Language of document : ECLI:EU:F:2013:142

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 7 d.

Byla F‑97/12

Florence Thomé

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/177/10 – Sprendimas neįdarbinti konkursą laimėjusio asmens – Tinkamumo kriterijai – Universiteto diplomas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo F. Thomé iš esmės ginčija Europos Komisijos atsisakymą įdarbinti ją į pranešime apie laisvą darbo vietą COM/2011/218 nurodytas pareigas ir prašo priteisti jai žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. birželio 5 d. Europos Komisijos sprendimus. Nurodyti Europos Komisijai sumokėti F. Thomé 14 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo ir F. Thomé patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl netekusiu galios paskelbto teisės akto – Atitinkami paskelbimo netekusiu galios ir atšaukimo padariniai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Universiteto diplomų reikalavimas – Universiteto diplomo sąvoka – Vertinimas atsižvelgiant į valstybės, kurioje vykdytos studijos, teisės aktus – Vertinimo komisijos ir paskyrimų tarnybos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

1.      Atšauktas sprendimas išnyksta atgaline data, o paskelbtas netekusiu galios – išnyksta tik ateičiai. Taigi ieškinys dėl sprendimo, kuris buvo atšauktas iki šio ieškinio pareiškimo, iš principo neturi dalyko ir turi būti atmestas kaip nepriimtinas, tačiau pareigūnas išlieka suinteresuotas ginčyti sprendimą, kuris tebuvo pripažintas netekusiu galios, o ne atšauktas, jeigu šio akto panaikinimas Tarnautojų teismo sprendimu savaime gali turėti teisinių pasekmių.

(žr. 28 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Antillean Rice Mills ir kt. prieš Komisiją, T‑480/93 ir T‑483/93, 60 punktas.

2.      Kvalifikacijos vertinimu ir egzaminų rezultatais grindžiamo konkurso atrankos komisija turi atskirai įvertinti, ar kiekvieno kandidato pateikti diplomai arba profesinė patirtis atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pranešime apie konkursą reikalaujamą lygį. Jeigu jokioje įdarbinimo konkursams taikytinų reglamentų, direktyvų arba pranešimo apie konkursą nuostatoje nenumatyta kitaip, reikia manyti, kad reikalavimas turėti universiteto diplomą, keliamas norintiems dalyvauti atvirame konkurse, turi būtinai atitikti tą reikšmę, kuri šiai formuluotei suteikiama pačios valstybės narės, kur kandidatas baigė studijas, kuriomis jis remiasi, teisės aktuose.

Ypač tuomet, kai sprendžiama dėl diplomo sąsajos su konkurso sritimi arba dėl reikalaujamos profesinės patirties pobūdžio ar trukmės, Sąjungos teismas mano, kad atrankos komisija turi didelę diskreciją ir kad Tarnautojų teismas turi tik patikrinti, kad naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

Kita vertus, kai sprendžiama, ar diplomas pripažįstamas pagal valstybės, kurioje jis išduotas, teisės aktus arba ar, atsižvelgiant į šiuos teisės aktus, jis atitinka skelbime apie konkursą reikalaujamą lygį, Sąjungos teismas mano, kad vertinimo komisija, aiškindama nacionalinės teisės aktus, neturi didelės diskrecijos; atvirkščiai – Sąjungos teismas visapusiškai tikrina, ar juos aiškindama ji nepadarė vertinimo klaidos.

Tais pačiais principais turi būti vadovaujamasi tokiais atvejais, kai paskyrimų tarnyba mano, kad, kitaip nei prieš tai įvertino atrankos komisija, kandidato diplomas nepripažįstamas pagal valstybės, kurioje jis išduotas, teisės aktus arba, atsižvelgiant į šiuos teisės aktus, neatitinka skelbime apie konkursą reikalaujamo lygio. Nėra jokios priežasties, kuri pateisintų, kad tokiu atveju Sąjungos teismas tik patikrintų, ar paskyrimų tarnybos sprendimuose nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, nors atrankos komisijos sprendimai būtų visapusiškai tikrinami dėl vertinimo klaidos.

(žr. 45 ir 48–52 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Van Hecken prieš CES, T‑158/89, 22 punktas; 1992 m. vasario 11 d. Sprendimo Panagiotopoulou prieš Parlamentą, T‑16/90, 50–53 punktai; 1994 m. kovo 3 d. Sprendimo Cortes Jimenez ir kt. prieš Komisiją, T‑82/92, 33 punktas; 1999 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Alonso Morales prieš Komisiją, T‑299/97, 60 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Zangerl-Posselt prieš Komisiją, F‑83/07, 51 punktas; 2012 m. birželio 20 d. Sprendimo Cristina prieš Komisiją, F‑83/11, 67 punktas.