BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. liepos 11 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Ieškovo pavardės palikimas sąraše – Tarybos pareiga patikrinti, ar trečiosios valstybės institucijos sprendimas priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą“
Sujungtose bylose T‑244/16 ir T‑285/17
Viktor Fedorovych Yanukovych, gyvenantis Kijeve (Ukraina), atstovaujamas QC M. T. Beazley, baristerių E. Dean ir J. Marjason-Stamp,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą P. Mahnič ir J.‑P. Hix,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 60, 2016, p. 76), ir 2016 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 60, 2016, p. 1), ir, antra, 2017 m. kovo 3 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 58, 2017, p. 34), ir 2017 m. kovo 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 58, 2017, p. 1), tiek, kiek ieškovo pavardė buvo palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis (pranešėjas), teisėjai D. Spielmann ir Z. Csehi,
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. spalio 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Šios bylos susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje po demonstracijų Nepriklausomybės aikštėje Kijeve (Ukraina) numalšinimo 2014 m. vasario mėn.
2 Ieškovas Viktor Fedorovych Yanukovych yra buvęs Ukrainos prezidentas.
3 2014 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26). Tą pačią dieną Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1).
4 Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) 2014 m. vasario 20 d. Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė bet kokį smurto naudojimą Ukrainoje. Ji paragino nedelsiant nutraukti smurtą Ukrainoje ir visapusiškai gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves. Ji paragino Ukrainos Vyriausybę kuo labiau susilaikyti nuo veiksmų, o opozicijos lyderius – atsiriboti nuo tų asmenų, kurie griebiasi radikalių veiksmų, įskaitant smurtą;
(2) 2014 m. kovo 3 d. Taryba sutarė daugiausia dėmesio, nustatant ribojamąsias priemones, skirti asmenų, pripažintų atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, ir asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, turto įšaldymui ir susigrąžinimui, siekiant įtvirtinti ir remti teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms Ukrainoje.“
5 Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažint[iems] atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmen[ims], atsaking[iems] už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
2. Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“
6 Šio lėšų įšaldymo tvarka nustatyta Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 3–6 dalyse.
7 Pagal Sprendimą 2014/119 Reglamentu Nr. 208/2014 įpareigojama imtis lėšų įšaldymo priemonių ir nustatyta tokio lėšų įšaldymo taikymo tvarka, iš esmės analogiška tame sprendime įtvirtintai tvarkai.
8 Asmenų, kuriems taikomi šie teisės aktai, pavardės nurodytos Sprendimo 2014/119 priede ir Reglamento Nr. 208/2014 I priede esančiame (identiškame) sąraše (toliau – sąrašas) kartu su jų įtraukimo motyvais.
9 Ieškovo pavardė buvo nurodyta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs Ukrainos prezidentas“ ir šiais motyvais:
„Asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas Ukrainoje, siekiant ištirti nusikaltimus, susijusius su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.“
10 2014 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį, užregistruotą numeriu T‑346/14, dėl prašymo panaikinti Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, kiek jie susiję su ieškovu.
11 2015 m. sausio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 24, 2015, p. 16), ir Reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 24, 2015, p. 1).
12 Sprendime 2015/143 nuo 2015 m. sausio 31 d. patikslinti asmenų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas, įtraukimo į sąrašą kriterijai. Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalis pakeista šiuo tekstu:
„1. Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
Šio sprendimo tikslais asmenys, pripažinti atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą – tai, be kita ko, asmenys, kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą:
a) dėl Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus[,] arba
b) dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui, arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus.“
13 Reglamentu 2015/138 buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 208/2014, atsižvelgiant į Sprendimą 2015/143.
14 2015 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 62, 2015, p. 25), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 62, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. kovo mėn. aktai). Sprendimu 2015/364, pirma, buvo pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2016 m. kovo 6 d., ir, antra, buvo iš dalies pakeistas šio sprendimo priedas. Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/357 buvo atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 208/2014 I priedas.
15 2015 m. kovo mėn. aktais ieškovo pavardė palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs Ukrainos prezidentas“ ir nurodyti nauji motyvai:
„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“
16 2015 m. balandžio 8 d. ieškovas patikslino savo reikalavimus byloje T‑346/14 taip, kad jais siekiama panaikinti Sprendimą 2015/143, Reglamentą 2015/138 ir 2015 m. kovo mėn. aktus, kiek šie teisės aktai su juo susiję.
17 2015 m. lapkričio 6 d. raštu Taryba perdavė ieškovui 2015 m. rugsėjo 3 d. Ukrainos generalinės prokuratūros (toliau – UGP) laišką Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai. 2015 m. lapkričio 26 d. laišku ieškovas pateikė savo pastabas.
18 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Taryba perdavė ieškovui 2015 m. lapkričio 30 d. UGP laišką. Šiame rašte Taryba pranešė ieškovui apie savo ketinimą palikti galioti jam taikomas ribojamąsias priemones, nurodydama terminą, per kurį jis turi pateikti pastabas dėl metinės peržiūros. 2016 m. sausio 4 d. laišku ieškovas pateikė savo pastabas.
19 2016 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 60, 2016, p. 76), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 60, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai).
20 2016 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas, visų pirma, kiek tai susiję su ieškovu, iki 2017 m. kovo 6 d., o jo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. kovo mėn. aktais, buvo iš dalies pakeisti.
21 2016 m. kovo 7 d. rašte Taryba pranešė ieškovui, kad paliekamos galioti jam taikomos ribojamosios priemonės, atsakė į jo pastabas, pateiktas per ligtolinį susirašinėjimą, ir perdavė jam 2016 m. kovo mėn. aktus. Be to, ji nurodė galutinį terminą pateikti pastabas prieš priimant sprendimą dėl galimo ieškovo pavardės palikimo sąraše.
22 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimu Yanukovych / Taryba (T‑346/14, EU:T:2016:497) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, kiek jie susiję su ieškovu, ir atmetė tikslinant ieškinį pateiktą prašymą panaikinti, pirma, Sprendimą 2015/143 ir Reglamentą Nr. 2015/138 ir, antra, 2015 m. kovo mėn. aktus.
23 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovas pateikė apeliacinį skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (užregistruotas numeriu C‑598/16) dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba (T‑346/14, EU:T:2016:497).
24 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Taryba pranešė ieškovo atstovams apie savo ketinimą atnaujinti ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui ir pridėjo du UGP laiškus (2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d.), primindama nustatytą terminą pateikti pastabas dėl metinės ribojamųjų priemonių peržiūros. 2017 m. sausio 11 d. laiške ieškovas pateikė Tarybai šias pastabas.
25 2017 m. kovo 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 58, 2017, p. 34), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 58, 2017, p. 1) (toliau kartu – 2017 m. kovo mėn. aktai).
26 2017 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai buvo iš dalies pakeisti, palyginti su 2015 m. kovo mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktuose pateiktais motyvais.
27 2017 m. kovo 6 d. raštu Taryba informavo ieškovą, kad jam taikomos ribojamosios priemonės paliekamos galioti. Ji atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas ankstesnėje korespondencijoje, ir persiuntė jam 2017 m. kovo mėn. aktus. Be to, ji nurodė galutinį terminą pateikti pastabas prieš priimant sprendimą dėl galimo ieškovo pavardės palikimo sąraše.
Procesas ir šalių reikalavimai
28 2016 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį dėl 2016 m. kovo mėn. aktų panaikinimo, jam suteiktas bylos numeris T‑244/16.
29 2016 m. rugsėjo 12 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį byloje T‑244/16. 2016 m. rugsėjo 19 d., remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsniu, ji pateikė motyvuotą prašymą viešai prieinamuose su šia byla susijusiuose dokumentuose necituoti tam tikrų prie ieškinio pridėtų dokumentų turinio ir tam tikrų atsiliepimo į ieškinį dalių.
30 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl byla T‑244/16 paskirta tai kolegijai.
31 Byloje T‑244/16 dublikas ir triplikas buvo pateikti Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2016 m. spalio 28 d. ir 2017 m. sausio 13 d.
32 2017 m. sausio 13 d. užbaigta rašytinė proceso dalis byloje T‑244/16.
33 2017 m. sausio 20 d. Taryba pateikė prašymą, analogišką nurodytam šio sprendimo 29 punkte, prašydama prie tripliko byloje T‑244/16 pridėtų tam tikrų dokumentų turinio necituoti viešai prieinamuose su šia byla susijusiuose dokumentuose.
34 2017 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo prašymą surengti posėdį byloje T‑244/16.
35 2017 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo laišką, kuriame jis pateikė naujų įrodymų byloje T‑244/16, remdamasis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. 2017 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Taryba pateikė savo pastabas dėl šių naujų įrodymų.
36 2017 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį dėl 2017 m. kovo mėn. aktų panaikinimo, jam suteiktas bylos numeris T‑285/17.
37 2017 m. spalio 19 d. Sprendimu Yanukovych / Taryba (C‑598/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:786) Teisingumo Teismas atmetė ieškovo pateiktą apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba (T‑346/14, EU:T:2016:497) dalinio panaikinimo.
38 2017 m. spalio 27 d. Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti savo nuomonę, pirma, dėl 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba (C‑598/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:786) galimos įtakos byloms T‑244/16 ir T‑285/17 ir, antra, dėl galimo šių bylų sujungimo, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimamas sprendimas.
39 Ieškovas atsakymą dėl šių proceso organizavimo priemonių pateikė 2017 m. lapkričio 9 d., o Taryba – 2017 m. lapkričio 10 d. Kiek tai susiję su galimu bylų T‑244/16 ir T‑285/17 sujungimu, ieškovas mano, kad tai gali būti pagrįsta tik tiek, kiek bendrai būtų vykdoma žodinė proceso dalis. Taryba šiuo klausimu pasitiki Bendrojo Teismo sprendimu.
40 2017 m. lapkričio 9 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį byloje T‑285/17.
41 2017 m. lapkričio 20 d. Taryba pateikė prašymą, analogišką nurodytam šio sprendimo 29 punkte, prašydama, kad viešai prieinamuose su šia byla susijusiuose dokumentuose nebūtų cituojamas tam tikrų prie ieškinio pridėtų dokumentų turinys ir tam tikri atsiliepimo į ieškinį punktai.
42 2017 m. lapkričio 24 d. Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebūtina antrą kartą pasikeisti pareiškimais byloje T‑285/17. 2017 m. gruodžio 6 d. laiške ieškovas pagal Procedūros reglamento 83 straipsnio 2 dalį pateikė motyvuotą prašymą leisti šalims papildyti bylos medžiagą dubliku ir tripliku. 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė patenkinti šį prašymą ir nustatė datą, iki kurios turi būti pateiktas dublikas.
43 Dublikas ir triplikas byloje T‑285/17 buvo pateikti Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. kovo 8 d.
44 2018 m. kovo 8 d. užbaigta rašytinė proceso dalis byloje T‑285/17.
45 2018 m. kovo 16 d. Taryba pateikė prašymą, analogišką nurodytam šio sprendimo 29 punkte, prašydama, kad tam tikrų prie tripliko byloje T‑285/17 pridėtų dokumentų turinys nebūtų cituojamas viešai prieinamuose su šia byla susijusiuose dokumentuose.
46 2018 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininko sprendimu bylos T‑244/16 (Yanukovych / Taryba) ir T‑285/17 (Yanukovych / Taryba) buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimamas sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas, kaip nurodyta Procedūros reglamento 68 straipsnyje; buvo išklausytos šalių nuomonės šiuo klausimu.
47 2018 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ieškovas pateikė pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo.
48 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. spalio 3 d. posėdį; Tarybos prašymu ir išklausius ieškovo nuomonę šiuo klausimu surengtas iš dalies uždaras teismo posėdis.
49 Per posėdį Taryba pateikė pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo; jos užfiksuotos teismo posėdžio protokole.
50 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas panaikino 2017 m. liepos 7 d. Sprendimą Azarov / Taryba (T‑215/15, EU:T:2017:479) ir 2015 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu byloje, kurioje priimtas tas sprendimas.
51 Dėl 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) galimos įtakos šiose bylose 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nutarė atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalies b punktą, kad bylos šalys galėtų išsakyti nuomonę šiuo klausimu.
52 Taigi 2019 m. sausio 10 d. Bendrasis Teismas, taikydamas procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė bylos šalių pateikti pastabas dėl 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) padarinių šiose bylose. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
53 Ieškovas bylose T‑244/16 ir T‑285/17 Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2016 m. kovo mėn. aktus ir 2017 m. kovo mėn. aktus (toliau kartu – ginčijami aktai), kiek šie aktai su juo susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
54 Po paaiškinimų per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus Taryba šio teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl nuorodų į kitus dokumentus priimtinumo
55 Pažymėtina, kad ieškovas savo raštuose dėl 2016 m. kovo mėn. aktų panaikinimo pateikia nuorodą į raštus, pateiktus Bendrajam Teismui byloje, kurioje priimtas 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Yanukovych / Taryba (T‑346/14, EU:T:2016:497), o raštuose dėl 2017 m. aktų panaikinimo – į minėtus raštus ir į raštus, pateiktus prašant panaikinti 2016 m. kovo mėn. aktus; pastarąjį prašymą jis pridėjo kaip priedą.
56 Vis dėlto, kaip teisingai pažymi Taryba, primintina, jog, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, turi būti išdėstytos pačiame jo tekste. Pagal suformuotą jurisprudenciją, nors ieškinio turinys konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsniu ir Procedūros reglamento 76 straipsnio 1 dalies d punktu, turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Al‑Faqih ir kt. / Komisija, C‑19/16 P, EU:C:2017:466, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. sausio 18 d. Sprendimo Djebel – SGPS / Komisija, T‑422/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:11, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
57 Taigi ieškovo pateikta bendra nuoroda į dokumentus, pateiktus nagrinėjant ankstesnes bylas ir bylą T‑244/16, kiek tai susiję su byla T‑285/17, laikytina nepriimtina.
Dėl esmės
58 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo septynis pagrindus: pirmasis grindžiamas teisinio pagrindo nebuvimu, antrasis – piktnaudžiavimu įgaliojimais, trečiasis – motyvų stoka, ketvirtasis – įtraukimo į sąrašą kriterijų nesilaikymu, penktasis – akivaizdžia vertinimo klaida, šeštasis – teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimu, septintasis – nuosavybės teisės pažeidimu.
59 Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą ieškovo pavardės įtraukimo į sąrašą kriterijų nesilaikymu.
60 Šiame pagrinde ieškovas iš esmės tvirtina, kad jo pavardės įtraukimo į sąrašą motyvai neatitinka ginčijamuose aktuose apibrėžtų ribojamųjų priemonių taikymo kriterijų.
61 Konkrečiai kalbant, ieškovas tvirtina, kad vien to, kad jam pareikšti įtarimai ar dėl jo pradėtas pirminis tyrimas, nepakanka norint teigti, kad jis atsakingas už tuos veiksmus. Kadangi tai, kaip laikomasi proceso teisės normų atliekant ikiteisminius tyrimus, kontroliuoja UGP, o ji, ieškovo teigimu, neužtikrina reikalaujamo nepriklausomumo ir nešališkumo, Taryba taip pat turėjo atlikti papildomus patikrinimus šiuo klausimu. Be to, ieškovas pabrėžia, kad, atliekant ikiteisminius tyrimus, kurie dėl jo vykdomi nuo pat aptariamų ribojamųjų priemonių patvirtinimo, nepadaryta pažangos, ir nepritaria Tarybos teiginiui, kad pažangos nepadaryta dėl jo paties elgesio. Iš tiesų, nepaisant leidimo pradėti dėl jo ikiteisminį tyrimą in absentia vienoje iš su juo susijusių baudžiamųjų bylų, nepadaryta pažangos ir nesurinkta įrodymų prieš jį.
62 Taip pat pasakytina, kad UGP laiškai, kuriais rėmėsi Taryba, juo labiau neįrodo, kad ieškovas priklauso prie vienos iš 2014 m. vasario 27 d. Sprendime Ezz ir kt. / Taryba (T‑256/11, EU:T:2014:93) įvardytų asmenų kategorijų. Net darant prielaidą, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas teisinis įsikišimas, visų pirma, kiek tai susiję su ieškovo turto areštavimu ir leidimu taikyti jam prevencinio sulaikymo priemones, šis įsikišimas negali būti laikomas patikimu ir tinkamu, kaip tai suprantama pagal minėtą jurisprudenciją, nes Ukrainos teismų sistema nesuteikia reikalaujamų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų, net ir atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją.
63 Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad Taryba negalėtų įvertinti jo kaltumo ar dėl jo atliekamų ikiteisminių tyrimų pagrįstumo, neatleidžia jos nuo pareigos įgyvendinant savo įgaliojimus paisyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojamų teisių ir principų, taigi ir patikrinti, ar jo pagrindinės teisės buvo arba yra saugomos Ukrainoje ir kiek tai daroma.
64 Kad Taryba paisytų pareigos atlikti išsamią ir tikslią kontrolę ir įsitikinti, kad bet koks sprendimas, kuriuo patvirtinamos ribojamosios priemonės, būtų priimtas remiantis pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju yra ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina nėra Europos Sąjungos narė, į kaltinimų ieškovui politinius motyvus, į didelės pažangos nebuvimą baudžiamuosiuose procesuose, kuriais grindžiamas jo pavardės įtraukimas į sąrašą, į tai, kad Ukrainoje nebuvo nešališko ir teisingo proceso, kiek tai susiję su sprendimų priėmimu stadijoje iki kaltinimų pateikimo, taip pat į tai, kad Taryba turėjo laiko patikrinti įrodymus ir informaciją, kuriais grindžiamas ieškovo pavardės pakartotinis įtraukimas į sąrašą.
65 Atsakydamas į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą (žr. šio sprendimo 52 punktą), ieškovas nurodo, kad Teisingumo Teismo motyvai ir sprendimas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) yra labai svarbūs nagrinėjamu atveju, nes aplinkybes, dėl kurių byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Taryba privalėjo patikrinti, iš esmės sutampa su aplinkybėmis, kuriomis priimti ginčijami aktai. Taigi, pirma, ieškovas kaltina Tarybą, kad ji nepatikrino, ar Ukrainos valdžios institucijų sprendimas, kuriuo ji ketino remtis palikdama ieškovo pavardę sąraše, priimtas paisant jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, manydama, jog neprivalo to daryti. Antra, jis kaltina Tarybą, kad jo pavardės palikimo sąraše motyvuose ji nenurodė priežasčių, dėl kurių mano, kad minėtas Ukrainos valdžios institucijų sprendimas priimtas paisant nurodytų teisių. Be to, šių priežasčių nenurodyta 2016 m. kovo 7 d. ir 2017 m. kovo 6 d. Tarybos raštuose, kuriais ieškovui pranešta apie jam taikomų ribojamųjų priemonių pratęsimą.
66 Taryba atkerta, kad sprendimas įtraukti ieškovo pavardę į sąrašą ir paskui jame palikti, remiantis UGP raštuose pateikta informacija, atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijus ir grindžiamas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis konstatuoti, kad dėl ieškovo vykdomi baudžiamieji procesai dėl valstybės lėšų pasisavinimo.
67 Dėl teiginio, kad UGP nėra nepriklausoma ir nešališka teisminė institucija, kaip reikalaujama, Taryba atsako, kad ikiteisminis tyrimas, kurį UGP atlieka kontroliuojama teisminės institucijos, yra baudžiamojo proceso stadija. Be to, ribojamųjų priemonių tikslas nebūtų pasiektas, jei nebūtų galima jų patvirtinti dėl asmenų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dalyvavimo darant pažeidimus, kaip antai dėl ieškovo atliekami tyrimai.
68 Atsakydama į teiginį, kad negalėjo pagrįstai remtis baudžiamuoju procesu, iš anksto nepatikrinusi, kiek Ukrainoje buvo saugomos ieškovo pagrindinės teisės, Taryba tvirtina, kad, pirma, ieškovas neįrodė, jog jo teisės iš tiesų buvo pažeistos. Antra, iš jurisprudencijos nematyti, kad Taryba privalo patikrinti, kaip trečioje valstybėje, kurios teisminė institucija pateikė pažymas, kuriomis remdamasi Taryba priėmė tokias ribojamąsias priemones, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, paisoma teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Trečia, ieškovas visada turi teisę gintis su juo susijusiuose baudžiamuosiuose procesuose ir procese EŽTT, o tai nekliudo Tarybai, laukiant šių procesų baigties, remtis tuo, kad tie procesai vyksta, priimant sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones.
69 Galiausiai į ieškovo argumentą, kad nepadaryta didelės pažangos su juo susijusiuose baudžiamuosiuose procesuose, Taryba atkerta, kad svarbu, jog šie procesai vyksta ginčijamų aktų priėmimo momentu, ir kad pažangos nepadaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis slapstosi nuo teisingumo.
70 Apskritai Taryba primena, kad pagal jurisprudenciją, papildomai siekdama tikslesnės informacijos, ji neprivalo sistemingai atlikti savo tyrimų arba tikrinimų, kai priimdama iš trečiosios valstybės kilusiems asmenims, dėl kurių joje vyksta teismo procesai, taikomas ribojamąsias priemones jau turi informacijos iš tos trečiosios valstybės valdžios institucijų. Tokie patikrinimai būtų reikalingi tik tais atvejais, jei gauta informacija nepakankama arba nenuosekli. Nagrinėjamu atveju Taryba teigia iš tiesų patikrinusi sprendimo įšaldyti ieškovo lėšas pagrįstumą, atsižvelgdama į Ukrainoje vykstančius baudžiamuosius procesus dėl lėšų pasisavinimo.
71 Atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą (žr. šio sprendimo 52 punktą) Taryba tvirtina, kad, nors ir nenurodė motyvuose, ji žinojo, kad Ukrainoje vykstantiems ikiteisminiams tyrimams dėl ieškovo buvo taikoma teisminė kontrolė. Iš tiesų, iš UGP laiškų, minėtų šio sprendimo 17, 18 ir 24 punktuose, matyti, kad Ukrainoje dėl ieškovo priimti keli teismo sprendimai, pavyzdžiui, Petschersk (Kijevas) apygardos teismo sprendimas dėl jo turto areštavimo ar Kijevo apeliacinio teismo nutartis dėl jo suėmimo. Tai, kad paisyta ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir kad ieškovas šiomis teisėmis iš tiesų pasinaudojo, įrodo minėto Petschersk teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimas, kuriame ikiteisminio tyrimo teisėjas per vieną iš su ieškovu susijusių baudžiamųjų procesų viešame posėdyje ir dalyvaujant ieškovo advokatams nusprendė patenkinti prokuratūros prašymą leisti prokurorui atlikti specialų ikiteisminį tyrimą in absentia. Tas pats pasakytina ir apie 2016 m. balandžio 22 d. to paties teismo sprendimą iš dalies patenkinti ieškovo prieštaravimą dėl to, kad UGP neatsižvelgė į prašymą per minėtą procesą imtis procesinės priemonės.
72 Tarybos teigimu, šie pavyzdžiai įrodo, kad remdamasi Ukrainos valdžios institucijų sprendimais, minėtais UGP raštuose, ji galėjo patikrinti, ar šie sprendimai priimti paisant ieškovo teisės į gynybą ir į veiksmingą teisminę gynybą.
73 Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad vykdydami ribojamųjų priemonių kontrolę Sąjungos teismai privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, kurios yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis ir prie kurių, be kita ko, priskirtina teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą (žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 20 ir 21 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
74 Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole reikalaujama, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ar palikti jame, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimo, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime paremti šiuos aktus, yra pakankamai konkrečiai ir aiškiai įrodyti (žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
75 Ribojamųjų priemonių patvirtinimas ir jų palikimas galioti, kaip numatyta iš dalies pakeistuose Sprendime 2014/119 ir Reglamente Nr. 208/2014, asmeniui, pripažintam atsakingu už trečiosios valstybės lėšų pasisavinimą, iš esmės pagrįstas tos valstybės šioje srityje kompetentingų institucijų sprendimu pradėti ir vykdyti baudžiamąjį tyrimą šio asmens atžvilgiu dėl valstybės lėšų pasisavinimo (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 25 punktą).
76 Taip pat pasakytina, kad, nors šio sprendimo 12 punkte nurodytas įtraukimo į sąrašus kriterijus leidžia Tarybai pagrįsti ribojamąsias priemones trečiosios valstybės sprendimu, vis dėlto Tarybai tenkanti pareiga paisyti teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą reiškia, kad ji privalo įsitikinti, jog šį sprendimą priėmusios trečiosios valstybės valdžios institucijos paisė minėtų teisių (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 26, 27 ir 35 punktus).
77 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra patikslinęs, kad reikalavimu, kad Taryba patikrintų, ar trečiųjų valstybių sprendimai, kuriais ji ketina remtis, priimti paisant šių teisių, siekiama užtikrinti, kad lėšų įšaldymo priemonių patvirtinimas ar palikimas galioti būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais, ir taip apsaugoti atitinkamus asmenis arba subjektus. Iš tiesų Taryba gali konstatuoti, kad tokių priemonių patvirtinimas ar palikimas galioti pagrįstas pakankamai svariais faktais, tik kai pati patikrina, ar priimant atitinkamos trečiosios valstybės sprendimą, kuriuo ji ketina remtis, buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 28 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
78 Be to, nors aplinkybė, kad trečioji valstybė yra viena iš valstybių, prisijungusių prie 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK), reiškia, kad EŽTT atlieka pagal šią konvenciją garantuojamų pagrindinių teisių, kurios, vadovaujantis ESS 6 straipsnio 3 dalimi, yra Sąjungos teisės dalis ir priklauso prie jos bendrųjų principų, kontrolę, dėl to šio sprendimo 77 punkte minėtas patikrinimas neturi tapti paviršutiniškas (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 36 punktą).
79 Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad Taryba sprendimo dėl ribojamųjų priemonių patvirtinimo ar jų palikimo galioti asmeniui ar subjektui motyvuose privalo glaustai nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Taigi, kad įvykdytų pareigą nurodyti motyvus, Taryba sprendime, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, turi parodyti, kad ji patikrino, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji pagrindžia šias priemones, buvo priimtas paisant šių teisių (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 29 ir 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
80 Galiausiai tais atvejais, kai Taryba ribojamųjų priemonių patvirtinimą ar jų palikimą galioti, kaip nagrinėjamas šioje byloje, grindžia trečiosios valstybės sprendimu pradėti ir vykdyti baudžiamąjį tyrimą atitinkamo asmens atžvilgiu dėl valstybės lėšų ar turto pasisavinimo, ji privalo, pirma, įsitikinti, kad priimdamos tokį sprendimą trečiosios valstybės institucijos paisė asmens, kuriam iškelta tokia baudžiamoji byla, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir, antra, sprendime patvirtinti ribojamąsias priemones nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad minėtas trečiosios valstybės sprendimas buvo priimtas paisant šių teisių.
81 Būtent atsižvelgiant į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus reikia išnagrinėti, ar Taryba laikėsi šių pareigų.
82 Visų pirma primintina, kad ginčijamais aktais ieškovo atžvilgiu patvirtintos naujos ribojamosios priemonės, remiantis kriterijumi, nurodytu Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalyje, patikslintoje Sprendimu 2015/143, ir Reglamento Nr. 208/2014 3 straipsnyje, patikslintame Reglamentu 2015/138 (žr. šio sprendimo 12 ir 13 punktus). Šis kriterijus numato, kad turi būti įšaldomos asmenų, pripažintų atsakingais už valstybės lėšų pasisavinimą, įskaitant asmenis, dėl kurių Ukrainos institucijos atlieka tyrimus, lėšos.
83 Neginčijama, kad nuspręsdama palikti ieškovo pavardę sąraše Taryba rėmėsi aplinkybe, jog dėl jo „Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo“; šią aplinkybę patvirtina 2015 m. rugsėjo 3 d. ir lapkričio 30 d. UGP raštai, kiek tai susiję su 2016 m. kovo mėn. aktais, ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir lapkričio 16 d. raštai, kiek tai susiję su 2017 m. kovo mėn. aktais.
84 Ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių palikimas galioti buvo grindžiamas UGP sprendimu pradėti ir vykdyti baudžiamąjį tyrimą dėl Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimo kaip ir byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031).
85 Pirma, konstatuotina, kad ginčijamų aktų motyvuose, susijusiuose su ieškovu (žr. šio sprendimo 15, 20 ir 26 punktus) visiškai nenurodyta, kad Taryba patikrino, ar Ukrainos teisminės institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, taigi tokių motyvų nebuvimas yra pirmas ženklas, kad Taryba to nepatikrino.
86 Antra, pažymėtina, kad jokia informacija, pateikta beveik identiškuose raštuose – 2016 m. kovo 7 d. rašte (žr. šio sprendimo 21 punktą), kiek tai susiję su byla T‑244/16, ir 2017 m. kovo 6 d. rašte (žr. šio sprendimo 27 punktą), kiek tai susiję su byla T‑285/17, – nesuteikia pagrindo manyti, kad Taryba turėjo įrodymų, jog Ukrainos valdžios institucijos vykstant baudžiamiesiems procesams dėl ieškovo paisė minėtų jo teisių, ir juo labiau kad Taryba vertino tuos įrodymus, siekdama patikrinti, ar Ukrainos teisminės institucijos pakankamai paisė šių teisių, kai priėmė sprendimą pradėti ir vykdyti baudžiamąjį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl valstybės lėšų ar turto pasisavinimo. Iš tiesų šiuose raštuose, kaip ir byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 24 punktas), Taryba tik nurodė, kad UGP raštai, apie kuriuos prieš tai pranešta ieškovui (žr. šio sprendimo 18 ir 24 punktus), įrodo, jog jo atžvilgiu ir toliau vyksta baudžiamieji procesai dėl valstybės lėšų ar turto pasisavinimo. Be to, dėl aplinkybės, kad Ukraina yra viena iš valstybių, prisijungusių prie EŽTK (šią aplinkybę Taryba aiškiai nurodė savo raštuose ir dokumentuose), patikrinimas, ar paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, negali tapti paviršutiniškas (žr. šio sprendimo 78 punktą).
87 Trečia, pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia Taryba, ji privalėjo atlikti tokį patikrinimą, nepriklausomai nuo ieškovo pateiktų įrodymų, kad nagrinėjamu atveju jo situaciją paveikė nurodytos Ukrainos teismų sistemos veikimo problemos. Bet kuriuo atveju, nors ieškovas ne kartą tvirtino, kad Ukrainos teisminės institucijos nepaisė jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir kad situacija Ukrainoje yra nesuderinama su pakankamų garantijų tuo klausimu egzistavimu, taip pat pateikė konkrečių įrodymų, Taryba nenurodė, kad patikrino, ar paisyta šių teisių. Priešingai, ji savo raštuose kelis kartus teigė, kad šiuo klausimu neprivalo nieko daryti ir kad jokia pareiga neišplaukia iš ieškovo nurodytų principų, suformuluotų 2017 m. liepos 26 d. Sprendime Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583).
88 Ketvirta, atsakydama į klausimą dėl 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) poveikio šiose bylose, Taryba pateikė tik argumentus, glaustai nurodytus šio sprendimo 71 punkte.
89 Šiuo klausimu pirmiausia konstatuotina, kad Taryba pripažįsta, jog ginčijamų aktų motyvuose neaptariamas klausimas, ar paisyta teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kiek tai susiję su sprendimu pradėti ir vykdyti baudžiamąjį tyrimą, kuriuo grindžiamas ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą ir palikimas jame.
90 Be to, pažymėtina, kad Taryba teigia, jog iš šių bylų medžiagos aiškiai matyti, kad Ukrainoje vykdant baudžiamuosius tyrimus buvo atlikta teisminė kontrolė. Konkrečiau kalbant, Tarybos teigimu, keli teismo sprendimai, priimti vykstant su ieškovu susijusiems baudžiamiesiems procesams, rodo, kad tais atvejais, kai rėmėsi UGP raštuose minėtu Ukrainos valdžios institucijų sprendimu, ji galėjo patikrinti, ar šis sprendimas priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, taip pat įsitikino, kad keli teismo sprendimai, priimti vykstant minėtiems baudžiamiesiems procesams, priimti paisant šių teisių.
91 Visi Tarybos nurodyti teismo sprendimai susiję su baudžiamaisiais procesais, kurių pagrindu ieškovo pavardė įtraukta į sąrašą ir jame palikta, ir yra tik šalutiniai, palyginti su šiais procesais, nes yra arba apsauginio, arba procesinio pobūdžio. Tiesa, šie sprendimai gali patvirtinti Tarybos teiginį dėl svarių faktinių aplinkybių, t. y. tai, kad, vadovaujantis įtraukimo į sąrašą kriterijumi, ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi baudžiamieji procesai, be kita ko, dėl Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimo. Vis dėlto tokie sprendimai savaime negali būti įrodymas, kad, kaip teigia Taryba, Ukrainos teisminių institucijų sprendimas pradėti ir vykdyti baudžiamuosius procesus, kuriuo iš esmės grindžiamas ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių palikimas galioti, buvo priimtas paisant ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
92 Bet kuriuo atveju Taryba negali nurodyti nė vieno procedūros, per kurią priimti ginčijami aktai, dokumento, iš kurio būtų matyti, kad ji išnagrinėjo Ukrainos teismų sprendimus, kuriais remiasi, ir galėjo padaryti išvadą, jog iš esmės buvo paisyta ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
93 Taigi negalima daryti išvados, kad aplinkybės, kurias Taryba žinojo priimdama ginčijamus aktus, jai leido patikrinti, ar Ukrainos teisminių institucijų sprendimas priimtas paisant minėtų ieškovo teisių.
94 Be to, šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodyta 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, be kita ko, tuo atveju, kai priimamas sprendimas įšaldyti lėšas, kaip antai priimtas dėl ieškovo, Taryba ar Bendrasis Teismas turi tikrinti ne dėl asmens Ukrainoje atliekamų tyrimų pagrįstumą, o tik sprendimo įšaldyti lėšas pagrįstumą, atsižvelgiant į dokumentą ar dokumentus, kuriais šis sprendimas grindžiamas (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, C‑220/14 P, EU:C:2015:147, 77 punktą; 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, C‑599/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:785, 69 punktą ir 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, C‑598/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:786, 72 punktą), negali būti aiškinama taip, kad Taryba neprivalo tikrinti, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji remsis priimdama ribojamąsias priemones, priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
95 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neįrodyta, jog prieš priimdama ginčijamus aktus Taryba patikrino, ar Ukrainos teisminės institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
96 Tokiomis aplinkybėmis reikia panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu, ir nereikia nagrinėti kitų jo pateiktų ieškinio pagrindų ir argumentų ir Tarybos pateiktų prašymų konfidencialiai tvarkyti informaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
97 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, 2016 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, 2017 m. kovo 3 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, ir 2017 m. kovo 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, tiek, kiek Viktor Fedorovych Yanukovych pavardė buvo palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše.
2. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir V. F. Yanukovych patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. liepos 11 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.