėtų būti Švedijos teritorijoje ir įvykdyti suteiktų paskolų įsipareigojimus, taigi valstybės garantijos vaidmuo būtų kuo mažesnis. Švedijos licencijos turėjimo kriterijus, kiek jis susijęs su pagrindine oro transporto bendrovių verslo vieta Švedijos teritorijoje, leidžia užtikrinti tam tikrą šių bendrovių buvimo toje teritorijoje pastovumą, bent jau administraciniu ir finansiniu aspektais, kad pagalbą teikiančios valstybės narės valdžios institucijos galėtų tikrinti, kaip pagalbos gavėjai ją naudoja, o to nebūtų buvę, jei Švedijos Karalystė būtų patvirtinusi kitą kriterijų, leidžiantį Švedijos teritorijoje veikiančias oro transporto bendroves, kaip paprastas paslaugų teikėjas, pavyzdžiui, ieškovę, pripažinti atitinkančiomis reikalavimus, nes paslaugų teikimas dėl jų pobūdžio gali greitai, jeigu ne nedelsiant, nutrūkti.
41 Antra, ši pagalbos suteikimo tvarka atspindi Švedijos valdžios institucijų galimybę ir pareigą vykdyti finansinę pagalbos gavėjų kontrolę. Tokia galimybė ir pareiga egzistuoja tik tų oro transporto bendrovių atžvilgiu, kurios turi Švedijos licenciją, nes, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 43 punkte, tik Švedijos valdžios institucijos yra kompetentingos stebėti šių bendrovių finansinę padėtį, laikydamosi įsipareigojimų, kylančių, be kita ko, iš Reglamento Nr. 1008/2008 5 straipsnio ir 8 straipsnio 2 dalies. Kita vertus, pagal minėtą reglamentą Švedijos valdžios institucijos neturi jokių įgaliojimų stebėti oro transporto bendrovių, neturinčių Švedijos licencijos, finansinės padėties.
42 Trečia, nors tiesa, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog praktiškai pagrindinės verslo vietos sąvoka atitinka pagrindinės buveinės sąvoką (žr. šio sprendimo 26 punktą) ir kad pagrindinės buveinės vieta gali būti pakeista gana greitai, negalima pamiršti, kad Reglamento Nr. 1008/2008 2 straipsnio 26 punkte pateikiami kiti patikslinimai, visų pirma susiję su tuo, kad tęstinio tinkamumo skraidyti valdymas turi būti vykdomas pagrindinėje verslo vietoje, t. y. šiuo atveju – Švedijoje. Šį argumentą patvirtina Reglamento Nr. 1008/2008 5 straipsnis (susijęs su finansinėmis sąlygomis išduoti licenciją oro susisiekimui vykdyti), 7 straipsnis (susijęs su geros reputacijos įrodymu) arba 8 straipsnis (susijęs su licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimu). Šiose nuostatose nustatyti abipusiai teisiniai įpareigojimai tarp Švedijos licenciją turinčių oro transporto bendrovių ir Švedijos valdžios institucijų, taigi specifinis ir stabilus jų tarpusavio ryšys, kuris deramai atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas, pagal kurias reikalaujama, kad suteikta pagalba atitaisytų atitinkamos valstybės narės didelius ekonomikos sutrikimus. Be to, šio ryšio su atitinkama valstybe nare praradimas dėl pagrindinės verslo vietos perkėlimo į kitą valstybę narę negali įvykti vien dėl paprasto pagrindinės buveinės pakeitimo, nes, kaip pati ieškovė pažymi ieškinio 54 punkte, oro transporto bendrovė, be kita ko, turi imtis visų administracinių veiksmų toje kitoje valstybėje narėje, kad gautų naują veiklos licenciją ir įvykdytų visas tam tikslui būtinas sąlygas, nes tai, kad pripažinta jos nauja pagrindinė verslo vieta, yra tik vienas aspektas.
43 Taigi nėra jokios abejonės, kad priimdama šį kriterijų kartu su oro transporto bendrovių, vykdančių užsakomuosius skrydžius, neatitikties reikalavimams kriterijumi Švedijos Karalystė iš esmės siekė užsitikrinti, kad egzistuotų ilgalaikis oro transporto bendrovių, kurios naudojasi garantija, ryšys su ja, kurį atspindi svarbaus teisės subjekto, t. y. pagrindinės šių bendrovių verslo vietos, įsteigimas jos teritorijoje; tokio ryšio nebūtų su bendrovėmis, veikiančiomis pagal kitos valstybės narės išduotą licenciją, nes tokioms bendrovėms netaikoma Švedijos valdžios institucijų finansinė ir geros reputacijos kontrolė, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1008/2008, ir nėra tokio stabilaus ir specifinio abipusio ryšio tarp tos valstybės narės ir bendrovių, turinčių jos išduotą veiklos licenciją.
44 Taigi, apribodama pagalbos suteikimą tik toms oro transporto bendrovėms, kurios turi Švedijos licenciją, išskyrus tas, kurios vykdo užsakomuosius skrydžius, dėl pastovių ir abipusių ryšių, kurie jas sieja su Švedijos ekonomika, nagrinėjama pagalbos sistema yra tinkama tikslui – atitaisyti didelius šios valstybės narės ekonomikos sutrikimus – pasiekti.
45 Ketvirta, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumą, reikia konstatuoti, kad, siekiant užtikrinti Švedijos pasiekiamumą, dvigubas reikalavimas – turėti Švedijos licenciją ir vykdyti reguliarius skrydžius Švedijos teritorijoje – gali geriausiai garantuoti ilgalaikį oro transporto bendrovių buvimą minėtoje teritorijoje, šios licencijos dėka užtikrinant, kad pagrindinė tokios bendrovės verslo vieta bus minėtoje teritorijoje ir kad ji ketins ten likti, atsižvelgiant į pirma minėtus reguliarius oro susisiekimo maršrutus. Nors teoriškai, kaip teigia ieškovė, oro transporto bendrovės pagrindinės verslo vietos buvimas konkrečios valstybės narės teritorijoje nebūtinai sutampa su dideliu tos bendrovės komerciniu pajėgumu šioje teritorijoje, vis dėlto atrodo, kad, pirma, ši vieta sutampa su administracinių ir finansinių sprendimų priėmimo vieta, o tai ypač svarbu šioje byloje siekiant užtikrinti, kad Švedijos pasiekiamumas staiga nebūtų sutrikdytas, ir, antra, kad reikalavimus atitinkančios oro transporto bendrovės bendrai daugiausia prisideda prie reguliarių Švedijos susisiekimo paslaugų tiek krovinių, tiek keleivių vežimo srityje, o tai, nepaisant ieškovės argumentų šiuo klausimu, atitinka tikslą užtikrinti Švedijos pasiekiamumą, nesvarbu, ar tai susiję su oro susisiekimo maršrutais Švedijoje, iš Švedijos ar į ją.
46 Taigi iš Švedijos Karalystės pranešime apie nagrinėjamą pagalbos sistemą pateiktos informacijos, kuri priminta atsiliepimo į ieškinį 33 punkte, matyti, kad Švedijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės 2019 m. teikė 98 % keleivių vežimo šalies viduje ir 84 % krovinių vežimo šalies viduje paslaugų, o tai yra itin svarbus veiksnys, atsižvelgiant į šios valstybės narės dydį ir geografinę padėtį. Kalbant apie Sąjungos keleivių, vežamų oro transportu į Švediją ir iš jos, dalį, pažymėtina, kad 2019 m. operatoriai, turintys Švedijos licenciją, teikė 49 % paslaugų. Kita vertus, šių operatorių vykdyta ne Sąjungos keleivių pervežimo oro transportu į Švediją ir iš jos dalis buvo mažesnė, t. y. 2019 m. siekė 35 %. Atsižvelgiant į nagrinėjamų situacijų įvairovę (keleivių ir krovinių vežimas, susisiekimas teritorijos viduje ir už jos ribų) ir norą užtikrinti ilgalaikį ryšį su Švedijos teritorija, reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog nagrinėjama pagalbos sistema neviršija to, kas buvo būtina siekiant Švedijos valdžios institucijų nustatyto tikslo, kuris tapo nepaprastai svarbus, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo mėn. pabaigoje trijuose pagrindiniuose šios valstybės oro uostuose keleivių oro eismas sumažėjo maždaug 93 %.
47 Be to, kaip priminta šio sprendimo 32 punkte, reikia dar kartą pabrėžti, kad nagrinėjama pagalbos sistema negali pasinaudoti Švedijos licenciją turinčios bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra užsakomųjų skrydžių vykdymas, nes neplanuoti skrydžiai negali laikui bėgant užtikrinti to paties pasiekiamumo su Švedijos teritorija, kadangi dėl savo pobūdžio jie yra nereguliarūs, todėl mažiau nuspėjami atitinkamai valstybei narei.
48 Šiuo klausimu ieškinio 55 punkte ieškovės pateiktas argumentas, kad oro transporto bendrovės, turinčios kitos valstybės narės išduotą veiklos licenciją, dažnai priklauso kitų valstybių narių nei Švedijos Karalystė piliečiams ir yra jų valdomos, taip pat įdarbina tokius kitų valstybių narių piliečius, kaip ieškovės atveju, darant prielaidą, kad jis įrodytas, visiškai priklauso nuo aplinkybių ir neturi įtakos nagrinėjamos pagalbos sistemos reikalingumui, ypač atsižvelgiant į šioje sistemoje numatytus kriterijus, įskaitant susijusį su Švedijos licencija. Reikia pridurti, kad šiuo argumentu galima lengvai remtis prieš ieškovę, nes Švedijos licenciją turinčių bendrovių kapitalas gali priklausyti juridiniams ar fiziniams asmenims, kurie įsteigti ar gyvena skirtingose valstybėse narėse, tačiau ne Švedijos Karalystėje, arba kurie yra šių kitų valstybių narių piliečiai.
49 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė klaidingai teigia, jog, turint omenyje tai, kad jos pagrindinė verslo vieta yra Airijoje, ji užima reikšmingą Švedijos rinkos dalį – apie 5 %, šioje valstybėje yra ketvirtoji pagal dydį oro transporto bendrovė ir nuo 1997 m. užtikrina Švedijos pasiekiamumą, Komisija padarė vertinimo klaidą, tvirtindama, kad pareiga turėti pagrindinę verslo vietą Švedijoje, norint pasinaudoti minėta pagalbos sistema, yra reikšminga siekiant šio tikslo ir nustatant oro bendroves, kurios „vaidina svarbų vaidmenį, kad užtikrintų Švedijos pasiekiamumą“. Iš tiesų taip elgdamasi ieškovė neatsižvelgia į tikslą atitaisyti didelius Švedijos ekonomikos sutrikimus ir nutyli apie tai, kad Švedijos pasiekiamumą užtikrina ne tik, pirma, keleivių vežimas oro transportu ir, antra, kitas nei šalies viduje vykdomas oro transportas Švedijoje, bet ir prekių bei keleivių vežimas oru šalies viduje.
50 Be to, negalima atmesti laiko aspekto, būdingo nagrinėjamos pagalbos sistemos numatytam tikslui. Nors tiesa, kad iki minėtos sistemos priėmimo ieškovė apčiuopiamai prisidėjo prie Švedijos pasiekiamumo, net jei šis indėlis ir buvo gana ribotas, nes jos keleivių vežimo oru rinkos dalis, susijusi su Švedija, buvo maždaug 5 %, reikia priminti, kad valstybės lėšų suteikimas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą reiškia, kad atitinkamos valstybės narės, kuri susiduria su rimtais sunkumais, teikiama pagalba gali atitaisyti jos ekonomikos sutrikimus, todėl turi būti visapusiškai atsižvelgiama į oro transporto bendrovių, galinčių padėti atgaivinti minėtą ekonomiką, visų pirma prisidėti prie Švedijos pasiekiamumo, padėtį, ir dėl to toks svarbus yra stabilaus ryšio su minėtos valstybės teritorija kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad ištekliai, kuriuos atitinkama valstybė narė gali skirti, yra riboti, todėl turi atitikti prioritetus, negalima pamiršti to, kad ši valstybė narė turėjo atsižvelgti į oro transporto bendroves, kurios, nors ir yra mažesnės nei ieškovė ir dėl to perveža mažiau keleivių bei pasiekia mažesnę apyvartą, daugiausia dėmesio skiria Švedijos teritorijos vidaus skrydžiams, o tai yra dar didesnis iššūkis, atsižvelgiant į Švedijos teritorijos ypatumus ir išskirtinį pandemijos laikotarpį. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsižvelgiant į nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, proporcingumo principui neprieštarauja tai, kad oro transporto bendrovėms, turinčioms mažesnę nei jos rinkos dalį bendroje keleivių vežimo oru rinkoje, susijusioje su Švedija, buvo leista pasinaudoti minėta pagalbos sistema, ypač kai tokios bendrovės turi ypatingą reikšmę šios valstybės pasiekiamumui, pavyzdžiui, mažesnės nei ieškovė oro transporto bendrovės, vykdančios konkretų tikslą turinčius skrydžius, kaip antai skrydžius medicinos ar skubios pagalbos tikslais, kaip buvo pabrėžta ginčijamo sprendimo 15 punkte.
51 Be to, Švedijos Karalystei niekas negarantavo, kad oro transporto bendrovės, daugiausiai dėmesio skiriančios keleivių oro vežimo paslaugoms ne šalies viduje, kurios pagrindinė verslo vieta nėra jos teritorijoje, indėlis į šios valstybės pasiekiamumą išliks ir po krizės, net jeigu jai buvo suteikta valstybės garantija. Ieškovės padėtis ginčijamo sprendimo priėmimo metu yra to pavyzdys. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės rinkos dalis nuolat mažėjo – nuo 11,8 % iki 5 % ir kad ji ketino sumažinti savo fizinį buvimą Švedijos teritorijoje – palikti vienintelę bazę Geteborge, kurioje, remiantis ieškinio 14 punktu, tėra tik vienas orlaivis. Taigi Komisija nepadarė vertinimo klaidos.
52 Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo pasakytina, kad ieškovė dalį savo argumentų grindžia alternatyvios pagalbos sistemos prielaida, pagrįsta atitinkamomis oro transporto bendrovių rinkos dalimis. Per teismo posėdį ji taip pat nurodė kitus galimus kriterijus, pavyzdžiui, pervežamų keleivių skaičių ar maršrutus.
53 Vis dėlto, remiantis jurisprudencija, Komisija neprivalo abstrakčiai spręsti dėl visų alternatyvių priemonių, kurios gali būti numatytos, nes, nors atitinkama valstybė narė turi išsamiai nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimta nagrinėjama pagalbos sistema, visų pirma nustatytų tinkamumo kriterijų motyvus, ji neturi įrodyti, kad jokia kita įsivaizduojama, iš esmės hipotetinė, priemonė iš tikrųjų nebūtų tinkama geriau užtikrinti siekiamą tikslą. Jei šiai valstybei narei tokios pareigos nenustatyta, ieškovė negali pagrįstai prašyti Bendrojo Teismo įpareigoti Komisiją vietoje nacionalinių valdžios institucijų atlikti šią teisės aktų analizės užduotį, kad išnagrinėtų visas galimas alternatyvias priemones (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad dėl šio sprendimo 40–44 punktuose nurodytų priežasčių nagrinėjamos pagalbos sistemos išplėtimas bei taikymas ir bendrovėms, kurios nėra įsteigtos Švedijoje, neleistų pasiekti šios sistemos tikslo, nes, kaip pabrėžta šio sprendimo 49 punkte, reikalavimas atsižvelgti į visos Švedijos oro transportą, jo įvairovę ir trukmę nebūtų taip gerai užtikrintas, jei būtų priimti ieškovės pasiūlyti kriterijai, todėl Komisija teisingai nusprendė jų nepatvirtinti.
55 Taigi reikia atmesti ieškovės argumentus, grindžiamus nagrinėjamos pagalbos sistemos netinkamumu ir neproporcingumu, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Komisijos ginčijamo ieškinio A.3.1 ir A.3.2 priedų, kuriuose pateikiamos ieškovės ekspertų parengtos ataskaitos, priimtinumo.
56 Taigi ginčijamame sprendime Komisija patvirtino pagalbos sistemą, kuria faktiškai siekiama atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus ir kurios suteikimo sąlygos neviršija to, kas yra būtina šios sistemos tikslui pasiekti. Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 31 punkte primintus principus, reikia konstatuoti, kad šios sistemos sukeltos pasekmės, pasireiškusios tuo, kad Švedijos valdžios institucijos apribojo jos taikymo sritį tik toms oro transporto bendrovėms, kurios, pirma, turi Švedijos licenciją ir, antra, kurių pagrindinė veikla nėra užsakomųjų skrydžių vykdymas, nepažeidžia SESV 18 straipsnio pirmos pastraipos vien dėl to, kad ji teikia pirmenybę oro transporto bendrovėms, kurių pagrindinė verslo vieta yra Švedijos teritorijoje, o užsakomųjų skrydžių vykdymas nėra jų pagrindinė veikla.
57 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatytus leidžiančios nukrypti nuostatos reikalavimus ir kad pagalbos teikimo tvarka neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
58 Taigi reikia atmesti pirmojo ieškinio pagrindo pirmas dvi dalis.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo dviejų paskutinių dalių, grindžiamų tuo, kad nagrinėjama pagalbos sistema riboja laisvę teikti paslaugas, ir tuo, kad toks apribojimas nėra pateisinamas
59 Ieškovė primena, pirma, kad laisvės teikti paslaugas apribojimas yra teisėtas, jeigu jis pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kuris yra nediskriminacinis, būtinas ir proporcingas siekiamam bendrojo intereso tikslui, ir, antra, šios sąlygos yra kumuliacinės, o apribojimas tampa nepateisinamas, jei bent viena jų neįvykdoma. Taip yra šios bylos atveju. Nagrinėjama pagalbos sistema visų pirma yra diskriminacinė, nes pagal ją oro transporto bendrovės vertinamos skirtingai, atsižvelgiant į valstybę narę, kuri išdavė Sąjungos veiklos licenciją, nors visos Švedijoje veikiančios ir prie šios valstybės pasiekiamumo prisidedančios Sąjungos oro transporto bendrovės turėtų turėti galimybę gauti nagrinėjamą pagalbą. Be to, nagrinėjama pagalbos sistema nėra proporcinga, nes viršija tai, kas būtina jos tikslui pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad šis tikslas – leisti Švedijos Karalystei užsitikrinti jos pasiekiamumą – galėtų būti pasiektas nepažeidžiant laisvės teikti paslaugas, jeigu tai būtų naudinga visoms Švedijoje veikiančioms oro transporto bendrovėms, nepaisant to, kuri valstybė narė išdavė Sąjungos veiklos licenciją, paprasčiausiai atsižvelgdama į jų atitinkamą rinkos dalį.
60 Galiausiai bendrojo intereso tikslas kompensuoti dėl COVID‑19 pandemijos patirtus oro transporto sektoriaus nuostolius, siekiant išsaugoti Švedijos pasiekiamumą, nelėmė būtinybės suteikti pagalbą tik toms oro transporto bendrovėms, kurios turi Švedijos licenciją, nes oro transporto bendrovės, Švedijoje vykdančios skrydžius pagal kitos valstybės narės išduotą licenciją, šiuo požiūriu yra ne mažiau svarbios. Kita vertus, pagalba nacionalinėms oro transporto bendrovėms lemtų vidaus rinkos suskaidymą ir konkurentų iš kitų valstybių narių pašalinimą, susilpnintų konkurenciją, padidintų COVID‑19 pandemijos sukeltą žalą, galiausiai pakenktų oro transporto sektoriaus struktūrai, kurią nagrinėjama pagalbos sistema turėtų išsaugoti, ir apribotų Sąjungos vežėjų teises laisvai teikti oro transporto paslaugas vidaus rinkoje, nepaisant to, kuri valstybė narė išdavė jų licenciją.
61 Pirmiausia, kiek ieškovė savo argumentus grindžia diskriminacija, kylančia iš nagrinėjamos pagalbos sistemos, ir šiai sistemai būdingu neproporcingumu, reikia išnagrinėti dvi pirmąsias pirmojo ieškinio pagrindo dalis.
62 Kiek tai susiję su SESV 56 straipsniu, reikia konstatuoti, kad pagal SESV 58 straipsnio 1 dalį laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antraštinės dalies, t. y. SESV VI antraštinės dalies, nuostatos. Taigi pirminėje teisėje laisvei teikti paslaugas transporto srityje nustatyta speciali teisinė tvarka (2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 36 punktas). Todėl SESV 56 straipsnis netaikomas oro transporto srityje (2011 m. sausio 25 d. Sprendimo Neukirchinger, C‑382/08, EU:C:2011:27, 22 punktas).
63 Dėl to oro susisiekimo paslaugų liberalizavimo priemonių galima imtis tik SESV 100 straipsnio 2 dalies pagrindu (2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 38 punktas). Remdamasis minėta nuostata Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė Reglamentą Nr. 1008/2008, kuriuo būtent siekiama nustatyti laisvės teikti paslaugas principo taikymo oro transporto sektoriuje sąlygas (pagal analogiją žr. 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Stylianakis, C‑92/01, EU:C:2003:72, 23 ir 24 punktus). Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, jog šis reglamentas buvo pažeistas.
64 Bet kuriuo atveju, nors tiesa, kad dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos taikymo srities apibrėžimo ieškovė neturi galimybės gauti paskolas, kurioms taikoma Švedijos Karalystės suteikiama valstybės garantija, ji neįrodo, kaip tai gali atgrasyti ją nuo paslaugų teikimo vykdant skrydžius iš Švedijos ir į ją, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, nepaisant nagrinėjamos pagalbos sistemos, paprasčiausiai vedama komercinių tikslų ieškovė palaipsniui mažino savo veiklos mastą Švedijos rinkoje, kalbant tiek apie paskirties vietas, tiek apie esamų orlaivių skaičių (žr. šio sprendimo 51 punktą). Ieškovė nenurodė faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjama pagalbos sistema turėtų ribojamąjį poveikį, viršijantį tas priemones, dėl kurių atsirado SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, tačiau kurios, kaip buvo nuspręsta nagrinėjant dvi pirmąsias pirmojo ieškinio pagrindo dalis, vis dėlto yra būtinos ir proporcingos dideliems COVID‑19 pandemijos sukeltiems Švedijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimais.
65 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad negalima pritarti nė vienai pirmojo ieškinio pagrindo daliai, todėl šis pagrindas turi būti atmestas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos palyginti pagalbos teigiamą ir neigiamą poveikį prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją pažeidimu
66 Ieškinio 94–102 punktuose ieškovė teigia, kad nagrinėdama pagalbos suderinamumą Komisija neįvykdė savo pareigos palyginti jos teigiamą poveikį, įgyvendinant SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytus tikslus, su jos neigiamu poveikiu, kiek tai susiję su konkurencijos iškraipymu ir pasekmėmis valstybių narių tarpusavio prekybai, o tai yra akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida, taigi, ir pakankama priežastis panaikinti ginčijamą sprendimą. Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, nesutinka su šiais argumentais. Švedijos Karalystė šiuo klausimu remiasi Komisijos argumentais.
67 Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą „[v]idaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma <…> pagalba, skirta <…> kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad jos rengėjai manė, jog visa Sąjunga yra suinteresuota, kad viena ar kita jos valstybė narė galėtų įveikti didelio masto ar net egzistencinę krizę, kuri galėtų turėti rimtų pasekmių visų valstybių narių ar dalies jų ekonomikai, taigi ir pačiai Sąjungai. Tokį pažodinį SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto formuluotės aiškinimą patvirtina jo palyginimas su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kuriame nurodyta „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“, nes pastarosios nuostatos formuluotėje yra sąlyga, susijusi su įrodymu, kad nėra neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kuris prieštarautų bendram interesui, o tokios sąlygos SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nėra (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija / Komisija, C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 20 ir 39 punktus).
68 Taigi, jeigu tenkinamos SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos sąlygos, t. y. šioje byloje atitinkama valstybė narė iš tikrųjų patiria didelių ekonomikos sutrikimų, ir jeigu šiems sutrikimams pašalinti priimtos pagalbos priemonės yra, pirma, būtinos šiam tikslui pasiekti ir, antra, tinkamos ir proporcingos, daroma prielaida, kad šios priemonės priimtos Sąjungos interesų labui, todėl pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad Komisija palygintų pagalbos teigiamą ir neigiamą poveikį prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją, priešingai, nei reikalaujama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Kitaip tariant, toks palyginimas neturėtų prasmės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, nes jo teigiamas rezultatas yra preziumuojamas. Jei valstybei narei pavyksta atitaisyti didelius ekonomikos sutrikimus, tai Sąjungai apskritai ir vidaus rinkai konkrečiai gali būti tik naudinga.
69 Taigi reikia konstatuoti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą nereikalaujama, kad Komisija palygintų pagalbos teigiamą ir neigiamą poveikį prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją, priešingai, nei reikalaujama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą; Komisija tik turi patikrinti, ar nagrinėjama pagalbos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga, siekiant atitaisyti didelius atitinkamos valstybės narės ekonomikos sutrikimus. Todėl reikia atmesti ieškovės argumentą, kad pareiga palyginti kyla dėl išskirtinio suderinamos pagalbos pobūdžio, įskaitant tą pagalbą, kuri pripažinta suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Dėl tų pačių priežasčių ji negali pagrįstai remtis 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu HH Ferries ir kt. / Komisija (T‑68/15, EU:T:2018:563, 210–214 punktai), nes Bendrasis Teismas jame neatsižvelgė į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto ir 107 straipsnio 3 dalies c punkto formuluočių skirtumo, kurį Teisingumo Teismas pabrėžė 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendime Austrija / Komisija (C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 20 ir 39 punktai), pasekmes.
70 Ieškovė taip pat negali remtis tuo, kad toks palyginimas privalomas pagal Laikinąją sistemą, teigdama, kad ji yra privaloma Komisijai ir nustato antrą atskirą jos įsipareigojimo šiuo klausimu pagrindą, nes tokio įpareigojimo Laikinojoje sistemoje nėra. Konkrečiai kalbant, minėtos sistemos 1.2 punkte, kurį nurodo ieškovė, susijusiame su „nacionalinių pagalbos priemonių glaudaus derinimo Europos mastu poreikiu“, yra vienintelis – 10 punktas, kuriame šiuo klausimu nenustatyta jokių reikalavimų. Todėl ieškovė negali juo remtis.
71 Dėl tų pačių priežasčių Komisijos papildomai pateiktas argumentas, kad toks palyginimas yra numatytas pačioje Laikinojoje sistemoje, gali būti tik atmestas.
72 Taigi antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu
73 Grįsdama ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovė primena, kad Komisija turi pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą ir kad šios pareigos pažeidimas pagrindžia ginčijamo sprendimo panaikinimą. Be to, pagal minėtą nuostatą Komisija turi „aiškiai ir nedviprasmiškai“ atskleisti motyvus, kuriais remiantis buvo priimta nagrinėjama priemonė, kad ir suinteresuotosios šalys, ir kompetentingas Sąjungos teismas suprastų priežastis, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas aktas. Ši pareiga motyvuoti nagrinėjamoje byloje yra dar svarbesnė, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, suteikiančios suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti savo argumentus.
74 Pirmiausia, pareigos motyvuoti Komisija neįvykdė, pirma, neįvertinusi, ar pagalba buvo nediskriminacinė ir ar ji nepažeidė laisvės teikti paslaugas principo, antra, net glaustai neatlikusi teigiamo ir neigiamo pagalbos poveikio palyginimo ir, trečia, net glaustai neįvertinusi pagalbos poveikio prekybai ir konkurencijai.
75 Antra, Komisija taip pat neįvykdė pareigos pateikti tinkamus motyvus. Iš tiesų jos nuorodoje į deklaruotus pagalbos tikslus buvo reikšmingų semantinių pagalbos tikslų pokyčių; tie tikslai ginčijamo sprendimo 8 punkte aprašyti kaip užtikrinantys, kad oro transporto bendrovės, „kurios turi Švedijos licenciją ir kurios yra svarbios siekiant užtikrinti Švedijos pasiekiamumą“, turėtų pakankamą likvidumą, o minėto sprendimo 43 punkte – kaip nustatantys oro transporto bendroves, kurios „turi ryšį su Švedija ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant jos pasiekiamumą, atsižvelgiant į priemonės, apie kurią pranešta, tikslą“. Pavartota formuluotė yra dviprasmiška ir neleidžia suinteresuotiesiems asmenims ir Bendrajam Teismui suprasti, koks buvo nagrinėjamos pagalbos priemonės tikslas, išskyrus tai, kad pagalbos sistema netaikoma oro transporto bendrovėms, turinčioms kitų valstybių narių nei Švedijos Karalystė išduotą Sąjungos licenciją oro susisiekimui vykdyti.
76 Komisija prašo atmesti šiuos argumentus. Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė šiuo klausimu nurodo atsiliepimą į ieškinį.
77 Pirma, nors pagal SESV 296 straipsnio 2 dalį reikalaujami Sąjungos akto motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė nagrinėjamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti priežiūrą, vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Be to, pareigos motyvuoti laikymąsi reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą, ir į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą (žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo American Express, C‑304/16, EU:C:2018:66, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šioje byloje aplinkybės yra susijusios su pandemija ir ypatinga skuba; tokiomis aplinkybėmis Komisija visų pirma priėmė Laikinąją sistemą, suteikiančią tiek valstybėms narėms, tiek įmonėms, kurios nukentėjo nuo minėtos pandemijos pasekmių, tam tikras gaires, vėliau išnagrinėjo priemones, apie kurias jai pranešė minėtos valstybės, be kita ko, vadovaudamasi minėta Laikinąja sistema, ir galiausiai priėmė su šia sistema susijusius sprendimus, įskaitant ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu iš šio sprendimo 1 ir 2 punktų matyti, kad nuo pranešimo apie nagrinėjamą pagalbos sistemą iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo tik aštuonios dienos.
78 Nepaisant tokių išimtinių aplinkybių, reikia pažymėti, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas apima 44 punktus ir leidžia bendrai suprasti faktines ir teisines priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė nepateikti prieštaravimų dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos. Konkrečiai kalbant, priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamo sprendimo 8 ir 43 punktuose nustatyti nereikšmingi formuluočių skirtumai nesukelia painiavos dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslo, kurį iš esmės reikia suprasti kaip Švedijos pasiekiamumo oro transportu išlaikymą, nesvarbu, ar tai susiję su oro maršrutais Švedijoje, skrydžiais iš Švedijos ar į ją (žr. šio sprendimo 45 ir 49 punktus), nustatymo.
79 Antra, kalbant apie motyvų, susijusių su pagalbos teigiamo ir neigiamo poveikio prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją palyginimu, nebuvimą, iš šio sprendimo 69 punkto matyti, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte tokio reikalavimo nenustatyta. Todėl Komisija neturėjo pateikti motyvų šiuo klausimu.
80 Trečia, kaip teigia Komisija, ginčijamo sprendimo 6–8, 15, 17, 27, 41 ir 43 punktuose nurodyti nagrinėjamos pagalbos sistemos suderinamumo su vidaus rinka motyvai. Taigi, kadangi ginčijamame sprendime Komisija, nors kartais ir glaustai, atsižvelgdama į skubą nurodė priežastis, dėl kurių nagrinėjama pagalbos sistema atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas sąlygas, visų pirma tai, kodėl tinkamumo kriterijai, įskaitant Švedijos licencijos turėjimą 2020 m. sausio 1 d., buvo būtini, tinkami ir proporcingi, ji įvykdė pareigą motyvuoti.
81 Taigi reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo procesinių teisių, kylančių iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, pažeidimu
82 Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovės procesinių teisių apsauga dėl to, kad Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, nepaisant tariamai egzistuojančių didelių abejonių, iš tikrųjų yra papildomas, skirtas tam atvejui, jei Bendrasis Teismas neišnagrinėtų paties pagalbos vertinimo. Iš tiesų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tokiu pagrindu siekiama leisti suinteresuotajai šaliai pateikti ieškinį, remiantis šiuo statusu, ir jis būtų priimtinas pagal SESV 263 straipsnį, nors kitu atveju būtų atmestas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 48 punktą ir 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / Scheucher-Fleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 44 punktą). Bendrasis Teismas išnagrinėjo du pirmuosius ieškinio pagrindus, susijusius su pačios pagalbos vertinimu, todėl šis pagrindas netenka jam keliamo tikslo.
83 Be to, reikia konstatuoti, kad šio pagrindo turinys nėra savarankiškas. Iš tiesų, kiek tai susiję su tokiu ieškinio pagrindu, ieškovas, siekdamas, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias jis turi per oficialią tyrimo procedūrą, gali remtis tik tokiais pagrindais, kuriais galima įrodyti, kad, vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo arba galėjo turėti preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 35 punktą ir 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą), pavyzdžiui, dėl per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamo ar neišsamaus pobūdžio arba trečiųjų šalių skundų. Reikia pažymėti, kad trečiajame ieškinio pagrinde glaustai pakartojami pirmajame ir antrajame ieškinio pagrinduose pateikti argumentai, nenurodant konkrečių įrodymų, susijusių su galimais dideliais sunkumais.
84 Dėl šių priežasčių reikia konstatuoti: kadangi Bendrasis Teismas išnagrinėjo minėtus ieškinio pagrindus iš esmės, šio pagrindo pagrįstumo nagrinėti nereikia.
85 Taigi reikia atmesti visą ieškinį iš esmės, kartu nusprendžiant užtikrinti konfidencialumą, kaip to prašė ieškovė, nes Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė nepateikė jokių prieštaravimų šiuo klausimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
86 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.
87 Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Ryanair DAC padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.
3. Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Kornezov | Buttigieg |
Paskelbta 2021 m. vasario 17 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.