EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2013 m. lapkričio 14 d.

Byla F‑96/09 DEP

Eva Cuallado Martorell

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Ieškovas, kuriam suteikta nemokama teisinė pagalba – Maksimali Tarnautojų teismo nustatyta suma, mokėtina advokatui už rašytinę ir žodinę proceso dalis – Ribos netaikymas, kai iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos“

Dalykas:      Prašymas nustatyti atlygintinas bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį, kurį E. Cuallado Martorell pateikė Tarnautojų teismui priėmus 2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Cuallado Martorell prieš Komisiją, F‑96/09 (toliau – 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas).

Sprendimas:      Bendra E. Cuallado Martorell Europos Komisijos atlygintinų išlaidų suma byloje F‑96/09 yra 3 620 eurų.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Nemokamos teisinės pagalbos prašymas – Suteikimo sąlygos – Negalėjimas sumokėti pagalbos ir atstovavimo išlaidų – Nemokamos teisinės pagalbos suteikimas – Tarnautojų teismo advokato honorarų sumos nustatymas – Vertinimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 95–98 straipsniai)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

1.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento nuostatose dėl nemokamos teisinės pagalbos, t. y. 95–98 straipsniuose, išsamiai nereguliuojami visi galimi atvejai.

Šiose nuostatose juo labiau nereguliuojamas klausimas dėl sumos, šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, turimos sumokėti kaip honorarai ieškovo, kuriam suteikta nemokama teisinė pagalba, advokatui.

Pirma, iš minėto reglamento 97 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos matyti, kad nutartimi suteikti nemokamą teisinę pagalbą, kurioje gali būti arba numatyta suma, pervestina iš Tarnautojų teismo kasos advokatui, kuris įgaliotas atstovauti suinteresuotajam asmeniui, arba nustatyta advokato išlaidų ir honorarų didžiausia suma, kurios iš principo negalima viršyti, siekiama ne nustatyti laimėjusiai šaliai atlygintinų išlaidų dydžio, bet užtikrinti veiksmingą galimybę kreiptis į teismą kiekvienai šaliai, kuri dėl savo ekonominės padėties visiškai arba iš dalies negali sumokėti išlaidų, susijusių su pagalba ir atstovavimu Tarnautojų teisme.

Antra, iš minėto reglamento 95 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, kad nutartimi suteikta nemokama teisinė pagalba gali apimti visas arba dalį išlaidų, susijusių su pagalba ir atstovavimu Tarnautojų teisme. Šiuo klausimu akivaizdu, kad advokatų honoraro dydis gali labai skirtis atsižvelgiant į valstybę narę, kurioje jie vykdo savo veiklą, ir nuo jų specializacijos lygio tam tikroje srityje, taip pat jų reputacijos profesinėje aplinkoje. Neatmestina, kad atsižvelgdamas į nutartyje Tarnautojo teismo nustatytą sumą ieškovas gali įsipareigoti sumokėti savo advokatui honorarų dalį, kuriai padengti negalima prašyti nemokamos teisinės pagalbos, jei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Be to, advokatas, kuris sutiko atstovauti pro bono suinteresuotajam asmeniui pareiškiant ieškinį, negali būti įpareigotas atsisakyti dalies honorarų, jei per procesą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies.

(žr. 19–23 punktus)

2.      Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydį, tačiau jis gali nustatyti sumą, iki kurios šias išlaidas gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokatų honorarų tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.

Kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl mokėjimų dydžių, teismas turi laisvai vertinti bylos informaciją, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

(žr. 28 ir 29 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. lapkričio 8 d. Nutarties U priešParlamentą, F‑92/09 DEP 38 ir 39 punktai.