TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 4 d.

Byla F‑41/06

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Invalidumas – Išleidimas į pensiją dėl invalidumo – Motyvavimas – Panaikinimas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marcuccio prašo, pirma, panaikinti Komisijos sprendimą išleisti jį į pensiją dėl invalidumo bei su šiuo sprendimu susijusius aktus ir, antra, priteisti jam iš Komisijos nuostolių atlyginimą.

Sprendimas: Panaikinti 2005 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą išleisti L. Marcuccio į pensiją dėl invalidumo. Priteisti iš Komisijos sumokėti L. Marcuccio 3000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo ir du trečdalius ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

Pareigūnai – Invalidumas – Invalidumo komisija – Nuomonė – Pareiga motyvuoti – Objektas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25, 53 straipsniai ir 78 straipsnio pirma pastraipa)

Su medicinos ir invalidumo komisijomis susijusių nuostatų tikslas – patikėti medicinos specialistams galutinai įvertinti visus medicinos klausimus. Teisminė kontrolė neturėtų būti taikoma medicininiams vertinimams siaurąja prasme, kurie turi būti laikomi galutiniais, jei priimti be pažeidimų. Tačiau teisminė kontrolė gali būti taikoma šių komisijų sudarymui bei veikimui ir jų priimtų nuomonių teisėtumui. Šiuo atžvilgiu Bendrijos teismas turi jurisdikciją nagrinėti, ar nuomonėje nurodyti motyvai, leidžiantys įvertinti argumentus, kuriais grindžiamos joje pateikiamos išvados, ir ar joje nustatytas suprantamas ryšys ar jame nustatytas suprantamas ryšys tarp nurodytos medicininės diagnozės ir komisijos padarytų išvadų.

Invalidumo komisijos nuomonė yra akivaizdžiai nemotyvuota, jeigu joje paprasčiausiai konstatuojama bei kartu padaroma išvada, kad pareigūnas laikytinas visišku invalidu, todėl negali vykdyti savo pareigų. Paprasčiausia Invalidumo komisijos protokolo nuoroda, kad pareigūnas kenčia nuo mišraus nerimo ir depresinio sindromo, neleidžia Bendrijos teismui sužinoti bei patikrinti argumentų, kuriais grindžiamos padarytos išvados, taip pat to, ar jame nustatytas suprantamas ryšys tarp nurodytos medicininės diagnozės ir komisijos padarytų išvadų. Mišrus nerimo ir depresinis sindromas gali pasireikšti labai įvairiai ir būti labai skirtingo sunkumo, todėl nebūtinai reiškia, kad juo sergantis asmuo turi būti laikomas visišku invalidu ir dėl to negali vykdyti jo pareigų grupę atitinkančių užduočių.

(žr. 64, 65 ir 67 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Jänsch prieš Komisiją, 277/84, Rink. p. 4923, 15 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 27 d. Sprendimo Plug prieš Komisiją, T‑165/89, Rink. p. II‑367, 75 punktas; 1999 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Nardone prieš Komisiją, T‑27/98, Rink. VT p. I‑A‑267 ir II‑1293, 87 punktas.