Language of document :

2019 m. sausio 23 d. Fővárosi Törvényszék (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Telenor Magyarország Zrt. / Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnöke

(Byla C-39/19)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Törvényszék

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Telenor Magyarország Zrt.

Atsakovė: Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnöke (Nacionalinės ryšių ir žiniasklaidos institucijos pirmininkas, Vengrija)

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar interneto prieigos paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo komercinis susitarimas, kuriuo remiantis paslaugų teikėjas galutiniam paslaugų gavėjui taiko nulinį tarifą tam tikroms taikomosioms programoms (t. y. atitinkamos taikomosios programos sukurtas duomenų srautas neįtraukiamas į duomenų sunaudojimą ir jo greitis taip pat nesumažėja sunaudojus užsakytą duomenų kiekį) ir pagal kurį šis teikėjas taiko diskriminaciją, apribotą su galutiniu vartotoju sudaryto komercinio susitarimo sąlygų ir turinčią įtakos tik šiam galutiniam paslaugų gavėjui, bet ne kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, nesantiems šio susitarimo šalimi, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/21201 , kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 3 straipsnio 2 dalį?

2.    Tuo atveju, jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Reglamento 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad, siekiant nustatyti pažeidimą, atsižvelgiant taip pat į Reglamento 7 konstatuojamąją dalį, būtina atlikti poveikiu ir rinka pagrįstą vertinimą, kuris leistų nustatyti, ar priemonės, kurių ėmėsi interneto prieigos paslaugų teikėjas, faktiškai riboja (ir jei taip, tai kiek) teises, kurios Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje pripažįstamos galutiniam paslaugų gavėjui?

3.    Neatsižvelgiant į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus, ar Reglamento 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje įtvirtintas draudimas yra besąlygiškas, bendras ir objektyvus, taigi pagal jį draudžiama bet kuri srauto valdymo priemonė, lemianti tam tikro interneto turinio nevienodą vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar interneto prieigos paslaugų teikėjas šį vertinimą nustato susitarimu, komercinėje praktikoje ar kitokiais veiksmais?

4.    Tuo atveju, jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Reglamento 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą galima nustatyti vien dėl to, kad egzistuoja diskriminacija, o rinkos ir poveikio vertinimo papildomai atlikti nereikia, todėl vertinimas pagal Reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalis yra nebūtinas?

____________

1 OL L 310, 2015, p. 1.