TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 13 d.

Byla F‑51/08 RENV

Willem Stols

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Bylos grąžinimas Tarnautojų teismui panaikinus sprendimą – Pareigų paaukštinimas – 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Nuopelnų palyginimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Nebuvimas – Sprendimo motyvai – Papildomas motyvas – Netinkamas pagrindas“

Dalykas:      Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo W. Stols prašo panaikinti 2007 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimą neįrašyti jo į pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos priskiriant prie AST 11 lygio per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą ir 2008 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas atmetė jo skundą, pateiktą pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, galiojančių nuo 2004 m. gegužės 1 d., 90 straipsnio 2 dalį.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Tarybos byloje F‑51/08 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir Taryba padengia savo išlaidas, patirtas byloje T‑175/09 P ir šioje byloje.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Apimtis – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į tam tikro lygio darbo stažą – Papildomas kriterijus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į kalbinius gebėjimus – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

5.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į atliekamų pareigų lygį – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti – Faktinės pareigūno veiklos laikotarpis – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį lygindama tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnus paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į ataskaitas apie pareigūnus, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų, ir, kai reikia, atliekamų pareigų lygį. Paskyrimų tarnyba turi lyginti tinkamo paaukštinti pareigūno nuopelnus, atsižvelgdama į šias tris aplinkybes.

Vis dėlto tokia administracijai pripažinta plati diskrecija ribojama būtinybe atidžiai ir nešališkai atlikti kandidatų palyginimą, atsižvelgiant į tarnybos interesus ir vienodo požiūrio principą. Praktikoje šį palyginimą reikia atlikti, remiantis vienodais kriterijais ir panašiais informacijos šaltiniais.

(žr. 35 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 53 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Hinderyckx prieš Tarybą, F‑57/06, 45 punktas.

2.      Lygindama pareigūnų, kandidatų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus paskyrimų tarnyba naudojasi plačia diskrecija, ir Sąjungos teismų kontrolė apsiriboja atsakymu į klausimą, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, galėjusius turėti įtakos administracijos vertinimui, šis vertinimas buvo atliktas tinkamai ir ar administracija savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai.

Šiuo atžvilgiu, siekdamas išlaikyti diskrecijos vertinti, kurią teisės aktų leidėjas ketino suteikti paskyrimų tarnybai pareigų paaukštinimo srityje, veiksmingumą, Sąjungos teismas gali panaikinti sprendimą tik dėl vienintelio motyvo – jei jis dėl faktų, kurie gali sukelti pagrįstų abejonių dėl šios institucijos atlikto vertinimo, mano, kad padaryta vertinimo klaida. Panaikinti dėl akivaizdžios vertinimo klaidos galima tik tuomet, kai iš bylos medžiagos matyti, kad paskyrimų tarnyba peržengė šios diskrecijos ribas.

Taigi Tarnautojų teismas neturi iš naujo detaliai nagrinėti visų kandidatų asmens bylų, kad užtikrintų, jog pritaria paskyrimų tarnybos išvadai, nes jeigu jis taip nagrinėtų, peržengtų atliekamos teisėtumo kontrolės ribas ir paskyrimų tarnybos atliktą tinkamų paaukštinti pareigūnų vertinimą pakeistų savuoju.

(žr. 36–38 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Casini prieš Komisiją 52 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo AC prieš Tarybą, F‑9/10, 23 ir 24 punktai.

3.      Tam tikro lygio ir tarnybos darbo stažas paaukštinant pareigas gali būti tik papildomas kriterijus vienodų nuopelnų, nustatytų pirmiausia remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytais trimis kriterijais, atveju. Tačiau paskyrimų tarnyba gali teisėtai lyginti tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnus remdamasi jų atitinkamų nuopelnų nuolatiniu pobūdžiu ir atlikusi šį vertinimą konstatuoti, kad vieno pareigūno nuopelnai yra mažesni už kito pareigūno nuopelnus.

(žr. 47 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Behmer prieš Parlamentą, F‑124/07, 106 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo Barbin prieš Parlamentą, F‑68/09, 90 ir 91 punktai, dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑228/11 P.

4.      Pareigų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies formuluotė suprantama taip, kad vertinant pareigūnų nuopelnus atsižvelgiama tik į kalbas, kurias vartojant sukuriama pakankamai didelė pridėtinė vertė, nes atsižvelgiant į realius tarnybos poreikius, jos tampa būtinos geram šios tarnybos veikimui.

Šiuo atžvilgiu pareigūnas, kuris neįrodo, jog atlikdamas savo pareigas paprastai vartoja kitas kalbas, negali pagrįsti, kad remiantis kalbinių gebėjimų kriterijumi jo nuopelnai yra akivaizdžiai didesni už kitų pareigūnų. Be to, tai, kad vienas pareigūno uždavinių yra visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis parengtų dokumentų apdorojimas ir klasifikavimas, nereiškia, kad jis moka visas šias kalbas ar ypač jas paprastai vartojai atlikdamas savo pareigas.

(žr. 49 ir 51 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo AC prieš Tarybą 61 punktas.

5.      Atliekamų pareigų lygio kriterijus vertinant tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnus nebūtinai apibrėžiamas remiantis atliktų administracinių uždavinių svarba, nes pareigūnas gali atlikti aukšto lygio pareigas, neturėdamas daug pavaldinių, ir atvirkščiai – pareigūnas gali turėti daug pavaldinių nevykdydamas ypač aukštų pareigų.

(žr. 53 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba prieš Stols, T‑175/09 P, 48 punktas.

6.      Atsižvelgdama į ribotą biudžete numatytų laisvų darbo vietų skaičių, institucija per pareigų paaukštinimo procedūrą gali teisėtai, nepažeisdama vienodo požiūrio principo, papildomai atsižvelgti į pareigūno faktinės veiklos laikotarpį ir tuo atveju, kai visi kiti nuopelnai yra vienodi, paaukštinti kitų pareigūnų, kurie savo pareigas atliko objektyviai nuosekliau ir kur kas labiau nei suinteresuotasis asmuo užtikrino tarnybos tęstinumą ir interesus per nustatytą laikotarpį, pareigas.

(žr. 59 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. spalio 21 d. Sprendimo Patronis prieš Tarybą, T‑168/96, 34 punktas; 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Nielsen prieš Tarybą, T‑353/03, 76 punktas.