TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. spalio 7 d.

Byla F‑101/08

Spyridon Pappas

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Iki pradėjimo eiti pareigas Bendrijoje įgytų teisų į pensiją perkėlimas į Bendrijos pensijų sistemą – Atšaukimas – Priimtinumas – Atsistatydinimas tarnybos interesais – Pensijos dydis“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo S. Pappas prašo, pirma, panaikinti 2008 m. vasario 6 d. Komisijos sprendimą nustatyti jo teises į ištarnauto laiko pensiją, antra, panaikinti 2003 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimą atšaukti 2000 m. spalio 23 d. laišką, kuriuo nustatyta, kad pervedant jo, kaip Graikijos Aukščiausiojo administracinio teismo nario, įgytų teisių į pensiją aktuarinį ekvivalentą į Bendrijų pensijų sistemą jam įskaitomas 18 metų ir 10 dienų Bendrijų pensijų įmokų stažas, ir nustatyti 15 metų 2 mėnesių ir 21 dienos stažą, trečia, panaikinti 2003 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimą atšaukti 2001 m. rugsėjo 7 d. laišką, kuriuo nustatyta, kad pervedant jo, kaip Graikijoje dirbusio advokato, įgytų teisių į pensiją aktuarinį ekvivalentą į Bendrijų pensijų sistemą jam įskaitomas 2 metų 4 mėnesių ir 2 dienų Bendrijos pensijų įmokų stažas, ir nustatyti 1 metų 10 mėnesių ir 15 dienų stažą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Pradžios momentas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Pensijos – Teisių į pensiją įgijimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 50 straipsnis)

1.      Tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, reikia, kad jis būtų perduotas adresatui, o šis galėtų veiksmingai susipažinti su jo turiniu.

Institucija, kuri nurodo, kad praleistas terminas, numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią skundus reikia pateikti per tris mėnesius „nuo pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo, jei priemonė yra skirta konkrečiam asmeniui“, turi pateikti įrodymų, patvirtinančių datą, nuo kurios prasidėjo šio termino eiga.

Jei įprastomis įrodinėjimo priemonėmis neįmanoma nustatyti, ar atitinkamas asmuo iš tiesų susipažino su sprendimu, šią aplinkybę galima įrodinėti kitomis nei formalus pranešimas apie tokį sprendimą priemonėmis, kaip antai atitinkamo asmens elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad jis tinkamai susipažino su sprendimu.

(žr. 41–44 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. birželio 15 d. Sprendimo Jänsch prieš Komisiją, 5/76, Rink. p. 1027, 10 punktas; 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Belfiore prieš Komisiją, 108/79, Rink. p. 1769, 7 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. birželio 8 d. Sprendimo Fiorani prieš Parlamentą, T‑50/92, Rink. p. II‑555, 16 punktas; 1997 m. birželio 3 d. Sprendimo H prieš Komisiją, T‑196/95, Rink. VT p. I‑A‑133 ir II‑403, 32–35 punktai; 2002 m. rugsėjo 27 d. Nutarties Di Pietro prieš Audito Rūmus, T‑254/01, Rink. VT p. I‑A‑177 ir II‑929, 25–27 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. balandžio 20 d. Nutarties L prieš EMEA, F‑13/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 29–32 punktai; 2007 m. balandžio 25 d. Sprendimo Lebedef-Caponi prieš Komisiją, F‑71/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 34 punktas.

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 50 straipsnio paskutinės pastraipos aiškiai matyti, kad iš pareigų tarnybos interesais atstatydintas A1 arba A2 lygio pareigūnas įgyja teisę į pensiją, jos nesumažinant pagal naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnį, jei pasibaigus laikotarpiui, per kurį pareigūnas turi teisę į išmoką pagal 50 straipsnį, jam suėjo 55 metai.

Pažodžiui 50 straipsnio paskutinę pastraipą reikia aiškinti taip pat dėl to, kad, pirma, ja nukrypstama nuo bendrųjų ištarnauto laiko pensijos skaičiavimo taisyklių, taigi ją reikia aiškinti siaurai, ir, antra, teisę į finansines išmokas suteikiančias nuostatas reikia aiškinti siaurai.

(žr. 62, 64 ir 65 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Lebedef ir kt. prieš Komisiją, T‑221/02, Rink. VT p. I‑A‑211 ir II‑1037, 38 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Pappas prieš Komisiją, T‑11/02, Rink. VT p. I‑A‑381 ir II‑1773, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo André prieš Komisiją, F‑10/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑183 ir II‑A‑1‑755, 34–36 punktai.