TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 19 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje – Reglamentas (EB) Nr. 2100/94 – 73 straipsnio 2 dalis – BAVT apeliacinės tarybos sprendimas atmesti paraišką suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje – Diskrecija – Bendrojo Teismo kontrolė – 55 straipsnio 4 dalis, susijusi su 61 straipsnio 1 dalies b punktu – BAVT teisė pateikti naują reikalavimą atsiųsti augalinę medžiagą“
Byloje C‑534/10 P
dėl 2010 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Brookfield New Zealand Ltd, įsteigta Šiaurės Havloke (Naujoji Zelandija),
Elaris SNC, įsteigta Anžere (Prancūzija),
atstovaujamos avvocato M. Eller,
apeliantės,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT), atstovaujamai M. Ekvad ir M. Lightbourne,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Schniga GmbH, įsteigtai Bolcane (Italija), atstovaujamai Rechtsanwalt G. Würtenberger,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai M. Ilešič, E. Levits (pranešėjas), J.‑J. Kasel ir M. Safjan,
generalinis advokatas J. Mazák,
posėdžio sekretorė R. Şereş,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 26 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2012 m. liepos 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Šiuo apeliaciniu skundu Brookfield New Zealand Limited (toliau – Brookfield) ir Elaris SNC (toliau – Elaris) prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Schniga prieš BAVT – Elaris ir Brookfield New Zealand (Gala Schnitzer) (T‑135/08, Rink. p. II‑5089, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2007 m. lapkričio 21 d. Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) apeliacinės tarybos sprendimą suteikti obuolių veislei Gala Schnitzer augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje (bylos A 003/2007 ir A 004/2007, toliau – ginčijamas sprendimas).
Teisinis pagrindas
2 Pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390), iš dalies pakeisto 1995 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2506/95 (OL L 258, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 255; toliau − Reglamentas Nr. 2100/94), 10 straipsnio 1 dalį:
„Veislė yra laikoma nauja, jei iki paraiškos padavimo datos, nustatytos pagal 51 straipsnį, veislės dauginamoji arba tos veislės surinkta augalinė medžiaga, selekcininko, apibrėžto 11 straipsnyje, arba jam sutikus, nebuvo parduota ar kitaip perleista kitiems tos veislės naudojimo tikslams:
a) anksčiau nei prieš vienerius metus Bendrijos teritorijoje;
<...>“
3 Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalyje apibrėžta BAVT kompetencija, susijusi su augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo procedūra:
„Remdamasi bendromis taisyklėmis arba atskirais atvejais – reikalavimais, Tarnyba nustato, kada, kur, kokiais kiekiais ir kokios kokybės medžiaga ir kontroliniai pavyzdžiai turi būti pateikiami techninei ekspertizei“.
4 Šio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje išvardytos paraiškos suteikti teisinę apsaugą atmetimo sąlygos:
„Tarnyba atmeta paraiškas suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje, jei ji nustato ir kai tik ji nustato, kad pareiškėjas:
<...>
b) nesilaiko taisyklės ar reikalavimo pagal 55 straipsnio 4 ar 5 dalį per nurodytą laiką, nebent Tarnyba sutiko dėl nesilaikymo,
<...>“
5 Minėto reglamento 73 straipsnio „Ieškiniai dėl Apeliacinių tarybų sprendimų“ 1–3 dalyse numatyta:
„1. Teisingumo Teismui gali būti pareiškiami ieškiniai dėl Apeliacinių tarybų sprendimų.
2. Ieškiniai gali būti pareiškiami dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarties, šio reglamento arba kokios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.
3. Teisingumo Teismas turi teisę anuliuoti ar keisti ginčijamus sprendimus.“
6 To paties reglamento 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Tais atvejais, kai, nepaisant viso reikiamo atsargumo, susiklosto ypatingos aplinkybės ir pareiškėjas dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo arba savininkas ar kuri nors kita procesinių veiksmų Tarnyboje šalis nesilaikė nustatyto termino Tarnybos atžvilgiu, jų teisės yra grąžinamos, padavus prašymą, jei dėl to termino nesilaikymo tiesiogiai, remiantis šiuo reglamentu, prarandama kokia nors teisė ar teisės gynimo būdas.“
7 Kaip numatyta Reglamento Nr. 2506/95 3 konstatuojamojoje dalyje, tikslinga suderinti taisykles, pagal kurias galima pateikti ieškinius dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos arba jos apeliacinių tarybų, įsteigtų pagal Reglamentą Nr. 2100/94, priimtų sprendimų, kurie numatyti 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
8 1999 m. sausio 18 d. Konsortium Südtiroler Baumschulen (toliau – KSB), kurio teises perėmė Schniga GmbH (toliau – Schniga), pateikė BAVT paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje obuolių veislei (Malus Mill) Gala Schnitzer, kuri iš pradžių buvo vadinama Schniga.
9 BAVT įpareigojo Bundessortenamt (Federalinė augalų veislių tarnyba, Vokietija) atlikti techninę ekspertizę pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 1 dalį.
10 1999 m. sausio 26 d. laišku BAVT paprašė, kad nuo 1999 m. kovo 1 iki 15 d. KSB jai ir Bundessortenamt pateiktų techninei ekspertizei būtiną augalinę medžiagą. BAVT taip pat patikslino, kad KSB privalo laikytis visų medžiagų išsiuntimui taikytinų fitosanitarinių ir muitų reikalavimų.
11 KSB pateikė prašomą medžiagą per nustatytą terminą.
12 1999 m. kovo 25 d. laišku BAVT patvirtino, kad gavo reikiamą medžiagą, ir nurodė, kad prie jos nebuvo pridėtas fitosanitarinis sertifikatas. Todėl ji pareikalavo KSB užtikrinti, kad šis privalomas dokumentas būtų „kuo greičiau“ pateiktas.
13 1999 m. balandžio 23 d. KSB nusiuntė Bundessortenamt Europos fitosanitarinį pasą ir patikslino, kad jį išdavusi institucija, t. y. Bolcano augalų apsaugos tarnyba (Italija), buvo nurodžiusi, jog šis dokumentas atitinka fitosanitarinį sertifikatą.
14 1999 m. gegužės 3 d. Bundessortenamt pranešė KSB, kad medžiaga pristatyta laiku ir kad ji tinkama. Be to, ji nurodė, kad pateikto Europos fitosanitarinio paso pakanka, kad būtų galima atlikti techninę ekspertizę ir patikrinti augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje materialines sąlygas. Tačiau Bundessortenamt paprašė pateikti oficialaus sertifikato, patvirtinančio, kad pateikta medžiaga nebuvo užkrėsta virusais, kopiją.
15 2001 m. KSB pranešė Bundessortenamt, kad jis negali pateikti prašomo dokumentinio įrodymo. Paaiškėjo, kad 1999 m. kovo mėn. techninei ekspertizei atlikti pateikta medžiaga buvo užkrėsta virusais. Todėl Bundessortenamt pranešė BAVT, kad ketina išrauti užkrėstą medžiagą, siekdama užkirsti kelią viruso plitimui į kitus augalus.
16 2001 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku BAVT pranešė KSB, kad, suderinusi su Bundessortenamt, nusprendė leisti KSB pateikti naują, virusais neužkrėstą, medžiagą, kad būtų iš naujo pradėta nagrinėti paraiška. Savo sprendimą BAVT grindė tuo, kad jos instrukcijos dėl medžiagos sanitarinės būklės nebuvo pakankamai aiškios, nes jose nepatikslinama, kad medžiaga turi būti neužkrėsta virusais. Taigi KSB negali būti laikomas atsakingu už susidariusią situaciją.
17 2006 m. gegužės 5 d. Elaris ir Brookfield, atitinkamai su veislės Baigent apsaugos teise susijusios licencijos savininkė ir šios teisės turėtoja, pagal Reglamento Nr. 2100/94 59 straipsnį pateikė protestus BAVT dėl teisinės apsaugos suteikimo veislei Gala Schnitzer. Protestai buvo grindžiami ankstesne obuolių veislės (Malus Mill) Baigent apsaugos teise.
18 Brookfield pateikti motyvai susiję su tuo, kad paraiškoje nurodyta veislė nepakankamai skiriasi nuo kontrolinės veislės, kurios savininkė ji yra. Be to, ji ginčija KSB suteiktą teisę iš naujo atsiųsti virusais neužkrėstą augalinę medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad BAVT turėjo atmesti jo pirminę paraišką.
19 2007 m. vasario 26 d. sprendimais EU 18759, OBJ 06‑021 ir OBJ 06‑022 kompetentingas BAVT komitetas suteikė teisinę apsaugą veislei Gala Schnitzer ir nurodė, kad ji pakankamai skiriasi nuo kontrolinės veislės Baigent. Be to, jis atmetė Brookfield protestus.
20 2007 m. balandžio 11 d. Brookfield, remdamasi Reglamento Nr. 2100/94 67–72 straipsniais, pateikė apeliaciją dėl šio komiteto sprendimų.
21 Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba panaikino minėto komiteto sprendimą ir pati atmetė paraišką suteikti teisinę apsaugą veislei Gala Schnitzer. Visų pirma ji nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 61 straipsnio 1 dalies b punktą BAVT neturėjo teisės leisti KSB pateikti naujos medžiagos, nes šis neįvykdė atskirų reikalavimų, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 55 straipsnio 4 dalį, pateiktų 1999 m. sausio 26 d. ir 1999 m. kovo 25 d. laiškuose.
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
22 2008 m. balandžio 4 d. ieškiniu Schniga prašė Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą ir nurodė šiuos pagrindus:
– protestų, kuriuos Elaris ir Brookfield pateikė BAVT, nepriimtinumą,
– Reglamento Nr. 2100/94 61 straipsnio 1 dalies b punkto ir 62 straipsnio pažeidimą,
– Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalies pažeidimą.
23 Per procesą Bendrajame Teisme Elaris ir Brookfield dalyvavo kaip šalys, įstojusios į bylą palaikyti BAVT reikalavimų. Per posėdį BAVT pakeitė savo reikalavimus ir ėmė laikytis Schniga pozicijos.
24 Nusprendęs, kad pirmasis Schniga pagrindas yra nepriimtinas, Bendrasis Teismas pripažino trečiojo pagrindo priimtinumą, kurį ginčijo Elaris ir Brookfield.
25 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 39 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Apeliacinė taryba atliko teisinį 1999 m. sausio 26 d. ir kovo 25 d. laiškų vertinimą, dėl kurio galima kreiptis į Bendrąjį Teismą.
26 Iš esmės nagrinėdamas trečiąjį Schinga pagrindą, skundžiamo sprendimo 62 ir 63 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Apeliacinės tarybos argumentus, kad KSB nesilaikė atskirų reikalavimų, pateiktų 1999 m. sausio 26 d. ir kovo 25 d. BAVT laiškuose, todėl ši tarnyba turėjo atmesti KCB paraišką, susijusią su veisle Gala Schnitzer.
27 Bendrojo Teismo argumentai, kuriais remdamasis jis nusprendė, kad BAVT nepažeidė diskrecijos, jai suteiktos pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalį, pateikti skundžiamo sprendimo 64–80 punktuose.
28 Visų pirma, skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas paaiškino, kad su gero administravimo principu ir būtinybe užtikrinti sklandžią procedūrų eigą bei veiksmingumą suderinama tai, kad kai BAVT mano, jog sąlygų, kurias ji taiko nagrinėdama paraišką suteikti teisinę apsaugą, netikslumo atveju šie netikslumai gali būti ištaisyti, BAVT turi teisę toliau nagrinėti paraišką ir neprivalo jos atmesti.
29 Be to, skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad dėl tokios diskrecijos BAVT gali įsitikinti, kad atskiri jos reikalavimai yra aiškūs, o kiti pareiškėjai gali vienareikšmiškai žinoti savo teises ir pareigas.
30 Priminęs visą BAVT ir KSB susirašinėjimą, skundžiamo sprendimo 75 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad 1999 m. sausio 26 d. ir kovo 25 d. laiškai buvo netikslūs, nes juose nenurodyta, kad augalinė medžiaga, kurią reikia pateikti, turi būti neužkrėsta virusais ir kad 2001 m. birželio 13 d. elektroninis laiškas skirtas šiam netikslumui pašalinti.
31 Antra, Bendrasis Teismas atmetė kaip nesvarbius Elaris ir Brookfield tvirtinimus, grindžiamus tariamu KSB nesąžiningumu per jo paraiškos nagrinėjimo procedūrą, ir nurodė, kad šiuo atveju Reglamento Nr. 2100/94 80 straipsnis netaikytinas.
32 Todėl Bendrasis Teismas pripažino Schniga pateiktą trečiąjį pagrindą priimtinu ir panaikino ginčijamą sprendimą.
Procesas Teisingumo Teisme
33 Savo apeliaciniu skundu apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
– visų pirma, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išspręstų bylą iš esmės,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, priimti galutinį sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinį, ir
– priteisti iš Schniga bylinėjimosi išlaidas.
34 BAVT ir Schniga Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliančių pateiktą apeliacinį skundą ir
– priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
35 Apeliantės savo apeliacinį skundą grindžia dviem pagrindais, susijusiais su tuo, kad, pirma, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsnio 2 dalį ir, antra, buvo pažeista minėto reglamento 55 straipsnio 4 dalis, susijusi su jo 61 straipsnio 1 dalies b punktu ir 80 straipsniu.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsnio 2 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
36 Apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis viršijo savo įgaliojimus vykdyti teisminę kontrolę, kai nagrinėdamas jam pateiktą trečiąjį pagrindą iš naujo peržiūrėjo faktines aplinkybes. Taigi skundžiamame sprendime buvo iš naujo vertinama 1999 m. sausio 26 d. ir kovo 25 d. BAVT laiškų reikšmė ir apimtis. Pagal Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas yra kompetentingas tik patikrinti Apeliacinės tarybos sprendimų teisėtumą.
37 BAVT ir Schniga nurodo, kad, pirma, tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti svarbius faktus, kurių Teisingumo Teismas netikrina apeliaciniame procese. Antra, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas patikrino Apeliacinės tarybos atliktą faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, o tai bet kuriuo atveju priskirtina jo kompetencijai. Todėl apeliančių argumentai nepriimtini.
Teisingumo Teismo vertinimas
38 Reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2506/95 3 konstatuojamosios dalies, Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsnis buvo pakeistas siekiant suderinti taisykles, pagal kurias galima pateikti ieškinius dėl BAVT arba jos apeliacinių tarybų priimtų sprendimų, kurie numatyti Reglamente Nr. 40/94.
39 Dėl Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio, kurio formuluotė atitinka Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsnio formuluotę, Teisingumo Teismas kelis kartus yra nusprendęs, kad Bendrasis Teismas turi įvertinti VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą patikrindamas, kaip šios taikė Sąjungos teisę, ir atsižvelgdamas, be kita ko, į minėtoms taryboms nurodytas faktines aplinkybes. Taigi remdamasis Reglamento Nr. 40/94 63 straipsniu, kurio išaiškinimą pateikė Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas gali atlikti visapusišką VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolę, kad nustatytų, ar šios apeliacinės tarybos teisiniu požiūriu teisingai įvertino ginčo aplinkybes arba ar minėtoms apeliacinėms taryboms pateiktų faktinių aplinkybių vertinimas nėra klaidingas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT, C‑16/06 P, Rink. p. I‑10053, 38 ir 39 punktus).
40 Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas pripažino panašią Bendrojo Teismo kompetenciją tikrinti BAVT arba jos apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Schräder prieš BAVT, C‑38/09 P, Rink. p. I‑3209, 69 punktą).
41 Šiuo atveju skundžiamo sprendimo 69 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad 1999 m. sausio 26 d. ir kovo 25 d. laiškuose buvo atskirų reikalavimų.
42 Tokiomis aplinkybėmis, kadangi reikia pripažinti tokią pačią Bendrojo Teismo kompetenciją vertinti nagrinėjant ieškinius dėl BAVT arba jos apeliacinių tarybų sprendimų, jis neturi būti kaltinamas tuo, kad padarė teisės klaidą.
43 Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalies, susijusios su 61 straipsnio 1 dalies b punktu ir 80 straipsniu, pažeidimu
Šalių argumentai
44 Remdamosi antruoju pagrindu apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad, pirma, jis nusprendė, jog pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalį BAVT gali pateikti atskirą reikalavimą dėl sanitarinių dokumentų pateikimo, kuris skiriasi nuo reikalavimo pateikti augalinę medžiagą, reikalingą techninei ekspertizei atlikti.
45 Antra, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalį, susijusią su 61 straipsnio 1 dalies b punktu, nes nusprendė, kad BAVT turėjo teisę leisti pateikti naują augalinę medžiagą pasibaigus pirmajame reikalavime pateikti medžiagą nurodytam terminui. Be to, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas suklydo, nes manė, kad 1999 m. kovo 25 d. laiške esantys žodžiai „kuo greičiau“ negali būti laikomi su atskiru reikalavimu susijusiu terminu.
46 Trečia, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis pripažino BAVT diskreciją ir leido jai pačiai pašalinti jos atskirų reikalavimų netikslumus nesilaikant Reglamento Nr. 2100/94 80 straipsnyje numatytos konkrečios procedūros, taip pat tuo, kad nesvarbiu pripažino klausimą dėl pareiškėjo tariamo nesąžiningumo.
Teisingumo Teismo vertinimas
47 Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 63 punkto, Bendrasis Teismas nusprendė, kad BAVT turi teisę patikslinti sąlygas, kurias ji taiko nagrinėdama paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, jei nesibaigė terminas, per kurį tokios paraiškos suteikti teisinę apsaugą autorius turi atsakyti į jam pateiktą atskirą reikalavimą.
48 Tuo remdamasis, Bendrasis Teismas, naudodamasis savo diskrecija, pirma, skundžiamo sprendimo 69 punkte manė, kad 1999 m. kovo 25 d. laiškas yra atskiras reikalavimas, susijęs su dokumentiniu įrodymu dėl augalinės medžiagos, kurios ekspertizę reikia atlikti, ir, antra, to paties sprendimo 72 punkte manė, kad 2001 m. birželio 13 d. BAVT elektroninis laiškas yra atskiras reikalavimas atsiųsti augalinę medžiagą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalį. Šiuo atžvilgiu jis nusprendė, kad BAVT neviršijo savo diskrecijos.
49 Taigi Bendrasis Teismas neturėtų būti kaltinamas tuo, kad padarė teisės klaidą.
50 Iš pradžių reikia pažymėti, kad, viena vertus, BAVT užduotis pasižymi paraiškų suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje nagrinėjimo sąlygų moksliniu ir techniniu sudėtingumu, todėl BAVT turi būti suteikta tam tikra diskrecija vykdant patikėtas funkcijas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Schräder prieš BAVT 77 punktą). Be to, turėdama tokią didelę diskreciją BAVT gali, jei mano, kad tai būtina, atsižvelgti į pavėluotai nurodytus arba pateiktus faktus ir įrodymus (pagal analogiją, kiek tai susiję su VRDT, žr. 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 42 punktą).
51 Kita vertus, BAVT, kaip Sąjungos tarnybai, taikomas gero administravimo principas, pagal kurį ji turi rūpestingai ir nešališkai nagrinėti visas svarbias bylos aplinkybes ir surinkti visus faktinius ir teisinius įrodymus, reikalingus jos diskrecijai įgyvendinti. Be to, ji turi, kaip skundžiamo sprendimo 64 punkte pažymi Bendrasis Teismas, užtikrinti jos vykdomų procedūrų sklandžią eigą bei veiksmingumą.
52 Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, reikia priminti, jog, pirma, iš Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalies matyti, kad, remdamasi bendromis taisyklėmis arba atskirais atvejais – reikalavimais, BAVT nustato, kada, kur, kokiais kiekiais ir kokios kokybės medžiaga ir kontroliniai pavyzdžiai turi būti pateikiami techninei ekspertizei.
53 Taigi, atsižvelgiant į BAVT turimą diskreciją, ši nuostata neturi būti aiškinama kaip draudžianti atskirai pareikalauti augalinės medžiagos, kurios ekspertizę reikia atlikti, ir su šia medžiaga susijusių dokumentinių įrodymų. Taigi, kaip skundžiamo sprendimo 69 punkte nurodė Bendrasis Teismas, o apeliantės to neginčijo, 1999 m. kovo 25 d. laiškas susijęs su augalinės medžiagos, kurios ekspertizę reikia atlikti, kokybe, t. y. kokybe, dėl kurios konkrečiai, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 4 dalies, gali būti pateiktas atskiras reikalavimas.
54 Antra, Bendrasis Teismas neturėtų būti kaltinamas padaręs teisės klaidą dėl to, kad nusprendė, jog BAVT turi teisę pateikti naują reikalavimą atsiųsti augalinę medžiagą, kurios ekspertizę reikia atlikti.
55 Iš tikrųjų, atsižvelgiant į gero administravimo principą ir būtinybę užtikrinti procedūrų sklandžią eigą ir veiksmingumą, ir į tai, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 74 punkto, o apeliantės, beje, to neginčija, BAVT manė, jog jos pirminiame reikalavime buvo netikslumų, ji turėjo paprašyti KSB atsiųsti jai augalinę medžiagą, kuri atitiktų naujame atskirame reikalavime nurodytas sąlygas.
56 Tokiomis aplinkybėmis, pirma, apeliantės nepagrįstai tvirtina, kad Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 61 straipsnio 1 dalies b punktą BAVT privalėjo atmesti KSB paraišką suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje. Iš tikrųjų, ši nuostata taikytina, kai BAVT konstatuoja, kad pareiškėjas neįvykdė atskiro reikalavimo per nustatytą terminą. Taigi šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo Bendrasis Teismas, BAVT nusprendė, kad KSB negalėjo įvykdyti pirminio atskiro reikalavimo, nes jis buvo netikslus. Todėl BAVT negalėjo atmesti KSB paraiškos suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje, nes tai būtų teisės klaida.
57 Antra, dėl apeliančių tvirtinimų, kad Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į KSB nesąžiningumą, reikia konstatuoti, kad apeliantės nepaaiškino, kiek Bendrasis Teismas suklydo teisiniu požiūriu, kai skundžiamo sprendimo 80 punkte nusprendė, kad KSB elgesys nesusijęs su klausimu, ar BAVT turėjo teisę pašalinti savo atskirų reikalavimų netikslumus.
58 Galiausiai reikia konstatuoti, kad apeliantės nepateikė šį vertinimą paneigiančių įrodymų.
59 Galiausiai, dėl nurodyto Reglamento Nr. 2100/94 80 straipsnio pažeidimo pakanka priminti, kad šioje nuostatoje nurodyti tik atvejai, kai paraišką suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje pateikęs asmuo negalėjo laikytis nustatyto termino BAVT atžvilgiu. Šiuo atveju neginčijama, kad įvairūs atskiri reikalavimai, kurie KSB buvo pateikti po to, kai jis padavė paraišką suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje, buvo pateikti per tą pačią procedūrą dėl to, kad pirmasis BAVT raginimas KSB pateikti medžiagą ir dokumentus, kurie būtini minėtai paraiškai išnagrinėti, buvo netikslus. Vadinasi, Reglamento Nr. 2100/94 80 straipsnis netaikytinas tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji šioje byloje.
60 Vadinasi, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
61 Iš visų pateiktų paaiškinimų matyti, kad apeliacinį skundą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi BAVT reikalavo priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas ir šios bylą pralaimėjo, jos turi šias išlaidas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš Brookfield New Zealand Ltd ir Elaris SNC bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.