Language of document : ECLI:EU:F:2008:84

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2008 m. birželio 26 d.

Byla F‑5/07

Bart Nijs

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas – Pagrindų santraukos pateikimas ieškinyje – Skundo pateikimo terminas – Naujas faktas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo B. Nijs prašo panaikinti Paskyrimų tarnybos sprendimą paskirti ieškovo viršininką į jo dabar einamas pareigas ir panaikinti, kiek tai susiję su ieškovu, CC/LA/1/99 konkurso rezultatus ir susijusius ir (arba) vėlesnius sprendimus, 2006 m. gegužės 17 d. Audito Rūmų balsavimo komiteto sprendimą atmesti ieškovo pateiktą prieštaravimą dėl 2006 m. gegužės 2, 3 ir 4 d. balsavimo, taip pat panaikinti Audito Rūmų personalo komiteto 2006 m. gegužės 2, 3 ir 4 d. rinkimų rezultatus ir susijusius ir (arba) vėlesnius sprendimus, sprendimą 2006 m. nepaaukštinti ieškovo pareigų ir sprendimą paaukštinti G. pareigas ir atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinio priimtinumas – Vertinimas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo momentu galiojusias nuostatas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 ir 3 dalys; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimai priimti prieš įdarbinant ieškovą – Nenustatytas neigiamas poveikis ieškovui – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Ginčas dėl Personalo komiteto rinkimų

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Tarnautojų teismas gali nutartimi atmesti ieškinį, jeigu jis akivaizdžiai atmestinas, yra proceso nuostata, kuri dėl to nuo įsigaliojimo taikoma visiems Tarnautojų teisme nagrinėjamiems ginčams, taip nėra nuostatų, kuriomis remdamasis Tarnautojų teismas gali, taikydamas šį straipsnį, laikyti ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu ir kurios gali būti tik ieškinio pareiškimo dieną galiojančios nuostatos, atveju.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 11 d. Nutarties Martin Bermejo prieš Komisiją, F‑60/07, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II A‑1‑0000, 25 punktas.

2.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje, kuriuo pradedama byla, be kita ko, turi būti pateikiama pagrindų bei faktinių ir teisinių argumentų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši informacija turi būti pakankama aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio be papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, esminės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinyje.

Ši taisyklė turi būti juo labiau taikoma dėl to, kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį Tarnautojų teismo rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas rašytiniais pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip. Pagal šio statuto 19 straipsnio trečią pastraipą, kuri taikoma procesui Tarnautojų teisme pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, pareigūnui turi atstovauti advokatas. Jo, kaip teisingumo vykdymo padėjėjo, pagrindinis vaidmuo ieškinio reikalavimus aiškiai pagrįsti pakankamai suprantamais ir nuosekliais teisiniais argumentais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Tarnautojų teisme rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas rašytiniais pareiškimais.

Ieškinys, kuriame faktinės aplinkybės išdėstytos painiai ir nenuosekliai, t. y. taip, kad skaitytojas šių aplinkybių negali pagrįstai susieti su ieškinio reikalavimu ar vienu iš pagrindų, skirtų jam pagrįsti, neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų.

Be to, pareigūno ieškinys, kuriame aiškiai nenurodomi ginčijami aktai, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinka Tarnautojų teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintų reikalavimų.

(žr. 25–28, 40, 45 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. kovo 24 d. Sprendimo Benzler prieš Komisiją, T‑72/92, Rink. p. II‑347, 16, 18 ir 19 punktai; 1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 42 punktas; 1999 m. birželio 15 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, T‑277/97, Rink. p. II‑1825, 29 punktas.

3.      Asmens nenaudai priimti aktai, kaip jie suprantamai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, yra tik priemonės, kurios sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovo interesus iš esmės pakeisdamos jo teisinę padėtį, ir kuriomis galutinai nustatoma institucijos pozicija.

Asmens nenaudai priimti aktai nėra kito pareigūno paskyrimo į tą pačią instituciją atvejis, kai jis buvo paskirtas prieš įdarbinant ieškovą, sprendimas dėl Apeliacijų komiteto sudėties per vertinimo laikotarpį ir sprendimas paaukštinti trečiąjį pareigūną, jei ieškovas negali įrodyti, kad sprendimą nepaaukštinti jo nulėmė šis sprendimas ar bent jau kad juo buvo kažkaip pakenkta jo karjeros galimybėms.

(žr. 35, 36, 44 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją, T‑43/04, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1465, 26 punktas; 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, T‑171/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑195 ir II‑A‑2‑999, 86 ir 96 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 21 d. Nutarties Boudova ir kt. prieš Komisiją, F‑78/07, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 31 punktas; 2008 m. birželio 5 d. Nutarties Timmer prieš Audito Rūmus, F‑123/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 42 punktas.

4.      Paskyrimų tarnyba neturi spręsti dėl Personalo komiteto sudėties. Todėl kadangi kiekvienas rinkėjas yra suinteresuotas, kad jo organizacijos atstovai būtų išrinkti laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kuriose reguliuojama ši rinkimų procedūra, atitinkančių sąlygų ir rinkimų sistemos, ieškinys dėl tariamo šios tarnybos sprendimo, kuriame nustatoma tokia sudėtis, turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas dėl dalyko trūkumo.

(žr. 43 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Milella ir Campanella prieš Komisiją, F‑71/05, neskelbiamo Rinkinyje, 47 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

5.      Vertindama nuopelnus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją, o Bendrijos teismo kontrolė privalo apsiriboti patikrinimu, ar atsižvelgiant į įvairias aplinkybes ir pagrindus, nulėmusius administracijos vertinimą, ši veikė neperžengdama ribų ir ar akivaizdžiai klaidingai nesinaudojo savo įgaliojimais. Teismas negali pakeisti Paskyrimų tarnybos kandidatų kvalifikacijos ir nuopelnų vertinimo savuoju.

Vis dėlto administracijai pripažįstama diskrecija ribojama būtinumu palyginti kandidatų nuopelnus rūpestingai ir nešališkai atsižvelgiant į tarnybos interesus ir laikantis vienodo požiūrio principo. Praktiškai toks vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis vienodu pagrindu bei naudojantis panašiais informacijos šaltiniais.

Šiuo tikslu Paskyrimų tarnyba turi Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintus įgaliojimus atlikti šių nuostatų 45 straipsnyje numatytą palyginimą, taikydama procedūrą ar metodus, kurie jai atrodo labiausiai tinkami.

(žr. 52–54 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. liepos 1 d. Sprendimo De Wind prieš Komisiją, 62/75, Rink. p. 1167, 17 punktas; 1983 m. balandžio 21 d. Sprendimo Ragusa prieš Komisiją, 282/81, Rink. p. 1245, 9 ir 13 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Tsirimokos prieš Parlamentą, T‑76/92, Rink. p. II‑1281, 21 punktas; 1995 m. liepos 13 d. Sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑603, 20 punktas; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Oliveira prieš Parlamentą, T‑157/98, Rink. VT p. I‑A‑163 ir II‑851, 35 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, T‑187/98, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑885, 59 punktas; 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, T‑188/01–T‑190/01, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑495, 97 punktas; 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Callebaut prieš Komisiją, T‑241/02, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑1061, 22 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Liakoura prieš Tarybą, T‑330/03, Rink. VT p. I‑A‑191 ir II‑859, 45 punktas; 2004 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Tenreiro prieš Komisiją, T‑216/03, Rink. VT p. I‑A‑245 ir II‑1087, 50 punktas.