Language of document : ECLI:EU:F:2010:99

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 14 d.

Byla F‑79/09

AE

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis — Atsisakymas pripažinti ligos profesinę kilmę — Padidėjęs jautrumas elektromagnetiniams laukams“

Dalykas: Pagal SESV 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo AE prašo panaikinti 2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą atsisakyti pripažinti jo susirgimą profesine liga ir Komisijos sprendimą atmesti skundą dėl šio sprendimo ir priteisti iš Komisijos 12 000 eurų kaip neturtinės žalos, kurią jis teigia patyręs, atlyginimą.

Sprendimas: Priteisti iš Komisijos sumokėti AE 2 000 eurų. Atmesti likusius ieškinio reikalavimus. Komisija padengia savo ir ketvirtadalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Medicinos komitetas — Gydytojų paskyrimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 22 straipsnis)

2.      Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Medicininis tyrimas — Medicinos komiteto nario atsisakymas pasirašyti ataskaitą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

3.      Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Medicininis tyrimas — Medicinos komisijos diskrecija vertinti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 23 straipsnis)

4.      Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Ligos profesinės kilmės nustatymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 3 straipsnis)

5.      Pareigūnai — Socialinė apsauga — Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų — Profesinė liga — Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 3 straipsnio 2 dalis)

6.      Sąjungos teisė — Principai — Protingo termino laikymasis — Pažeidimas per administracinę procedūrą — Pasekmės

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis)

7.      Sąjungos teisė — Principai — Protingo termino laikymasis — Administracinė procedūra — Vertinimo kriterijai

1.      Bendrosiose taisyklėse dėl Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų nėra specialaus reikalavimo dėl medicinos komiteto narių specializacijos ir paliekama visiška laisvė pasirinkti savo gydytoją ir suinteresuotajam pareigūnui, ir administracijai. Tačiau naujų draudimo taisyklių, įsigaliojusių 2006 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje numatyta, kad trečiasis gydytojas turi turėti „specialių žinių, kai vertinama ir atlyginama asmens patirtą fizinė žala“. Vis dėlto ši nuostata reglamentuoja tik trečiojo gydytojo paskyrimą, todėl visiškai neturi reikšmės suinteresuotojo pareigūno teisei savo nuožiūra paskirti gydytoją, kuriuo jis pasitiki, ir laisvam administracijos gydytojo, kuris jai atstovauja medicinos komitete, pasirinkimui.

Be to, draudimo taisyklėse nenumatyta teisė nušalinti gydytojus, paskirtus medicinos komiteto nariais, nes pareigūno teisės yra apsaugotos, jei dalyvauja gydytojas, kuriuo jis pasitiki, ir gydytojas, paskirtas šiam pareigūnui pritariant.

(žr. 51 ir 54 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. liepos 14 d. Sprendimo Suss prieš Komisiją, 186/80, Rink. p. 2041, 9–11 punktai.

2.      Medicinos komiteto ataskaita neturi formos trūkumų dėl to, kad vienas iš jo narių atsisako ją pasirašyti, jeigu šis nepasirašęs narys turėjo galimybę pateikti savo nuomonę kitiems dviem nariams.

(žr. 56 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 21 d. Sprendimo Sabbatucci prieš Parlamentą, T‑31/89, Rink. p. II‑265, paskelbta santrauka, 2 punktas; 2003 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija prieš Camacho-Fernandes, T‑20/00 OP, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑405, 47 ir 48 punktai.

3.      Pagal Bendrųjų taisyklių dėl Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 23 straipsnį medicinos komiteto užduotis, būtent objektyvus ir nepriklausomas medicinos klausimų vertinimas, reikalauja, pirma, sudaryti sąlygas šiam komitetui gauti visą galinčią būti naudingą informaciją ir, antra, leisti jam visiškai laisvai naudotis diskrecija vertinti. Medicinos komiteto vertinimai turi būti laikomi galutiniais, jeigu jie buvo suformuluoti teisėtai. Teismas turi teisę tik patikrinti, pirma, ar minėtas komitetas buvo sudarytas ir veikė teisėtai ir, antra, ar jo išvada buvo teisėta, t. y. ar joje pateikti motyvai, leidžiantys įvertinti ją pagrindžiančius argumentus, ir ar ji patvirtina suprantamą pateikiamų medicinos tyrimų ir padarytų išvadų ryšį. Kai medicinos komitetas nagrinėja sudėtingus klausimus, susijusius su sunkia diagnoze arba priežastiniu ryšiu tarp suinteresuotojo asmens ligos ir jo profesinės veiklos vykdymo institucijoje, savo išvadoje jis turi nurodyti kriterijus, kuriais remiasi, o nuomonėms išsiskyrus iš esmės – paaiškinti priežastis, dėl kurių jis nesilaiko ankstesnių medicinos ataskaitų, kurios buvo palankesnės suinteresuotajam asmeniui.

(žr. 64 ir 65 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Latino prieš Komisiją, T‑300/97, Rink. VT p. I‑A‑259 ir II‑1263, 41 ir 78 punktai; 1999 m. gruodžio 15 d Sprendimo Nardone prieš Komisiją, T‑27/98, Rink. VT p. I‑A‑267 ir II‑1293, 30, 68 ir 87 punktai; 2003 m. vasario 26 d. Sprendimo Latino prieš Komisiją, T‑145/01, Rink. VT p. I‑A‑59 ir II‑337, 47 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Beau prieš Komisiją, F‑39/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑51 ir II‑A‑1‑175, 35 punktas.

4.      Remiantis Bendrųjų taisyklių dėl Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu susirgimo nėra Europos profesinių ligų sąraše, kuris yra Komisijos rekomendacijos 90/326 priedas, suinteresuotasis pareigūnas turi pateikti pakankamų įrodymų, kad jo negalavimas atsirado vykdant pareigas arba dėl šių pareigų vykdymo Sąjungos institucijose. Dėl šios priežasties, jeigu kyla abejonių dėl tokios negalavimo kilmės, kompetentinga institucija turi teisę atsisakyti pripažinti ligos profesinę kilmę, nes jokia taisyklė ar principas nenumato, kad abejojant sprendžiama pareigūno naudai.

(žr. 82 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. vasario 11 d. Nutarties Latino prieš Komisiją, C‑180/03 P, Rink. p. I‑1587, 36–39 punktai.

5.      Sudėtingose situacijose, kai pareigūno ligos kilmė susijusi su keliomis, profesinėmis ir neprofesinėmis, fizinėmis ar psichinėmis, priežastimis, kurių kiekviena turėjo įtakos šiai ligai, medicinos komitetas turi nustatyti, ar pareigų vykdymas Sąjungos institucijose turi tiesioginį ryšį su pareigūno liga, pavyzdžiui, kaip šią ligą sukėlęs faktorius. Tokiu atveju pripažįstant ligą profesine nereikalaujama, kad jos vienintelė, pagrindinė, lemiama arba dominuojanti priežastis būtų pareigų vykdymas.

(žr. 83 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo S prieš Teisingumo Teismą, T‑4/96, Rink. p. II‑1125, 79 ir 80 punktai.

6.      Pareiga laikytis protingo termino vykdant administracines procedūras yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi turi užtikrinti Sąjungos teisėjas ir kuris įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje kaip teisės į gerą administravimą sudedamoji dalis.

Tačiau protingo termino laikymosi principo pažeidimas apskritai nepateisina po administracinės procedūros priimto sprendimo panaikinimo. Tik jei per ilgas laikas gali turėti įtakos po administracinės procedūros priimto sprendimo turiniui, protingo termino laikymosi principo pažeidimas turi neigiamą poveikį administracinės procedūros teisėtumui. Todėl galimas per ilgas prašymo pripažinti ligos kilmę profesine nagrinėjimo terminas iš principo negali turėti įtakos nei medicinos komiteto priimtos išvados, nei institucijos priimto galutinio sprendimo turiniui. Toks terminas, išskyrus išimtines situacijas, negali pakeisti medicinos komiteto vertinimo, ar liga profesinė. Tai, kad Tarnautojų teismas panaikintų atsižvelgiant į medicinos komiteto vertinimą priimtą sprendimą, būtų iš principo nelogiška praktinė pasekmė, dėl kurios dar būtų pratęsta procedūra dėl to, kad ji jau buvo per ilga.

Tačiau jeigu nesilaikoma protingo termino, Sąjungos teisėjas turi galimybę ex officio priteisti iš administracijos žalos atlyginimą, kuris yra geriausia kompensacijos forma pareigūnui, jei šalys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl šio sprendimo.

(žr. 99–101 ir 104 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. gruodžio 13 d. Nutarties SGA prieš Komisiją, C‑39/00 P, Rink. p. I‑11201, 44 punktas; 2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo M prieš EMEA, C‑197/09 RX‑II, 41 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo JCB Service prieš Komisiją, T‑67/01, Rink. p. II‑49, 36 ir 40 punktai bei jame nurodyta teismų praktika; 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 162–167 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bui Van prieš Komisiją, T‑491/08 P, 88 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. spalio 21 d. Sprendimo V prieš Komisiją, F‑33/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑403 ir II‑A‑1‑2159, 211 punktas, Europos Sąjungos Bendrajame Teisme nagrinėjamas dėl šio spendimo pareikštas apeliacinis skundas, byla T‑510/99 P.

7.      Administracinės procedūros trukmės protingumas vertinamas remiantis kiekvienos bylos aplinkybėmis ir, be kita ko, jos faktinėmis aplinkybėmis, įvairiomis procedūros stadijomis, kurias vykdė institucija, šalių elgesiu per procedūrą, ginčo sudėtingumu ir svarba skirtingoms suinteresuotosioms šalims.

(žr. 105 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 29 punktas; 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt - Duales System Deutschland prieš Komisiją, C‑385/07 P, Rink. p. I‑6155, 182–188 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. spalio 22 d. Sprendimo SCK ir FNK prieš Komisiją, T‑213/95 ir T‑18/96, Rink. p. II‑1739, 55 punktas.