BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. rugsėjo 9 d.(*)

„Žemės ūkis – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 – Vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodos – Vynų ženklinimas – Vyninių vynuogių veislės pavadinimo, kuriame yra ar kurį sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda, nurodymas – Draudimas – Leidžianti nukrypti nuostata – Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1353 – Vyninių vynuogių veislės pavadinimo „Teran“ įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje pateiktą sąrašą – Taikymas atgaline data nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą – Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas – Nuosavybės teisė – Aktas dėl Kroatijos stojimo į Sąjungą sąlygų – Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros – Institucinė pusiausvyra“

Byloje T‑626/17

Slovėnijos Respublika, atstovaujama V. Klemenc ir T. Mihelič Žitko, padedamų advokato R. Knaak,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą B. Eggers, I. Galindo Martín ir B. Rous Demiri,

atsakovę,

palaikomą

Kroatijos Respublikos, atstovaujamos G. Vidović Mesarek, padedamos advokato I. Ćuk,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2017 m. gegužės 19 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1353, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 607/2009 nuostatos dėl vyninių vynuogių veislių pavadinimų ir jų sinonimų, kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse (OL L 190, 2017, p. 5),

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai J. Schwarcz, L. Madise, C. Iliopoulos ir I. Reine (pranešėja),

posėdžio sekretorė S. Bukšek Tomac, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. gruodžio 3 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Teisinis pagrindas

A.      Bendrosios nuostatos, taikomos vyno sektoriuje kilmės vietos nuorodų apsaugos srityje

1.      Dėl Reglamento Nr. 479/2008 ir Reglamento Nr. 1234/2007

1        2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančio [r]eglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančio [r]eglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL L 148, 2008, p. 1), 51 straipsnyje, taikomame nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., reglamentavusiame vynų pavadinimus, kuriems jau buvo taikoma apsauga pagal ankstesnius reglamentus, buvo nustatyta:

„1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių <…> nuostatas saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis. Komisija juos išvardija šio reglamento 46 straipsnyje numatytame registre.

<…>

4. <…>

Komisijos iniciatyva ir pagal [šio reglamento] 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta iki 2014 m. gruodžio 31 d. anuliuoti 1 dalyje nurodytų esančių saugomų vynų pavadinimų saugojimą, jei jie neatitinka [šio reglamento] 34 straipsnyje nustatytų sąlygų.“

2        Reglamentas Nr. 479/2008 panaikintas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 491/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (OL L 154, 2009, p. 1). Tada Reglamento Nr. 479/2008 vyno sektoriui taikomos nuostatos buvo įtrauktos į 2007 m. spalio 22 d. Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (OL L 299, 2007, p. 1).

3        Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 479/2008 51 straipsnio 1–4 dalys pakartotos Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1–4 dalyse.

2.      Dėl Reglamento Nr. 1308/2013

4        2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671), yra taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

5        Reglamento Nr. 1308/2013 107 straipsnyje pakartotos Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1–4 dalių nuostatos, taikomos esamiems saugomiems vynų pavadinimams:

„1. Vynų pavadinimai, nurodyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 <…> 51 ir 54 straipsniuose <…>, yra automatiškai saugomi pagal šį reglamentą. Komisija tokius pavadinimus išvardija šio reglamento 104 straipsnyje numatytame [elektroniniame „E-Bacchus“] registre.

3. <…> Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija savo iniciatyva gali priimti įgyvendinimo aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų esamų saugomų vynų pavadinimų apsaugos panaikinimo, jei jie neatitinka [šio reglamento] 93 straipsnyje nustatytų sąlygų <…>“

B.      Nuostatos, taikomos vyninių vynuogių veislių pavadinimo, kuriame yra arba kurį sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda, naudojimui vynams ženklinti

1.      Dėl Reglamento Nr. 753/2002

6        Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusios redakcijos 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 753/2002, nustatančiame tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 118, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 455), įvesta speciali vynų ženklinimo tvarka. Be kita ko, šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta:

„1. Vynuogių veislių, panaudotų gaminant stalo vynus su geografine nuoroda ir [rūšinius vynus, pagamintus konkrečiame regione (rūšinius vynus pkr)], pavadinimai ar jų sinonimai gali būti nurodomi vyno etiketėse, jeigu:

<…>

c) veislės pavadinime ar j[o] sinonimuose nėra geografinės nuorodos, vartojamos rūšiniam vynui pkr <…> apibūdinti <…>“

7        Vis dėlto su ženklinimu susijusiam draudimui Reglamento Nr. 753/2002 19 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta speciali išimtis, suformuluota taip:

„2. Nukrypstant nuo [Reglamento Nr. 753/2002 19 straipsnio] 1 dalies c punkto:

<…>

b) veislės pavadinimai ar jų sinonimai, išvardyti [šio reglamento] II priede, gali būti vartojami pagal nacionalines ir Bendrijos taisykles, galiojusias iki šio reglamento įsigaliojimo datos.“

2.      Dėl reglamentų Nr. 479/2008, Nr. 1234/2007 ir Nr. 1308/2013

8        Reglamento Nr. 479/2008 42 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta:

„Išskyrus atvejus, kai Komisijos teisės aktų įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, arba jų pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, ženklinimui.“

9        Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 3 dalyje pakartota Reglamento Nr. 479/2008 42 straipsnio 3 dalies nuostata. 2013 m. liepos 1 d. galiojusioje redakcijoje buvo nustatyta:

„Jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba jei jų pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas ženklinti produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, nebent Komisijos teisės aktų įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip.“

10      Nuo 2014 m. sausio 1 d. Reglamentą Nr. 1234/2007 pakeitusio Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalyje dabar nustatyta:

„Jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba jei jų pavadinimą sudaro tokia nuoroda, tas pavadinimas nevartojamas žemės ūkio produktams ženklinti.

Siekiant atsižvelgti į esamą ženklinimo praktiką, Komisijai pagal [Reglamento Nr. 1308/2013] 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos tos taisyklės išimtys.“

11      Be to, pagal Reglamento Nr. 1308/2013 227 straipsnį Europos Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

12      Reglamento Nr. 1308/2013 232 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 dienos.

3.      Dėl Reglamento Nr. 607/2009

13      Bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, 2009, p. 60), 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 42 straipsnio 3 dalies, šio reglamento XV priedo A dalyje išvardyti vyninių vynuogių veislių pavadinimai ir jų sinonimai, kuriuos sudaro ar kuriuose yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, gali būti nurodomi produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda <…>, etiketėje, jei tai leista pagal 2002 m. gegužės 11 d. ar valstybių narių stojimo dieną galiojusias Bendrijos taisykles, atsižvelgiant į tai, kuri diena vėlesnė.“

14      Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje buvo pateiktas vyninių vynuogių veislių pavadinimų ir jų sinonimų, kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, remiantis šio reglamento 62 straipsnio 3 dalimi, sąrašas.

15      Reglamentą Nr. 607/2009 panaikino 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo (OL L 9, 2019, p. 2). Reglamento Nr. 2019/33 50 straipsnio 3 dalyje iš esmės pakartotos Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalis dabar įtvirtinta Reglamento Nr. 2019/33 IV priede.

C.      Po Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą priimtos ženklinimui taikomos nuostatos

1.      Dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 753/2013

16      2013 m. liepos 1 d. Kroatijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, Komisija priėmė 2013 m. rugpjūčio 2 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 753/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 607/2009 (OL L 210, 2013, p. 21).

17      Įgyvendinimo reglamento Nr. 753/2013 2, 3 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(2) iki įstojimo į Sąjungą [Kroatijos Respublikoje] galiojusiuose vyno sektoriaus teisės aktuose nebuvo vyno sektoriaus produktų saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir ženklinimo nuostatų, atitinkančių Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma numatytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 607/2009 <…>. Kad [Kroatijos Respublikoje] įsisteigę ūkinės veiklos vykdytojai galėtų tęsti pagal [Kroatijos Respublikoje] iki įstojimo į Sąjungą galiojusias nuostatas pagamintų produktų pardavimą, reikia jiems suteikti galimybę realizuoti pagal iki įstojimo galiojusias taisykles pagamintų vyno sektoriaus produktų atsargas;

(3) rengdamasi 2013 m. liepos 1 d. stoti į Europos Sąjungą, pagal Reglamento (EB) Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalį [Kroatijos Respublika] paprašė, kad jos teritorijoje pagamintiems vynams parduoti tradiciškai naudojamų vyninių vynuogių veislių pavadinimai „Alicante Bouschet“, „Burgundac crni“, „Burgundac sivi“, „Burgundac bijeli“, „Borgonja istarska“ ir „Frankovka“, kuriuos sudaro arba kuriuose yra Sąjungoje saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, galėtų būti ir toliau nurodomi Kroatijos vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, etiketėse. Patikrinus paaiškėjo, kad su vyninių vynuogių veislių pavadinimais, dėl kurių pateiktas šis prašymas, susijusiais atvejais [Kroatijos Respublikos] pavadinimas nuo įstojimo datos turėtų būti įrašytas į minėto reglamento XV priedo A dalį;

<…>

(5) todėl Reglamentas (EB) Nr. 607/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.“

18      Įgyvendinimo reglamento Nr. 753/2013 1 straipsnyje nustatyta, kad vynai, pagaminti Kroatijoje iki 2013 m. birželio 30 d. imtinai ir atitinkantys tą dieną galiojusias nuostatas, gali būti toliau parduodami, kol baigiasi jų atsargos, ir kad šie produktai gali būti ženklinami pagal 2013 m. birželio 30 d. Kroatijoje galiojusias nuostatas. Be to, šiame 1 straipsnyje iš esmės nustatyta, kad su vyninių vynuogių veislių pavadinimais, dėl kurių pateiktas šios valstybės prašymas, susijusiais atvejais Kroatijos Respublikos pavadinimas nuo jos įstojimo į Sąjungą datos įrašomas į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedą.

2.      Dėl ginčijamo reglamento

19      2017 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1353, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 607/2009 nuostatos dėl vyninių vynuogių veislių pavadinimų ir jų sinonimų, kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse (OL L 190, 2017, p. 5; toliau – ginčijamas reglamentas). To reglamento 2–5 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(2) rengdamasi 2013 m. liepos 1 d. įstoti į Europos Sąjungą, [Kroatijos Respublika] paprašė, kad nacionalinis jos pripažintų vyninių vynuogių veislių sąrašas būtų įtrauktas į vyninių vynuogių veislių pavadinimų, kuriuos sudaro geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą, tuo metu išdėstytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002 <…> II priede, o dabar – Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 <…> XV priede. Remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 <…> Komisija [Kroatijos Respublikai] pranešė, kad nacionalinis veislių sąrašas neturi būti tvirtinamas Sąjungos lygmeniu ir kad kiekviena valstybė narė pati priima sprendimą dėl savo sąrašo. Komisija taip pat pranešė [Kroatijos Respublikai], kad, remiantis per ankstesnius stojimus taikyta praktika, visų pirma susijusia su Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1429/2004 <…>, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 753/2002 II priedas, [Kroatijos Respublikos] vyninių vynuogių veislių pavadinimai į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo sąrašą bus įtraukti po įstojimo. Remdamasi gauta informacija [Kroatijos Respublika] išbraukė šį prašymą iš savo derybinės pozicijos punktų;

(3) Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedas buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 753/2013 <…>, visų pirma į jį įtraukiant vyninių vynuogių veislių pavadinimus, kurie tradiciškai naudojami parduodant Kroatijos teritorijoje pagamintus vynus, kuriuos sudaro arba kuriuose yra Sąjungoje saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, kad jie galėtų būti ir toliau nurodomi Kroatijos vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda etiketėse. Atsižvelgiant į šį [Slovėnijos Respublikai] opų klausimą, vyninių vynuogių veislės „Teran“ pavadinimas – Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ (PDO-SI-A1581) homonimas – į šį reglamentą nebuvo įtrauktas laukiant, kol [Kroatijos Respublika] ir [Slovėnijos Respublika] suderins savo poziciją;

(4) [Kroatijos Respublika] apribojo savo paraišką ir paprašė, kad vyninių vynuogių veislės „Teran“ pavadinimą jai būtų leista naudoti tik vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ (PDO-HR-A1652). Nepaisant prašymo pavadinimą leisti naudoti ribotoje teritorijoje ir visų Komisijos pastangų, [Kroatijos Respublikai] ir [Slovėnijos Respublikai] nepavyko rasti kompromisinio sprendimo;

(5) nepaisant Komisijos pastangų suderinti [Kroatijos Respublikos] ir [Slovėnijos Respublikos] pozicijas, derybomis pagrįsto sprendimo priimti nepavyko. Patikrinus Komisijos turimą informaciją apie esamą ženklinimo tvarką, susijusią su vyninių vynuogių veisle „Teran“, šios veislės pavadinimą reikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo A dalį, šalia saugomos kilmės vietos nuorodos „Hrvatska Istra[.]“

20      Taip pat iš ginčijamo reglamento 8 konstatuojamosios dalies matyti, jog jis turi būti taikomas atgaline data nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, t. y. 2013 m. liepos 1 d., dėl šių priežasčių:

„su vyninių vynuogių veislės „Teran“ pavadinimo naudojimu susijęs [Kroatijos Respublikos] įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo A dalį turėtų įsigalioti jos įstojimo dieną, t. y. 2013 m. liepos 1 d., nes [Kroatijos Respublikos] paraiška buvo pateikta iki tos datos, vyninių vynuogių veislės „Teran“ pavadinimas jai stojant buvo tradiciškai naudojamas parduodant Kroatijos teritorijoje pagamintus vynus, o šio reglamento priėmimas buvo atidėtas tik laukiant derybomis suderinto sprendimo. Dėl tų pačių priežasčių tikslinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatą, taikomą vynams, pagamintiems iki šio reglamento įsigaliojimo.“

21      Remiantis ginčijamo reglamento 1 straipsniu, Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalis papildyta 55 eilute ir patikslinta, kad pavadinimas „Teran“ gali būti nurodytas kaip vyninių vynuogių veislė Kroatijoje pagamintų vynų etiketėse, bet tai taikoma tik kilmės nuorodai „Hrvatska Istra“ (PDO-HR-A 1652) ir su sąlyga, kad įrašai „Hrvatska Istra“ ir „Teran“ būtų pateikiami tame pačiame regėjimo lauke ir kad pavadinimo „Teran“ šrifto dydis būtų mažesnis už įrašo „Hrvatska Istra“ šrifto dydį.

22      Vis dėlto ginčijamo reglamento 2 straipsnyje nustatyta tokia pereinamojo laikotarpio priemonė:

„Vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ (PDO-HR-A 1652), pagaminti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pagal taikytinus teisės aktus gali būti parduodami tol, kol baigsis jų atsargos, net jei jie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 607/2009 XV priedo A dalies 55 eilutėje, kuri pridėta šio reglamento 1 straipsniu, nustatytų ženklinimo reikalavimų.“

23      Remiantis ginčijamo reglamento 3 straipsnio pirma pastraipa, šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2017 m. liepos 21 d. Vis dėlto šio straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad ginčijamas reglamentas taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

II.    Ginčo aplinkybės

A.      Dėl Slovėnijos Respublikos įstojimo į Sąjungą ir saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“

24      Slovėnijos Respublika įstojo į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 dieną.

25      Po šio įstojimo Komisija priėmė 2004 m. rugpjūčio 9 d. Reglamentą (EB) Nr. 1429/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 753/2002 (OL L 236, 2004, p. 11). Remiantis to reglamento 3 straipsniu, Reglamentas Nr. 1429/2004 taikomas atgaline data, t. y. nuo Slovėnijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dienos.

26      Remiantis Reglamento Nr. 1429/2004 II priedu, įvairūs vynuogių rūšių pavadinimai, kuriuose yra geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodomi vynų etiketėse, buvo įtraukti į Reglamento Nr. 753/2002 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, kiek tai susiję su Slovėnijos Respublika. Pavadinimas „Teran“ prie Slovėnijos Respublikos pakartotas Sąjungos „papildomų tradicinių terminų“ sąraše, t. y. valstybėje narėje gamintojoje vynams apibūdinti vartojamų tradicinių terminų sąraše, o šie terminai apibūdina vynų gamybos ar brandinimo būdą arba jų kokybę, spalvą, vietovės tipą arba konkretų įvykį, susijusį su konkretaus vyno istorija, ir nustatyti valstybės narės gamintojos teisės aktuose vynams, kilusiems iš jos teritorijos, apibūdinti. Taigi papildomas tradicinis terminas „Teran“ susietas su „Kras“ vynu kaip konkrečiame regione pagamintas rūšinis vynas (rūšinis vynas pkr).

27      2006 m. vasario 17 d. remdamasi Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 5 dalimi Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 41, 2006, p. 1) paskelbė atnaujintą rūšinių vynų pkr sąrašą, parengtą remiantis valstybių narių atsiųsta informacija. Šiame sąraše prie Slovėnijos nurodytas pavadinimas „Kras, Teran“.

28      2009 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu Slovėnijos Respublika Komisijai atsiuntė naują nacionalinį rūšinių vynų pkr sąrašą, jame tąkart buvo nurodyti pavadinimai „Teran, Kras“ ir „Kras“. Šis naujas sąrašas, atspindintis situaciją Slovėnijoje 2009 m. liepos 31 d., buvo paskelbtas 2009 m. rugpjūčio 8 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 187, 2009, p. 1). Remiantis Reglamento Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalimi, šiame sąraše nurodyti pavadinimai tapo automatiškai saugomi pagal naująjį reglamentą. Vis dėlto Slovėnijos Respublika Komisijai turėjo pateikti technines bylas ir valstybių narių sprendimus dėl šių pavadinimų patvirtinimo.

29      2011 m. gruodžio 6 d. Slovėnijos Respublika Komisijai pateikė Reglamento Nr. 1234/2007 118c straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 479/2008 35 straipsnį) nurodytą techninę bylą, susijusią su vynuogių pavadinimu „Teran“, kad šis pavadinimas būtų saugomas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), kaip tai suprantama pagal šio reglamento 118b straipsnį.

30      2014 m. gruodžio 17 d. Komisijai adresuotame komunikate C(2014) 9593 final už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Komisijos narių kolegijai pasiūlė patvirtinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (GD) atlikto tyrimo dėl esamų vynų pavadinimų techninių bylų, Komisijos gautų pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 2 dalį (atitinkančią Reglamento Nr. 479/2008 51 straipsnį), rezultatus. Slovėnijos pavadinimas „Teran“ buvo nurodytas esamų vynų pavadinimų sąraše, kuriems buvo patvirtinta apsauga, taikoma saugomoms kilmės vietos nuorodoms. Vis dėlto išnašoje buvo nurodyta, kad Slovėnijos Respublikos naudojamas pavadinimas „Teran“ nedaro poveikio Kroatijos gamintojų teisei naudoti šį pavadinimą vyninių vynuogių veislei apibūdinti, remiantis deleguotuoju aktu, kurį Komisija ketino priimti pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalį.

B.      Dėl Kroatijoje naudojamo vyninių vynuogių veislės pavadinimo „Teran“

31      2008 m. rugsėjo 8 d., ruošdamasi įstoti į Sąjungą, Kroatijos Respublika pateikė savo derybinę poziciją. Šio dokumento 51 puslapyje esančiame 11 skyriuje, skirtame žemės ūkiui, Kroatijos Respublika, be kita ko, pateikė prašymą „nacionalinį pripažintų vyninių vynuogių veislių sąrašą įtraukti į Komisijos reglamento Nr. 753/2002 II priede nurodytą vynuogių veislių pavadinimų ar jų sinonimų, kuriuose yra geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą“.

32      2011 m. sausio 28 d. Kroatijos Respublika derybinės pozicijos papildyme dėl 11 skyriaus „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“ nurodė, kad nori atsisakyti 31 punkte nurodyto prašymo. Ji pabrėžė, jog suprato, kad nacionalinį vynuogių veislių pavadinimų ar jų sinonimų, kuriuose yra geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą turi parengti kiekviena valstybė narė pagal Reglamento Nr. 1234/2007 reikalavimus, o Komisija sudarys veislių sąrašą pagal Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 4 dalį.

33      2011 m. balandžio 15 d. bendrojoje pozicijoje AD 12-11 dėl 11 skyriaus, skirto žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, Sąjunga nurodė, kad Kroatijos Respublika „atsisakė prašymo nacionalinį pripažintų vyninių vynuogių veislių sąrašą įtraukti į Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 4 dalyje nurodytą vynuogių veislių pavadinimų ar jų sinonimų, kuriuose yra geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą“.

C.      Dėl ginčijamo reglamento priėmimo proceso

34      2013 m. gegužės 13 d. rašte Komisijai Kroatijos Respublika pareiškė susirūpinimą dėl galimybės toliau naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ savo vynams ženklinti po įstojimo į Sąjungą 2013 m. liepos 1 d., nes šis pavadinimas jau įregistruotas kaip Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda. Ji prašė Komisijos rasti abi atitinkamas šalis tenkinantį sprendimą. Šiomis aplinkybėmis ji Komisijai pasiūlė iš naujo išnagrinėti Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ statusą.

35      Antrajame tą pačią dieną Komisijai atsiųstame rašte Kroatijos Respublika pateikė pasiūlymą peržiūrėti Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A sąrašą. Šis pasiūlymas nesusijęs su pavadinimu „Teran“.

36      2013 m. liepos 5 d. dokumente Komisija Kroatijos Respublikai atsakė, kad saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ registravimas yra subtilus klausimas, kurį jos tarnybos kruopščiai išnagrinės.

37      2014 m. balandžio 16 d. Komisijai atsiųstame rašte Kroatijos Respublika vėl pareiškė susirūpinimą dėl negalėjimo toliau naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimo „Teran“ vynams ženklinti, nes toks pat pavadinimas jau įregistruotas kaip Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda. Ji siūlė pavadinimą „Teran“ įtraukti į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį. Kroatijos Respublika taip pat nurodė, kad Komisija siūlė rasti derybomis su Slovėnijos Respublika grindžiamą sprendimą ir kad Kroatijos ir Slovėnijos ministrų susirinkimas įvyko 2014 m. vasario 11 d.

38      Komisija parengė deleguotojo reglamento projektą, juo siekta pakeisti Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį, kad į ją būtų įtrauktas vyninių vynuogių veislės pavadinimas „Teran“. Šis projektas, kuris iš pradžių turėjo būti aptartas 2014 m. rugsėjo 8 d. valstybių narių ekspertų grupės GREX WINE susirinkime, galiausiai buvo išbrauktas iš šio susirinkimo darbotvarkės.

39      2014 m. lapkričio 11 d. rašte Slovėnijos Respublika Komisijai padėkojo už dvišalį susitikimą su ja, surengtą dėl „Teran“ vyno klausimo. Ji pridūrė, jog šis klausimas yra esminis jos vyno gamintojams ir kad labai nustebo sužinojusi, kad Komisija buvo parengusi deleguotojo reglamento projektą, kuriuo Kroatijos Respublikai leistų naudoti šį pavadinimą savo vynų ženklinimui, turint omenyje Komisijos viešai pateiktus priešingus pareiškimus 2013 m. balandžio mėnesį.

40      2014 m. gruodžio 4 d. Komisija Slovėnijos Respublikai atsakė, kad, žinoma, Slovėnijos nuoroda „Teran“ yra saugoma, bet Kroatijos Respublika iškėlė klausimą dėl vyninių vynuogių pavadinimo „Teran“ naudojimo per derybas, vykusias prieš stojimą į Sąjungą, ir kad ji neturėjo galimybės prieštarauti pavadinimo „Teran“ registravimui kaip Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos ir kad Komisija, remdamasi galiojančiais teisės aktais, turi teisę numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo absoliučios saugomos kilmės vietos nuorodos apsaugos.

41      Vėliau įvyko keli susirinkimai; Komisija ir Slovėnijos Respublika viena kitai išsiuntė kelis raštus.

42      2017 m. sausio 24 d. deleguotojo reglamento projektas, kuriuo siekta Kroatijos Respublikai leisti naudoti pavadinimą „Teran“ vynams ženklinti, buvo aptartas GREX WINE ekspertų grupėje. Slovėnijos Respublika ir Kroatijos Respublika jai pateikė savo pastabas.

43      Nuo 2017 m. kovo 17 d. iki balandžio 14 d. šio sprendimo 42 punkte nurodytas deleguotojo reglamento projektas buvo paskelbtas Komisijos geresnės teisėkūros portale. Skirtingi subjektai, įskaitant Slovėnijos vyno gamintojus ir vyno gamintojų asociaciją, pateikė savo nuomonę dėl šio reglamento projekto.

44      2017 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą.

III. Procesas ir šalių reikalavimai

45      2017 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Slovėnijos Respublikos ieškinį.

46      2017 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

47      Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. gruodžio 29 d.) Kroatijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

48      2018 m. vasario 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Slovėnijos Respublikos dubliką.

49      2018 m. kovo 1 d. sprendimu Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Kroatijos Respublikai įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

50      2018 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.

51      2018 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Kroatijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimą.

52      2018 m. liepos 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Slovėnijos Respublikos pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

53      Komisija nepateikė pastabų dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

54      2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte Slovėnijos Respublika nurodė, kad pageidauja būti išklausyta per teismo posėdį.

55      Ketvirtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė bylą perduoti nagrinėti išplėstinės sudėties kolegijai.

56      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

57      2019 m. spalio 10 d. dokumentu Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, šalims pateikė klausimus, į kuriuos prašė atsakyti raštu prieš teismo posėdį. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.

58      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2019 m. gruodžio 3 d. posėdį.

59      Slovėnijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti visą ginčijamą reglamentą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

60      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepagrįstu,

–        priteisti iš Slovėnijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

61      Kroatijos Respublika Bendrojo Teismo iš esmės prašo atmesti ieškinį.

IV.    Dėl teisės

62      Grįsdama ieškinį Slovėnijos Respublika remiasi aštuoniais pagrindais, pateiktais:

–        pirmasis – dėl Reglamento Nr. 1308/2013 232 straipsnio, siejamo su šio reglamento 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, pažeidimo,

–        antrasis – dėl teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principų pažeidimo,

–        trečiasis – dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartijos) 17 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimo,

–        ketvirtasis – dėl Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 41 straipsnio pažeidimo, nes ginčijamame reglamente numatytas pereinamasis laikotarpis prekybai vynu, pagamintu iki 2013 m. liepos 1 d.,

–        penktasis – dėl Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimo atsižvelgiant į tai, kokia reikšmė suteikiama šiai nuostatai, remiantis pagrindiniais Sąjungos teisės principais, Chartijos 17 straipsniu ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsniu,

–        šeštasis – dėl ESS 13 straipsnio 2 dalies ir SESV 290 straipsnio pažeidimo, nes Komisija viršijo pagal sutartis jai suteiktų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus ribas,

–        septintasis – dėl Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies, siejamų su ESS 4 straipsnio 3 dalimi ir 49 straipsnio 2 dalimi, pažeidimo todėl, kad Kroatijos Respublika nepateikė prašymo įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį iki įstojimo į Sąjungą, ir todėl, kad Slovėnijos Respublika nebuvo informuota apie tokį prašymą per stojimo derybas,

–        aštuntasis – dėl 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016, p. 1, toliau –tarpinstitucinis susitarimas) V.28 punkto ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrojo susitarimo dėl deleguotųjų aktų (toliau – bendrasis susitarimas) II.7 punkto ir institucinės pusiausvyros principo pažeidimo.

A.      Dėl pirmojo pagrindo, pateikto dėl Reglamento Nr. 1308/2013 232 straipsnio, siejamo su šio reglamento 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, pažeidimo

63      Visų pirma, Slovėnijos Respublika pabrėžia, kad ginčijamo reglamento teisinis pagrindas, t. y. Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, taikoma tik nuo 2014 m. sausio 1 d., remiantis šio reglamento 232 straipsniu. Iš ginčijamo reglamento 3 straipsnio matyti, jog jis taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d., t. y. anksčiau, nei pradėtas taikyti reglamentas, kurio pagrindu jis priimtas. Todėl leisdama taikyti ginčijamą reglamentą atgaline data, t. y. ankstesniam laikotarpiui, nei įsigaliojo ir net apskritai egzistavo Reglamentas Nr. 1308/2013, Komisija viršijo pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, siejamą su šio reglamento 232 straipsniu, jai suteiktų įgaliojimų ribas.

64      Antra, Slovėnijos Respublika teigia, kad, remiantis Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, įtraukti pavadinimą „Teran“ į šio reglamento XV priedo A dalį turi būti leidžiama pagal Kroatijos Respublikos įstojimo metu, t. y. 2013 m. liepos 1 d., galiojusias Sąjungos teisės normas. Tačiau 2013 m. liepos 1 d. Reglamentas Nr. 1308/2013, kuris yra ginčijamo reglamento priėmimo teisinis pagrindas, dar negaliojo. Taigi tuo metu taikytinos nuostatos buvo Reglamentas Nr. 1234/2007, visų pirma šio reglamento 118j straipsnis, kuris nustojo galioti 2014 m. sausio 1 d. Todėl, Slovėnijos Respublikos nuomone, Reglamentas Nr. 1308/2013 negali būti laikomas reglamentu, kuris galiojo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą momentu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalį.

65      Komisija ginčija Slovėnijos Respublikos argumentus.

1.      Dėl Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, siejamos su šio reglamento 232 straipsniu, pažeidimo

66      Reikia konstatuoti, kad ginčijamas reglamentas priimtas 2017 m. gegužės 19 d., o įsigaliojo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2017 m. liepos 21 d. Vis dėlto šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas atgaline data nuo 2013 m. liepos 1 d. Kaip pabrėžia Slovėnijos Respublika, ši data ankstesnė nei Reglamento Nr. 1308/2013, kuris yra ginčijamo reglamento teisinis pagrindas, taikymo pradžios data, t. y. 2014 m. sausio 1 d.

67      Reikia patikrinti, ar, kaip iš esmės teigia Slovėnijos Respublika, Komisija viršijo pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, siejamą su šio reglamento 232 straipsniu, jai suteiktus įgaliojimus, nes pagal šias nuostatas ji visiškai neturėjo teisės pasinaudoti jose suteiktais deleguotaisiais įgaliojimais atgaline data.

68      Šiuo klausimu suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad materialinės teisės nuostatos, siekiant užtikrinti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų laikymąsi, turi būti aiškinamos kaip netaikomos iki jų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms, nebent iš jų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad joms būtina suteikti tokį poveikį (2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Falck ir Acciaierie di Bolzano / Komisija, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, EU:C:2002:524, 119 punktas ir 2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑358/11, EU:T:2015:394, 112 punktas).

69      Šiuo atveju, remiantis Reglamento Nr. 1308/2013 232 straipsniu, 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa taikoma tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Nė vienoje šio reglamento konstatuojamojoje dalyje ar kitoje nuostatoje nenurodyta, kad turi būti nustatytas kitoks pastarosios nuostatos įsigaliojimo atskaitos taškas nei to reglamento 232 straipsnyje nustatyta data. Nors iš šio reglamento 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos matyti, kad šia nuostata siekiama apsaugoti esamą ženklinimo praktiką, tai tikrai nereiškia, kad tokia praktika gali būti saugoma anksčiau, nei pradėtas taikyti nagrinėjamų įgaliojimų delegavimas. Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Komisijai suteikti įgaliojimai negali būti laikomi tokiais, kurie jai suteikia teisę naudotis deleguotaisiais įgaliojimais nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kuri gali būti taikoma anksčiau nei 2014 m. sausio 1 d.

70      Taigi, pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą nustačiusi leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje, kaip antai nurodytą ginčijamame reglamente, galiojusią nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., Komisija atgaline data taikė Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, o tai nenumatyta šiame reglamente.

71      Vis dėlto dar reikia išnagrinėti, ar dėl tokio Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatyto įgaliojimų delegavimo taikymo atgaline data ginčijamas reglamentas turi esminių trūkumų, galinčių lemti jo panaikinimą, kiek tai susiję su jo poveikiu iki 2014 m. sausio 1 d. (pagal analogiją žr. 2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑358/11, EU:T:2015:394, 121 punktą).

72      Šiuo klausimu pažymėtina, jog iš šio sprendimo 2 punkto matyti, kad vėliau Reglamento Nr. 479/2008 42 straipsnio 3 dalis buvo įtraukta į Reglamentą Nr. 1234/2007 ir taip pakeista Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalimi, kuri buvo taikoma Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą momentu. Šiose nuostatose jau buvo nurodyta taisyklė, panaši į nustatytąją Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, pagal kurią, jeigu vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda arba jeigu jų pavadinimą sudaro tokia nuoroda ir jis nenurodytas atitinkamo reglamento priede, tas pavadinimas negali būti nurodomas vynų etiketėse, nebent Komisija patvirtina priemones, pagal kurias nustatyta priešingai. Taigi Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nenustatyta naujų Komisijos įgaliojimų, o ši pastraipa yra Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalies, kuri galiojo ir buvo taikytina Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dieną, t. y. 2013 m. liepos 1 d., tiesioginė taikymo tęstinumo pasekmė.

73      Iš Reglamento Nr. 1308/2013 230 straipsnio taip pat matyti, jog nuorodos į Reglamentą Nr. 1234/2007 laikomos nuorodomis į Reglamentą Nr. 1308/2013 ir skaitomos pagal šio reglamento XIV priede pateiktą atitikties lentelę. Toje atitikties lentelėje nurodyta, kad Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnis atitinka Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnį.

74      Be to, pritaikius proceso organizavimo priemones, šalims buvo pateiktas klausimas ir jos pripažino, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Komisijai suteikti įgaliojimai neturi jokių esminių skirtumų, palyginti su tais, kurie nustatyti Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalyje.

75      Žinoma, Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išsiskiria tuo, kad Komisijai aiškiai nustatytas reikalavimas atsižvelgti į esamą ženklinimo praktiką. Vis dėlto šis patikslinimas neleidžia nuspręsti, kad pagal šią nuostatą Komisijai suteikti įgaliojimai iš esmės skiriasi nuo tų, kurie buvo nustatyti Reglamento Nr. 479/2008 42 straipsnio 3 dalyje, vėliau Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalyje, nes ta pastraipa tik siekiama šiuos įgaliojimus padaryti aiškesnius nustatant pareigą atsižvelgti į esamą ženklinimo praktiką. Be to, tai leidžia saugomą kilmės vietos nuorodą turintiems gamintojams suteikti daugiau garantijų, kad Komisijos sprendimas nebus priimtas savavališkai, tačiau nepakeičiant teisės aktų leidėjo Komisijai suteiktų įgaliojimų pobūdžio ar apimties.

76      Šiuo atveju su vyninių vynuogių veislės pavadinimu „Teran“ susijusios ženklinimo praktikos egzistavimo Kroatijoje jos įstojimo į Sąjungą momentu šalys neginčijo. Tokia išvada išlieka nepakitusi, nesvarbu, ar taikomas Reglamentas Nr. 1234/2007, ar Reglamentas Nr. 1308/2013.

77      Taigi, net jeigu Komisija atgaline data taikė Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, o teisės aktų leidėjas to nebuvo numatęs, iš esmės ji Kroatijos Respublikos atžvilgiu nesinaudojo naujais įgaliojimais, apie kuriuos Slovėnijos Respublika nežinojo, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Be to, neginčyta, kad, net jeigu priimdama ginčijamą reglamentą Komisija būtų galėjusi remtis Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsniu, ji būtų pasiekusi tą patį rezultatą, t. y. nustačiusi leidžiančią nukrypti nuostatą dėl Kroatijos vynų ženklinimo, taikomą nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą.

78      Vadinasi, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 232 straipsniu, pažeidimo

79      Primintina, jog, remiantis Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, šio reglamento XV priedo A dalyje išvardyti vyninių vynuogių veislių pavadinimai ir jų sinonimai, kuriuos sudaro ar kuriuose yra saugoma kilmės vietos nuoroda, gali būti nurodomi produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėje, tik jei tai leista pagal Sąjungos teisės normas, šiuo atveju galiojusias Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dieną.

80      Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip tvirtina Slovėnijos Respublika, remiantis Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, siejama su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 232 straipsniu, priimdama ginčijamą reglamentą Komisija neturėjo teisės remtis pastarojo reglamento, taikomo nuo 2014 m. sausio 1 d., 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa.

81      Pirma, šiuo klausimu reikia konstatuoti: atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalyje nenurodyta priešingai, šioje nuostatoje nurodytos „galiojusi[os] [Sąjungos] taisyklės“ neišvengiamai apima Komisijos įgaliojimui taikomas taisykles, nustatytas Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalyje, taip pat Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

82      Nors iš tikrųjų Reglamentas Nr. 1308/2013 dar negaliojo ir net nebuvo priimtas Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dieną, t. y. 2013 m. liepos 1 d., tuo metu, kaip matyti iš šio sprendimo 72 punkto, jau egzistavo Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyti Komisijai suteikti įgaliojimai, jai suteikiantys teisę priimti leidžiančias nukrypti nuostatas ženklinimo srityje, kurie neturėjo jokių esminių skirtumų, palyginti su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytais įgaliojimais.

83      Taigi, remdamasi Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa Komisija, priimdama ginčijamą reglamentą, netaikė kitokios nei Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą momentu galiojusios materialinės normos, kaip tai pripažino pati Slovėnija atsakymuose, pateiktuose pritaikius proceso organizavimo priemonę.

84      Be to, Slovėnijos Respublika nenurodo jokios kitos 2013 m. liepos 1 d. galiojusios normos, į kurią Komisija klaidingai neatsižvelgė, priimdama ginčijamą reglamentą. Taip pat ji netvirtino, kad Komisija negalėjo remtis Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą data, vertindama esamą ženklinimo praktiką šioje valstybėje, kiek tai susiję su pavadinimu „Teran“.

85      Antra, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad nuostata, kuri yra akto teisinis pagrindas ir kurios pagrindu Sąjungos institucija įgaliota priimti nagrinėjamą teisės aktą, turi galioti šio teisės akto priėmimo metu (2000 m. balandžio 4 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑269/97, EU:C:2000:183, 45 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 1 d. Sprendimo ThyssenKrupp Stainless / Komisija, T‑24/07, EU:T:2009:236, 74 punktą).

86      Taigi ginčijamo reglamento priėmimo dieną, 2017 m. gegužės 19 d., galiojo Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatos. Todėl tuo metu Komisija ginčijamo reglamento nebegalėjo grįsti Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsniu, nes jis buvo panaikintas ir nebegaliojo. Vadinasi, vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo Komisija galėjo remtis, kai priėmė ginčijamą reglamentą, buvo Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, ir šiuo klausimu ji visiškai neturėjo jokios diskrecijos (pagal analogiją žr. 2012 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑76/11, EU:T:2012:613, 31 ir 32 punktas).

87      Trečia, remiantis Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsniu, taip pat Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, Komisija įgaliota nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas ženklinimo srityje, kad saugomos kilmės vietos nuorodos ir esama ženklinimo praktika galėtų egzistuoti derėdamos tarpusavyje, kai įregistruojama ar taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda. Be to, šiose nuostatose Komisijos veiksmams nenustatyta jokių aiškių apribojimų laiko atžvilgiu.

88      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Komisija negalėjo priimti ginčijamo reglamento iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, nes neturėjo jokios kompetencijos ratione loci priimti tokį reglamentą iki šios datos. Šiomis aplinkybėmis priimdama ginčijamą reglamentą, taikomą atgaline data, t. y. nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, Komisija teisingai rėmėsi tuo momentu, kai konkrečiai kilo klausimas dėl Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ ir Kroatijos ženklinimo praktikos bendro egzistavimo, t. y. to įstojimo momentu. Taigi atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes Komisija veikė remdamasi nagrinėjamų nuostatų struktūra ir turiniu.

89      Taigi kaltinimą dėl Komisijos padaryto Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 232 straipsniu, pažeidimo reikia atmesti kaip nepagrįstą.

90      Vadinasi, pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

B.      Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principų pažeidimu

91      Iš esmės Slovėnijos Respublika tvirtina, jog nustatydama, kad ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data, t. y. beveik 4 metais anksčiau, Komisija pažeidė, pirma, teisinio saugumo ir nemo potest venire contra factum proprium principus, antra, įgytų teisių paisymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus ir, trečia, proporcingumo principą. Taip pat šiame pagrinde Slovėnijos Respublika iš esmės tvirtina, kad pažeistos Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalis.

92      Visų pirma nei iš Reglamento Nr. 607/2009, nei iš Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatų nematyti, jog teisės aktų leidėjas ketino nustatyti, kad to reglamento 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodyta išimtis gali būti taikoma atgaline data tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta ginčijamame reglamente. Be to, pagrindiniam teisinio saugumo reikalavimui prieštarautų Komisijos galimybė naudojimąsi įgaliojimais atidėti neribotam laikui. Taip pat dėl to, kad ginčijamas reglamentas priimtas po daugiau nei ketverių metų nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, labai nukrypstama nuo Komisijos praktikos, taikytos per ankstesnius stojimus, ir pakenkta Slovėnijos vyno gamintojų teisėtiems lūkesčiams, kurių jie įgijo dėl kelių Komisijos tarnybų pareiškimų nuo 2013 m. Šiomis aplinkybėmis Slovėnijos Respublika siūlo Bendrajam Teismui apklausti kaip liudytoją Slovėnijos žemės ūkio ministerijos tarnautoją A. Galiausiai priimdama atgaline data taikomą ginčijamą reglamentą Komisija pakenkė visoms Slovėnijos Respublikoje vykdytoms subjektų, atsakingų už Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ pažeidimus, patikrinimo procedūroms.

93      Dėl proporcingumo principo pažeidimo Slovėnijos Respublika nepateikė jokių konkrečių argumentų. Todėl, atsižvelgiant į ieškinio 28 ir paskesnius punktus, reikia suprasti, jog iš esmės ji tvirtina, kad nustatydama, kad ginčijamas reglamentas taikomas beveik ketverių metų atgaline data, Komisija viršijo tai, kas buvo būtina.

94      Kroatijos Respublikos palaikoma Komisija atmeta Slovėnijos Respublikos argumentus.

1.      Dėl teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo ir iš esmės dėl Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies pažeidimo

95      Pirmiausia primintina, jog pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, pirma, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, ir, antra, kad teisės subjektai galėtų numatyti jų taikymą (2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Plantanol, C‑201/08, EU:C:2009:539, 46 punktas).

96      Teisėtų lūkesčių apsaugos principas apibrėžiamas kaip teisė, taikoma visiems asmenims, kurių padėtis tokia, kad matyti, jog administracija jiems suteikė pagrįstų vilčių (šiuo klausimu žr. 1983 m. gegužės 19 d. Sprendimo Mavridis / Parlamentas, 289/81, EU:C:1983:142, 21 punktą ir 1990 m. birželio 26 d. Sprendimo Sofrimport / Komisija, C‑152/88, EU:C:1990:259, 26 punktą). Šiuo principu gali remtis ir valstybės (2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, EU:C:2012:385, 180 ir 181 punktai; taip pat šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑562/07, EU:C:2009:614, 18–20 punktus).

97      Jurisprudencijoje nustatyta, kad niekas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, jeigu administracija nesuteikė jam konkrečių garantijų (žr. 2000 m. sausio 18 d. Sprendimo Mehibas Dordtselaan / Komisija, T‑290/97, EU:T:2000:8, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Cheil Jedang / Komisija, T‑220/00, EU:T:2003:193, 33 punktą).

98      Be to, ūkio subjektas negali remtis įgyta teise ar net teisėtais lūkesčiais, kad bus išlaikyta anksčiau buvusi padėtis, kuri gali būti pakeista dėl Sąjungos institucijų naudojantis joms suteikta diskrecija priimtų sprendimų (1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija / Taryba, C‑280/93, EU:C:1994:367, 80 punktas).

99      Konkrečiai, kiek tai susiję su Sąjungos akto galiojimu atgaline data, reikia patikslinti, kad, remiantis teisinio saugumo principu, iš esmės draudžiama nustatyti, kad Sąjungos teisės aktas pradeda galioti anksčiau, nei buvo paskelbtas. Vis dėlto šis draudimas neabsoliutus ir išimtiniais atvejais gali būti netaikomas, jeigu to reikalauja siekiamas tikslas ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius (2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Falck ir Acciaierie di Bolzano / Komisija, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, EU:C:2002:524, 119 punktas ir 2010 m. lapkričio 10 d. Sprendimo VRDT / Simões Dos Santos, T‑260/09 P, EU:T:2010:461, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

100    Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia patikrinti, ar nustatydama, kad ginčijamas reglamentas atgaline data galioja beveik ketverius metus, Komisija pažeidė saugomą kilmės vietos nuorodą „Teran“ turintiems Slovėnijos vyno gamintojams taikomus teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus ir iš esmės reglamentų Nr. 607/2009 ir Nr. 1308/2013 nuostatas. Šiuo aspektu reikia išnagrinėti kiekvieną iš Slovėnijos Respublikos pateiktų argumentų, kad, pirma, reglamentų Nr. 607/2009 ir Nr. 1308/2013 nuostatos neleido nustatyti, kad ginčijamas reglamentas galioja atgaline data tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis, kaip jame nurodyta, antra, Komisija negalėjo be galo atidėlioti naudojimosi įgaliojimais dėl teisinio saugumo principo, trečia, Komisija nukrypo nuo praktikos, taikytos per ankstesnius stojimus, ir pažeidė Slovėnijos vyno gamintojų teisėtus lūkesčius ir, ketvirta, Komisija pakenkė visoms Slovėnijos Respublikoje vykdytoms subjektų, atsakingų už Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ pažeidimus, patikrinimo procedūroms.

a)      Dėl kaltinimo, susijusio su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies pažeidimu

101    Slovėnijos Respublikos argumentais, pateiktais dėl Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir šiose nuostatose Komisijai nustatytos pareigos kuo anksčiau po valstybės įstojimo į Sąjungą imtis veiksmų neįvykdymo iš esmės siekiama įrodyti, kad šiose nuostatose Komisijos veiksmams nustatytas apribojimas laiko atžvilgiu.

102    Šiuo atveju Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatyta pareiga priimant leidžiančią nukrypti nuostatą tik atsižvelgti į esamą ženklinimo praktiką. Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos atitinkamos valstybės įstojimo dieną galiojančios Sąjungos teisės normos.

103    Taigi leidžiančiai nukrypti nuostatai ženklinimo srityje priimti reikia konstatuoti esamą ženklinimo praktiką, kuri prireikus turi būti išlaikyta. Todėl tokia praktika būtinai turi egzistuoti tuo metu, kai tokia leidžianti nukrypti nuostata pradedama taikyti. Jeigu, kaip šiuo atveju, tokia praktika egzistuoja valstybės įstojimo į Sąjungą metu ir yra grėsmė, kad po šio įstojimo gali pakenkti saugomai kilmės vietos nuorodai, jeigu Komisija mano, kad tokia praktika turi būti išlaikyta, remdamasi Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, ji turi įsitikinti, kad tokia ženklinimo praktika egzistuoja įstojimo momentu, t. y. kai ši praktika kelia grėsmę saugomai kilmės vietos nuorodai.

104    Vadinasi, jeigu priimama leidžianti nukrypti nuostata ženklinimo srityje valstybės įstojimo į Sąjungą momentu, kaip šiuo atveju, pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, siejamą su Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, Komisija įpareigota remtis šio įstojimo momentu, kad įvertintų tokios ženklinimo praktikos egzistavimą, o ne vėlesniu laikotarpiu, ir laikytis tuo metu galiojančių teisės normų. Tačiau iš šių dviejų nuostatų negalima daryti išvados, kad jose Komisijai nustatytas apibrėžtas laikotarpis, per kurį ji turi priimti leidžiančią nukrypti nuostatą vynų ženklinimo srityje, nes jose šiuo klausimu nieko nenurodyta.

105    Vis dėlto Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, nenurodyta jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija galėjo priimti deleguotąjį reglamentą, kaip antai ginčijamą reglamentą, iki valstybės įstojimo į Sąjungą. Remdamasi šiuo pagrindu Komisija neturi jokios kompetencijos ratione loci, nes atitinkama valstybė yra trečioji šalis. Vadinasi, jeigu leidžianti nukrypti nuostata ženklinimo srityje, priimta remiantis tokiu deleguotuoju reglamentu, susijusi su šiuo stojimu, Komisija būtinai turi sulaukti šio stojimo dienos, kad galėtų pradėti deleguotojo reglamento priėmimo procesą, remdamasi Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa. Atsižvelgiant į tai, kad būtina taikyti SESV 290 straipsnyje nurodytą deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūrą, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1308/2013 227 straipsnyje, toks procesas gali užimti daugiau ar mažiau laiko, nelygu konkretaus atvejo aplinkybės.

106    Taigi šis kaltinimas, iš esmės susijęs su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalyje nustatytu laiko ribojimu, nepagrįstas.

107    Tai, kad galiojančiuose teisės aktuose aiškiai nenurodytas terminas, per kurį turi būti priimtas deleguotasis reglamentas, kuriame nustatyta ženklinimo srityje taikoma leidžianti nukrypti nuostata, tikrai nereiškia, kad Komisija gali nesilaikyti bendrųjų principų, taikomų Sąjungos institucijų veiksmams laiko atžvilgiu, be kita ko, pareigos laikytis protingo termino principo ir teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Atsižvelgiant į šį kontekstą reikia išnagrinėti ir kitus Slovėnijos Respublikos pateiktus kaltinimus.

b)      Dėl kaltinimo, kad Komisija kraštutiniškai delsė pasinaudoti įgaliojimais

108    Kaip tvirtina Slovėnijos Respublika, net jeigu nėra apibrėžto termino, pagrindinis teisinio saugumo reikalavimas draudžia Komisijai be galo atidėlioti savo įgaliojimų įgyvendinimą (2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑54/11, EU:T:2013:10, 29 punktas).

109    Taigi reikia išnagrinėti ginčijamo reglamento priėmimo procedūros eigą ir patikrinti, kiek šio konkretaus atvejo aplinkybės galėjo pateisinti jos trukmę.

110    Kaip matyti iš šio sprendimo 31 ir 32 punktų, 2008 m. rugsėjo 8 d. derybinėje pozicijoje Kroatijos Respublika prašė, kad nacionalinis pripažintų vyninių vynuogių veislių sąrašas būtų įtrauktas į vynuogių veislių pavadinimų ar jų sinonimų, kuriuose yra geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą. Paskui ji šį prašymą atsiėmė 2011 m. sausio 28 d. derybinės pozicijos papildyme dėl to, kad šį sąrašą rengia Komisija po įstojimo į Sąjungą.

111    Kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte, tik 2011 m. gruodžio 6 d., t. y. po to, kai Kroatijos Respublika jau buvo atsiėmusi šio sprendimo 110 punkte minėtą prašymą, Slovėnijos Respublika Komisijai pateikė Reglamento Nr. 1234/2007 118c straipsnyje (atitinkantis Reglamento Nr. 479/2008 35 straipsnį) nurodytą techninę bylą būtent dėl vynuogių pavadinimo „Teran“, kad šis pavadinimas būtų saugomas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 118b straipsnį. Kaip matyti iš šio sprendimo 27 ir 28 punktų, iki šios datos Slovėnijos rūšinių vynų pkr sąraše pavadinimas „Teran“, kaip papildomas terminas, buvo pateiktas šalia pavadinimo „Kras“ ir iš pradžių nurodytas kaip „Kras, Teran“, paskui – „Teran, Kras“.

112    Pirma, šiuo klausimu iš šios bylos medžiagos matyti, kad Kroatijos Respublika Komisijai pranešė apie susirūpinimą dėl galimybės vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ toliau naudoti po įstojimo į Sąjungą vėliausiai 2013 m. gegužės 13 d. rašte. Po šio rašto vyko intensyvus susirašinėjimas ir keli dvišaliai Komisijos ir Slovėnijos Respublikos susirinkimai, be kita ko, surengti 2014 m. rugsėjo 24 d., lapkričio 11 d., gruodžio 4 d., 2015 m. sausio 26 d., liepos 8 d., 14 d., 16 d. ir 2017 m. sausio mėnesį.

113    Be to, Slovėnijos Respublika Komisijai ne kartą siuntė papildomus dokumentus ir informaciją apie saugomą kilmės vietos nuorodą „Teran“. 2016 m. sausio 20 d. ji taip pat raštu pateikė atsakymus į Komisijos pateiktus klausimus dėl šios saugomos kilmės vietos nuorodos, ženklinimo praktikos ir Sąjungos teisės aktų.

114    Šio sprendimo 110–113 punktuose nurodytos aplinkybės įrodo, kad per visą laikotarpį iki ginčijamo reglamento priėmimo Komisija nebuvo pasyvi. Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad ji delsė pradėti diskusijas su atitinkamomis šalimis ar kad atsiliko tose diskusijose. Priešingai, ji stengėsi surinkti visą reikalingą informaciją ir mėgino rasti šio sprendimo 112 punkte nurodytame 2013 m. gegužės 13 d. Kroatijos Respublikos rašte iškeltos problemos derybomis grindžiamą sprendimą.

115    Antra, iš Reglamento Nr. 1308/2013 107 straipsnio 3 dalies (atitinkančios Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalį) matyti, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija savo iniciatyva galėjo panaikinti esamiems vynų pavadinimams, apie kuriuos pranešė valstybės narės, be kita ko, Slovėnijos saugomai kilmės vietos nuorodai „Teran“, automatiškai taikomą apsaugą, jeigu jie neatitiko ar nebeatitinka to reglamento 93 straipsnyje nustatytų saugomos kilmės vietos nuorodos suteikimo sąlygų. Kadangi leidžianti nukrypti nuostata ženklinimo srityje dėl termino „Teran“ Kroatijos Respublikai nustatyta tik dėl to, kad egzistuoja toks pat Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, prieš priimdama ginčijamą reglamentą Komisija teisėtai galėjo laukti, kol bus išnagrinėta Slovėnijos Respublikos pateikta byla dėl saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“.

116    Trečia, 2017 m. sausio 18 d. rašte Komisija Slovėnijos Respublikai nurodė, kad iki 2017 m. birželio 30 d. dar turi priimti sprendimą dėl Kroatijos techninės bylos, pateiktos dėl Kroatijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Hrvatska Istra“, susijusios būtent su vyninių vynuogių veislės pavadinimu „Teran“. Atsakyme, pateiktame pritaikius proceso organizavimo priemonę, Komisija nurodė, kad šioje Kroatijos pateiktoje saugomos kilmės vietos nuorodos techninėje byloje aiškiai numatyta, jog, siekiant pateikti rinkai, pavadinimą „Teran“ galima nurodyti etiketėse, jeigu šis pavadinimas pateiktas tame pačiame regėjimo lauke kaip saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Hrvatska Istra“. Taip pat Komisija pažymėjo, jog atsižvelgiant į diskusijų trukmę ir į tai, kad nėra teigiamo postūmio dėl pavadinimo „Teran“ klausimo, jai tenka daryti išvadą, kad neįmanoma pasiekti atitinkamų valstybių narių susitarimo, ir ji nusprendė priimti ginčijamą reglamentą, pakartodama Kroatijos techninėje byloje, pateiktoje dėl saugomos kilmės vietos nuorodos „Hrvatska Istra“, numatytą ženklinimo tvarką ir nelaukdama šios bylos nagrinėjimui skirto termino pabaigos.

117    Ketvirta, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 3 konstatuojamosios dalies, Komisija tikėjosi, kad Slovėnijos Respublika ir Kroatijos Respublika pasieks derybomis grindžiamą sprendimą, bet galiausiai paaiškėjo, kad tai neįmanoma, nepaisant Komisijos dėtų pastangų šiuo klausimu.

118    Iš pateiktų argumentų matyti, jog per ketverius metus iki ginčijamo reglamento priėmimo Komisija aktyviai tęsė „Teran“ bylos, kurios opumą ne kartą nurodė, kaip Slovėnijos Respublika, nagrinėjimą ir naudojimosi įgaliojimais neatidėliojo neapibrėžtam laikotarpiui. Priešingai, kaip matyti iš šio sprendimo 116 punkto, ji net nusprendė priimti ginčijamą reglamentą, nelaukdama Kroatijos techninės bylos, pateiktos dėl saugomos kilmės vietos nuorodos „Hrvatska Istra“ nagrinėjimo termino pabaigos, t. y. 2017 m. birželio 30 dienos.

119    Vadinasi, reikia atmesti kaip nepagrįstą Slovėnijos Respublikos kaltinimą, pateiktą dėl to, kad Komisija kraštutiniškai delsė pasinaudoti įgaliojimais.

c)      Dėl kaltinimo, susijusio su nepagrįstai ilgu ginčijamo reglamento taikymu atgaline data

120    Kaip matyti iš šio sprendimo 99 punkte nurodytos jurisprudencijos, iš esmės, remiantis teisinio saugumo principu, draudžiama nustatyti, kad Sąjungos teisės aktai galioja atgaline data. Vis dėlto šis draudimas gali būti netaikomas, jeigu tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos, t. y. pirma, ginčijamu aktu siekiamas tikslas reikalauja jį taikyti atgaline data ir, antra, tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius.

121    Taigi reikia išnagrinėti, ar ginčijamo reglamento galiojimo atgaline data apimtis atitinka šio sprendimo 120 punkte primintas dvi sąlygas.

1)      Dėl ginčijamu reglamentu siekiamo tikslo

122    Jurisprudencijoje nustatyta, kad atgaline data taikomų Sąjungos teisės aktų motyvuose aiškiai ir nedviprasmiškai turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios siekiamą taikymą atgaline data (1993 m. balandžio 1 d. Sprendimo Diversinte ir Iberlacta, C‑260/91 ir C‑261/91, EU:C:1993:136, 10 punktas). Taip pat reikalaujama, kad toks atgaline data taikomas teisės aktas leistų pasiekti nustatytą tikslą (šiuo klausimu žr. 1991 m. liepos 11 d. Sprendimo Crispoltoni, C‑368/89, EU:C:1991:307, 18 punktą).

123    Šiuo atveju iš ginčijamo reglamento 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad jis turėjo įsigalioti nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, t. y. 2013 m. liepos 1 d., nes prašymas dėl vyninių vynuogių veislės pavadinimo „Teran“ įtraukimo į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį buvo pateiktas iki šios įstojimo datos, įstojimo metu šioje valstybėje egzistavo pavadinimo „Teran“ ženklinimo praktika, o ginčijamo reglamento priėmimas buvo atidėtas tik laukiant derybomis su Slovėnijos Respublika grindžiamo sprendimo.

124    Iš esmės ginčijamu reglamentu buvo siekiama apsaugoti 2013 m. birželio 30 d. Kroatijoje egzistavusią ženklinimo praktiką, kuri šiuo atveju neginčijama, po to, kai to paprašė ši valstybė. Tam reikėjo sureguliuoti konfliktinę situaciją, susidariusią dėl, viena vertus, tuo metu teisėtos praktikos ir, antra vertus, dėl Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“, įgytos iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą datos, suteikiamų teisių, kai tik šis konfliktas kilo.

125    Taigi, pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 105 punkte, Komisija negalėjo priimti deleguotojo reglamento, kuriame nustatyta leidžianti nukrypti nuostata, taikoma atitinkamai Kroatijos ženklinimo praktikai, iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą datos, nes neturėjo kompetencijos ratione loci priimti tokio akto dėl trečiosios šalies.

126    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 103 punkte, remdamasi Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa Komisija, kuri negalėjo pradėti ginčijamo reglamento priėmimo procedūros iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, turėjo remtis Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą momentu, o ne vėlesniu laikotarpiu, kad įvertintų esamą nacionalinę ženklinimo praktiką, dėl kurios galima priimti nuo bendrųjų ženklinimo srityje taikomų Sąjungos teisės normų leidžiančią nukrypti nuostatą.

127    Taip pat atsižvelgdama į tai, kad klausimas dėl pavadinimo „Teran“ yra opus abiem atitinkamoms valstybėms narėms, Komisija teisėtai galėjo mėginti rasti jų tarpusavio derybomis grindžiamą sprendimą nuo tada, kai kilo nagrinėjamas konfliktas, t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d., o tam prireikė tam tikro laiko. Kaip konstatuota šio sprendimo 118 punkte, nuo šios datos Komisija aktyviai nagrinėjo „Teran“ bylą, kol priėmė ginčijamą reglamentą.

128    Maža to, šalys neginčija, kad Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa siekiama būtent leisti Komisijai nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas, kad po valstybės įstojimo į Sąjungą galėtų būti toliau taikoma esama ženklinimo praktika. Kaip pripažino pati Slovėnijos Respublika atsakymuose, pateiktuose pritaikius proceso organizavimo priemonę, taikyti atgaline data reikėjo dėl teisėtos praktikos ženklinimo srityje tęstinumo, todėl negali būti panaikinta tik ginčijamo reglamento 3 straipsnio antra pastraipa, nepakeičiant šio reglamento esmės.

129    Šiomis aplinkybėmis nustačius, kad vertindama konkrečios ženklinimo praktikos egzistavimą Komisija turi remtis valstybės įstojimo į Sąjungą momentu, bet jai neleidus atgaline data nuo įstojimo dienos taikyti leidžiančios nukrypti nuostatos, priimtos dėl tos pačios ženklinimo praktikos, nors ji net neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės priimti reglamento tą pačią dieną, kai ta valstybė įstoja į Sąjungą, Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas delegavimas visiškai netektų prasmės.

130    Taigi reikia nuspręsti, kad ginčijamu reglamentu siekta bendrojo intereso tikslo, dėl kurio jį reikėjo taikyti atgaline data, kuri nurodyta šio reglamento 3 straipsnyje.

2)      Dėl Slovėnijos vyno gamintojų teisėtų lūkesčių paisymo

131    Kiek tai susiję su Slovėnijos vyno gamintojų teisėtų lūkesčių paisymu, reikia patikrinti, ar, remiantis šio sprendimo 96 punkte nurodyta jurisprudencija, Komisija jiems suteikė pagrįstų vilčių, kad Kroatijos Respublikai atgaline data nebus taikoma jokia leidžianti nukrypti nuostata dėl pavadinimo „Teran“ pateikimo jos teritorijoje pagamintų vynų etiketėse. Šiuo klausimu primintina, kad tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, nesąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija (žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T 31/17, EU:T:2018:830, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), suteikta patvirtintų ir patikimų šaltinių (2018 m. kovo 9 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, T 462/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:127, 20 punktas).

132    Siekdama įrodyti, kad Komisija Slovėnijos vyno gamintojams suteikė teisėtų lūkesčių, Slovėnijos Respublika iš esmės remiasi tuo, kad priimtas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 753/2013, kuriame Kroatijos Respublikai nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos ženklinimo srityje praėjus keliems mėnesiams po jos įstojimo į Sąjungą, ir nurodo 2013 m. balandžio 22 d. už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingo Komisijos nario atstovo spaudai B. pareiškimą, pagal kurį negali būti prekiaujama nė vienu Kroatijos vynu naudojant pavadinimą „Teran“. Taip pat ji remiasi tuo, kad Kroatijos Respublika nepateikė prašymo dėl pavadinimo „Teran“ įtraukimo į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį.

133    Pirmiausia, kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 753/2013, priimtu netrukus po Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, iš tikrųjų iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio 2 punkto matyti, kad, gavus Kroatijos Respublikos prašymą, reikėjo iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį ir kad šis dalinis pakeitimas padarytas ne dėl pavadinimo „Teran“. Vis dėlto iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 753/2013 tikrai nematyti, kad atitinkamas Kroatijos Respublikos prašymas buvo išsamus ir kad priimdama šį reglamentą Komisija Slovėnijos vyno gamintojams patvirtino, kad Kroatijos Respublikai negalės būti taikoma jokių kitų leidžiančių nukrypti nuostatų ženklinimo srityje. Šiomis aplinkybėmis negalima kelti klausimo dėl nemo potest venire contra factum proprium principo pažeidimo.

134    Šiuo atžvilgiu Slovėnijos Respublikos nurodytas tariamai aiškus Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalies išaiškinimas, pagal kurį visos leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti priimtos stojimo momentu, pateiktas ne pačios Komisijos. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija viešai pripažino savuoju Slovėnijos Respublikos pateiktą išaiškinimą po Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą ir taip patvirtino, kad nepriims jokių leidžiančių nukrypti nuostatų ženklinimo srityje dėl pavadinimo „Teran“.

135    Kiek tai susiję su tariamu Kroatijos Respublikos prašymo dėl pavadinimo „Teran“ įtraukimo į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalies sąrašą ir derybų šiuo klausimu nebuvimu iki įstojimo, pažymėtina, kad tokios aplinkybės, jeigu būtų patvirtintos, negali būti laikomos konkrečiomis Komisijos garantijomis arba pačios Komisijos anksčiau sudaryta situacija.

136    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 111 punkto, tik 2011 m. gruodžio 6 d. Slovėnijos Respublika Komisijai pateikė Reglamento Nr. 1234/2007 118c straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 479/2008 35 straipsnį) nurodytą techninę bylą būtent dėl vyno pavadinimo „Teran“, kad šis pavadinimas būtų saugomas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda, kaip tai suprantama pagal to reglamento 118b straipsnį. Iki šios datos, kaip matyti iš šio sprendimo 28 ir 29 punktų, Slovėnijos rūšinių vynų pkr sąraše pavadinimas „Teran“ buvo papildomas terminas, pateiktas šalia pavadinimo „Kras“, iš pradžių buvo nurodytas kaip „Kras, Teran“, paskui kaip „Teran, Kras“.

137    Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Slovėnijos ir Kroatijos žemės ūkio ministrų susirinkimas įvyko 2013 m. balandžio 22 d., t. y. po to, kai buvo pateikta šio sprendimo 136 punkte nurodyta techninė byla dėl Slovėnijoje taikomo pavadinimo „Teran“, ir iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą. Šio susirinkimo protokole, pateiktame Kroatijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo 6 priede, nurodyta, kad šio dvišalio susirinkimo tikslas buvo surengti diskusijas dėl „Teran vyno“ ir rasti galimą bendrą sprendimą, kad Kroatijos vyno gamintojai galėtų toliau naudoti terminą „Teran“ savo vynams ženklinti po 2013 m. liepos 1 d., nepaisant to, kad egzistuoja tokio paties pavadinimo Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda. Taigi po šio susirinkimo Slovėnijos Respublika negalėjo nežinoti apie Kroatijos Respublikos pageidavimą apsaugoti savo ženklinimo praktiką po įstojimo į Sąjungą.

138    Be to, atsižvelgiant į 2008 m. Kroatijos Respublikos derybinę poziciją, paskui į 2011 m. rugsėjo 28 d. Kroatijos Respublikos derybinės pozicijos papildymą, kuriame ji nurodė, kad tikisi, jog galimų leidžiančių nukrypti nuostatų ženklinimo srityje klausimas bus išspręstas po jos įstojimo į Sąjungą, Slovėnijos Respublika negalėjo nežinoti, kad Komisija gali pasinaudoti įgaliojimais, nurodytais Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnyje, paskui Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, nustatyti tokias leidžiančias nukrypti nuostatas. Juo labiau tai pasakytina dėl pavadinimo „Teran“ klausimo, kurį Kroatijos Respublika aiškiai iškėlė šio sprendimo 137 punkte nurodytame susirinkime.

139    Galiausiai, kiek tai susiję su 2013 m. balandžio 22 d. už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingo Komisijos nario atstovo spaudai B. pareiškimu, kad negali būti prekiaujama nė vienu Kroatijos vynu naudojant pavadinimą „Teran“, reikia konstatuoti, kad šis pareiškimas glaustai pakartotas 2013 m. balandžio 23 d. išleisto Kroatijos laikraščio „HRT“ straipsnyje. Tačiau vien toks pareiškimas, darant prielaidą, kad jis išleistas šaltinio, kuris gali būti laikomas įgaliotu atstovauti Komisijai, nėra Komisijos suteiktos „konkrečios ir tikrovę atitinkančios“ garantijos.

140    Šiuo atveju šis pareiškimas buvo paneigtas vėliausiai tada, kai sužinojusi apie Kroatijos Respublikos susirūpinimą dėl pavadinimo „Teran“ naudojimo ir išnagrinėjusi esamą situaciją bei galimus skirtingus sprendimo variantus Komisija valstybėms narėms pranešė apie reglamento projektą, kuris turėjo būti svarstomas 2014 m. rugsėjo 8 d. ekspertų grupės GREX WINE susirinkime. Nuo šio momento, t. y. anksčiau, nei baigėsi šio sprendimo 115 punkte nurodytas terminas (2014 m. gruodžio 31 d.), nebegalima kalbėti apie tikslias, besąlygines ir tikrovę atitinkančias Komisijos garantijas, kad Slovėnijos saugomai kilmės vietos nuorodai „Teran“ toliau bus taikoma „absoliuti apsauga“.

141    Be to, dar reikia paminėti aplinkybę, kad, kaip pažymi Komisija, remiantis Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsniu, tapusiu Reglamento Nr. 1308/2013 107 straipsnio 3 dalimi, iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija galėjo nuspręsti panaikinti iki tada automatiškai saugomiems pavadinimams taikomą apsaugą, jeigu galėjo konstatuoti, kad jie neatitinka saugomai kilmės vietos nuorodai taikomų kriterijų, nustatytų atitinkamai Reglamento Nr. 1234/2007 118c straipsnyje, vėliau Reglamento Nr. 1308/2013 93 straipsnyje. Šiuo klausimu Slovėnijos Respublika negali tvirtinti, kad nebuvo jokio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija galėjo panaikinti pavadinimui „Teran“ taikytą apsaugą. Kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija aiškiai suteikė tokią garantiją Slovėnijos Respublikai, toks subjektyvus suvokimas iš tikrųjų negali būti prilygintas Komisijos suteiktai konkrečiai ir besąlyginei garantijai.

142    Vadinasi, Slovėnijos Respublika visai neįrodė, kad Komisija jos vyno gamintojams suteikė teisėtų lūkesčių, kad ginčijamas reglamentas nebus priimtas.

143    Be to, konkrečiai dėl ginčijamo reglamento taikymo atgaline data reikia konstatuoti, kad netrukus po įstojimo į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. pačiai Slovėnijos Respublikai buvo taikytos leidžiančios nukrypti nuostatos ženklinimo srityje pagal 2004 m. rugpjūčio 9 d. priimtą Reglamentą Nr. 1429/2004. Kaip matyti iš to reglamento 3 straipsnio, jame jau buvo nustatyta, kad leidžiančios nukrypti nuostatos bus taikomos atgaline data nuo Slovėnijos Respublikos įstojimo.

144    Be to, kaip nurodė Slovėnijos Respublika ieškinio 53 ir 54 punktuose, 2007 m. sausio 1 d. Bulgarijos Respublikai ir Rumunijos Respublikai įstojus į Sąjungą, Komisija taip pat priėmė du reglamentus, kuriuose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos ženklinimo srityje, šioms valstybėms taikytus atgaline data. Tai buvo, pirma, 2007 m. balandžio 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 382/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 753/2002 (OL L 95, 2007, p. 12), taikytas nuo 2007 m. balandžio 1 d., ir, antra, 2007 m. spalio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1207/2007, keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 753/2002 (OL L 272, 2007, p. 23), taikytas nuo 2007 m. liepos 1 dienos.

145    Taigi negalima daryti išvados, kad Komisija Slovėnijos vyno gamintojams suteikė tikslių, besąlyginių ir tikrovę atitinkančių garantijų, kad Kroatijos Respublikai nebus nustatyta jokių atgaline data taikomų leidžiančių nukrypti nuostatų ženklinimo srityje dėl pavadinimo „Teran“, net jeigu šio taikymo atgaline data trukmė ilgesnė, nei numatyta kituose šio sprendimo 143 ir 144 punktuose nurodytuose reglamentuose.

146    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 130 punkto, ginčijamą reglamentą reikėjo taikyti atgaline data dėl konkretaus atvejo aplinkybių, kaip tai pripažino pati Slovėnijos Respublika.

147    Vadinasi, Slovėnijos Respublika neįrodė, kad ginčijamo reglamento taikymo atgaline data trukmė ir tvarka pakenkė Slovėnijos vyno gamintojų teisėtiems lūkesčiams, ir tam nereikia apklausti jos siūlyto liudytojo.

d)      Dėl kaltinimo, susijusio su pakenkimu Slovėnijoje vykdytoms subjektų, atsakingų už saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ pažeidimus, patikrinimo procedūroms

148    Kiek tai susiję su tariamu pakenkimu Slovėnijoje vykdytoms subjektų, atsakingų už saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ pažeidimus, patikrinimo procedūroms, iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. Slovėnijos valdžios institucijos atliko kelis patikrinimus, po kurių galėjo būti skirtos baudos už pavadinimo „Teran“ nurodymą ant Kroatijos Respublikoje pagaminto vyno butelių.

149    Vis dėlto, atsižvelgiant į šio sprendimo 133–145 punktuose pateiktus argumentus, Slovėnijos valdžios institucijos negalėjo nežinoti nei apie tai, kad klausimas dėl Kroatijos Respublikoje naudojamo pavadinimo „Teran“ neišspręstas, nei to, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Komisija ketino priimti ginčijamą reglamentą.

150    Šiomis aplinkybėmis negalima kaltinti Komisijos, kad ji pažeidė teisinio saugumo principą ar teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kiek tai susiję su Slovėnijos institucijų patikrinimo veiksmais, kurių ji neįpareigojo atlikti ir dėl jų nepriėmė sprendimo.

e)      Dėl kaltinimo, susijusio su įgytų teisių nepaisymu

151    Kaip matyti iš šio sprendimo 141 punkto, Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsniu, tapusiu Reglamento Nr. 1308/2013 107 straipsnio 3 dalimi, iki 2014 m. gruodžio 31 d. galėjo nuspręsti panaikinti Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodai „Teran“ taikytą apsaugą, jeigu būtų konstatavusi, kad ji neatitinka saugomos kilmės vietos nuorodos apsaugos taikymui nustatytų kriterijų. Atsižvelgiant į šio sprendimo 98 punkte nurodytą jurisprudenciją ir turint omenyje Komisijos diskreciją remiantis Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas ženklinimo srityje, Slovėnijos Respublika negali tvirtinti, kad šiuo atveju nepaisyta įgytų teisių.

152    Taigi reikia atmesti ir Slovėnijos Respublikos kaltinimą dėl įgytų teisių nepaisymo.

153    Iš šio sprendimo 101–152 punktų matyti, kad visus Slovėnijos Respublikos pateiktus kaltinimus dėl teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir įgytų teisių paisymo principų pažeidimo reikia atmesti kaip nepagrįstus.

2.      Dėl proporcingumo principo pažeidimo

154    Primintina, jog, remiantis suformuota jurisprudencija, siekiant išsiaiškinti, ar nuostata atitinka proporcingumo principą, reikia patikrinti, ar pagal ją taikomos priemonės leidžia pasiekti nustatytą tikslą ir ar neviršija to, kas būtina jam pasiekti (2001 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Nyderlandai / Taryba, C‑301/97, EU:C:2001:621, 131 punktas; taip pat žr. 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑226/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2006:85, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

155    Šiuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 124 punkte, ginčijamu reglamentu iš esmės siekiama apsaugoti 2013 m. birželio 30 d. Kroatijoje egzistavusią teisėtą ženklinimo praktiką ir sureguliuoti konfliktinę situaciją, susidariusią dėl šios praktikos ir dėl Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ apsaugos.

156    Kadangi, kaip nurodyta, be kita ko, šio sprendimo 105 punkte, Komisija negalėjo pradėti ginčijamo reglamento priėmimo procedūros iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, nes tam neturėjo kompetencijos ratione loci, ji neišvengiamai turėjo nustatyti, kad ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data, kad užtikrintų Kroatijoje egzistavusio ženklinimo praktikos apsaugą nuo 2013 m. liepos 1 d., kaip nuspręsta šio sprendimo 130 punkte.

157    Be to, nebūtų buvę galimybės užtikrinti Kroatijoje egzistavusios ženklinimo praktikos apsaugos jos įstojimo į Sąjungą momentu, jeigu būtų buvę nustatyta, kad ginčijamas reglamentas taikomas atgaline data tik kelis mėnesius, o ne visą laikotarpį nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą iki šio reglamento priėmimo. Todėl, net jeigu taikymas atgaline data trunka kelerius metus, o tai veikiau išimtinis atvejis, trumpesnis taikymas atgaline data nebūtų leidęs pasiekti tokiu būdu siekto tikslo.

158    Maža to, taikymo atgaline data trukmę šiuo atveju lėmė tai, kad byla ypač opi, kaip tai priminta šio sprendimo 118 punkte, ir Komisijos vestų derybų, kad būtų taikiai išspręstas atitinkamų valstybių ginčas, trukmė. Šiuo klausimu, kaip nuspręsta šio sprendimo 114 punkte, per visą laikotarpį iki ginčijamo reglamento priėmimo Komisija nebuvo pasyvi. Neįrodyta ir tai, kad ji delsė pradėti diskusijas su atitinkamomis šalimis ar kad atsiliko tose diskusijose. Priešingai, ji stengėsi surinkti visą reikalingą informaciją ir mėgino rasti atitinkamų šalių derybomis pagrįstą sprendimą, kai tik įgijo kompetenciją ratione loci taikyti Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnį, tapusį Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, t. y. Kroatijos Respublikai įstojus į Sąjungą.

159    Taigi, nepaisant trukmės, ginčijamo reglamento taikymas atgaline data leidžia pasiekti nustatytą tikslą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

160    Vadinasi, reikia atmesti Slovėnijos Respublikos pateiktus argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo kaip nepagrįstus.

161    Taigi reikia atmesti visą antrąjį pagrindą.

C.      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Chartijos 17 straipsnio ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimu

162    Slovėnijos Respublika tvirtina, kad priimdama ginčijamą reglamentą Komisija neproporcingai apribojo Slovėnijos vyno gamintojų intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises, todėl pakenkė pagrindinei jų teisei į nuosavybę, saugomai pagal Chartijos 17 straipsnį ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Šiuo klausimu ji pateikia kelis argumentus.

163    Pirma, priešingai nei su saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ susijusi intelektinės nuosavybės teisė, Kroatijos gamintojų naudojamas vyninių vynuogių veislės pavadinimas „Teran“ nesuteikia turtinių teisių, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnį ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Taigi Komisija lygino dvi teisines kategorijas, kurios visiškai nelygiavertės.

164    Antra, tai, kad Kroatijos vyno gamintojai naudojo vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“, kuris yra saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ homonimas, kelia grėsmę, kad vartotojai bus nesunkiai suklaidinti, kaip tai matyti, be kita ko, iš 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla (C‑75/15, EU:C:2016:35) ir priimto 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1166/2009, iš dalies keičiančio ir pataisančio Komisijos reglamentą (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka (OL L 314, 2009, p. 27).  Toks pavadinimo „Teran“ naudojimas taip pat prieštarauja Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Kroatijos gamintojams leidžia nepagrįstai naudotis atitinkamos Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos reputacija. Be to, dėl ginčijamo reglamento saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ gali netekti prasmės, nes jai suteikiamos bendrinės savybės, dėl kurių ji gali prarasti apsaugą, ir tai prieštarauja Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatytam draudimui.

165    Trečia, ginčijamas reglamentas viršija tai, kas pagrįsta ir būtina saugomos kilmės vietos nuorodos klausimą reglamentuojančiais teisės aktais siekiamam tikslui, nes Kroatijos vyno gamintojai gali naudoti pavadinimo „Teran“ sinonimą, t. y. pavadinimą „Istrijanac“. Šiuo klausimu Slovėnijos Respublika remiasi 2005 m. gegužės 12 d. Sprendimu Regione autonoma Friuli-Venezia Giulia ir ERSA (C‑347/03, EU:C:2005:285). Be to, ginčijamas reglamentas gali padaryti didelės ekonominės žalos Slovėnijos vyno gamintojams.

166    Taip pat Slovėnijos Respublika teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą neleidžiama automatiškai taikyti leidžiančios nukrypti nuostatos visai esamai ženklinimo praktikai, kaip tai įrodo pačios Komisijos praktika, be kita ko, dėl Kroatijos vynuogių veislių pavadinimų „Barbera“ ir „Portugizac“, taip pat „Montepulciano“. Dėl šio aspekto Slovėnijos Respublika mano, kad Komisija pažeidė bendrąjį vienodo požiūrio principą, nes panašias situacijas vertino skirtingai.

167    Ketvirta, tai, kad ginčijamas reglamentas priimtas praėjus beveik ketveriems metams po Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, pažeidžia proporcingumo principą. Be to, Komisijos veiksmai nenuoseklūs, palyginti su ankstesne praktika panašiose situacijose, ir nėra jokio objektyvaus pagrindo šiam skirtingam požiūriui.

168    Penkta, Slovėnijos Respublika tvirtina, kad Komisijai suteikta galimybė naujos valstybės narės stojimo į Sąjungą metu nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą siejama su valstybės narės, kurios gamintojai turi saugomą kilmės vietos nuorodą, pritarimu, kaip tai matyti iš ESS 49 straipsnio antros pastraipos. Komisija turėjo bent atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės nuomonę prieš priimdama deleguotąjį aktą.

169    Kroatijos Respublikos palaikoma Komisija atmeta Slovėnijos Respublikos argumentus.

1.      Principų priminimas

170    Teisė į nuosavybę yra Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė. Vis dėlto ši teisė nėra absoliuti. Kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti nustatyti naudojimosi nuosavybės teise apribojimai, jeigu šie apribojimai nustatyti įstatyme, iš tikrųjų atitinka siekiamus Sąjungos bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu nėra neproporcingi ir neleistini veiksmai, keliantys grėsmę pačiai užtikrinamos teisės esmei (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 70 punktą).

171    Dėl proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės Teisingumo Teismas nusprendė, kad, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas naudojasi pagal sutartis suteiktais įgaliojimais, jis turi plačią diskreciją tose srityse, kuriose turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus, ir kai jam tenka atlikti sudėtingus vertinimus. Tai pasakytina ypač dėl bendrosios žemės ūkio politikos, t. y. srities, kurioje Sąjungos teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją, atitinkančią pagal SESV 40–43 straipsnius jam priskirtus politinius įgaliojimus (2011 m. kovo 17 d. Sprendimo AJD Tuna, C‑221/09, EU:C:2011:153, 80 punktas ir 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Agrargenossenschaft Neuzelle, C‑545/11, EU:C:2013:169, 43 punktas).

172    Be to, ši plati diskrecija nustatyta ne tik teisės aktų leidėjui. Buvo nuspręsta, kad bendrosios žemės ūkio politikos srityje Tarybai gali tekti suteikti Komisijai plačią diskreciją (žr. 2010 m. kovo 22 d. Nutarties SPM / Taryba ir Komisija, C‑39/09 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:157, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

173    Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į esamą ženklinimo praktiką, kaip tai matyti iš šio sprendimo 171 ir 172 punktų, šioje srityje patvirtintos priemonės teisėtumui poveikis gali būti padarytas tik jei priemonė yra akivaizdžiai netinkama Komisijos siekiamam tikslui įgyvendinti (šiuo klausimu žr. 1994 m. gruodžio 13 d. Sprendimo SMW Winzersekt, C‑306/93, EU:C:1994:407, 21 punktą ir 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, EU:C:2009:415, 81 punktą). Šiomis aplinkybėmis turi būti taikomas vienintelis kriterijus, t. y. ne tai, ar Komisijos patvirtinta priemonė buvo vienintelė arba geriausia galima, o tai, ar ji buvo akivaizdžiai netinkama (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Beneo-Orafti, C‑150/10, EU:C:2011:507, 77 punktą ir 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Agrana Zucker, C‑309/10, EU:C:2011:531, 44 punktą).

174    Vis dėlto šis ribotas kontrolės lygis nereiškia, kad Sąjungos teismai negali taikyti ginčijamoms priemonėms griežtos proporcingumo kontrolės. Šiuo klausimu Sąjungos teismai, be kita ko, turi įsitikinti, ar atitinkama Sąjungos institucija, be pagrindinio siekiamo tikslo, atsižvelgė į esamus interesus (2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Association Kokopelli, C‑59/11, EU:C:2012:447, 40 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Jippes ir kt., C‑189/01, EU:C:2001:420, 85 punktą), ir kad šiomis aplinkybėmis buvo tinkamai atsižvelgta į neigiamai paveiktų asmenų interesus (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 17.d Sprendimo Affish, C‑183/95, EU:C:1997:373, 43 punktą).

2.      Taikymas šioje byloje

175    Šiuo atveju ginčijamame reglamente nustatyta leidžianti nukrypti nuostata, taikoma draudimui ženklinti Kroatijos vynus nurodant vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“. Taigi šiuo reglamentu nesiekiama užkirsti kelio bet kokiai prekybai vynais su Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“, nei juo labiau ją panaikinti. Tačiau Komisija išplėtė asmenų, turinčių teisę naudoti pavadinimą „Teran“ savo vynų etiketėse, grupę, kad į ją įtrauktų Kroatijos vyno gamintojus. Šiuo atžvilgiu Komisija apribojo Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ turėtojams iš suteiktos nuosavybės teisės kylančios apsaugos apimtį, nes dėl ginčijamo reglamento šie turėtojai neteko monopolio naudoti pavadinimą „Teran“ savo vynams ženklinti.

176    Šiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar buvo tenkinamos šio sprendimo 170–173 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje nustatytos sąlygos.

177    Visų pirma neginčyta, kad nagrinėjama leidžianti nukrypti nuostata ženklinimo srityje nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente, priimtame naudojantis Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytais deleguotaisiais įgaliojimais. Vadinasi, sąlyga, susijusi su tuo, kad nuosavybės teisės ribojimas turi būti nustatytas įstatyme, šiuo atveju tenkinama. Šioje byloje šalys to visiškai neginčijo.

178    Be to, kiek tai susiję su ginčijamo reglamento tikslu, šio sprendimo 123 ir 124 punktuose jau nurodyta, kad šiuo reglamentu siekiama apsaugoti 2013 m. birželio 30 d. Kroatijoje egzistavusią ženklinimo praktiką ir išspręsti konfliktinę situaciją, susidarančią jos įstojimo į Sąjungą momentu dėl, viena vertus, šios ženklinimo praktikos, ir, antra vertus, dėl Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“. Be šio konflikto, dar reikia suderinti prieštaringus Kroatijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos prašymus, todėl skirtingus Kroatijos ir Slovėnijos gamintojų interesus. Toks tikslas rasti Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ turėtojų ir Kroatijos vyno gamintojų teisėtų interesų pusiausvyrą gali būti laikomas teisėtu bendrojo intereso tikslu, ir Slovėnijos Respublika šiuo atveju to neginčijo.

179    Galiausiai, kiek tai susiję su nagrinėjamos leidžiančios nukrypti nuostatos proporcingumu atsižvelgiant į siekiamą tikslą, iš ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija ne tik nustatė paprastą leidžiančią nukrypti nuostatą, bet ir patikrino, ar Kroatijoje egzistavo teisėta ženklinimo praktika jos įstojimo į Sąjungą momentu. Be to, kaip patikslinta ginčijamo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje, ji nustatė ginčijamos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymui keliamas specialias sąlygas, kad būtų atsižvelgta būtent į Slovėnijos Respublikos išreikštas abejones.

180    Taigi, siekdama, kad vartotojas nebūtų suklaidintas, ji patikslino, kad vyninių vynuogių veislės „Teran“ pavadinimą galima naudoti tik Kroatijos vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ etiketėse, su sąlyga, kad įrašai „Hrvatska Istra“ ir „Teran“ būtų pateikiami tame pačiame regėjimo lauke ir kad „Teran“ pavadinimo šrifto dydis būtų mažesnis už saugomos kilmės vietos nuorodos „Hrvatska Istra“ įrašo šrifto dydį. Per teismo posėdį Komisija nurodė, kad tokia ženklinimo sąlyga išimtinė, nes specialios ženklinimo sąlygos nenustatytos jokiai kitai vyninių vynuogių veislei, ir kad ši sąlyga nustatyta būtent siekiant atsižvelgti į Slovėnijos Respublikos abejones.

181    Šiomis aplinkybėmis atsižvelgiant į Slovėnijos Respublikos pateiktus argumentus reikia patikrinti, ar Komisijos veiksmai buvo akivaizdžiai neproporcingi, palyginti su siekiamu tikslu, primintu šio sprendimo 178 punkte.

a)      Dėl esamų interesų lygiavertiškumo nebuvimo

182    Dėl aplinkybės, kad Kroatijos vyno gamintojų interesas toliau ženklinti savo vynus nurodant pavadinimą „Teran“ tikrai nebuvo lygiavertis Slovėnijos vyno gamintojų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“, teisei, saugomai keliais teisės aktais, reikia nuspręsti, kaip Komisija, kad į šią aplinkybę Sąjungos teisės aktų leidėjas neišvengiamai jau atsižvelgė, pasirinkdamas politinį sprendimą priimti Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

183    Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa siekiama būtent leisti nustatyti saugomos kilmės vietos nuorodos suteikiamo naudojimo monopolio išimtis, kai egzistuoja kitų esamų interesų, t. y. vyno gamintojų, kuriems nesuteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, ir vartotojų, įpratusių matyti tam tikrus terminus šių gamintojų vynų etiketėse, interesai. Taigi pats teisės aktų leidėjas nustatė galimybę numatyti tokią leidžiančią nukrypti nuostatą, kad saugomos kilmės vietos nuorodos homonimas, kaip antai pavadinimas „Teran“, galėtų būti naudojamas vynams, kuriems nesuteikta ši saugoma kilmės vietos nuoroda, ženklinti.

184    Šiomis aplinkybėmis, priešingai, nei leidžia suprasti Slovėnijos Respublika, tai, kad Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje Komisijai suteikta tik galimybė, bet ne pareiga, nustatyti leidžiančią nukrypti nuorodą, ar kad saugomos kilmės vietos nuorodos pateikimas vyno etiketėje yra privalomas, priešingai, nei naudotos vyninių vynuogių veislės nurodymas, neįrodo, kad ginčijamame reglamente nustatyta leidžianti nukrypti nuostata akivaizdžiai neproporcinga, palyginti su siekiamu bendrojo intereso tikslu.

b)      Dėl vyninių vynuogių veislės „Teran“ ir saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ sutapimo

185    Visų pirma, kiek tai susiję su vyninių vynuogių veislės „Teran“ ir saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ sutapimu, iš Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos tikrai nematyti, kad dėl tokios aplinkybės neliktų jokios galimybės nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje. Jai nustatyti keliama vienintelė sąlyga, t. y. kad egzistuotų teisėta ženklinimo praktika atitinkamos valstybės įstojimo į Sąjungą momentu.

186    Beje, iš Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad ji taikoma, kai vyninių vynuogių veislės pavadinimą „sudaro“ saugoma kilmės vietos nuoroda, todėl sutapimas yra šioje nuostatoje numatyta prielaida.

187    Be to, Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas esminis draudimas, kuriuo rėmėsi Slovėnijos Respublika, siejamas tik su visiškai ar iš dalies su jau įregistruotu pavadinimu sutampančio pavadinimo registravimu. Tačiau tokia situacija skiriasi nuo nagrinėjamos šiuo atveju. Iš bylos medžiagos tikrai nematyti, kad dėl vyninės vynuogės veislės pavadinimo „Teran“ būtų pateikta registravimo paraiška, kurioje prašoma įregistruoti saugomą kilmės vietos nuorodą, konkuruojančią su to paties pavadinimo Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda.

188    Toliau reikia konstatuoti, kad, pirma, Komisija konkrečiai atsižvelgė į grėsmę, kad vartotojai gali būti suklaidinti dėl Kroatijos vynų, pagamintų įsigaliojus ginčijamam reglamentui, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 179 punkte, ginčijamame reglamente išimtinai nustatytos specialios šių vynų ženklinimo sąlygos, o Slovėnijos Respublika to neginčija. Taigi vartotojas visada turės skaityti Kroatijos vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ kartu su Kroatijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ (Kroatijos Istrija), kurios šriftas turi būti didesnis nei pavadinimo „Teran“.

189    Antra, kiek tai susiję su Kroatijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ pažymėtais vynais, pagamintais prieš įsigaliojant ginčijamam reglamentui, pažymėtina, kad iš tiesų, remiantis šio reglamento 2 straipsniu, šiais vynais gali būti toliau prekiaujama, kol baigsis atsargos, tačiau tam nereikia laikytis specialių šiame reglamente nustatytų vyno, pagaminto įsigaliojus šiam reglamentui, ženklinimo sąlygų, primintų šio sprendimo 188 punkte. Vis dėlto tai paprasta pereinamojo laikotarpio tvarka, kuri, be to, taikoma tik saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ pažymėtiems vynams. Grėsmė supainioti su Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ pažymėtais vynais susijusi tik su tam tikrais vynais, pagamintais per konkretų laikotarpį ir konkrečiame regione.

190    Trečia, kaip paaiškino Komisija atsakymuose, pateiktuose pritaikius proceso organizavimo priemonę, pavadinimas „Hrvatska Istra“ Kroatijoje jau buvo saugomas tuo metu, kad ji įstojo į Sąjungą. Kad išlaikytų šią saugomos kilmės vietos nuorodos teikiamą apsaugą, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 ir 5 dalių, Kroatijos Respublika turėjo pateikti techninę bylą, leidžiančią įrodyti, kad šis pavadinimas atitinka šio reglamento 118b straipsnyje nustatytus reikalavimus. Komisija nurodė, ir šiuo klausimu jai nebuvo prieštarauta, kad Kroatijos Respublikos pateiktoje techninėje byloje buvo nurodyta, jog terminą „Teran“ leidžiama naudoti „Hrvatska Istra“ vyno etiketėse, tik jeigu pavadinimas „Teran“ pateiktas tame pačiame regėjimo lauke kaip pavadinimas „Hrvatska Istra“ ir parašytas už jį mažesniu šriftu. Taigi, turint omenyje tokias nustatytas ženklinimo sąlygas, rizika supainioti iki ginčijamo reglamento įsigaliojimo Kroatijoje pagamintą vyną „Teran“ su visiškai sutampančia Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ pažymėtu vynu yra nedidelė visų pirma dėl to, kad ji susijusi tik su vynais, kuriems taikoma ginčijama pereinamojo laikotarpio nuostata, t. y. pagamintais nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2017 m. liepos mėn., ir tik su nuoroda „Hrvatska Istra“ žymimais vynais, kurių ženklinimas nevisiškai atitinka minėtą techninę bylą.

191    Beje, dėl 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla (C‑75/15, EU:C:2016:35) pažymėtina, kad jis susijęs su 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008, p. 16) 16 straipsnio b punktu. Šia nuostata, be to, kad ji taikoma tik „spritiniams gėrimams“, apibrėžtiems to reglamento 2 straipsnyje, išskyrus vyną, geografinės nuorodos saugomos nuo bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo ir joje nenustatyta jokių galimybių taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje. Todėl šis sprendimas susijęs su kitokia nuostata ir kitokiu kontekstu, nei nagrinėjami šioje byloje.

192    Be to, Slovėnijos Respublika negali remtis 2016 m. sausio 21 d. Sprendimu Viiniverla (C‑75/15, EU:C:2016:35), siekdama įrodyti, kad Kroatijos vyno gamintojų naudojamas vyninių vynuogių veislės pavadinimas „Teran“ visuomenei sukels asociacijų, susijusių su gaminio kilme, todėl šie gamintojai nepagrįstai gauna naudos iš Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ reputacijos. Pirma, šalys visai neginčijo, kad nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą šioje valstybėje egzistavo teisėta ženklinimo praktika dėl termino „Teran“, todėl šis terminas negali būti laikomas tokiu, dėl kurio „nepagrįstai“ gaunama nauda iš Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ reputacijos. Antra, priešingai nei situacija, susiklosčiusi byloje, kurioje priimtas 2016 m. sausio 21 d. Sprendimas Viiniverla (C‑75/15, EU:C:2016:35), kai nagrinėjamų gėrimų etiketė nebuvo papildyta jokia specialia nuoroda, ginčijamame reglamente Komisija atsižvelgė į grėsmę, kad vartotojas gali supainioti, ir reikalavo, kad Kroatijos vyno „Teran“ etiketėje būtų aiškiai nurodyta, kad vynas pagamintas Kroatijos Istrijoje (saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“).

193    Dėl Slovėnijos Respublikos argumento, pateikto dėl Reglamento Nr. 1166/2009, taip pat pirmiausia reikia konstatuoti, kad šiuo reglamentu nesiekiama taikyti Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio (tapusio Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsniu). Priešingai, jame remiamasi Reglamento Nr. 1234/2007 113d straipsnio 2 dalimi ir 121 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipomis, kurios šiuo atveju nenagrinėjamos.

194    Be to, Slovėnijos Respublika nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad Reglamento Nr. 1166/2009 priėmimo aplinkybės buvo panašios į šiuo atveju nagrinėjamas aplinkybes. Priešingai, iš to reglamento 2 konstatuojamosios dalies matyti, jog sprendimą nustatyti, kad Italijoje naudojamas terminas „Glera“ atitinkamai vynuogių veislei žymėti, priėmė pačios Italijos valdžios institucijos. Komisija tik susipažino su šiuo sprendimu, todėl iš dalies pakeitė Reglamentą Nr. 606/2009, kad būtų išvengta Italijos teisės aktų ir Sąjungos teisės aktų skirtumų. Tačiau šioje byloje Komisija turėjo suderinti prieštaringus nacionalinius interesus ir išnagrinėti Kroatijoje egzistavusią ženklinimo praktiką.

195    Galiausiai Slovėnijos Respublika nepagrįstai teigia, kad dėl Kroatijos Istrijos vynų žymėjimo vyninių vynuogių veislės pavadinimu „Teran“ Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ visiškai netektų prasmės ir net taptų bendrine, todėl netektų apsaugos.

196    Žinoma, iš Reglamento Nr. 1308/2013 101 straipsnio 1 dalies matyti, kad Sąjungoje bendriniu tapęs pavadinimas nesaugomas kaip kilmės vietos nuoroda. Vis dėlto ši nuostata susijusi su sąlygomis, kurios keliamos prašymui dėl saugomos kilmės vietos nuorodos teikiamos apsaugos taikymo pavadinimui. Tačiau šio reglamento 103 straipsnyje reglamentuojama jau suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos apsaugos apimtis. Remiantis to straipsnio 3 dalimi, jeigu nuspręsta, kad pavadinimas atitinka saugomos kilmės vietos nuorodos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 93 straipsnio 1 dalį, statusui įgyti keliamus reikalavimus, ši saugoma kilmės vietos nuoroda vėliau negali prarasti tokio statuso, net jeigu atrodo, kad ji Sąjungoje tapo bendrinė.

c)      Dėl pavadinimo „Teran“ sinonimo egzistavimo ir nenuoseklių Komisijos veiksmų

197    Kaip pažymi Slovėnijos Respublika, iš 2013 m. gegužės 13 d. Kroatijos Respublikos Komisijai siųsto dokumento dėl prašymo peržiūrėti Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje pateiktą sąrašą priedų matyti, jog vyninių vynuogių veislės pavadinimas „Teran“ Kroatijoje taip pat gali būti apibūdinamas sinonimu „Istrijanac“.

198    Vis dėlto prieš priimdama ginčijamą reglamentą Komisija atsižvelgė į Kroatijoje egzistavusią ženklinimo praktiką jos įstojimo į Sąjungą momentu, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą. Išsamiai išnagrinėjusi bylą ji nusprendė, kad pavadinimas „Teran“ šioje valstybėje naudojamas vyninių vynuogių veislei apibūdinti ir kad dėl šio naudojimo reikėjo priimti leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje, kiek tai susiję su šios veislės pavadinimu.

199    Taigi iš bylos medžiagos tikrai nematyti, jog Kroatijos Respublika pateikė panašų prašymą dėl pavadinimo „Istrijanac“ naudojimo. Bylos medžiagoje nėra ir duomenų, įrodančių, kad pavadinimas „Istrijanac“ Kroatijoje iš tikrųjų buvo naudojamas ženklinimo srityje jos įstojimo į Sąjungą momentu, todėl Komisija būtų turėjusi į jį atsižvelgti, kai priėmė ginčijamą reglamentą.

200    Žinoma, 2005 m. gegužės 12 d. Sprendime Regione autonoma Friuli-Venezia Giulia ir ERSA (C‑347/03, EU:C:2005:285, 133 punktas), priimtame dėl draudimo naudoti itališkus vynuogių veislių pavadinimus „Tocai friulano“ ir „Tocai italico“, nes egzistavo Vengrijos geografinė nuoroda „Tokaj“, Teisingumo Teismas, siekdamas pateisinti nagrinėto draudimo proporcingumą, akcentavo, kad egzistuoja sinonimai, galintys pakeisti pavadinimus „Tocai friulano“ ir „Tocai italico“.

201    Vis dėlto tai, kad ženklinimo draudimas buvo pripažintas proporcingu dėl sinonimų egzistavimo, nereiškia, kad ginčijamas reglamentas, kuriuo siekiama, priešingai, leisti naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą ženklinimo srityje, remiantis šiuo tikslu teisės akte (Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje) suteiktais įgaliojimais, yra neproporcingas, nes egzistuoja šios veislės pavadinimo sinonimų. Iš tikrųjų tai, ar ginčijamas reglamentas proporcingas, ar ne, turi būti vertinama atsižvelgiant į šiuo atveju siekiamą tikslą, t. y. į Kroatijoje egzistavusią ženklinimo praktiką jos įstojimo į Sąjungą momentu ir dviejų valstybių priešingų interesų suderinimą. Taigi, leisdama naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ laikantis specialių ženklinimo sąlygų, Komisija akivaizdžiai neviršijo to, kas būtina tokiam tikslui pasiekti.

202    Dėl pernelyg sunkių ekonominių pasekmių, kurias ginčijamas reglamentas gali sukelti Slovėnijos vyno gamintojams, kaip tvirtina Komisija, šis argumentas grindžiamas Slovėnijos Respublikos nurodyta prielaida, kad vartotojai bus suklaidinti dėl tikrosios Kroatijos vyno, pagaminto iš vyninių vynuogių veislės „Teran“, kilmės ir veikiau pirks šį Kroatijos vyną, kurio bus daugiau ir jis bus pigesnis nei Slovėnijos vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“.

203    Kaip matyti iš šio sprendimo 188 punkto, Komisija atsižvelgė į grėsmę, kad vartotojai bus suklaidinti dėl atitinkamo vyno kilmės, ir nustatė pakankamas specialias ženklinimo sąlygas, kad būtų išvengta tokio klaidinimo.

204    Bet kuriuo atveju iš bylos medžiagos tikrai nematyti, kad tokios pražūtingos Slovėnijos Respublikos nurodytos prognozės pasitvirtins. Šiuo atveju tai, kad Kroatijos Respublika gali pagaminti daugiau „Teran“ vyno nei Slovėnijos Respublika, visai nereiškia, kad Kroatijos Istrijos vyno gamintojai turėtų atsisakyti auginti tam tikrų veislių vynuoges dėl vyninių vynuogių veislės „Teran“ ar teikti pirmumą šios veislės auginimui. Slovėnijos Respublikos pateikta statistika apie gamybą ir dirbamą žemę, žinoma, įrodo didelį vyno „Teran“ gamybos mastą šioje valstybėje (88 % Slovėnijos „Teran“ gamintojų saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“ sudaro daugiau nei pusę produkcijos, bet neįrodo, kad leidimas Kroatijos vynams ženklinti naudoti terminą „Teran“ Slovėnijos gamintojams padarys tokių didelių nuostolių.

205    Dėl Slovėnijos Respublikos argumento, susijusio su Komisijos veiksmų nenuoseklumu, nes ji panašias situacijas vertino skirtingai, primintina, jog pagal bendrąjį vienodo požiūrio principą, kuris yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, išskyrus atvejus, kai toks požiūris yra objektyviai pateisinamas (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, C‑31/13 P, EU:C:2014:70, 73 punktas). Tam, kad būtų konstatuotas šio principo pažeidimas, pirmiausia reikia patikrinti, ar šiuo atveju nurodytos situacijos panašios.

206    Šiuo klausimu iš 2013 m. gegužės 13 d. Kroatijos Respublikos rašto dėl Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje pateikto sąrašo pakeitimo matyti, jog ši valstybė Komisijos prašė įtraukti į šį sąrašą pavadinimus „Barbera“, „Montepulciano“ ir „Portugizac“ ir kad, nepaisant to, Įgyvendinimo reglamentu Nr. 753/2013 dėl šių veislių pavadinimų nebuvo nustatyta jokių leidžiančių nukrypti ženklinimo nuostatų.

207    Vis dėlto vien šios aplinkybės nepakanka, siekiant įrodyti, kad dėl visų šio sprendimo 206 punkte nurodytų pavadinimų egzistavo ženklinimo praktika, panaši į Kroatijos įstojimo į Sąjungą momentu joje egzistavusią praktiką dėl pavadinimo „Teran“. Šiuo klausimu bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų. Kadangi neįrodė, kad egzistavo panašios situacijos, Slovėnijos Respublika negali kaltinti Komisijos nei dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo šiuo atveju, nei dėl veiksmų nenuoseklumo šiuo klausimu.

d)      Dėl laikotarpio iki ginčijamo reglamento priėmimo

208    Kiek tai susiję su tariamai neproporcingu ginčijamo reglamento priėmimo laikotarpiu, reikia pripažinti, kad Slovėnijos Respublika iš esmės pateikia tokį patį argumentą, kaip pateiktas antrajame pagrinde, susijusį su tuo, kad Komisija neteisėtai delsė pasinaudoti įgaliojimais.

209    Taigi dėl šio sprendimo 112–118 punktuose nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad byla opi, negalima kaltinti Komisijos nei tuo, kad jai prireikė beveik ketverių metų „Teran“ bylai išnagrinėti, nei tuo, kad ji skatino šalis priimti derybomis grindžiamą sprendimą.

210    Iš viso to, kas išdėstyta matyti, jog Slovėnijos Respublika visiškai neįrodė, kad Komisija akivaizdžiai neproporcingai apribojo Slovėnijos vyno gamintojų teisę į nuosavybę, kiek tai susiję su saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“. Todėl trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti. Vis dėlto ši išvada neturi įtakos šio sprendimo 168 punkte nurodytų Slovėnijos Respublikos argumentų, susijusių su septintuoju ieškinio pagrindu, nagrinėjimui; jie bus aptarti nagrinėjant tą pagrindą.

D.      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 41 straipsnio pažeidimu

211    Slovėnijos Respublika pabrėžia, kad, remiantis Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų (OL L 112, 2012, p. 21, toliau – Aktas dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų) 41 straipsniu, Kroatijos Respublikos įstojimui į Sąjungą palengvinti skirtas galimas pereinamojo laikotarpio priemones dėl bendros žemės ūkio politikos Komisija galėjo patvirtinti tik per trejų metų laikotarpį nuo įstojimo dienos ir jos galėjo būti taikomos tik tuo laikotarpiu.

212    Anot Slovėnijos Respublikos, ginčijamo reglamento 2 straipsnyje nustatyta pereinamojo laikotarpio priemonė, atsižvelgiant į tai, kad ja leista išnaudoti Kroatijos vyno, pagaminto iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, t. y. iki 2013 m. liepos 1 d., atsargas, nors jos neatitinka to reglamento 1 straipsnyje nustatytų naujų ženklinimo reikalavimų, taikyta ilgesnį laikotarpį, nei numatytas Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 41 straipsnyje trejų metų laikotarpis, nes šis reglamentas taikytas atgaline data beveik ketverius metus. Taigi Komisija nustatė naują pereinamąjį laikotarpį dėl šio vyno praėjus daugiau nei trejiems metams po to įstojimo, o tai prieštarauja Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 41 straipsniui.

213    Komisija ginčija Slovėnijos Respublikos argumentus.

214    Šiuo atveju Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 41 straipsnį reikia sieti su to stojimo akto 2 straipsnio pirma pastraipa. Joje nustatyta, kad nuo įstojimo dienos Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų priimtų aktų nuostatos Kroatijos Respublikai yra privalomos ir joje taikomos tose Sutartyse ir tame stojimo akte nustatytomis sąlygomis. Vadinasi, nuo įstojimo į Sąjungą, t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d., Kroatijos Respublikai iš esmės taikomos visos vyno produktų ženklinimą reglamentuojančios nuostatos, įskaitant Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalyje (vėliau Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalyje) nustatytą ženklinimo draudimą ir galimybę priimti nuo šio draudimo leidžiančią nukrypti nuostatą, numatytą Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalyje.

215    Esant būtent tokiam kontekstui, remiantis Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 41 straipsniu, leidžiama priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas bendrosios žemės ūkio politikos srityje, siekiant palengvinti šios valstybės perėjimą nuo ankstesnio nacionalinio prie Sąjungos režimo. Taigi nurodytomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis tam tikram apibrėžtam laikotarpiui nukrypstama nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojusių Sąjungos teisės aktų, kurie, jeigu nebūtų tų nuostatų, tą dieną iš karto būtų pradėti taikyti Kroatijos Respublikai.

216    Taigi ginčijamo reglamento 2 straipsnyje įtvirtintai pereinamojo laikotarpio priemonei netaikoma šio sprendimo 214 ir 215 punktuose nurodyta tvarka. Šia nuostata nesiekiama nukrypti nuo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dieną galiojusių teisės aktų, ja siekiama nustatyti naujus reikalavimus ženklinimo srityje, po šio įstojimo įtvirtintus Komisijos priimtame reglamente, naudojantis pagal Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, siejamą su Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, aiškiai suteiktais įgaliojimais.

217    Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

E.      Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kokia reikšmė suteikiama šiai nuostatai, remiantis pagrindiniais Sąjungos teisės principais, Chartijos 17 straipsniu ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsniu, ir dėl šeštojo pagrindo, susijusio su ESS 13 straipsnio 2 dalies ir SESV 290 straipsnio pažeidimu

218    Grįsdama penktąjį pagrindą Slovėnijos Respublika tvirtina, kad Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama griežtai, kad būtų suderinama su pagrindiniais Sąjungos teisės principais, konkrečiai – teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principais, taip pat Chartijos 17 straipsniu ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsniu. Priimdama ginčijamą reglamentą, kuriuo nepaisoma šių principų, Komisija viršijo pagal to reglamento 100 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą suteiktus įgaliojimus.

219    Šeštajame pagrinde Slovėnijos Respublika taip pat teigia, kad Komisija viršijo įgaliojimus, nes nepaisė Reglamento Nr. 1308/2013, kurio pagrindinis tikslas – apsaugoti teisėtus gamintojų lūkesčius, vartotojus – nuo klaidinimo ir gerą rinkos veikimą, esmės. Todėl ji pažeidė ESS 13 straipsnį ir SESV 290 straipsnį.

220    Komisija ginčija Slovėnijos Respublikos argumentus ir daro nuorodą į atsakymus, kuriuos pateikė dėl trijų pirmųjų pagrindų.

221    Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Slovėnijos Respublikos argumentai dėl atsižvelgimo į teisinio saugumo, įgytų teisių paisymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principus jau išnagrinėti, kiek tai susiję su antruoju pagrindu, šio sprendimo 95–161 punktuose ir pripažinti nepagrįstais. Tiek, kiek penktasis pagrindas sutampa su antruoju, jį reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, dėl kurių atmestas antrasis pagrindas.

222    Dėl argumentų, susijusių su Chartijos 17 straipsnio ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimu, reikia konstatuoti, kad tie argumentai susiję su vartotojų apsauga nuo klaidinimo, visišku Slovėnijos saugomos kilmės vietos nuorodos „Teran“ ir Kroatijos vyninių vynuogių veislės pavadinimo „Teran“ sutapimu, taip pat sinonimo „Istrijanac“, kuriuo gali būti apibūdinamos šios veislės vyninės vynuogės, egzistavimu. Taigi šie argumentai taip pat išnagrinėti šio sprendimo 185–210 punktuose nagrinėjant trečiąjį pagrindą. Tiek, kiek penktasis pagrindas sutampa su trečiuoju pagrindu, jį reikia atmesti kaip nepagrįstą dėl tų pačių motyvų.

223    Be to, atsižvelgiant į tai, kad šeštajame pagrinde ESS 13 straipsnio ir SESV 290 straipsnio pažeidimui pagrįsti pateikti argumentai iš esmės sutampa su penktajame pagrinde pateiktais argumentais, juos taip pat reikia atmesti dėl tų pačių motyvų.

224    Vadinasi, penktąjį ir šeštąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

F.      Dėl septintojo pagrindo, susijusio su tuo, kad Kroatijos Respublika nepateikė prašymo įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalį iki įstojimo į Sąjungą ir kad Slovėnijos Respublikai nepranešta apie tokį prašymą per stojimo derybas

225    Slovėnijos Respublika teigia, kad, remiantis Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, Kroatijos Respublika turėjo pateikti prašymą įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje pateiktą sąrašą iki įstojimo į Sąjungą, o ji to nepadarė. Be to, remiantis ESS 4 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, Komisija turėjo pranešti apie tokį prašymą Slovėnijos Respublikai, jeigu daroma prielaida, kad toks prašymas buvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas neišvengiamai susijęs su valstybės stojimo į Sąjungą derybomis, Slovėnijos Respublika turėjo turėti galimybę pritarti arba nepritarti tokiam įtraukimui, kaip tai matyti, be kita ko, iš ESS 49 straipsnio antros pastraipos.

226    Kroatijos Respublikos palaikoma Komisija ginčija Slovėnijos Respublikos argumentus.

227    Pirma, dėl tariamos Kroatijos Respublikos pareigos iki stojimo į Sąjungą pateikti prašymą įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje (anksčiau Reglamento Nr. 753/2002 II priede) pateiktą sąrašą, reikia konstatuoti, kad 2008 m. derybinės pozicijos dėl „specialių kultūrų, vyno ir spiritinių gėrimų“ III.b.3 skyriuje Kroatijos Respublika aiškiai nurodė pageidaujanti, kad jos nacionalinis pripažintų vynuogių veislių sąrašas būtų įtrauktas į esamą Reglamento Nr. 753/2002 II priede pateiktą vynuogių veislių pavadinimų ar jų sinonimų, kuriuose yra geografinė nuoroda ir kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašą.

228    Tiesa, 2011 m. rugsėjo 28 d. Kroatijos Respublikos derybinės pozicijos papildyme šio prašymo atsisakyta. Vis dėlto šio prašymo atsisakymas akivaizdžiai buvo grindžiamas prielaida, kad vynuogių veislių pavadinimų, kurie gali būti nurodyti vynų etiketėse, sąrašas bus parengtas ne per stojimo derybas, o vėliau, remiantis Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsniu.

229    Be to, pažymėtina, kad tik 2011 m. rugsėjo 6 d. pateikdama Reglamento Nr. 1234/2007 118c straipsnyje nurodytą techninę bylą dėl pavadinimo „Teran“ Slovėnijos Respublika Komisijai pirmą kartą nurodė, kad pavadinimas „Teran“, kaip atskiras pavadinimas, turi būti saugomas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda. Tačiau tą dieną jau buvo priimtas 2011 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl Kroatijos Respublikos priėmimo į Europos Sąjungą (OL L 112, 2012, p. 6), prie kurio pridėtas Aktas dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų.

230    Esant šiam kontekstui viename iš trijų 2013 m. gegužės 13 d. Komisijai adresuotų laiškų, susijusiame būtent su Slovėnijos saugoma kilmės vietos nuoroda „Teran“, Kroatijos Respublika Komisijos prašė rasti tinkamą sprendimą, kad jos vyno gamintojai galėtų toliau naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ savo vynams ženklinti. Nors tai nebuvo aiškus prašymas įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ į Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, vis dėlto Kroatijos Respublika akivaizdžiai Komisijos prašė įsikišti, kad būtų rastas sprendimas dėl galimybės naudoti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ jos vynams ženklinti.

231    Bet kuriuo atveju Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, tikrai nenurodyta, kad Kroatijos Respublika turėjo pateikti prašymą nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl vyninių vynuogių veislės „Teran“ per stojimo į Sąjungą derybas.

232    Priešingai, iš Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antros pastraipos matyti, jog, taikant šią nuostatą, sprendimą nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje dėl valstybės narės vyninių vynuogių veislės pavadinimo gali priimti tik Komisija, naudodamasi jai deleguotais įgaliojimais. Taigi tokia leidžianti nukrypti nuostata grindžiama ne valstybių narių susitarimu iki įstojimo į Sąjungą, o teisės aktų leidėjo Komisijai aiškiai suteiktais įgaliojimais, kurie jau egzistavo Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą dieną (žr. Reglamento Nr. 1234/2007 118j straipsnio 3 dalį).

233    Kitaip tariant, sprendimas įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje pateiktą sąrašą savaime siejamas ne su [valstybės] „[p]riėmimo sąlygo[mis] ir sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pritaikomosio[mis] pataiso[mis], reikalingo[mis] tokiam priėmimui“ (ESS 49 straipsnio antra pastraipa), o paprasčiausiai su reglamento, esančio Sąjungos, į kurią stoja nauja valstybė, acquis dalimi, taikymu.

234    Antra, dėl aplinkybės, kad Slovėnijos Respublikai nebuvo pranešta apie Kroatijos Respublikos prašymą įtraukti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ į Reglamento Nr. 607/2009 XV priedo A dalyje pateiktą sąrašą, ir iš to reglamento kylančios lojalaus bendradarbiavimo pareigos pažeidimo primintina, jog šis ESS 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas reiškia valstybių narių pareigą imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti Sąjungos teisės taikymą ir veiksmingumą, taip pat Sąjungos institucijų abipusės pagarbos ir pagalbos valstybėms narėms įgyvendinant Sutartyse numatytas užduotis pareigą (žr. 2018 m. kovo 1 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑402/15, EU:T:2018:107, nepaskelbtas Rink., 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

235    Šiuo klausimu pakanka priminti, jog klausimas dėl leidimo nurodyti vyninių vynuogių veislės pavadinimą „Teran“ ant Kroatijos vyno butelių nesusijęs su stojimo derybomis. Priešingai, jis sprendžiamas naudojantis šiuo tikslu pagal teisės aktus Komisijai suteiktais įgaliojimais, nesiejamais su šiomis derybomis, po Kroatijos Respublikos įstojimo į Sąjungą, apie kurį Slovėnijos Respublika žinojo ir kuriam vykstant ji buvo informuota ir tiesiogiai įtraukta, kaip tai matyti iš šio sprendimo 112 ir 113 punktų. Vadinasi, negalima kaltinti Komisijos, kad ji neįvykdė pagarbos ir pagalbos pareigos Slovakijos Respublikai vykstant stojimo deryboms.

236    Be to, iš 2014 m. lapkričio 11 d. Slovėnijos žemės ūkio ministro už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingam Komisijos nariui siųsto rašto aiškiai matyti, kad Slovėnijos Respublika buvo informuota apie Kroatijos Respublikos prašymą po jos įstojimo į Sąjungą ir kad ji turėjo galimybę Komisijai pateikti savo pastabas dėl „Teran“ klausimo per jų dvišalį susirinkimą. Taip pat, kaip teisingai nurodyta ginčijamo reglamento 3, 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse, vėliau su Slovėnijos Respublika buvo ne kartą konsultuojamasi dėl „Teran“ klausimo, kad būtų galimybė pasiekti kompromisinį sprendimą su Kroatijos Respublika.

237    Trečia, atsižvelgiant į tai, kad leidžiančią nukrypti nuostatą ženklinimo srityje dėl vyninių vynuogių veislės pavadinimo „Teran“ nustatė Komisija, naudodamasi jai teisės aktų suteiktais įgaliojimais, nesusijusiais su stojimo derybomis, Slovėnijos Respublikos argumentas, kad tokiai leidžiančiai nukrypti nuostatai nustatyti reikėjo jos pritarimo vykstant stojimo deryboms, taip pat nepagrįstas.

238    Maža to, būtinybė iš anksto sudaryti valstybių narių susitarimą, kad būtų galima priimti leidžiančią nukrypti nuostatą, tikrai nenustatyta Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje. Jeigu ši nuostata būtų aiškinama kitaip, kiekvienai iš šių valstybių būtų suteikta veto teisė ir šioje nuostatoje Komisijai suteikti deleguotieji įgaliojimai netektų prasmės.

239    Vadinasi, septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

G.      Dėl aštuntojo pagrindo, susijusio su tarpinstitucinio susitarimo V.28 punkto ir bendrojo susitarimo II.7 punkto, taip pat institucinės pusiausvyros principo pažeidimu

240    Slovėnijos Respublika tvirtina, kad per 2017 m. sausio 24 d. vyno ekspertų grupės GREX WINE susirinkimą pateiktame deleguotojo reglamento projekte Komisija Kroatijos vyno gamintojams ketino leisti nurodyti pavadinimą „Teran“ ant vyno butelių laikantis specialių ženklinimo sąlygų. Tačiau galiausiai priimtos redakcijos ginčijamame reglamente, be kita ko, nustatytas pereinamasis laikotarpis Kroatijos vyno, neatitinkančio naujų ženklinimo reikalavimų, atsargų pardavimui. Tai esminis pakeitimas, palyginti su deleguotojo reglamento projektu, dėl kurio ekspertai ir valstybės narės neturėjo galimybės pateikti nuomonės.

241    Taigi Komisija pažeidė tarpinstitucinio susitarimo V.28 punkte ir prie šio susitarimo pridėtame bendrajame susitarime nurodytą įsipareigojimą. Taip pat ji pažeidė institucinės pusiausvyros principą.

242    Komisija ginčija Slovėnijos Respublikos argumentus.

243    Šiuo atveju Slovėnijos Respublikos argumentai grindžiami prielaida, kad į ginčijamo reglamento 2 straipsnį įtraukta pereinamojo laikotarpio nuostata yra per 2017 m. sausio 24 d. vyno ekspertų grupės GREX WINE susirinkimą svarstyto reglamento projekto esminis pakeitimas, kaip tai suprantama pagal bendrojo susitarimo II.7 punktą.

244    Šiuo klausimu primintina, jog, remiantis tarpinstitucinio susitarimo V.28 punkto pirma pastraipa, prieš priimdama deleguotuosius aktus Komisija įsipareigoja surinkti visas būtinas ekspertines žinias, įskaitant, kai rengia konsultacijas su valstybių narių ekspertais ir viešąsias konsultacijas. Be to, bendrojo susitarimo II.7 punkte nustatyta: „[k]ai pakeičiamos esminės deleguotojo akto projekto nuostatos bet kuriuo būdu, Komisija valstybių narių ekspertams suteikia galimybę reaguoti, kai tinkama – rašytine forma, į iš dalies pakeistą deleguotojo akto projekto redakciją“.

245    Iš kartu taikomų šio sprendimo 244 punkte nurodytų nuostatų matyti, kad Komisija įsipareigojo surinkti visas deleguotajam aktui priimti reikalingas žinias, o tai reiškia, be kita ko, konsultavimąsi su valstybių narių ekspertais dėl visų esminių teisės akto aspektų prieš jį priimant.

246    Kiek tai susiję su 2017 m. sausio 24 d. per vyno ekspertų grupės GREX WINE susirinkimą svarstytu deleguotojo reglamento projektu, pažymėtina, kad iš tikrųjų šiame teisės akte nebuvo pereinamojo laikotarpio nuostatos, galiausiai įtrauktos į ginčijamo reglamento 2 straipsnį. Neginčyta ir tai, kad galutinė ginčijamo reglamento redakcija nebuvo aptarta šioje ekspertų grupėje.

247    Vis dėlto primintina, jog ginčijamu reglamentu siekiama, kaip nurodyta jo 5 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgti į esamą ženklinimo tvarką Kroatijoje jos įstojimo į Sąjungą momentu ir, remiantis leidžiančia nukrypti nuostata, leisti naudoti pavadinimą „Teran“ Kroatijos vynams ženklinti laikantis tam tikrų reikalavimų. Šiuo atžvilgiu Komisija įvykdė tarpinstitucinio susitarimo V.28 punkto pirmoje pastraipoje nurodytą įsipareigojimą, nes neginčyta, kad ji tikrai surinko būtinas žinias, be kita ko, ekspertų nuomones, kaip tai suprantama pagal šį punktą, kad įvertintų šią ženklinimo tvarką.

248    Šiomis aplinkybėmis ginčijamo reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta pereinamojo laikotarpio nuostata nekeičia nei nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, nei reikalavimų, kurių laikantis ji gali būti taikoma. Ji tik taikoma vien saugoma kilmės vietos nuoroda „Hrvatska Istra“ pažymėtam vynui, pagamintam prieš įsigaliojant ginčijamam reglamentui, kad pačiame šiame reglamente Kroatijos gamintojams atgaline data nebūtų nustatyta naujų ženklinimo įpareigojimų dėl šio vyno. Šiuo klausimu Komisija, kuri veikė naudodamasi deleguotaisiais įgaliojimais, kaip tai suprantama pagal SESV 290 straipsnį, pasinaudojo diskrecija, kurią suteikia šia deleguotieji įgaliojimai, neperžengdama teisės aktų leidėjo nustatytų ribų. Konkrečiau kalbant, ji veikė, remdamasi Reglamento Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalimi, siejama su Reglamento Nr. 607/2009 62 straipsnio 3 dalimi, pagal kurias Komisijai suteikta plati diskrecija nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas ženklinimo srityje. Taigi Komisija turėjo įgaliojimus į ginčijamą reglamentą įtraukti pereinamojo laikotarpio nuostatą, kaip antai 2 straipsnį.

249    Bet kuriuo atveju, net jeigu reikėtų nuspręsti, kad Komisija nevykdė tarpinstitucinio susitarimo V.28 punkto pirmoje pastraipoje, siejamoje su bendrojo susitarimo II.7 punktu, nustatyto įsipareigojimo, Slovėnijos Respublika neįrodė, kaip toks konsultavimasis galėjo pakeisti ginčijamo reglamento turinį. Reikia nuspręsti, kad, priešingai, ginčijamo reglamento 2 straipsnyje nustatyta pereinamojo laikotarpio nuostata buvo reikalinga atsižvelgiant į teisinio saugumo principą, primintą šio sprendimo 99 punkte. Iš tikrųjų priimdama šią nuostatą Komisija užtikrino, kad pačiame ginčijamame reglamente Kroatijos vyno gamintojams atgaline data nebūtų nustatyta naujų ženklinimo įpareigojimų.

250    Taigi negalima priimti Slovėnijos Respublikos argumentų, pateiktų dėl tarpinstitucinio susitarimo V.28 punkto ir bendrojo susitarimo II.7 punkto pažeidimo.

251    Slovėnijos Respublikos argumentą dėl institucinės pusiausvyros principo pažeidimo reikia atmesti dėl tų pačių motyvų, kaip nurodyti šio sprendimo 247–251 punktuose.

252    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

253    Kadangi visi pagrindai atmesti kaip nepagrįsti, ieškinį reikia atmesti.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

254    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Slovėnijos Respublika pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.

255    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Kroatijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Slovėnijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.      Kroatijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen Schwarcz Madise

Iliopoulos       Reine

Paskelbta 2020 m. rugsėjo 9 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

*      Proceso kalba: slovėnų.