TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 27 d.(*)
„Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – Materialinė ir ratione temporis taikymo sritys – „Civilinių bylų“ sąvoka – Sprendimas dėl vaikų paėmimo ir įkurdinimo ne jų šeimoje – Viešosios teisės reglamentuojamos vaikų apsaugos priemonės“
Byloje C‑435/06
dėl 2006 m. spalio 13 d. Korkein hallinto-oikeus (Suomija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2006 m. spalio 17 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūroje
C,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas ir A. Tizzano, teisėjai R. Schintgen, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta, J.‑C. Bonichot, T. von Danwitz ir A. Arabadjiev,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris R. Grass,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– C, atstovaujamos asianajaja M. Fredman,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos A. Guimaraes-Purokoski,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir A.-L. During,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster,
– Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos J. Čorba,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Kruse,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir. P. Aalto,
susipažinęs su 2007 m. rugsėjo 20 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2116/2004 (OL L 367, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003), išaiškinimu.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant C, kuri yra vaikų A ir B motina, pateiktą ieškinį dėl Oulu administracinio teismo (Oulun hallinto‑oikeus, Suomija) sprendimo, patvirtinančio Suomijos policijos sprendimą perduoti jos vaikus Švedijos valdžios institucijoms.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisė
3 Bendroje deklaracijoje Nr. 28 dėl Šiaurės valstybių bendradarbiavimo, pridedamoje prie Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994, p. 21 ir OL L 1, 1995, p. 1), nurodyta:
„Susitariančiosios Šalys į protokolą įrašo, kad Švedija, Suomija ir Norvegija, kaip Europos Sąjungos narės, ketina, visiškai laikydamosi Bendrijos teisės ir kitų Europos Sąjungos sutarties nuostatų, toliau tęsti Šiaurės valstybių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kitomis valstybėmis bei teritorijomis“.
4 Reglamento Nr. 2201/2003 5 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas taikomas visiems sprendimas dėl tėvų pareigų, įskaitant vaiko apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos byla.“
5 Šio reglamento 1 straipsnyje nurodyta:
„1. Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su:
<…>
b) tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.
2. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos bylos konkrečiai gali būti susijusios su:
a) globos teisėmis ir bendravimo teisėmis;
<…>
d) vaiko įkurdinimu šeimoje ar globos institucijoje <...>“
6 Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnį:
„Šiame reglamente:
1) „teismas“ apima visas valstybių narių institucijas, turinčias jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį pagal 1 straipsnį;
<…>
4) „teismo sprendimas“ – tai valstybės narės teismo paskelbtas <...> sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nesvarbu, kaip tas sprendimas vadinamas, įskaitant potvarkį, įsakymą ar nutarimą;
<…>
7) „tėvų pareigos“ – visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Jos, be kita ko, apima globos teises ir bendravimo teises. (Pataisytas vertimas)
<…>
9) „globos teisės“ apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą,
<...>“
7 Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalis numato:
„Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, yra toje valstybėje narėje.“ (Pataisytas vertimas)
8 Pagal šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies a punktą:
„Laikoma, kad į teismą kreiptasi tada:
a) kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui“ (Pataisytas vertimas).
9 Reglamento Nr. 2201/2003 59 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Nepažeidžiant 60, 63 ir 64 straipsnių bei šio straipsnio 2 dalies nuostatų šis reglamentas pakeičia jo įsigaliojimo metu valstybėse narėse galiojančias konvencijas, sudarytas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių ir susijusias su bylomis, kurias reglamentuoja šis reglamentas. (Pataisytas vertimas)
2. a) Suomija ir Švedija turi galimybę pareikšti, kad 1931 m. vasario 6 d. Konvencija, sudaryta tarp Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos, apimanti tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, kartu su jos Baigiamuoju protokolu santykiuose tarp šių šalių visai ar iš dalies bus taikoma vietoj šio reglamento reikalavimų. Minėti pareiškimai pridedami prie šio reglamento ir paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Minėtos valstybės narės bet kuriuo metu juos gali visai ar iš dalies atšaukti.
<...>“
10 Pagal šio reglamento 64 straipsnį:
„1. Šio reglamento nuostatos taikomos tik iškeltoms byloms, dokumentams, tinkamai parengtiems arba užregistruotiems kaip autentiški dokumentai, ir šalių susitarimams, sudarytiems po jo tapimo taikytinu datos pagal 72 straipsnį.
2. Teismo sprendimai, priimti po šio reglamento tapimo taikytinu datos bylose, iškeltose prieš tą datą, bet po (2000 m. gegužės 29 d. Tarybos) reglamento (EB) Nr. 1347/2000 (dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo (OL L 160, p. 19)) įsigaliojimo datos, pripažįstami ir vykdomi pagal šio reglamento III skyriaus nuostatas, jeigu jurisdikcija buvo pagrįsta pagal taisykles, atitinkančias arba šio reglamento II skyriuje, arba Reglamente <...> Nr. 1347/2000, arba bylos iškėlimo metu galiojusioje konvencijoje, sudarytoje tarp kilmės valstybės narės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nustatytas taisykles.
<…>“ (Pataisytas vertimas)
11 Pagal šio reglamento 72 straipsnį, Reglamentas Nr. 2201/2003 „įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio 1 d. ir yra taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d., išskyrus 67, 68, 69 ir 70 straipsnius, kurie taikomi nuo 2004 m. rugpjūčio 1 dienos.
Nacionalinės teisės sistemos
12 Švedijos įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos specialiųjų nuostatų (lag med särskilda bestämmelser om vård av unga, SFS 1990, Nr. 52) reglamentuoja tokias vaikų apsaugos priemones, kaip antai vaikų paėmimas ir įkurdinimas prieš tėvų valią. Jei kyla pavojus vaiko sveikatai ar vystymuisi, savivaldybės socialinių reikalų komitetas gali prašyti apskrities administracinio teismo (länsrätt) skirti atitinkamas priemones. Skubos atveju šis komitetas iš pradžių šias priemones gali skirti pats, tačiau jas vėliau turi patvirtinti länsrätt.
13 Pagal Suomijos įstatymo dėl asmens perdavimo Islandijos, Norvegijos, Švedijos arba Danijos valdžios institucijoms vykdant sprendimą dėl globos arba rūpybos (laki huoltoa tai hoitoa koskevan päätöksen täytäntöönpanoa varten tapahtuvasta luovuttamisesta Islantiin, Norjaan, Ruotsiin tai Tanskaan (761/1970), toliau – Įstatymas Nr. 761/1970) 1 straipsnio 1 dalį asmenį, kuriam Islandijos, Norvegijos, Švedijos arba Danijos valdžios institucijų sprendimu skiriama globos arba rūpybos priemonė, Suomijos Respublika gali perduoti atitinkamai valstybei, jeigu ši pateikė prašymą įvykdyti tokį sprendimą.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 2005 m. vasario 23 d. Švedijos L miesto socialinių reikalų komitetas nusprendė nedelsiant paimti šiame mieste gyvenančius vaikus A ir B, kad įkurdintų juos priimančiojoje šeimoje. 2001 m. gimęs A ir 1999 m. gimęs B yra Suomijos piliečiai, o A turi ir Švedijos pilietybę.
15 2005 m. kovo 1 d. C kartu su vaikais A ir B įsikūrė Suomijoje. Jos persikėlimas į šią valstybę narę buvo deklaruotas 2005 m. kovo 2 dieną. 2005 m. kovo 10 d. Suomijos valdžios institucijos įregistravo šią naują gyvenamąją vietą nuo 2005 m. kovo 1 dienos.
16 2005 m. kovo 3 d. Švedijos K departamento administracinis teismas (länsrätten i K län), į kurį buvo kreiptasi 2005 m. vasario 25 d., patvirtino L miesto socialinių reikalų komiteto sprendimą. Švedijos teisė numato šią teisminio patvirtinimo procedūrą visais atvejais, kai vaikas buvo paimtas be tėvų sutikimo.
17 Pripažinęs, kad byla priklauso Švedijos teismų jurisdikcijai, Švedijos apeliacinis administracinis teismas M (Kammarrätten i M) atmetė C apeliacinį skundą, pateiktą dėl länsrätten i K län sprendimo.
18 Šią Švedijos teismų jurisdikciją 2006 m. birželio 20 d. patvirtino Švedijos aukščiausiasis administracinis teismas (Regeringsrätten).
19 Tą pačią dieną, kurią länsrätten i K län paskelbė sprendimą, Švedijos policija paprašė Suomijos H miesto, kuriame vaikus prižiūrėjo jų senelė, policijos pagalbos vykdant šį sprendimą. Šis prašymas buvo pateiktas Įstatymo Nr. 761/1970 pagrindu.
20 2005 m. kovo 8 d. Suomijos policija nurodė perduoti vaikus A ir B Švedijos valdžios institucijoms. C apskundė šį sprendimą Oulun hallinto-oikeus, kuris šį ieškinį atmetė.
21 Tada C pateikė apeliacinį skundą Aukščiausiajam administraciniam teismui (Korkein hallinto-oikeus), kuris nusprendė, kad siekiant išspręsti pagrindinę bylą jam reikalingas išaiškinimas dėl Reglamento Nr. 2201/2003 taikymo srities.
22 Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Suomijoje sprendimas dėl vaiko paėmimo ir įkurdinimo priskiriamas viešosios teisės sričiai, Korkein hallinto-oikeus klausia, ar toks sprendimas priskiriamas šiame reglamente vartojamai civilinių bylų sąvokai. Be to, kadangi vaikų apsaugos taikymui Suomijoje reikia priimti ne vieną, bet daugelį sprendimų, šis teismas taip pat klausia, ar reglamentas taikomas ir vaikų paėmimui, ir jų įkurdinimui, ar tik sprendimui dėl įkurdinimo.
23 Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. a) Ar <...> Reglamentas <...> Nr. 2201/2003 <...> taikytinas viso sprendimo, koks nagrinėjamas šiuo atveju, nurodančio nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje, vykdymui, kai šį sprendimą sudaro vientisas sprendimas, priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas?
b) Jei atsakymas yra neigiamas, ar Reglamentas (Nr. 2201/2003), atsižvelgiant į jo 1 straipsnio 2 dalies d punktą, taikytinas tik tai sprendimo daliai, kuria nusprendžiama įkurdinti kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje?
c) Pastaruoju atveju, ar <...> Reglamentas (Nr. 2201/2003) taikytinas sprendimui įkurdinti, kuris yra sudėtinė sprendimo paimti dalis, net jeigu pastarajam, su kuriuo sprendimas įkurdinti yra susijęs, taikomi abipusio teismo sprendimų ir administracinių sprendimų pripažinimo bei vykdymo teisės aktai, kuriuos atitinkamos valstybės narės suderino bendradarbiaudamos?
2. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (Nr. 2201/2003) nemini šių Šiaurės valstybių tarybos iniciatyva suderintų teisės aktų dėl viešosios teisės sprendimų įkurdinti pripažinimo ir vykdymo ir atsižvelgia tik į atitinkamą civilinės teisės srityje priimtą konvenciją, ar vis dėlto, jeigu į pirmojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai, galima minėtus suderintus teisės aktus taikyti vaiko paėmimui, jeigu jie grindžiami nedelstinu administracinių sprendimų pripažinimu ir vykdymu bendradarbiaujant administracinėms institucijoms?
3. Jeigu į pirmojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai, o į antrąjį klausimą – neigiamai, ar, atsižvelgiant į Reglamento (Nr. 2201/2003) 72 straipsnį bei į 64 straipsnio 2 dalį ir į Šiaurės valstybių suderintus teisės aktus dėl viešosios teisės sprendimų apgyvendinti, Reglamentas (Nr. 2201/2003) taikytinas ratione temporis bylai, kurioje sprendimą nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką (vaikus) priimančiojoje šeimoje Švedijos valdžios institucijos priėmė 2005 m. vasario 23 d., į länsrätt dėl sprendimo nedelsiant paimti patvirtinimo kreipėsi 2005 m. vasario 25 d., o šis teismas jį patvirtino 2005 m. kovo 3 dieną?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo a punkto
24 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad jis taikomas vientisam sprendimui, kurį sudaro nurodymas nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje, ir ar sąvoka „civilinės bylos“ šios nuostatos prasme apima šį sprendimą, jeigu jis buvo priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas.
25 Dėl sprendimo paimti vaiką reikia nustatyti, ar jis susijęs su tėvų pareigomis ir dėl to patenka į Reglamento Nr. 2201/2203 taikymo sritį.
26 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b punktą šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu arba visišku ar daliniu atėmimu. Be to, vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio 1 punktu, sąvoka „teismas“ apima visas valstybių narių institucijas, turinčias jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį.
27 Pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 punktą „tėvų pareigos“ yra visos su vaiko asmeniu ar turtu susijusios teisės ir pareigos, fiziniam ar juridiniam asmeniui suteikiamos teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu, visų pirma globos teisė ir bendravimo teisė.
28 Vaiko paėmimas tiesiogiai nepaminėtas prie sričių, kurios, vadovaujantis šio reglamento 1 straipsnio 2 dalimi, yra susijusios su tėvų pareigomis.
29 Tačiau ši aplinkybė negali pašalinti sprendimo paimti vaiką iš Reglamento Nr. 2201/2003 taikymo srities.
30 Žodžių „gali būti“ pavartojimas šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje faktiškai reiškia, kad šioje nuostatoje pateikiamas sąrašas yra pavyzdinis.
31 Be to, iš Reglamento Nr. 2201/2003 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams šis reglamentas taikomas visiems sprendimams dėl tėvų pareigų, įskaitant vaiko apsaugos priemones.
32 Taigi, sprendimas paimti vaiką, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į jo pobūdį, priklauso viešosios srities priemonėms, kurių tikslas – tenkinti nepilnamečių apsaugos ir pagalbos jiems poreikius.
33 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, be kita ko, išplaukia, kad Suomijoje vaiko paėmimas reiškia, jog šios valstybės socialinių reikalų komitetams suteikiami įgaliojimai nustatyti tokio vaiko gyvenamąją vietą. Ši priemonė gali paveikti naudojimąsi globos teise, kuri, vadovaujantis Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 9 punktu, būtent ir apima teisę nustatyti šią gyvenamąją vietą. Todėl šie įgaliojimai yra susiję su tėvų pareigomis, nes pagal reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punktą globos teisė yra viena iš su šiomis pareigomis susijusių sričių.
34 Kalbant apie įkurdinimą reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 2 dalies d punktą vaiko įkurdinimas šeimoje ar globos institucijoje priklauso su tėvų pareigomis susijusioms sritims.
35 Kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 28 punkte, vaiko paėmimas ir įkurdinimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję veiksmai, nes vaiko paėmimas, kaip laikina priemonė, negali būti skiriama atskirai, o jo įkurdinimas prieš tėvų valią galimas tik po to, kai kompetentinga institucija jį paėmė.
36 Tokiomis aplinkybėmis sprendimo paimti vaiką pašalinimas iš Reglamento Nr. 2201/2003 taikymo srities sumažintų šio reglamento veiksmingumą valstybėse narėse, kur vaikų apsauga, įskaitant jų įkurdinimą, reikalauja priimti kelis sprendimus, Be to, kadangi kitose valstybėse narėse ši apsauga užtikrinama vientisu sprendimu, tai taip pat galėtų pažeisti vienodą požiūrį į atitinkamus vaikus.
37 Kalbant apie Reglamentą Nr. 2201/2003 reikia nustatyti, ar jis taikytinas viešosios teisės reglamentuojamiems sprendimams paimti ir įkurdinti vaiką.
38 Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šio reglamento taikymo sritis apribota „civilinėmis bylomis“, tačiau neapibrėžiamas šios sąvokos turinys ir apimtis.
39 Reikia priminti, kad 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32) su pakeitimais, padarytais 1978 m. spalio 9 d. Konvencija dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo (OL L 304, p. 1 ir tekstas su pakeitimais – p. 77), 1982 m. spalio 25 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos prisijungimo (OL L 388, p. 1), 1989 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos prisijungimo (OL L 285, p. 1) ir 1996 m. lapkričio 29 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo (OL C 15, 1997, p. 1, toliau – Briuselio konvencija), nustatyta tvarka Teisingumo Teismo buvo paprašyta išaiškinti šios konvencijos 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje pavartotą sąvoką „civilinės ir komercinės bylos“.
40 Teisingumo Teismas keliose bylose nusprendė, kad siekiant susitariančiosioms valstybėms ir suinteresuotiesiems asmenims kiek įmanoma užtikrinti iš Briuselio konvencijos išplaukiančių teisių ir pareigų vienodumą ir darnumą, šios nuostatos sąvokų negalima aiškinti kaip paprastos nuorodos į vienos ar kitos iš atitinkamų valstybių vidaus teisę. Sąvoką „civilinės ir komercinės bylos“ reikia vertinti kaip autonominę sąvoką, kurią būtina aiškinti atsižvelgiant į Briuselio konvencijos tikslus ir sistemą bei į bendruosius principus, išplaukiančius iš nacionalinės teisės sistemų (žr. 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo Lechouritou ir kt., C‑292/05, Rink. p. I‑0000, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
41 Švedijos vyriausybė pripažįsta, kaip ir ieškovė pagrindinėje byloje, kitos savo pastabas pateikusios valstybės narės bei Europos Bendrijų Komisija, kad sąvoką „civilinės bylos“ Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies prasme taip pat reikia aiškinti kaip autonominę Bendrijos teisės sąvoką, tačiau mano, kad sprendimas paimti vaiką ir jį įkurdinti, įgyvendindamas viešąją valdžią, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.
42 Pagrįsdama savo teiginį ši vyriausybė nurodo Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią nors tam tikri ginčai tarp viešosios valdžios institucijos ir privataus asmens gali patekti į Briuselio konvencijos taikymo sritį, tačiau taip nėra tuo atveju, kai viešosios valdžios institucija veikia įgyvendindama viešąją valdžią (2002 m. spalio 1 d. Sprendimo Henkel, C‑167/00, Rink. p. I-8111, 26 ir 30 punktai bei 2003 m. gegužės 15 d. Sprendimo Préservatrice foncière TIARD, C‑266/01, Rink. p. I-4867, 22 punktas).
43 Pasak Švedijos vyriausybės, sunku įsivaizduoti sprendimą, kuris būtų dar didesnis viešosios valdžios įgyvendinimas, nei paimti vaiką nurodantis sprendimas, tam tikrais atvejais iš jo galintis atimti laisvę.
44 Šiam Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies aiškinimui negalima pritarti.
45 Iš tiesų, kadangi „civilinių bylų“ sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2201/2003 tikslus, jei sprendimai paimti vaiką ir jį įkurdinti, kurie tam tikrose valstybėse narėse priskiriami viešosios teisės sričiai, vien dėl šios priežasties būtų pašalinti iš šio reglamento taikymo srities, tai akivaizdžiai pažeistų patį sprendimų dėl tėvų pareigų abipusio pripažinimo ir vykdymo tikslą. Tokiomis aplinkybėmis reikia pabrėžti, kad iš Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 punkto išplaukia, jog nei valstybių narių teismų sistema, nei viešosios valdžios institucijoms suteikti įgaliojimai neturi poveikio reglamento taikymo sričiai ir „civilinių bylų“ sąvokos aiškinimui.
46 Taigi civilinių bylų sąvoka turi būti aiškinama autonomiškai.
47 Tik vienodas Reglamento Nr. 2201/2003 taikymas valstybėse narėse, reikalaujantis, kad šio reglamento taikymo sritį apibrėžtų Bendrijos, o ne nacionalinė teisė, gali užtikrinti šio reglamento tikslų, tarp jų vienodą požiūrį į visus atitinkamus vaikus, pasiekimą.
48 Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 5 konstatuojamąją dalį šis tikslas užtikrinamas, tik jei visi sprendimai dėl tėvų pareigų patenka į šio reglamento taikymo sritį.
49 Šios pareigos šio reglamento 2 straipsnio 7 punkte apibrėžiamos plačiai, kaip apimančios visas su vaiko asmeniu ar turtu susijusias teises ir pareigas, fiziniam ar juridiniam asmeniui suteikiamas teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu.
50 Kaip savo išvados 44 punkte nurodė generalinė advokatė, šiuo atžvilgiu nėra svarbu, ar tėvų pareigos paveiktos valstybės apsaugos priemone arba vieno ar kelių iš globėjų iniciatyva priimtu sprendimu.
51 Civilinių bylų sąvoką reikia aiškinti taip, kad ji gali apimti net ir tas priemones, kurias valstybės narės teisė priskiria viešosios teisės sričiai.
52 Šį aiškinimą patvirtina, be kita ko, Reglamento Nr. 2201/2003 10 konstatuojamoji dalis, pagal kurią šis reglamentas nėra skirtas taikyti „bendro pobūdžio viešosios teisės priemones švietimo ar sveikatos srityje“ (Pataisytas vertimas). Ši išimtis patvirtina, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas neketino iš šio reglamento taikymo srities pašalinti visų viešosios teisės sričiai priskiriamų priemonių.
53 Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, į pirmojo klausimo a punktą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalį būtina aiškinti taip, jog „civilinių bylų“ sąvoka šios nuostatos prasme apima vientisą sprendimą, kuriuo nurodoma nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje, kai šis sprendimas buvo priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas.
Dėl pirmojo klausimo b ir c punktų
54 Šiuos klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas uždavė tik tuo atveju, jei atsakydamas į pirmojo klausimo a punktą Teisingumo Teismas išaiškintų Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies sąvoką „civilinės bylos“ kaip neapimančią vientiso sprendimo, nurodančio nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje, kai jis buvo priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas.
55 Atsižvelgiant į pirmojo klausimo a punkto atsakymą, nereikia atsakyti į pirmojo klausimo b ir c punktus.
Dėl antrojo klausimo
56 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamentas Nr. 2201/2003 turi būti aiškinamas taip, kad suderinti nacionalinės teisės aktai, susiję su administracinių sprendimų paimti ir įkurdinti asmenis pripažinimu ir vykdymu, priimti bendradarbiaujant Šiaurės valstybėms, gali būti taikomi į šio reglamento taikymo sritį patenkančiam sprendimui paimti vaiką, kai šiame reglamente tai neaptariama.
57 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką nacionalinis teismas, kuriam pagal jo jurisdikciją pavesta taikyti Bendrijos teisės normas, privalo užtikrinti visišką šių normų veiksmingumą, jei būtina, savo iniciatyva netaikydamas jokios joms prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (žr. visų pirma 1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Simmenthal, 106/77, Rink. p. 629, 21–24 punktus; 1990 m. birželio 19 d. Sprendimo Factortame ir kt., C‑213/89, Rink. p. I-2433, 19–21 punktus ir 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Lucchini, C‑119/05, Rink. p. I‑0000, 61 punktą).
58 Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 59 straipsnio 1 dalį šis reglamentas pakeičia tarp dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytas konvencijas, susijusias su bylomis, kurias jis reglamentuoja.
59 Pagal šio reglamento 59 straipsnio 2 dalies a punktą „Suomija ir Švedija turi galimybę pareikšti, kad 1931 m. vasario 6 d. Konvencija, sudaryta tarp Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos, apimanti tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, kartu su jos Baigiamuoju protokolu santykiuose tarp šių šalių visai ar iš dalies bus taikoma vietoj šio reglamento reikalavimų“.
60 Tai yra vienintelė nuo šio sprendimo 58 punkte nurodytos taisyklės nukrypstanti nuostata. Ją reikia aiškinti siaurai.
61 Šiaurės valstybių bendradarbiavimas administracinių sprendimų paimti ir įkurdinti asmenis pripažinimo ir vykdymo srityje nenurodytas prie išimčių, išsamiai išvardytų Reglamente Nr. 2201/2003.
62 Todėl suderinti nacionalinės teisės aktai, kaip antai Įstatymas Nr. 761/1970, netaikytini į Reglamento Nr. 2201/2003 taikymo sritį patenkančiam sprendimui paimti ir įkurdinti vaiką.
63 Šios išvados nepaneigia Bendra deklaracija Nr. 28 dėl Šiaurės valstybių bendradarbiavimo.
64 Šioje deklaracijoje iš tiesų nurodoma, kad tarpusavyje bendradarbiaujančios Šiaurės valstybės, kaip Sąjungos narės, įsipareigoja tęsti šį bendradarbiavimą laikydamosi Bendrijos teisės.
65 Iš to išplaukia, kad taip bendradarbiaujant turi būti paisoma Bendrijos teisės sistemos principų.
66 Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamentą Nr. 2201/2003 būtina aiškinti taip, kad suderinti nacionalinės teisės aktai, susiję su administracinių sprendimų paimti ir įkurdinti asmenis pripažinimu ir vykdymu, priimti bendradarbiaujant Šiaurės valstybėms, negali būti taikomi į šio reglamento taikymo sritį patenkančiam sprendimui paimti vaiką.
Dėl trečiojo klausimo
67 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamentas Nr. 2201/2003 pagrindinėje byloje turi būti aiškinamas kaip taikytinas ratione temporis.
68 Iš Reglamento Nr. 2201/2003 64 straipsnio 1 dalies ir 72 straipsnio matyti, kad šis reglamentas taikomas tik iškeltoms byloms, dokumentams, tinkamai parengtiems arba užregistruotiems kaip autentiški dokumentai, ir šalių susitarimams, sudarytiems po 2005 m. kovo 1 dienos.
69 Be to, šio reglamento 64 straipsnio 2 dalis numato, kad „teismo sprendimai, priimti po šio reglamento tapimo taikytinu datos bylose, iškeltose prieš tą datą, bet po Reglamento <...> Nr. 1347/2000 įsigaliojimo datos, pripažįstami ir vykdomi pagal šio reglamento III skyriaus nuostatas, jeigu jurisdikcija buvo pagrįsta pagal taisykles, atitinkančias arba šio reglamento II skyriuje, arba Reglamente <...> Nr. 1347/2000, arba bylos iškėlimo metu galiojusioje konvencijoje, sudarytoje tarp kilmės valstybės narės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nustatytas taisykles“ (Pataisytas vertimas).
70 Pagrindinėje byloje Reglamentas Nr. 2201/2003 yra taikytinas tik įvykdžius visas tris ankstesniame šio sprendimo punkte nurodytas sąlygas.
71 Dėl pirmosios iš šių sąlygų svarbu konstatuoti, kad, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris yra vienintelis, turintis teisę įvertinti pagrindinės bylos aplinkybes, sprendimas, kurio vykdymas nagrinėjamas, yra 2005 m. kovo 3 d. länsrätten i K län sprendimas ir jis buvo priimtas po to, kai pradėtas taikyti Reglamentas Nr. 2201/2003.
72 Dėl antrosios sąlygos iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vaikų A ir B paėmimo procedūra buvo pradėta „2004 m. rudenį“, t. y. prieš tai, kai buvo pradėtas taikyti Reglamentas Nr. 2201/2003, tačiau po Reglamento Nr. 1347/2000 įsigaliojimo, t. y. kaip nurodyta jo 46 straipsnyje, po 2001 m. kovo 1 dienos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip buvo iš tikrųjų.
73 Dėl trečiosios šio sprendimo 69 punkte nurodytos sąlygos reikia nurodyti tokius motyvus.
74 Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai kreipiamasi į teismą, yra toje valstybėje narėje.
75 2006 m. birželio 20 d. Sprendimu Regeringsrätten, remdamasis nacionaline teise, patvirtino Švedijos teismų jurisdikciją bylos atžvilgiu. Šis teismas nusprendė, kad tuo metu, kai socialinių reikalų komitetas pradėjo tyrimą dėl vaikų A ir B padėties šeimoje, jie gyveno Švedijoje, länsrätten i K län teritorinėje jurisdikcijoje.
76 Iš to išplaukia, kad pagal Reglamento Nr. 2201/2003 64 straipsnio 2 dalį remiantis nacionaline teise taikytos jurisdikcijos taisyklės atitinka tas, kurias numato šis reglamentas. Todėl trečioji sąlyga yra įvykdyta.
77 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad nepažeidžiant faktinių aplinkybių įvertinimo, kurį atlikti turi teisę tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Reglamentą Nr. 2201/2003 reikia aiškinti kaip taikytiną ratione temporis tokiame procese, kaip pagrindinė byla.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, su pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2116/2004, 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad „civilinių bylų“ sąvoka šios nuostatos prasme apima vientisą sprendimą, kuriuo nurodoma nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje, kai šis sprendimas buvo priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas.
2. Reglamentą Nr. 2201/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2116/2004, reikia aiškinti taip, kad suderinti nacionalinės teisės aktai, susiję su administracinių sprendimų paimti ir įkurdinti asmenis pripažinimu ir vykdymu, priimti bendradarbiaujant Šiaurės valstybėms, negali būti taikomi į šio reglamento taikymo sritį patenkančiam sprendimui paimti vaiką.
3. Nepažeidžiant faktinių aplinkybių įvertinimo, kurį atlikti turi teisę tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Reglamentą Nr. 2201/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2116/2004, reikia aiškinti kaip taikytiną ratione temporis tokiame procese, kaip pagrindinė byla.
Parašai.