TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. liepos 7 d.
Sujungtos bylos F‑116/07, F‑13/08 ir F‑31/08
Stanislovas Tomas
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba — Laikinieji tarnautojai — KTĮS 2 straipsnio c punktas — Atleidimas iš darbo — Pasitikėjimo santykiai — Išankstinė konsultacija su Parlamento personalo komitetu — Nebuvimas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo S. Tomas iš esmės prašo, pirmiausia, panaikinti 2007 m. kovo 26 d. Parlamento sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą jį atleisti nuo 2007 m. liepos 1 d., nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti 2007 m. liepos 10 d. tos pačios tarnybos sprendimą jį atleisti nuo 2007 m. spalio 16 d. ir bet kokiu atveju priteisti iš Parlamento atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą, kilusią dėl jo atleidimo.
Sprendimas: Atmesti ieškinius bylose F‑116/07 ir F‑13/08. Priteisti iš Parlamento sumokėti ieškovui 1 000 eurų kaip jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Atmesti likusią ieškinio byloje F‑31/08 dalį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant visus ieškinius bylose F‑116/07, F‑13/08 ir F‑31/08.
Santrauka
1. Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Privalomasis pobūdis — Ieškinys, pareikštas prieš atmetant skundą — Nepriimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalis)
2. Institucijų aktai — Bendra pareiga informuoti adresatus apie teisių gynimo priemones ir terminus — Nebuvimas
3. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas — Parlamento politinei frakcijai dirbęs laikinasis tarnautojas — Sprendimas atleisti iš tarnybos
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punkto i papunktis)
4. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas — Parlamento politinei frakcijai dirbęs laikinasis tarnautojas — Pasitikėjimo santykių nutraukimas — Sprendimas atleisti iš tarnybos
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)
5. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas — Sprendimas atleisti iš tarnybos — Pareiga iš anksto informuoti personalo komitetą
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)
6. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas — Sprendimas atleisti iš tarnybos — Pareiga motyvuoti
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)
7. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas — Abipusių pasitikėjimo santykių būtinybė — Teisminė kontrolė — Taikymo sritis
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)
8. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Pareigūnų nekompetentingumo nustatymo procedūra — Netaikymas kitiems tarnautojams
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 51 straipsnio 1 dalis)
9. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Neterminuotos sutarties nutraukimas — Administracijos diskrecija
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punktas ir 49 straipsnio 1 dalis)
10. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Administracijos rūpestingumo pareiga — Gero administravimo principas — Taikymo sritis — Pareiga suteikti laikinajam tarnautojui naują darbo vietą, jei jis netinkamai vykdo savo profesines pareigas — Nebuvimas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)
11. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Neterminuotos sutarties nutraukimas — Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio netaikymas
12. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Administracijos rūpestingumo pareiga — Pareiga rašyti pareigūnui ar tarnautojui skirtą individualų sprendimą ta kalba, kurią jis labai gerai moka
13. Pareigūnai — Deliktinė institucijų atsakomybė — Sąlygos — Tarnybinis nusižengimas
(EB 236 straipsnis)
1. Prieš pareiškiant ieškinį dėl bet kokio Paskyrimų tarnybos asmens nenaudai priimto akto pagal bendrą taisyklę dėl jo pirmiausia būtinai turi būti pateiktas išankstinis skundas, kuris turi būti atmestas aiškiu ar numanomu sprendimu. Nepasibaigus šiai išankstinei skundo nagrinėjimo procedūrai pateiktas ieškinys dėl savo pirmalaikio pobūdžio yra nepriimtinas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalį.
(žr. 64 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette, T‑90/07 P ir T‑99/07 P, Rink. p. II‑3859, 105 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
2. Nė vienoje Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nenustatyta bendra institucijų pareiga informuoti tuos, kuriems teisės aktai skirti, apie galimus teisių gynimo būdus ar terminus, per kuriuos jais galima pasinaudoti.
(žr. 87 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso prieš Parlamentą, T‑146/04, Rink. p. II‑5989, 131 punktas; 2008 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Speiser prieš Parlamentą, T‑390/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑63 ir II‑B‑1‑427, 31 punktas.
3. Laikinojo tarnautojo vertinimo ataskaitos procedūra ir sprendimo nutraukti šio tarnautojo darbo sutartį procedūra yra dvi skirtingos procedūros.
Iš KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunkčio matyti, kad laikinojo tarnautojo, įdarbinto neapibrėžtam laikotarpiui, sutartis nustoja galioti pasibaigus įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui. Šioje nuostatoje nenustatoma pareiga pagrįsti suinteresuotojo asmens sutarties nutraukimą jo vertinimo ataskaitomis, priešingai nei pareigūno, kuris pagal Tarnybos nuostatų 51 straipsnį gali būti atleistas tik remiantis keliomis iš eilės vertinimo ataskaitomis, įrodančiomis jo nekompetentingumą, atveju.
(žr. 91 ir 92 punktus)
4. Teisės į gynybą laikymasis bet kokioje procedūroje, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra vienas iš pagrindinių Bendrijos teisės principų ir jis turi būti užtikrintas net nesant nagrinėjamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų.
Pagal šį principą reikalaujama, kad suinteresuotajam asmeniui būtų suteikta galimybė prieš priimant dėl jo sprendimą veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodomų faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis priimtas šis sprendimas, tikrumo ir tinkamumo.
Dėl specifinio politinėje frakcijoje vykdomų funkcijų pobūdžio ir būtinybės tokioje politinėje aplinkoje išlaikyti abipusio pasitikėjimo santykius tarp šios frakcijos ir deleguotų pareigūnų teisės į gynybą pažeidimu pagrįstu pagrindu negalima veiksmingai remtis ginčijant sprendimą, kuriuo pagal KTĮS 2 straipsnio c punktą įdarbintas laikinasis tarnautojas, deleguotas dirbti Parlamento politinėje frakcijoje, atleidžiamas.
Ši teisės į gynybą principo išimtis turėtų būti taikoma kiekvienu atveju, kai kalbama apie būtinybę palaikyti pasitikėjimo santykius.
(žr. 98, 99 ir 101 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1970 m. liepos 15 d. Sprendimo Buchler prieš Komisiją, 44/69, Rink. p. 733, 9 punktas; 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, Rink. p. 2263, 27 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 99 punktas; 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑288/96, Rink. p. I‑8237, 99 punktas; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, Rink. p. I‑10915, 37 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. sausio 28 d. Sprendimo Speybrouck prieš Parlamentą, T‑45/90, Rink. p. II‑33, 94 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. vasario 24 d. Sprendimo P prieš Parlamentą, F‑89/08, 32 punktas.
5. Pagal Parlamento vidaus taisyklių 10 straipsnio 1 dalį, susijusią su pareigūnų ir kitų tarnautojų įdarbinimu, „apie laikinojo tarnautojo, įdarbinto politinėje frakcijoje, sutarties nutraukimo procedūrą reikia iš anksto informuoti institucijos personalo komitetą, kuris gali išklausyti suinteresuotąjį ir kreiptis į sudaryti darbo sutartis įgaliotą tarnybą“.
Taigi Parlamento vidaus taisyklių 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti personalo komitetą tik nurodant, kad ši informacija turi būti pateikta „prieš“ „laikinojo tarnautojo sutarties nutraukimo procedūrą“, ir nenustatyta jokio termino, kurio turi laikytis sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba vykdydama šią pareigą. Be to, laikinojo tarnautojo informavimas apie sprendimą dėl jo atleidimo yra esminis „laikinojo tarnautojo sutarties nutraukimo procedūros“ etapas. Todėl pagal Parlamento vidaus taisyklių 10 straipsnio 1 dalies formuluotę sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba turi būtinai informuoti personalo komitetą prieš pranešdama suinteresuotajam asmeniui apie sprendimą dėl jo atleidimo.
Pats kompetentingos institucijos nustatytų procedūrinių taisyklių, susijusių su akto priėmimu, nesilaikymas yra pagal EB 230 straipsnio antrą pastraipą esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį teismas gali nagrinėti netgi savo iniciatyva. Pažeidus esminius procedūrinius reikalavimus EB 230 straipsnio antros pastraipos prasme, kurie yra esminiai teisiniam saugumui, trūkumų turintis aktas turi būti panaikintas, nesant būtinybės nustatyti žalos egzistavimo. Tačiau vien dėl paprasto procedūros pažeidimo teisės aktas pripažįstamas negaliojančiu tik nustačius, kad nesant šio pažeidimo akto turinys būtų buvęs kitoks. Taigi reikia nustatyti, ar pareigos informuoti personalo komitetą apie laikinojo tarnautojo sutarties nutraukimo procedūrą pažeidimas turi būti laikomas esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, ar paprasčiausiu procedūriniu pažeidimu.
Iš aptariamos vidaus nuostatos formuluotės nematyti, kad personalo komiteto nuomonės pateikimas gali būti sprendimų nutraukti pagal KTĮS 2 straipsnio c punktą įdarbintų laikinųjų tarnautojų sutartis galiojimo sąlyga. Jei taip būtų, tokioje nuostatoje turėtų būti nustatytas terminas, per kurį personalo komitetas turi pareikšti nuomonę. Iš tiesų personalo komitetas, priimdamas neigiamą nuomonę ar nesiimdamas veiksmų, negali sukliudyti nutraukti darbo sutartį pagal KTĮS 47 straipsnio 2 dalies a punktą.
Formalumo iš anksto informuoti personalo komitetą, kuris numatytas Parlamento vidaus taisyklėse, nors ir privalomo institucijai, kuri jį savanoriškai priėmė, nesilaikymas negali būti laikomas esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, kai pažeidimas, net jei padarytas dėl tarnybos klaidos, negali turėti lemiamos įtakos ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūros eigai.
Dėl pareigos iš anksto informuoti personalo komitetą pažeidimo negali būti panaikintas sprendimas dėl ieškovo atleidimo. Vis dėlto toks pažeidimas yra tarnybos klaida, dėl kurios gali kilti institucijos deliktinė atsakomybė.
(žr. 106, 107, 112, 113, 118–120, 122 ir 124–126 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. vasario 23 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Tarybą, 68/86, Rink. p. 855, 48 ir 49 punktai; 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija prieš ICI, C‑286/95 P, Rink. p. I‑2341, 52 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. gegužės 19 d. Sprendimo Consorzio gruppo di azione locale „Murgia Messapica“ prieš Komisiją, T‑465/93, Rink. p. II‑361, 56 punktas; 1997 m. liepos 14 d. Sprendimo B prieš Parlamentą, T‑123/95, Rink. VT p. I‑A‑245 ir II‑697, 34 ir 39 punktai; 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Westdeutsche Landesbank Girozentrale ir Land Nordrhein-Westfalen prieš Komisiją, T‑228/99 ir T‑233/99, Rink. p. II‑435, 143 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 16 d. Sprendimo Doktor prieš Tarybą, F‑73/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑91 ir II‑A‑1‑479, 88 punktas.
6. Atleidžiant darbuotoją, įdarbintą pagal neterminuotą darbo sutartį, ypatinga svarba teikiama tam, kad tokį atleidimą pagrindžiantys motyvai būtų aiškiai išdėstyti raštu, pageidautina – pačiame atitinkamo sprendimo tekste. Iš tiesų tik šiuo aktu, kurio teisėtumas vertinamas jo priėmimo dieną, realizuojamas institucijos sprendimas.
Vis dėlto gali būti laikoma, kad pareiga nurodyti atleidimo iš darbo motyvus įvykdyta, jeigu suinteresuotasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie motyvus per pokalbius su vadovais ir jeigu sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimas buvo priimtas netrukus po šių susitikimų. Prireikus ši tarnyba gali papildyti šiuos motyvus atsakydama į suinteresuotojo asmens skundą.
(žr. 133 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Landgren prieš ETF, F‑1/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑123 et II‑A‑1‑459, 79 punktas.
7. Tik Parlamento politinė frakcija turi kompetenciją nustatyti sąlygas, kurios, jos manymu, būtinos abipusio pasitikėjimo santykiams, lėmusiems laikinojo tarnautojo įdarbinimą pagal KTĮS 2 straipsnio c punktą, palaikyti.
Tokių santykių egzistavimas negali būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir dėl jų pobūdžio jiems netaikoma teisminė kontrolė. Tai, kad negalima patikrinti pasitikėjimo santykių egzistavimo ar jų nutrūkimo, iš dalies galioja ir pagrindų, pateiktų, kad būtų pateisintas šio ryšio egzistavimas ar praradimas, kontrolei.
(žr. 147–149 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo B prieš Parlamentą 73 punktas; 2006 m. spalio 17 d. Sprendimo Bonnet prieš Teisingumo Teismą, T‑406/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑213 ir II‑A‑2‑1097, 50 ir 51 punktai.
8. Pareigūnų tarnybos nuostatų normos, kurios pagal analogiją taikomos kitiems tarnautojams, aiškiai minimos KTĮS. Be to, jokioje KTĮS nuostatoje nenurodyta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 51 straipsnio 1 dalis, susijusi su pareigūnų nekompetentingumo vertinimu, pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams.
(žr. 154 ir 155 punktus)
9. Net padarius klaidą, kuri būtų pakankamas pateisinimas atleisti laikinąjį tarnautoją dėl drausminių priežasčių, nėra numatyta sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos pareiga pradėti drausminę procedūrą suinteresuotojo asmens atžvilgiu, užuot vienašališkai nutraukus KTĮS 47 straipsnio c punkte numatytą sutartį. Tik tuo atveju, kai sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba neįspėjusi ketina atleisti laikinąjį tarnautoją, kuris pripažintas kaltu padarius esminį savo pareigų pažeidimą, reikia pradėti, kaip numatyta KTĮS 49 straipsnio 1 dalyje, drausminę procedūrą, kuri numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede ir pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams.
(žr. 158 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Longinidis prieš Cedefop, F‑74/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑125 ir II‑A‑1‑655, 116 punktas; 2009 m. spalio 7 d. Sprendimo Y prieš Komisiją, F‑29/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑393 ir II‑A‑1‑2099, 111 punktas.
10. Administracijos rūpestingumo pareiga jos darbuotojų atžvilgiu atspindi teisių ir pareigų pusiausvyrą, kurią įtvirtina Pareigūnų tarnybos nuostatai, kai tai susiję su santykiais tarp viešosios valdžios ir viešosios tarnybos darbuotojų. Ši pareiga ir gero administravimo principas visų pirma reiškia, kad, spręsdama dėl pareigūno situacijos, institucija atsižvelgia į visus elementus, kurie gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji atsižvelgia ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus.
Administracija neprivalo pasiūlyti naujų pareigų laikinajam tarnautojui, kurio profesinių pareigų atlikimas įvertintas kaip netinkamas. Jei dėl rūpestingumo pareigos galimybė paskirti suinteresuotąjį asmenį į kitas pareigas būtų pakeista pareiga, būtų sutrikdyta teisių ir pareigų pusiausvyra, kuri įtvirtinta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, kiek tai susiję su viešosios valdžios ir viešosios tarnybos darbuotojų santykiais, nors šiais nuostatais siekiama atspindėti šią pusiausvyrą.
Toks teiginys taikytinas KTĮS 2 straipsnio c punkte numatytos sutarties nutraukimo dėl prarasto pasitikėjimo atveju, nes pagal teismo praktiką abipusis pasitikėjimas yra esminis tokios sutarties elementas.
Iš tiesų administracija turi didelę diskreciją paisydama tarnybos interesų nustatyti, kaip ji mano, reikiamus įgaliojimus apibrėžtoms funkcijoms vykdyti ir ši diskrecija yra dar didesnė KTĮS 2 straipsnio c punkte numatytų sutarčių atveju.
(žr. 165, 166 ir 168 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Maurissen prieš Audito Rūmus, 417/85, Rink. p. 551, 12 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Doktor prieš Tarybą 41 punktas.
11. Iš pačios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos formuluotės aišku, kad joje įtvirtintas nešališkumo principas taikomas per teisminį procesą, ir nenumatyta, kad šis principas taikomas vykdant administracinę procedūrą.
Sąjungos institucija negali būti laikoma „teismu“ konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl minėta 6 straipsnio 1 dalis nėra taikytina sprendimui, kuriuo Parlamento sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba nutraukė ieškovo laikinojo tarnautojo sutartį.
(žr. 172–174 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. birželio 7 d. Sprendimo Musique Diffusion française ir kt. prieš Komisiją, 100/80–103/80, Rink. p. 1825, 7 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Enso Española prieš Komisiją, T‑348/94, Rink. p. II‑1875, 56 punktas.
12. Net jei Pareigūnų tarnybos nuostatuose nereglamentuojamas klausimas dėl institucijų kalbų vartojimo jų personalui skirtuose sprendimuose, institucijos, laikydamosi rūpestingumo pareigos, turi pateikti pareigūnui ar laikinajam tarnautojui individualų sprendimą, parašytą ta kalba, kurią jis puikiai moka. Ši pareiga juo labiau taikoma tuo atveju, kai institucijos priimtas sprendimas gali turėti pasekmių šio pareigūno ar tarnautojo darbui.
(žr. 199 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 46 punktas.
13. Tam, kad būtų pripažintas pagal EB 236 straipsnį pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumas, turi būti patenkintos kelios sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinamos institucijos, turi būti neteisėti, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp nurodytų veiksmų ir žalos.
Nors Parlamento pareigos informuoti personalo komitetą prieš priimant sprendimą atleisti ieškovą, kai pradedama suinteresuotojo asmens sutarties nutraukimo procedūra, pažeidimu negalima pateisinti sprendimo dėl atleidimo panaikinimo, vis dėlto šis procedūrinis pažeidimas yra tarnybos klaida, dėl kurios gali kilti institucijos atsakomybė.
Dėl šios tarnybos klaidos tarnautojas iš tiesų jautėsi netekęs galimybės gauti galimą personalo komiteto pagalbą ir dėl to patyrė realią neturtinę žalą.
(žr. 213–215 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, Rink. p. I‑1981, 42 punktas; 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, Rink. p. I‑833, 52 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo B prieš Parlamentą 39 punktas.