EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 16 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/204/10 – Atranka vertinant kvalifikaciją – Kandidatų pašalinimas konkrečiai neišanalizavus jų diplomų ir profesinės patirties“
Sujungtose bylose F‑23/12 ir F‑30/12
dėl ieškinio, pareikšto pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu,
Jérôme Glantenay, buvęs Europos Komisijos laikinasis tarnautojas, gyvenantis Briuselyje (Belgija), ir kiti aštuoni Europos Komisijos pareigūnai, tarnautojai, buvę tarnautojai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, kurių pavardės nurodytos priede,
ieškovai byloje F‑23/12,
ir
Marco Cecchetto, Europos Komisijos sutartininkas, gyvenantis Rovige (Italija),
ieškovas byloje F‑30/12,
atstovaujami advokato C. Mourato,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir G. Gattinara,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai I. Boruta (pranešėja) ir K. Bradley,
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 23 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniais, iš kurių vieną (F‑23/12) Tarnautojų teismas gavo 2012 m. vasario 20 d., kurį pareiškė J. Glantenay ir aštuoni kiti ieškovai (jų pavardės nurodytos priede), o kitą – 2012 m. kovo 5 d. (F‑30/12), kurį pareiškė M. Cecchetto, prašoma panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/204/10 atrankos komisijos sprendimą atmesti ieškovų paraiškas.
Teisinis pagrindas
Konkursams taikomi teisės aktai
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 27 straipsnyje nurodyta:
„Priimant į darbą siekiama užtikrinti, kad institucijai dirbtų aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai, parinkti iš Sąjungos valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos.
<...>“
3 Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Prieš užpildydama laisvą darbo vietą institucijoje, Paskyrimų tarnyba <...>:
<...>
<...> laikosi konkursų tvarkos, pagal kurią įvertinama kvalifikacija arba rengiami testai, arba ir įvertinama kvalifikacija, ir rengiami testai. III priede nustatoma konkurso tvarka.
Tos tvarkos taip pat galima laikytis siekiant sudaryti rezervą priimant į darbą ateityje.“
4 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo, susijusio su konkursais, 5 straipsnį:
„Išnagrinėjusi [kandidatų, kurie tenkina Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytas dalyvavimo konkurse sąlygas], bylas, Atrankos komisija sudaro kandidatų, kurie atitinka konkurso skelbime išdėstytus reikalavimus, sąrašą.
Jei konkurse taikomi testai [jeigu konkursas organizuojamas rengiant egzaminus], visi sąraše nurodyti kandidatai turi galimybę juos atlikti.
Jeigu konkurse remiamasi kvalifikacija [jeigu konkursas organizuojamas vertinant kvalifikaciją], Atrankos komisija, nurodžiusi, kaip reikia vertinti kandidatų kvalifikacijas [nustačiusi kvalifikacijos vertinimo kriterijus], nagrinėja pirmoje pastraipoje nurodyto sąrašo kandidatų kvalifikacijas.
Jeigu konkurse taikomi ir testai, ir užduotys [jeigu konkursas organizuojamas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus], Atrankos komisija nurodo, kuriems sąraše nurodytiems kandidatams suteikiama galimybė atlikti testus [dalyvauti egzaminuose].
Baigus darbą, Atrankos komisija sudaro tinkamų kandidatų, nurodytų Tarnybos nuostatų 30 straipsnyje, sąrašą; sąraše, jeigu įmanoma, turi būti bent dvigubai daugiau [laimėjusių konkursą asmenų] pavardžių nei pareigybių, į kurias reikia paskirti pareigūnus.
Šį sąrašą ir Atrankos komisijos pagrįstą ataskaitą, įskaitant visus komentarus, kuriuos pateikti gali pageidauti jos nariai, Atrankos komisija perduoda paskyrimų tarnybai.“
Atviro konkurso EPSO/AD/204/10 nuostatos
5 2010 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 292 A, p. 1) Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė pranešimą apie konkursą EPSO/AD/204/10 (klaidų ištaisymas OL C 318 A, p. 1), skirtą 40 laimėjusių konkursą asmenų į laisvas AD 6 lygio administratorių darbo vietas struktūrinių fondų / sanglaudos fondo administravimo srityje rezervo sąrašui sudaryti (toliau – pranešimas apie konkursą).
6 Pranešimo apie konkursą IV antraštinėje dalyje „Atranka į konkursą ir kvietimas į vertinimo centrą“ nurodyta :
„1. Procedūra
Pirmiausia tikrinami kandidatų [elektroninėse paraiškose] pateikti duomenys, vertinant, ar jie atitinka bendruosius, specialiuosius ir kvalifikacijos reikalavimus.
a) Siekiant nustatyti, ar būsite įtrauktas į reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą, bus tikrinami Jūsų atsakymai į klausimus apie bendruosius ir specialiuosius reikalavimus [į klausimus, susijusius su bendraisiais ir specialiaisiais reikalavimais].
b) Paskui iš konkurso atrankos reikalavimus atitinkančių [į sąrašą įtrauktų] kandidatų vertinimo komisija, atsižvelgdama į pareigų pobūdį ir pranešime apie konkursus nurodytus atrankos kriterijus, atrinks turinčius tinkamiausią kvalifikaciją (pvz., diplomus, profesinę patirtį). Ši atranka vyksta dviem etapais:
– kiekvienam priede nurodytam atrankos kriterijui vertinimo komisija suteikia koeficientą (nuo 1 iki 3), priklausomai nuo jam teikiamos svarbos. Pirmajame atrankos etape remiamasi kandidato [elektroninės paraiškos] laukelyje „Gabumai“ [pateiktais teigiamais] atsakymais ir kiekvieno iš šių klausimų koeficientu. Į antrąjį atrankos etapą patenka kandidatai, kurių elektroninės paraiškos pirmajame etape įvertintos didžiausiu balų skaičiumi. Šiame antrajame atrankos etape kandidatų, kurių dokumentai tikrinami, skaičius maždaug 3 kartus didesnis už kandidatų, kurie bus kviečiami į vertinimo centrą, skaičių [šiuo atveju 360],
– [antrajame] atrankos etape vertinimo komisija tikrina kandidatų atsakymus ir, atsižvelgdama į kandidato kvalifikaciją, kiekvieną atsakymą įvertina balais nuo 0 iki 4, o šis vertinimas padauginamas iš kiekvieno klausimo koeficiento.
Atsižvelgdama į šį vertinimą, vertinimo komisija sudaro kandidatų sąrašą [klasifikuoja kandidatus]. Į vertinimo centrą pakviestų kandidatų <…> skaičius neviršija 3 kartus padauginto šiame pranešime apie konkursus nurodyto laureatų skaičiaus [šiuo atveju 120].
2. Kandidatų paraiškų patikra
Pasibaigus vertinimo centro etapui, atsižvelgdama į jo rezultatus EPSO tikrina elektroninėse paraiškose kandidatų pateiktų duomenų atitiktį bendriesiems reikalavimams, o vertinimo komisija – jų atitiktį specialiesiems ir kvalifikacijos reikalavimams. Jei atlikus patikrą paaiškėja, kad šiems duomenims patvirtinti nepateikti reikiami dokumentai, atitinkami kandidatai pašalinami iš konkurso.
[sic]“
7 Pranešimo apie konkursą priede nurodyta:
„4. Atrankos kriterijai
Atlikdama atranką pagal kvalifikaciją, vertinimo komisija gali atsižvelgti [atsižvelgia] į šiuos aspektus:
<...>
2. Papildomą išsilavinimą vienoje iš šių sričių:
– regioninė plėtra,
– užimtumas, mokymas ir švietimas,
– kaimo plėtra ir žemės ūkis,
– žuvininkystės sektorius.
3. Atitinkamą profesinę patirtį iš struktūrinių fondų / Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKPF) ir Europos žemės fondo (EŽF) finansuojamų programų ir projektų administravimo, audito, kontrolės ir vertinimo srityje.
4. Didesnę nei 3 punkte apibūdintą reikalaujamą trejų metų patirtį.
5. Profesinę patirtį vienoje iš susijusių fondų veiklos sričių:
– transporto, aplinkos, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūra,
– miesto ir kaimo vietovių planavimas,
– investicijos į gamybą,
– moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologijų perdavimas,
– įmonių finansavimas ir finansų inžinerija,
– užimtumas, mokymas ir švietimas,
– kaimo plėtra ir žemės ūkis,
– žuvininkystės sektorius.
6. Derybų patirtį nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje.
7. Mokslinių tyrimų arba dėstymo patirtį vienoje iš šių sričių:
– regioninė plėtra,
– užimtumas, mokymas ir švietimas,
– kaimo plėtra ir žemės ūkis,
– žuvininkystės sektoriaus plėtra ir pertvarkymas.
8. Publikacijas viena ar keliomis iš šių temų:
– regioninė plėtra,
– užimtumas, mokymas ir švietimas,
– kaimo plėtra ir žemės ūkis,
– žuvininkystės sektoriaus plėtra ir pertvarkymas.
9. Magistrantūros studijas, susijusias su 3 punkte nurodyta profesine patirtimi.
10. Doktorantūros studijas, susijusias su 3 punkte nurodyta profesine patirtimi.“
8 Atviro konkurso EPSO/AD/204/10 elektroninės paraiškos, kurią kandidatai privalo užpildyti, kad galėtų dalyvauti konkurse, laukelyje „Gabumai“ pateikti devyni klausimai, kurių kiekvieną sudaro dvi dalys, lietuviškai suformuluoti taip:
„2a klausimas:
Ar turite papildomą išsilavinimą vienoje iš šių sričių: – regioninė plėtra, – užimtumas, mokymas ir švietimas, – kaimo plėtra ir žemės ūkis, – žuvininkystės sektorius?
2b klausimas:
Jei taip, nurodykite institucijos, suteikusios išsilavinimą, pavadinimą, šio išsilavinimo sritį ir studijų trukmę, gauto diplomo ir (arba) pažymėjimo pavadinimą. Taip pat pateikite išsamų studijų turinio aprašymą.
3a klausimas:
Ar turite atitinkamą profesinę patirtį iš struktūrinių fondų / Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKPF) ir Europos žemės fondo (EŽF) finansuojamų programų ir projektų administravimo, audito, kontrolės ir vertinimo srityje? <...>
3b klausimas:
Jei taip, nurodykite darbdavio pavadinimą ir patirties trukmę. Pateikite išsamų tokios patirties ir savo užduočių pobūdžio aprašymą.
4a klausimas:
Ar turite didesnę nei pranešimo apie konkursą priedo 3 punkte apibūdintą reikalaujamą trejų metų patirtį [t. y. taikant administracines taisykles ir procedūras, taip pat kuriant, administruojant ir įgyvendinant programas ir (arba) investicinius projektus, finansuojamus iš valstybinių arba privačių lėšų bei paskolų, įgytą gavus diplomą, suteikiantį teisę dalyvauti konkurse]?
4b klausimas:
Jei taip, nurodykite darbdavio pavadinimą ir patirties trukmę. Pateikite išsamų tokios patirties ir savo užduočių pobūdžio aprašymą.
5a klausimas:
Ar turite profesinę patirtį vienoje iš susijusių fondų veiklos sričių: – transporto, aplinkos, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūra, – miesto ir kaimo vietovių planavimas, – investicijos į gamybą, – moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologijų perdavimas, – įmonių finansavimas ir finansų inžinerija, – užimtumas, mokymas ir švietimas, – kaimo plėtra ir žemės ūkis, – žuvininkystės sektorius? <…>
5b klausimas:
Jei taip, nurodykite darbdavio pavadinimą ir patirties trukmę. Pateikite išsamų tokios patirties ir savo užduočių pobūdžio aprašymą.
6a klausimas:
Ar turite derybų patirtį nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje?
6b klausimas:
Jei taip, nurodykite, nacionalinę arba tarptautinę organizaciją, kuriai atstovavote, derybose dalyvavusias šalis, derybų dalyką ir savo vaidmenį derybose.
7a klausimas:
Ar turite mokslinių tyrimų arba dėstymo patirtį vienoje iš šių sričių: – regioninė plėtra, – užimtumas, mokymas ir švietimas, – kaimo plėtra ir žemės ūkis, žuvininkystės sektoriaus plėtra ir pertvarkymas?
7b klausimas:
Jei taip, nurodykite įstaigos pavadinimą, savo dėstymo arba mokslinių tyrimų trukmę ir temą.
8a klausimas:
Ar esate paskelbęs publikacijų viena ar keliomis iš šių temų: – regioninė plėtra, – užimtumas, mokymas ir švietimas, – kaimo plėtra ir žemės ūkis, – žuvininkystės sektoriaus plėtra ir pertvarkymas?
8b klausimas:
Jei taip, nurodykite publikacijų vietą, datą, pavadinimus ir (arba) susijusius šaltinius.
9a klausimas:
Ar baigėte magistrantūros studijas, susijusias su pranešimo apie konkursą priedo 3 punkte nurodyta profesine patirtimi?
9b klausimas:
Jei taip, nurodykite tikslų diplomo pavadinimą, jį išdavusios įstaigos pavadinimą ir diplomo išdavimo datą.
10a klausimas:
Ar baigėte doktorantūros studijas, susijusias su pranešimo apie konkursą priedo 3 punkte nurodyta profesine patirtimi?
10b klausimas:
Jei taip, nurodykite tikslų diplomo pavadinimą, jį išdavusios įstaigos pavadinimą ir diplomo išdavimo datą.“
Nuostatos, kuriomis nustatyta EPSO ir Europos Komisijos kompetencija
9 Remiantis 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimo 2002/620/EB, įsteigiančio Europos Bendrijų personalo atrankos biurą (OL L 197, p. 53, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 46), 2 straipsniu:
„1. [EPSO] kompetencijai yra priskirta vykdyti atranką, kurios vykdymas pagal Tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirmąją dalį [pirmą pastaipą] ir pagal šių nuostatų III priedą yra galimas šį sprendimą pasirašiusių institucijų skiriantiesiems pareigūnams [paskyrimo tarnyboms]. <...>“
10 Sprendimo 2002/620 4 straipsnyje, susijusiame su prašymais, skundais ir ieškiniais, numatyta:
„Pagal Tarnybos nuostatų 91a straipsnį, prašymai ir skundai, susiję su šio sprendimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisių [numatytos kompetencijos] vykdymu, pateikiami [EPSO]. Visi apeliaciniai skundai [ieškiniai] dėl šiais klausimais priimtų sprendimų pateikiami Komisijai [prieš Komisiją].“
Faktinės bylos aplinkybės
11 Ieškovai pateikė paraiškas dalyvauti atvirame konkurse EPSO/AD/204/10.
12 2010 m. gruodžio 14 d. EPSO atviro konkurso EPSO/AD/204/10 atrankos komisijos (toliau – atrankos komisija) nariais paskyrė:
– pirmininką L. Nigri,
– administracijos pasiūlytus nuolatinius narius A. Serizier, D. Levieil ir C. Combette,
– personalo komiteto pasiūlytus nuolatinius narius D. Rapacciuolo, J.‑Ph. Raoult ir C. Scano,
– administracijos pasiūlytus pakaitinius narius M. Schelfhout ir P. Nicolas,
– personalo komiteto pasiūlytus pakaitinius narius P. Stendera‑Bzdela ir L.Casanovas.
13 Dėl P. Nicolas atsistatydinimo 2011 m. sausio 20 d. E. Bokias buvo paskirtas administracijos pasiūlytu pakaitiniu atrankos komisijos nariu.
14 Per 2011 m. vasario 7, 11, 14, 15, 16 ir 24 d. ir 2011 m. kovo 2 ir 3 d. vykusius susirinkimus (toliau – parengiamieji susirinkimai) atrankos komisijos nariai nustatė koeficientą kiekvienam pranešime apie konkursą nurodytam ir klausimų forma paraiškos laukelyje „Gabumai“ pakartotam atrankos kriterijui.
15 Dėl C. Scano ir L. Casanovas atsistatydinimo 2011 m. vasario 24 d. F. J. Alvarez Hidalgo ir M. F. Negru buvo paskirti personalo komiteto pasiūlytais atitinkamai nuolatiniu ir pakaitine nariais.
16 Dėl A. Serizier ir M. Schelfhout atsistatydinimo 2011 m. kovo 17 d. C. Sauvaget ir E. Rodriguez buvo paskirti administracijos pasiūlytais atitinkamai nuolatine ir pakaitiniu nariais.
17 Nenustatytą datą, t. y. 2011 m. kovo 3 d.–balandžio 13 d. laikotarpiu, atrankos komisija pradėjo pranešimo apie konkursą IV antraštinėje dalyje numatytą atranką vertinant kvalifikaciją.
18 Pirmajame atrankos etape atrankos komisija už kiekvieną teigiamą atsakymą į pirmą kiekvieno iš devynių klausimų, pateiktų paraiškos laukelyje „Gabumai“, dalį skyrė balų skaičių, atitinkantį šiam klausimui per parengiamuosius susirinkimus suteiktą koeficientą. Pasibaigus šiam etapui atrankos komisija nustatė balų skaičių, leidžiantį atrinkti kandidatų skaičių, kuo artimesnį skaičiui 360, t. y. skaičių, kuris, kaip nurodyta pranešime apie konkursą, maždaug 3 kartus didesnis už kandidatų, kurie bus kviečiami į vertinimo centrą, skaičių. Atsižvelgiant į kandidatų surinktų balų skaičių buvo nustatyta, kad pereinamasis balas yra 16, o tai reiškia, kad į šios atrankos vertinant kvalifikaciją antrąjį etapą buvo pakviesta 316 kandidatų.
19 Per antrąjį etapą, patikrinusi kandidatų diplomų ir profesinės patirties, kuriuos kandidatai nurodė atsakydami į laukelyje „Gabumai“ pateiktų devynių klausimų antrąją dalį, tinkamumą, atrankos komisija balus, per pirmąjį etapą gautus už kiekvieną teigiamą kandidato atsakymą, padaugino iš koeficiento nuo 0 iki 4. Pasibaigus šiai operacijai vertinimo komisija į vertinimo centrą pakvietė tokį kandidatų skaičių, kuris neviršijo 3 kartus padauginto šiame pranešime apie konkursus nurodyto laimėjusių konkursą asmenų skaičiaus.
20 2011 m. balandžio 13 d. laiškais EPSO pranešė D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitei ir M. Załęska, kad pagal kiekvieną pranešimo apie konkursą priede nurodytą atrankos kriterijų surinktas balų skaičius, padaugintas iš atitinkamo koeficiento, yra mažesnis už per atrankos vertinant kvalifikaciją pirmąjį etapą atrankos komisijos nustatytą pereinamąjį balą 16, todėl jų paraiškos atmetamos ir nebus nagrinėjamos per pranešime apie konkursą numatytą antrąjį atrankos pagal kvalifikaciją etapą.
21 2011 m. balandžio 13 d. laišku I. Cruceru buvo pranešta, kad jos pavardės nėra kandidatų, kuriems leista laikyti egzaminus vertinimo centre, sąraše, nes per du atrankos pagal kvalifikaciją etapus ji surinko tik 27 balus, t. y. mažiau nei 34 balus, kuriuos surinko paskutinis į vertinimo centrą pakviestas kandidatas.
22 2011 m. balandžio 20 d. EPSO konstatavus, kad nuolatinių komisijos narių skaičius viršija reikalaujamą narių skaičių, D. Rapacciuolo sutiko pasitraukti iš atrankos komisijos.
23 2011 m. balandžio 29 d. EPSO paskyrė „papildomus nenuolatinius atrankos komisijos narius“, t. y. personalo komiteto pasiūlytus nuolatinius narius G. Groppi ir N. Pipiliagkas ir personalo komiteto pasiūlytus pakaitinius narius M. Robert ir J. Perez Escanilla. Komisija nurodė, kad šie nauji paskyrimai įvyko dėl D. Rapacciuolo ir F. J. Alvarez Hidalgo, taip pat M. F. Negru ir P. Stendera‑Bzdela atsistatydinimo.
24 2011 m. gegužės 25 d. dėl J. Perez Escanilla atsistatydinimo I. Sotirchos buvo paskirtas personalo komiteto pasiūlytu pakaitiniu nariu.
25 2011 m. gegužės 27 d. buvo paskelbtas atrankos komisijos narių sąrašas.
26 Ieškovai, išskyrus A. Kalamees ir M. Załęska, pateikė prašymus peržiūrėti konkurso atrankos komisijos sprendimus, kuriais buvo atmestos jų paraiškos; šie prašymai buvo atmesti.
27 Kiekvienas ieškovas, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl atrankos komisijos sprendimo atmesti jų paraiškas. Šiuos skundus paskyrimų tarnyba atmetė sprendimais, priimtais 2011 m. lapkričio 9–25 d. laikotarpiu.
Procesas ir šalių reikalavimai
28 Byloje F‑23/12 ieškovai Tarnautojų teismo prašo:
– prieš priimant sprendimą nurodyti Komisijai pateikti visus EPSO skyrių vadovų susirinkimų, susijusių su konkursu EPSO/AD/204/10, protokolus ir visus atrankos komisijos susirinkimų, vykusių 2010 m. gruodžio 9 d.–2011 m. gegužės 27 d. laikotarpiu, protokolus,
– panaikinti atrankos komisijos sprendimus atmesti jų paraiškas,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
29 Byloje F‑30/12 ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– nurodyti sujungti šią bylą su susijusia byla F‑23/12, Glantenay ir kt. prieš Komisiją,
– prieš priimant sprendimą nurodyti Komisijai pateikti visus 2010 m. gruodžio 9 d.–2011 m. gegužės 27 d. laikotarpiu vykusių EPSO skyrių vadovų susirinkimų, susijusių su konkursu EPSO/AD/204/10, protokolus ir visus minėtu laikotarpiu vykusių atrankos komisijos susirinkimų, susijusių su konkursu EPSO/AD/204/10, protokolus,
– panaikinti atrankos komisijos sprendimą atmesti jo paraišką,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
30 2012 m. gegužės 22 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos F‑23/12 ir F‑30/12 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalis ir priimamas sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas.
31 Komisija pateikė vieną, abiem byloms bendrą atsiliepimą į ieškinį. Šiame atsiliepime ji Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinius kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtinus ir iš dalies nepagrįstus,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
32 Per posėdį atsakydami į Tarnautojų teismo klausimą ieškovai nurodė norintys pateikti naują reikalavimą, kuriuo siekiama panaikinti visus konkurso rezultatus, arba bent jau išplėsti reikalavimus; šis prašymas jau buvo nurodytas jų ieškiniuose.
Dėl prašymo imtis priemonių prieš priimant sprendimą
33 Savo ieškiniuose ieškovai prašo, kad, prieš priimdamas sprendimą, Tarnautojų teismas nurodytų Komisijai pateikti visus 2010 m. gruodžio 9 d.–2011 m. gegužės 27 d. laikotarpiu vykusių EPSO skyrių vadovų susirinkimų, susijusių su konkursu EPSO/AD/204/10, protokolus ir visus minėtu laikotarpiu vykusių atrankos komisijos susirinkimų protokolus. Tačiau, atsižvelgdamas į pridėtus prie ieškinių šalių dokumentus ir skirtas proceso organizavimo priemones, Tarnautojų teismas mano turintis pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio, ir todėl netenkina šio ieškovų prašymo.
Dėl reikalavimų panaikinti visus konkurso rezultatus
34 Reikia konstatuoti, kad pagal Procedūros reglamento 35 straipsnį gali būti nagrinėjami tik reikalavimai, suformuluoti ieškinyje, ir kad dėl to, nepakeičiant ginčo dalyko, iš principo šalis negali vykstant procesui pateikti naujų reikalavimų arba išplėsti jau pateiktų reikalavimų dalyko (šiuo klausimu žr. 1965 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą Krawczynski prieš Komisiją, 83/63). Tik jei yra naujų aplinkybių, galinčių daryti įtaką ieškinio dalykui, kaip, be kita ko, būtų, jei vykstant procesui būtų priimtas aktas, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas skundžiamas aktas, ieškovui galėtų būti leista atitinkamai pakeisti savo reikalavimus (šiuo klausimu žr. 1982 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją, 14/81, 8 punktą).
35 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad nors ieškovai, dėstydami savo ieškiniuose nurodytus pagrindus, tvirtino, kad, jų nuomone, būtina panaikinti visus konkurso rezultatus, priešingai, nei jie tvirtina, negalima daryti išvados, kad taip savo ieškiniuose jie pateikė reikalavimus panaikinti visus konkurso rezultatus.
36 Dėl šių priežasčių ir, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką ginčo dalykas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai (2011 m. rugsėjo 28 d. Tarnautojų teismo nutarties Kyriazi prieš Komisiją, F‑66/06, 42 punktas), reikalavimai, kuriais siekiama panaikinti visus konkurso rezultatus, turi būti laikomi pirmą kartą pateiktais per posėdį. Be to, kadangi jų pavėluotas pateikimas vykstant procesui negrindžiamas tuo, kad atsirado nauja aplinkybė, galinti daryti įtaką ieškinio dalykui, šiuos reikalavimus reikia atmesti kaip nepriimtinus.
Dėl reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti atrankos komisijos sprendimus atmesti ieškovų paraiškas
37 Reikalavimus, kuriais siekiama panaikinti atrankos komisijos sprendimus atmesti jų paraiškas (toliau – ginčijami sprendimai), ieškovai formaliai grindžia trimis pagrindais, tariamai susijusiais su:
– „esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimais dėl galimo pavėluoto atrankos komisijos sudarymo <...> ir jos nepastovia sudėtimi“,
– „neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo“, Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio ir 29 straipsnio [1 dalies], III priedo 5 straipsnio ir pranešimo apie konkursą IV antraštinės dalies 1 dalies b punkto ab initio pažeidimu [ir] iš to išplaukiančia akivaizdžia vertinimo klaida“,
– „vienodo požiūrio į kandidatus principo pažeidimu per atranką vertinant kvalifikaciją“.
38 Kalbant apie pirmąjį pagrindą reikia nurodyti, kad ieškovai pateikia tris kaltinimus, kuriems bendra tai, kad jie susiję su nuostatomis, kuriomis reglamentuojama konkurso atrankos komisijos sudarymo ir veikimo tvarka. Todėl pirmąjį pagrindą reikia laikyti susijusiu ne tik su procedūriniais pažeidimais, bet ir su nuostatų, kuriomis reglamentuojamas atrankos komisijos sudarymas ir veikimas, pažeidimu.
39 Dėl antrojo ir trečiojo pagrindų reikia nurodyti, kad iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, jog, išskyrus kaltinimą, susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida, šie pagrindai turi būti laikomi susijusiais su pranešimo apie konkursą neteisėtumu pareiškiant atitinkamą prieštaravimą. Iš tikrųjų, argumentais, ieškovų pateiktais šiems dviem pagrindams paremti, iš esmės siekiama užginčyti pranešimo apie konkursą teisėtumą tiek, kiek jame numatyta per pirmąjį atrankos vertinant kvalifikaciją etapą pašalinti tam tikrus kandidatus remiantis tik teigiamais jų atsakymais į paraiškos laukelyje „Gabumai“ pateiktų devynių klausimų pirmą dalį, atrankos komisijai nepatikrinus šių tvirtinimų teisingumo ir jų diplomų bei profesinės kvalifikacijos tinkamumo. Be kita ko, atsakydami į Tarnautojų teismo klausimą, ieškovai patvirtino, kad antrasis ir trečiasis pagrindai sudaro vieną pagrindą, susijusį su pranešimo apie konkursą neteisėtumu, pareiškiant atitinkamą prieštaravimą.
40 Pagaliau reikia nurodyti, kad per posėdį ieškovai pateikė naują pagrindą, susijusį su pranešimo apie konkursą pažeidimu tiek, kiek, jų nuomone, nors minėtame pranešime numatyta, kad atrankos komisija turi atrinkti 360 kandidatų, kurie turėtų dalyvauti antrajame atrankos vertinant kvalifikaciją procedūros etape, minėta komisija atrinko tik 316 kandidatų. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes šis pagrindas bus nagrinėjamas anksčiau negu pagrindas, susijęs su pranešimo apie konkursą neteisėtumu, pareiškiant atitinkamą prieštaravimą.
41 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagrindai, kuriais ieškovai grindžia reikalavimus panaikinti, turi būti laikomi susijusiais su:
– nuostatų, kuriomis reglamentuojamas atrankos komisijos sudarymas ir veikimas, pažeidimu,
– akivaizdžia vertinimo klaida,
– pranešimo apie konkursą nuostatų pažeidimu,
– pranešimo apie konkursą neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su nuostatų, kuriomis reglamentuojamas atrankos komisijos sudarymas ir veikimas, pažeidimu
42 Pirmiausia ieškovai nurodo, kad atrankos komisija nebuvo sudaryta nei tada, kai buvo pradėta atranka vertinant kvalifikaciją, nei tada, kai buvo nustatyti atrankos kriterijų koeficientai.
43 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad, jei atrankos komisija, vertinanti konkurso kandidatus, būtinai turi būti sudaroma iki kandidatų atrankos pradžios, komisija turi būti laikoma sudaryta, kai paskyrimų tarnyba pirmą kartą paskiria visus jos narius. Iš tikrųjų, jei atrankos komisijos sudėtis keičiasi dėl kai kurių šios komisijos narių atsistatydinimo, tokia aplinkybė negali atgaline data daryti poveikio datai, kuri turi būti laikoma atrankos komisijos sudarymo data.
44 Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą paskyrimų tarnyba visus atrankos komisijos narius paskyrė 2010 m. gruodžio 14 d. Koeficientų suteikimas atrankos kriterijams per parengiamuosius susirinkimus ir atrankos vertinant kvalifikaciją procedūra vyko 2011 m. kovo 3 d.–balandžio 14 d. laikotarpiu. Todėl pirmą ieškovų kaltinimą, kuriuo grindžiamas pirmasis pagrindas, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
45 Antra, ieškovai kaltina EPSO per vėlai paskelbus galutinę atrankos komisijos sudėtį, nes toks paskelbimas įvyko tik po to, kai atrankos komisija priėmė ginčijamus sprendimus.
46 Šiuo klausimu reikia nurodyti, jog, darant prielaidą, kad paskyrimų tarnyba privalo paskelbti kiekvienos konkurso atrankos komisijos sudėtį iki egzaminų pradžios, šios pareigos laikymasis nėra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio nesilaikymas galėtų lemti atrankos komisijos sprendimų negaliojimą, nes tai nedaro įtakos minėtiems sprendimams ir neatima garantijų iš kandidatų. Pirma, konkurso atrankos komisijos narių tapatybės žinojimas nedaro įtakos kandidatų sėkmei konkurse, kadangi kandidatai atrenkami pagal pranešime apie konkursą nustatytus kriterijus ir tai nepriklauso nuo minėtos komisijos narių tapatybės. Antra, nors skelbiant konkurso atrankos komisijos narių sąrašą siekiama leisti kandidatams įsitikinti, kad nėra interesų konflikto dėl vieno ar kito atrankos komisijos nario, su kuriuo jie susitiks per konkursą, ieškovai nenurodo, kad šiuo atveju buvo toks interesų konfliktas. Be to, dėl pavėluoto konkurso atrankos komisijos narių sąrašo paskelbimo kandidatai nepraranda garantijų, nes tariamu interesų konfliktu jie vis dar gali remtis vėliau pareikšdami ieškinį dėl atrankos komisijos sprendimo neįtraukti jų į rezervo sąrašą.
47 Bet kuriuo atveju tam, kad būtų atmestas antrasis kaltinimas, pakanka nurodyti, kad nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose, nei pranešime apie konkursą nenumatyta, kad šiuo atveju EPSO privalėjo paskelbti atrankos komisijos sudėtį.
48 Trečia, ieškovai tvirtina, kad, vykstant atrankai vertinant kvalifikaciją, atrankos komisiją sudarė nepakankamai narių arba jos sudėtis nebuvo stabili.
49 Šiuo atžvilgiu, nors buvo nuspręsta, kad, siekiant per egzaminus žodžiu kandidatams užtikrinti vertinimų nuoseklumą ir objektyvumą ir atsižvelgiant į tai, kad konkursai pagrįsti kandidatų palyginimu, būtinas visų atrankos komisijos narių dalyvavimas arba bent jau tam tikro atrankos komisijos sudėties stabilumo išlaikymas (žr., be kita ko, 2010 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo Brune prieš Komisiją, F‑5/08, 41 punktą ir Sprendimo Honnefelder prieš Komisiją, F‑41/08, 36 punktą), reikia pažymėti, kad tokio stabilumo išlaikymas nebūtinas, kad būtų užtikrintas vienodo požiūrio principo laikymasis, kai kalbama apie egzaminus raštu. Iš tikrųjų atrankos komisijos narys, kurio nebuvo tuo metu, kai kiti atrankos komisijos nariai tikrino vieno iš kandidatų paraiškos kopiją, gali, jei mano, kad tai būtina, minėtą kopiją patikrinti vėliau, kad ją palygintų su kitomis, ir todėl aktyviai dalyvauti jį vertinant (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, 38 punktą).
50 Žinant, kad šiuo atveju atrankos komisijos narys, negalėjęs dalyvauti tuo metu, kai jo kolegos tikrino elektronines paraiškas, gali jas patikrinti vėliau, reikia konstatuoti, kad nebuvo būtina išlaikyti tam tikro atrankos komisijos sudėties stabilumo, kokio reikalaujama egzaminų žodžiu atveju. Todėl trečiąjį kaltinimą, kuriuo ieškovai grindžia pirmąjį pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
51 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad negalima pritarti visam pirmajam pagrindui.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida
52 Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės išplauktų, nors ir glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai, iš paties ieškinio teksto, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas galėtų priimti sprendimą dėl jo, jei reikia, – be jokios kitos informacijos (2011 m. lapkričio 10 d. Tarnautojų teismo sprendimo Merhzaoui prieš Tarybą, F‑18/09, 43 punktas). Tačiau šiuo atveju, nors ieškovai nurodo akivaizdžią vertinimo klaidą, jie nepaaiškina, kokį pažeidimą padarė skundžiamų sprendimų autorius, t. y. atrankos komisija. Todėl, nesant pakankamų paaiškinimų, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su pranešimo apie konkursą pažeidimu
53 Per posėdį ieškovai nurodė naują pagrindą, susijusį su tuo, kad atrankos komisija pažeidė pranešimo apie konkursą reikalavimus, kai antrajame atrankos procedūros etape leido dalyvauti tik 316 kandidatų, nors minėtame pranešime numatyta, kad turi būti atrinkta 360 kandidatų.
54 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalį po pirmojo pasikeitimo pareiškimais negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie grindžiami aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui (minėto Sprendimo Merhzaoui prieš Tarybą 36 punktas). Žinant, kad šiuo atveju ieškovai pagrindą grindžia aplinkybe, kuri tapo žinoma vykstant procesui, t. y. tuo, kad antrajame atrankos vertinant kvalifikaciją etape buvo leista dalyvauti tik 316 kandidatų, šis pagrindas laikytinas priimtinu.
55 Dėl pagrindo pagrįstumo reikia nurodyti, jog, pirma, nors pranešime apie konkursą numatyta, kad antrajame atrankos procedūros etape kandidatų, kurių dokumentai tikrinami, skaičius turi būti maždaug 3 kartus didesnis už kandidatų, kurie bus kviečiami į vertinimo centrą, skaičių, jame patikslinama, kad šis skaičius yra neprivalomas, bet turi būti „maždaug“ toks. Antra, iš minėto pranešimo aiškiai matyti, kad į vertinimo centrą kviečiamų kandidatų skaičius „neviršija 3 kartus padauginto šiame pranešime apie konkursus nurodyto laureatų skaičiaus“. Taigi kadangi kandidatų, kurių dokumentai tikrinami per antrąjį atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etapą, skaičius priklauso nuo kandidatų, kuriuos galima pakviesti į vertinimo centrą, skaičiaus, būtina konstatuoti, kad pranešime apie konkursą numanomai, tačiau būtinai buvo siekta apibrėžti kandidatų, kurių dokumentai tikrinami per antrąjį atrankos procedūros etapą, skaičių, kuris nėra privalomas.
56 Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina tai, jog atrankos vertinant kvalifikaciją procedūra vyksta taip, kad kandidatų, kuriems leidžiama dalyvauti antrajame atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etape, skaičius priklauso nuo pereinamojo balo, kuris tiksliai gali būti nustatytas tik tada, kai žinomi visi kandidatai, nes šis pereinamasis balas priklauso nuo kandidatų skaičiaus ir balų, kuriuos kandidatai gauna už atsakymus į pirmą visų klausimų, pateiktų elektroninės paraiškos laukelyje „Gabumai“, dalį.
57 Todėl trečiasis pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su pranešimo apie konkursą neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu
– Šalių argumentai
58 Ieškovai tvirtina, kad iš esmės pranešimo apie konkursą nuostatos, susijusios su pirmuoju atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etapu, yra neteisėtos, nes dėl jų kandidatai buvo pašalinti remiantis vien teigiamų atsakymų, pateiktų elektroninės paraiškos laukelyje „Gabumai“, skaičiumi. Taigi kandidatų pašalinimas, atrankos komisijai konkrečiai neišnagrinėjus jų diplomų ir kvalifikacijos, yra nesuderinamas su, pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsniu, kuriame numatyta, kad konkursu siekiama įdarbinti aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnus, ir Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsniu, kaip jis buvo išaiškintas teismų praktikoje, pagal kurį atrankos komisija turi konkrečiai išnagrinėti kandidatų diplomus, antra, su paskyrimų tarnybos ir atrankos komisijos kompetencijų pasidalijimu, kuris išplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo, ir, trečia, su vienodo požiūrio principu, nes dėl ginčijamų pranešimo apie konkursą nuostatų kandidatai, turintys tokius pačius diplomus ir tokią pačią patirtį kaip ir kiti kandidatai, kuriems buvo leista dalyvauti antrajame etape, iš konkurso buvo pašalinti po pirmojo etapo vien dėl to, kad dėl nepakankamo aiškumo jie manė neatitinkantys keliamų reikalavimų.
59 Be to, ieškovai tvirtina, kad atrankos kriterijai, su kuriais susiję minėti klausimai, yra nepakankamai aiškūs. Iš tikrųjų elektroninės paraiškos versijoje anglų kalba vartojama sąvoka „master“, o jos versijoje prancūzų kalba nurodyta sąvoka „maîtrise“. Be to, minėtoje paraiškoje vartojamos sąvokos „dėstymas“ ir „publikacijos“ yra dviprasmiškos.
60 Atsikirsdama Komisija nurodo, kad pagrindas nepriimtinas, nes ieškovai neapskundė pranešimo apie konkursą laiku pareikšdami ieškinį, todėl jie nebegali pateikti jo neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo. Be to, Komisija tvirtina, kad kaltinimas, susijęs su atrankos komisijos ir paskyrimų tarnybos kompetencijų pasidalijimo pažeidimu, yra nepriimtinas, nes ieškovai jo nenurodė ikiteisminėje procedūroje. Iš tikrųjų, skunduose ieškovai pateikė kaltinimus dėl ginčijamų sprendimų turinio teisėtumo ir nepateikė jokių kaltinimų, susijusių minėtų sprendimų formos teisėtumu, t. y. kaltinimų, prie kurių priskirtinas ir ginčijamas kaltinimas, nes jis susijęs su atrankos komisijos kompetencija.
61 Dėl tvirtinimo, jog pasirinktas atrankos būdas yra nesuderinamas su Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsniu, Komisija iš esmės primena, kad, spręsdama dėl konkurso organizavimo tvarkos, ji turi plačią diskreciją. Taigi ji mano, kad tam tikrų kandidatų pašalinimas, remiantis teigiamų atsakymų į klausimus apie diplomus ir profesinę patirtį skaičiumi, yra tinkamas atrankos būdas, nes leidžia atlikti tikslinę kandidatų atranką labai specifinėje srityje. Be to, šiuo atveju buvo būtina pasirinkti šį būdą, nes, atsižvelgiant į didelį užsiregistravusių į konkursą asmenų skaičių, nebuvo galima reikalauti, kad atrankos komisija nuo pat atrankos procedūros pradžios patikrintų visų kandidatų dokumentus. Žinoma, iš principo dėl tokios atrankos procedūros kyla pavojus, kad bus pašalinti kai kurie geriausi kandidatai, teigiamai neatsakę į kai kuriuos klausimus, kuriuose nustatytus kriterijus jie vis dėlto atitiko. Tačiau, Komisijos nuomone, kandidatai galėjo geriausiai įvertinti, ar į tam tikrus klausimus reikėjo pateikti teigiamą atsakymą, nes bet kuriuo atveju jie patys turėjo lanksčiai aiškinti klausimus, taip pat diplomus ir profesinę patirtį. Dėl aplinkybės, kad atrankos komisija kandidatų tvirtinimų tinkamumą tikrina tik per antrąjį atrankos vertinant kvalifikaciją procedūros etapą, Komisija mano, kad tokia aplinkybė neturėtų daryti įtakos atrankos būdo teisėtumui, nes dėl tokio tikrinimo asmuo, klaidingai teigiamai atsakęs į tam tikrus klausimus, negalėjo tikėtis būti pakviestas į vertinimo centrą. Dėl ieškovų argumentų, susijusių su atrankos komisijos kompetencijos įgyvendinimu, Komisija pažymi, kad ginčijamus sprendimus priėmė būtent atrankos komisija ir kad, priėmusi sprendimą dėl koeficientų suteikimo klausimams ir pagal tai suskaičiavusi kandidatų pateiktus atsakymus, ši komisija įgyvendino savo kompetenciją.
62 Dėl ieškovų tvirtinimų, susijusių su tariamu vienodo požiūrio principo pažeidimu, Komisija nurodo, kad šis kaltinimas nepagrįstas, nes, priešingai nei kandidatai, kuriems buvo leista dalyvauti antrajame etape, ieškovai neįvykdė tam keliamų reikalavimų.
63 Dėl nepakankamo tam tikrų kriterijų aiškumo Komisija nurodo, kad minėti kriterijai nebuvo dviprasmiški. Iš tikrųjų, nors kandidatų paraiškos versijoje prancūzų kalba buvo pavartotas žodis „maîtrise“, skaitant pranešimą apie konkursą dviprasmiškumo nelieka, nes šis žodis siejamas su pabaigus antrosios pakopos universitetines studijas išduodamu specializacijos diplomu. Tas pats pasakytina apie žodį „dėstymas“. Iš tikrųjų, remdamiesi aplinkybe, kad elektroninėje paraiškoje nepatikslinama, jog kalbama apie akademinį dėstymą, ir kadangi toks patikslinimas buvo pateiktas kalbant apie patirtį, įgytą tyrimų srityje, ieškovai galėjo padaryti išvadą, kad nurodytas dėstymas nebūtinai apima dėstymą universitete. Dėl kriterijaus, susijusio su publikacijomis, pažymėtina, kad ieškovai nepaaiškino, kas šiuo atveju yra dviprasmiška.
64 Galiausiai Komisija tvirtina, jog net ir darant prielaidą, kad pranešimas apie konkursą yra neteisėtas, ginčijami sprendimai neturi būti panaikinti, nes dėl procedūrinio pažeidimo, su kuriuo siejamas šis neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, šie sprendimai netaptų neteisėti, nebent būtų nustatyta, kad, nesant tokio pažeidimo, minėtų sprendimų turinys būtų buvęs kitoks. Tačiau šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad jeigu atrankos komisija būtų konkrečiai patikrinusi jų dokumentus, jiems būtų buvę leista dalyvauti antrajame atrankos vertinant kvalifikaciją procedūros etape.
– Tarnautojų teismo vertinimas
65 Visų pirma, dėl Komisijos nurodyto viso pagrindo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo dėl to, kad ieškovai laiku neapskundė pranešimo apie konkursą, tam, kad šis prieštaravimas būtų atmestas, pakanka priminti, kad ieškovas ieškinyje dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo gali remtis vykstant konkursui padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurių galėjo kilti iš paties pranešimo apie konkursą teksto (šiuo klausimu žr. 1995 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, 17 punktą). Iš tikrųjų, kadangi ieškovų paraiškų atrankos komisija neatmetė, jų suinteresuotumas apskųsti pranešimą apie konkursą išlieka neaiškus, taigi negali būti priekaištaujama, kad jie neapskundė minėto pranešimo per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytą terminą.
66 Toliau, kalbant apie kaltinimo, susijusio su tuo, kad pirmajame atrankos vertinant kvalifikaciją etape buvo pažeistos atrankos komisijos ir paskyrimų tarnybos kompetencijų padalijimo taisyklės, nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, pažymėtina, jog atitikties taisykle draudžiama, kad teisme pareikšto ieškinio dalykas ar pagrindas skirtųsi nuo nurodytojo skunde, „pagrindo“ sąvoką aiškinant plačiai. Kalbant apie reikalavimą dėl panaikinimo, „ginčo pagrindu“ laikytina tai, kad ieškovas ginčija ginčijamo akto turinio teisėtumą, arba tai, kad jis ginčija šio akto formos teisėtumą (žr., be kita ko, 2010 m. liepos 1 d. Tarnautojų teismo sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 119 punktą).
67 Šiuo atžvilgiu Komisija, remdamasi pirmąja prielaida, kad minėtas kaltinimas yra susijęs su akto autoriaus kompetencijos nebuvimu ir kad dėl to jis laikytinas susijusiu su formos teisėtumu, nors skunduose ieškovų nurodyti pažeidimai laikytini susijusiais su turinio teisėtumu, nurodo, kad minėtas kaltinimas yra nepriimtinas.
68 Tačiau reikia konstatuoti, kad prielaida, kuria Komisija grindė savo argumentus, yra klaidinga. Iš tikrųjų ieškovai visiškai neginčija konkurso atrankos komisijos kompetencijos priimti ginčijamus sprendimus, o iš esmės tvirtina, kad paskyrimų tarnyba negalėjo pasirinkti atrankos būdo, grindžiamo vien teigiamų atsakymų, kuriuos kandidatai pateikė į klausimus apie savo kvalifikaciją ir profesinę patirtį, skaičiumi, ir nenumatyti atrankos komisijos atliekamo konkretaus minėtos kvalifikacijos ir profesinės patirties tinkamumo patikrinimo. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovų pateiktas kaltinimas susijęs su ginčijamų sprendimų turinio, o ne formos teisėtumu. Todėl galima atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, nes yra žinoma, kad savo skunduose ieškovai nurodė bent akto turinio pažeidimą, ir nebūtina nagrinėti, ar kiekviename iš minėtų skundų yra pateiktas kaltinimas, susijęs su ginčijamų sprendimų formos teisėtumu.
69 Dėl pagrindo pagrįstumo reikia priminti, kad, organizuojant konkursą, siekiama užpildyti laisvas darbo vietas institucijose ir kad dėl to, kaip matyti konkrečiai iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos ir 4 straipsnio, paskyrimų tarnyba turi parengti pranešimą apie konkursą ir nuspręsti, kuris kandidatų atrankos būdas yra tinkamiausias; visa tai turi būti atliekama atsižvelgiant į darbo vietai užimti keliamus reikalavimus ir apskritai į tarnybos interesą (žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Blackler prieš Parlamentą, T‑420/04, 45 punktą).
70 Tačiau reikia pažymėti, kad, neatsižvelgiant į asmenų, galinčių pateikti paraiškas dalyvauti atitinkamame konkurse, skaičių, įgyvendindama šią diskreciją paskyrimų tarnyba būtinai turi laikytis galiojančių teisės nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Todėl paskyrimų tarnybos pasirinktu atrankos būdu turi būti siekiama, pirma, įdarbinti aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnus, kaip tai numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje, antra, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio, patikėti nepriklausomai atrankos komisijai užduotį kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar pateikti diplomai arba kiekvieno kandidato profesinė patirtis atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pranešime apie konkursą reikalaujamą lygį (minėto Sprendimo Blackler prieš Parlamentą 23 punktą) ir, trečia, užtikrinti nuoseklią ir objektyvią kandidatų atranką.
71 Šiuo atveju reikia nurodyti, kad pranešime apie konkursą paskyrimų tarnybos nurodytas atrankos būdas vertinant kvalifikaciją reiškia, kad per pirmąjį etapą ieškovų klausiama, pateikiant klausimų sąrašą, ar jie mano atitinkantys visus su išsilavinimu ir profesine patirtimi susijusius reikalavimus, paskui, remiantis visų kandidatų atsakymais, nustatomas pereinamasis balas; kandidatai, kurie po to, kai pritaikomas atitinkamas koeficientas, nesurenka pakankamo teigiamų atsakymų, kurie skaičiuojami balais, skaičiaus ir nepasiekia nustatyto pereinamojo balo, pašalinami iš konkurso. Todėl Tarnautojų teismas mano, kad toks būdas yra nesuderinamas su Pareigūnų tarnybos nuostatais ir konkursą reglamentuojančiais bendraisiais principais.
72 Iš tikrųjų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio pirmą ir trečią pastraipas atrankos komisija patikrina, ar kandidatų diplomai ir patirtis atitinka pranešime apie konkursą išdėstytus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Komisija prieš Pachtitis, T‑361/10 P, 43 punktą ir Sprendimo Komisija prieš Vicente Carbajosa ir kt., T‑6/11 P, 58 punktą). Tačiau pirmajame etape taikytu atrankos būdu tik atrankos komisija gali suteikti kiekvienam klausimui koeficientą, po to suskaičiuoti kiekvieno kandidato gautų balų skaičių ir galiausiai nustatyti, atsižvelgdama į pirmajame etape dalyvavusių asmenų skaičių ir jų surinktų balų skaičių, pereinamąjį balą, kurį būtina pasiekti tam, kad būtų leista dalyvauti antrajame atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etape.
73 Tačiau pagal šį būdą atrankos komisija neatlieka kandidatų kvalifikacijos ir profesinės patirties tinkamumo kontrolės. Taigi šis būdas neišvengiamai reiškia, kad minėti kandidatai atrenkami ne pagal diplomų arba profesinės patirties tinkamumą, o pagal tai, kad jie tokius diplomus ir patirtį turi, o tai nėra pakankamai objektyvūs duomenys, kad būtų užtikrinta geriausių kandidatų atranka ir atrankos nuoseklumas.
74 Be to, reikia nurodyti, kad pagal nagrinėjamu atveju EPSO pasirinktą atrankos būdą balų skaičius, kurį kandidatas turėjo surinkti, kad jo dokumentai būtų tikrinami per antrąjį etapą, priklausė nuo kitų kandidatų surinkto balų skaičiaus. Todėl kandidatas galėjo būti pašalintas vien dėl to, kad kiti kandidatai teigiamai atsakė į tam tikrus klausimus, nes pernelyg sau palankiai aiškino nustatytus kriterijus, neteisingai suprato klausimus arba neteisingai įvertino savo diplomus ir profesinę patirtį, kadangi kiekvieną pateiktą klausimą, kiek tai susiję su diplomų ir profesinės patirties tinkamumu, kandidatai galėjo vertinti labai subjektyviai (žr., be kita ko, dėl išsamių vertinimų, kurie kartais būtini siekiant nustatyti diplomų arba profesinės patirties tinkamumą, 2013 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo CB prieš Komisiją, F‑73/11, 50–52 punktus). Šiuo klausimu reikia konstatuoti ir tai, kad šiuo atrankos būdu nepakankamai užtikrinamas vertinimo objektyvumas ir nuoseklumas.
75 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju EPSO pasirinktas atrankos būdas skiriasi nuo atrankos būdų, pasirinktų per kitus konkursus, dėl kurių buvo galima kreiptis į teismą ir kurie nebuvo panaikinti. Iš tikrųjų, nors vykstant tam tikriems konkursams paraiškos atmetamos iki pirmųjų egzaminų dėl motyvų, susijusių su nurodytų diplomų ir profesinės patirties tinkamumu, tuose konkursuose sprendimus pašalinti tam tikrus kandidatus atrankos komisija priėmė konkrečiai išnagrinėjusi nurodytų diplomų ir profesinės patirties tinkamumą. Žinoma, vykstant tokiems konkursams, kuriuose kandidatų tvirtinimų teisingumas patikrinamas tik pasibaigus konkursui, tam tikriems kandidatams gali būti leidžiama laikyti pirmuosius egzaminus remiantis klaidinga informacija, tačiau reikia pažymėti, kad tokiuose konkursuose kandidatų, kuriems gali būti leista laikyti pirmuosius egzaminus, skaičius nėra labai apribotas, todėl, priešingai nei nagrinėjamo konkurso atveju, galima šių kandidatų klaida arba sukčiavimas gali daryti tik minimalią įtaką kitiems kandidatams.
76 Todėl reikia konstatuoti, kad pranešimo apie konkursą nuostatomis, susijusiomis su pirmuoju atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etapu, kuriose numatyta, jog tam tikri kandidatai pašalinami dėl to, kad jų diplomai ir profesinė patirtis netinkami, atrankos komisijai konkrečiai nepatikrinus tokio tinkamumo, neteisėtai apribojamos minėtos atrankos komisijos prerogatyvos ir todėl jos turi būti laikomos neteisėtomis.
77 Atrankos komisijos sprendimai atmesti D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska paraiškas dalyvauti konkurso procedūroje buvo priimti remiantis pranešimo apie konkursą nuostatomis, susijusiomis su pirmuoju atrankos vertinant kvalifikaciją procedūros etapu, todėl juos reikia panaikinti. Iš tikrųjų, priešingai, nei tvirtina Komisija, akto, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, neteisėtumas, pareiškiant atitinkamą prieštaravimą, lemia minėto sprendimo neteisėtumą.
78 Tiesa tai, kad reikalavimus panaikinti reikia atmesti, jeigu akivaizdu, kad panaikinus sprendimą neišvengiamai būtų priimtas naujas sprendimas, tapatus pirmajam sprendimui (2010 m. vasario 4 d. Tarnautojų teismo sprendimo Wiame prieš Komisiją, F‑15/08, 27 punktas ir pagal analogiją – 2011 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo Bowles ir kt. prieš ECB, F‑114/10, 64 punktas), tačiau šiuo atveju niekas neleidžia pakankamai teisės požiūriu konstatuoti, kad, panaikinus ginčijamus sprendimus, neišvengiamai būtų priimti nauji sprendimai, tapatūs panaikintiems sprendimams. Iš tikrųjų, žinant, kad pereinamasis balas buvo nustatytas atsižvelgiant į kitų kandidatų atsakymus, negalima nesutikti, kad, jeigu atrankos komisija būtų tikrinusi, o taip ir turėjo būti, visų kandidatų diplomų ir profesinės patirties tinkamumą, D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitė ir M. Załęska būtų surinkę tokį balų skaičių, kuris viršytų nustatytą pereinamąjį balą.
79 Dėl I. Cruceru reikia pažymėti, jog ji nenurodė, kad pirmojo atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etapo neteisėtumas arba tam tikrų atrankos kriterijų aiškumo trūkumas darė įtaką jos galimybei pereiti antrąjį atrankos vertinant kvalifikaciją procedūros etapą. Be to, pasinaudojant proceso organizavimo priemonėmis, paklausta apie tai ji nurodė, kad jai veiksmingas tik pirmasis pagrindas, t. y. taisyklių, kuriomis reglamentuojamas atrankos komisijos sudarymas ir veikimas, pažeidimas. Kadangi šis pagrindas buvo atmestas, reikia atmesti ieškinį tiek, kiek jis su ja susijęs.
80 Bet kuriuo atveju reikia nurodyti, kad, jeigu kai kurie kandidatai galėjo per klaidą teigiamai atsakyti į klausimus, nors iš tikrųjų jie neatitinka keliamų reikalavimų, ši aplinkybė nedaro įtakos I. Cruceru galimybėms laimėti konkursą, nes antrajame etape atrankos komisija patikrino kandidatų atsakymų tinkamumą ir todėl galėjo ištaisyti tokias kandidatų padarytas klaidas. Atvirkščiai, jeigu dėl tariamo aiškumo trūkumo kandidatai neigiamai atsakė į tam tikrus klausimus, nors iš tikrųjų jie atitiko nustatytus reikalavimus, dėl šios aplinkybės galėjo sumažėti kitų kandidatų surinktų balų skaičius ir dėl to galėjo sumažėti pereinamasis balas, kurį būtina pasiekti, kad kandidatas būtų pakviestas į vertinimo centrą. Žinant, kad nei ieškinyje, nei skunde I. Cruceru nenurodė, kad šis nepakankamas aiškumas darė įtaką jos pačios atsakymams, reikia konstatuoti, kad šis tariamas nepakankamas aiškumas nebuvo jai nepalankus.
81 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia patenkinti D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska ieškinius ir atmesti I. Cruceru ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
83 Iš pateiktų motyvų matyti, kad ieškovų reikalavimai patenkinami tik tiek, kiek jie susiję su D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaite ir M. Załęska, ir kad jie atmetami tiek, kiek jie susiję su I. Cruceru. Tokiomis aplinkybėmis reikia priteisti iš Komisijos devynias dešimtąsias jos pačios bylinėjimosi išlaidų ir D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš I. Cruceru priteisti jos pačios ir dešimtadalį Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/204/10 atrankos komisijos sprendimus atmesti D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska paraiškas dalyvauti konkurso procedūroje nenagrinėjant jų per pranešime apie konkursą numatytą antrąjį atrankos vertinant kvalifikaciją etapą.
2. Atmesti likusią ieškinių bylose F‑23/12 ir F‑30/12 dalį.
3. Europos Komisija padengia devynias dešimtąsias savo pačios bylinėjimosi išlaidų ir D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. I. Cruceru padengia savo pačios ir dešimtadalį Europos Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rofes i Pujol | Boruta | Bradley |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | M. I. Rofes i Pujol |
PRIEDAS
Davide Bonagurio, sutartininkas, gyvenantis Briuselyje (Belgija),
Irina Cruceru, deleguotoji nacionalinė ekspertė, gyvenanti Briuselyje (Belgija),
Attila Gecse, pareigūnas, gyvenantis Briuselyje (Belgija),
Błażej Gorgol, pareigūnas, gyvenantis Briuselyje (Belgija),
Alar Kalamees, laikinasis tarnautojas, gyvenantis Taline (Estija),
Krzysztof Skrobich, laikinasis tarnautojas, gyvenantis Briuselyje,
Indrė Venckūnaitė, sutartininkė, gyvenanti Briuselyje,
Magdalena Załęska, deleguotoji nacionalinė ekspertė, gyvenanti Briuselyje.