EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. liepos 11 d.

Byla F‑111/10

AN

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigūno teisės ir pareigos – Faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis galima preziumuoti esant galimą neteisėtą veiklą, žalingą Sąjungos interesams – Pareigūno pareiga informuoti savo viršininką arba OLAF – Apsaugos prašymas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalį – Psichologinis priekabiavimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AN iš esmės prašo panaikint Europos Komisijos sprendimą atmesti jos prašymą išbraukti tam tikras pastabas iš jos viršininkų dviejų raštų, suteikti apsaugą, numatytą Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 22a straipsnio 3 dalyje, ir pradėti administracinį tyrimą dėl represijų, kurių auka ji mano esanti. Be to, ieškovė prašo atlyginti jos tariamai patirtą žalą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. AN padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Sąvoka – Teismo vertinimui priskirtinas kvalifikavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Asmens nenaudai priimto akto buvimas – Pareiga tiesiogiai pateikti skundą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalys)

3.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Faktinių aplinkybių, leidžiančių preziumuoti neteisėtos veiklos arba šiurkštaus pažeidimo egzistavimą, atskleidimas – Apsauga nuo drausminių procedūrų – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalis; Komisijos sprendimo 1999/396 2 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Neigiamos pastabos pareigūnui – Netaikymas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

5.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Gandai – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

1.      Pareigūno laiško tikslus teisinis kvalifikavimas „prašymu“ arba „skundu“ priklauso nuo Tarnautojų teismo vertinimo, o ne nuo šalių valios. Šiuo klausimu laiškas, kuriuo pareigūnas aiškiai išreiškia savo valią užginčyti sprendimą, yra skundas, kaip jis suprantamas pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. balandžio 30 d. Sprendimo Cordiale prieš Parlamentą, T‑205/95, 34 ir 38 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo AH prieš Komisiją, F‑76/09, 38 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Kai paskyrimų tarnyba priėmė sprendimą, kuris yra pareigūno nenaudai priimtas aktas, pareigūno reikalavimas panaikinti, pakeisti ar atšaukti šį aktą turi būti pateiktas ne kaip prašymas pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, o remiantis 90 straipsnio 2 dalyje numatyta apskundimo tvarka.

(žr. 77 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, F‑65/07, 40 punktas.

3.      Tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalyje ir Komisijos sprendimo 1999/396 dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų 2 straipsnyje numatyta apsauga be jokių formalumų suteikiama pareigūnams, kurie pateikė informacijos apie faktines aplinkybes, leidžiančias preziumuoti neteisėtą veiklą, ir tai daroma vien dėl minėtos informacijos suteikimo.

Tačiau minėta apsauga pareigūnui suteikiama ne nuo bet kokio galbūt jo nenaudai priimto sprendimo, bet tik nuo sprendimų, priimtų dėl jo pranešimo.

(žr. 86 ir 90 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. vasario 24 d. Sprendimo Menghi prieš ENISA, F‑2/09, 139 punktas.

4.      Neigiamomis pastabomis pareigūnui nesikėsinama į jo asmenybę, orumą ar sveikatą, jeigu jos suformuluotos apgalvotais žodžiais ir iš bylos medžiagos nematyti, kad jos pagrįstos perdėtais kaltinimais, neturinčiais ryšio su objektyviomis aplinkybėmis.

(žr. 98 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Menghi prieš ENISA 110 punktas.

5.      Gandas, net jei paaiškėtų, kad jis pagrįstas, negali būti laikomas psichologinio priekabiavimo prie pareigūno arba kokio nors represinio administracijos elgesio įrodymu.

(žr. 100 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. birželio 8 d. Sprendimo Allo prieš Komisiją, T‑496/93, 48 punktas.