EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 23 d.

Byla F‑93/12

Luigi D’Agostino

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – KTĮS 3a straipsnis – Sutarties nepratęsimas – Rūpestingumo pareiga – Tarnybos interesas – Išsamus ir detalus visų tarnybų atliekamas galimybės pasiūlyti darbo vietą, atitinkančią sutartyje numatytas užduotis, nagrinėjimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo L. D’Agostino prašo, pirma, panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos sprendimą nepratęsti jo, kaip sutartininko, sutarties ir priteisti dėl to patirtą žalą karjerai, moralei ir sveikatai, ir, antra, atlyginti neturtinę žalą, jo patirtą dėl neteisėtos 2010 m. vertinimo ataskaitos.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos sprendimą nepratęsti L. D’Agostino sutarties. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamas trečdalis L. D’Agostino patirtų bylinėjimosi išlaidų. L. D’Agostino padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys – Terminai – Vienas po kito pateikti skundai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 3 dalis)

2.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Sutartininko padėties pastovumas – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 bis ir 24 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 87 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Sutartininkai – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo interesus – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Sprendimo nepratęsti laikinojo tarnautojo sutarties panaikinimas – Administracijos galimybė priimti teismo sprendimą atitinkantį naują sprendimą – Prašymo atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl panaikinto sprendimo, atmetimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Jei per Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytus terminus vienas po kito pateikiami du skundai dėl to paties sprendimo, jie abu yra priimtini ir nuo jų pateikimo gali būti pradedami skaičiuoti terminai ieškiniui pareikšti. Todėl terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo administracijos sprendimo, kuriame ji pateikia savo poziciją dėl visų ieškovo argumentų, pateiktų per terminą skundui pateikti, gavimo dienos. Jei per terminą skundui pateikti ieškovas pateikė antrą skundą, kuris yra tokios pačios apimties kaip ir pirmasis, t. y. jame nėra nei naujo prašymo, nei naujo kaltinimo, nei naujo įrodymo, sprendimas atmesti antrąjį skundą turi būti laikomas aktu, kuriuo tik patvirtinamas pirmojo skundo atmetimas, ir nuo šio atmetimo turi būti skaičiuojamas terminas ieškiniui pareikšti. Tačiau jei antrajame skunde yra naujos informacijos, palyginti su pirmuoju, sprendimą atmesti antrąjį skundą reikia laikyti nauju sprendimu, priimtu antrojo skundo pagrindu peržiūrėjus sprendimą atmesti pirmąjį skundą.

(žr. 29 ir 30 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ghignone ir kt. prieš Tarybą, T‑44/97, 39 ir 41 punktai; 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sack prieš Komisiją, T‑66/05, 41 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Collotte prieš Komisiją, F‑58/07, 32 punktas.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio nuostatos, kuriomis draudžiamos bet kokios psichologinio priekabiavimo formos ir kurios taikomos sutartininkams pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 87 straipsnį, neturi trukdyti institucijai nutraukti sutartinių santykių remiantis teisėtu pagrindu, susijusiu su tarnybos interesu, ir visiškai nesusijusiu su priekabiavimu, vien dėl to, kad toks sprendimas netęsti darbo santykių finansiškai ir psichologiškai galėtų pažeisti tarnautojo interesus. Be to, nors sutartininkai gali remtis 24 straipsnio nuostatomis prašydami jį įdarbinusios institucijos apsaugos nuo patiriamo priekabiavimo, šiomis nuostatomis jie negali remtis ir pateikdami pagalbos prašymą prašyti užtikrinti pastovią jų, kaip sutartininkų, padėtį, nes bet kuriuo atveju šio straipsniu siekiama kito tikslo.

(žr. 52 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Cantisani prieš Komisiją, F‑71/10, 78 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Administracijai tenkanti rūpestingumo pareiga visų pirma reiškia, kad spręsdama dėl pareigūno ar tarnautojo situacijos institucija, net jei turi didelę diskreciją, atsižvelgia į visas aplinkybes, galinčias nulemti jos sprendimą; tai darydama ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno ar tarnautojo interesus.

Nors atlikdamas tarnybos interesų vertinimą Sąjungos teismas neturi kontroliuoti institucijos vykdomos personalo politikos, kurią ji laiko geriausia priskirtoms užduotims atlikti, pasirinkimo, tuo atveju, kai į jį buvo kreiptasi su prašymu panaikinti sprendimą nepratęsti sutartininko sutarties, jis turi teisę patikrinti, ar administracijos motyvai nepažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatuose teisės aktų leidėjo nustatytų pagrindinių kriterijų ir sąlygų, kuriomis pirmiausia sutartininkams siekiama užtikrinti, prireikus apibrėžtu laikotarpiu, tam tikrą darbo santykių tęstinumą.

(žr. 56 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. gegužės 28 d. Sprendimo Kuhner prieš Komisiją, 33/79 ir 75/79, 22 punktas; 1981 m. spalio 29 d. Sprendimo Arning prieš Komisiją, 125/80, 19 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. liepos 6 d. Sprendimo Séché prieš Komisiją, T‑112/96 ir T‑115/96, 147–149 punktai; 2004 m. kovo 2 d. Sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, 99 ir 100 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Macchia prieš Komisiją, F‑63/11, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑368/12 P, 60 punktas.

4.      Tarnautojų teismas neturėtų nurodyti institucijai atsakovei atlyginti turtinę žalą, ieškovo patirtą dėl nepratęstos jo sutarties, kai skundžiamas sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, vadovaudamasi jai tenkančia rūpestingumo pareiga, išsamiai ir detaliai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių tarnybos interesų atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis bet kuriuo atveju negalima atmesti, kad ši tarnyba, išsamiai ir detaliai iš naujo išnagrinėjusi ieškovo situaciją ir atsižvelgusi į tarnybos poreikius ir jo profesinius gebėjimus, gali priimti naują sprendimą nepratęsti ieškovo darbo sutarties.

(žr. 77–79 punktus)