Language of document :

2019 m. sausio 10 d. Corte suprema di cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A.m.a. – Azienda Municipale Ambiente SpA / Consorzio Laziale Rifiuti – Co.La.Ri.

(Byla C-15/19)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: A.m.a. – Azienda Municipale Ambiente SpA

Kita kasacinio proceso šalis: Consorzio Laziale Rifiuti – Co.La.Ri.

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar pagal Direktyvos 1999/31/EB1 10 ir 14 straipsnius yra leidžiamas toks apeliacinio teismo aiškinimas, pagal kurį Decreto legislativo n. 36/2003 (Įstatyminis dekretas Nr. 36/2003) 15 ir 17 straipsniai, kuriais minėtos [Sąjungos teisės] nuostatos įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, yra taikytini atgaline data, todėl juose nustatytos pareigos, visų pirma susijusios su tuo, kad tvarkymo po uždarymo laikotarpis pratęsiamas nuo dešimties iki trisdešimties metų po uždarymo, besąlygiškai tenka esamiems sąvartynams ir jau turintiems leidimą vykdyti veiklą?

2.    Ar atsižvelgiant konkrečiai į Direktyvos 1999/31/EEB 10 ir 14 straipsnių, kuriais atitinkamai valstybės narės buvo raginamos imtis „priemonių užtikrinti, kad mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas <...>“ ir „priemonių, kad sąvartynams, kuriems šios direktyvos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus metu jau yra išduoti leidimai arba kurie jau yra eksploatuojami, būtų draudžiama tęsti veiklą, jei <...>“ norminį turinį juos atitinka apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, pagal kurį Įstatyminio dekreto Nr. 36/2003 15 ir 17 straipsniai yra taikytini ir anksčiau įsteigtiems sąvartynams ir jau turintiems leidimą vykdyti veiklą, nors siekiant, kad būtų laikomasi nustatytų pareigų, susijusių ir su minėtais sąvartynais, 17 straipsnyje įgyvendinimo priemonės yra ribojamos nustatant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, ir nėra numatyta jokia priemonė, kuria būtų siekiama sumažinti laikotarpio pratęsimo finansinį poveikį „turėtojui“?

3.    Ar Direktyvos 1999/31/EEB 10 ir 14 straipsnius atitinka apeliacinio teismo aiškinimas, pagal kurį minėti Įstatyminio dekreto Nr. 36/2003 15 ir 17 straipsniai taikytini esamiems sąvartynams ir jau turintiems leidimą vykdyti veiklą, be kita ko, atsižvelgiant į išlaidas, susidarančias dėl nustatytų pareigų, visų pirma dėl sąvartyno valdymo jam nutraukus veiklą pratęsimo nuo dešimties iki trisdešimties metų, dėl to susidarančią naštą perkeliant „turėtojui“ ir taip įteisinant jo padėties pabloginimą keičiant sutartyse dėl atliekų šalinimo derybų keliu nustatytus tarifus?

4.    Galiausiai, ar Direktyvos 1999/31/EEB 10 ir 14 straipsnius atitinka apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, pagal kurį pirmiau minėti Įstatyminio dekreto Nr. 36/2003 15 ir 17 straipsniai taikytini esamiems sąvartynams ir jau turintiems leidimą vykdyti veiklą, taip pat turint omenyje išlaidas, susidarančias dėl nustatytų prievolių, visų pirma dėl sąvartyno tvarkymo po uždarymo laikotarpio pratęsimo nuo dešimties iki trisdešimties metų, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant tas išlaidas turi būti įvertintos ne tik į atliekos, kurios bus pristatytos ateityje, bet ir į tos, kurios buvo atvežtos anksčiau?

____________

1 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999, p. 1).