Language of document : ECLI:EU:F:2009:57

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. birželio 9 d.

Byla F‑12/08

Thierry Nardin

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Atsisakymas skirti – Sąlyga, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkte – Prašymas panaikinti – Įdarbinimo procedūros neteisėtumas – Neveiksmingumas – Prašymas atlyginti žalą“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo T. Nardin prašo iš esmės, pirma, panaikinti 2007 m. balandžio 2 d. Parlamento sprendimą, kuriuo nustatytos jo „teisės įdarbinant“ ir atsisakoma jam mokėti ekspatriacijos išmoką, ir, antra, nurodyti Parlamentui sumokėti jam eskpatriacijos išmoką nuo 2007 m. balandžio mėnesio ir 10 000 EUR sumą jo tariamai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas ir Parlamentas padengia kiekvienas savo bylinėjimosi išlaidas. Europos Bendrijų Komisija, įstojusi į bylą šalis Parlamento reikalavimams palaikyti, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Dalykas – Taikymo sąlygos – Nuolatinės gyvenamosios vietos ar pagrindinės profesinės veiklos nebuvimas paskyrimo valstybėje prieš įdarbinant – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktas)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai – Pagrindas, pagrįstas suinteresuotojo asmens įdarbinimo procedūros pažeidimu

1.      Ekspatriacijos išmokos, įtvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkte, paskirtis – kompensuoti konkrečias išlaidas ir nepatogumus, atsiradusius pradėjus eiti nuolatines pareigas valstybėje, su kuria pareigūnas prieš pradėdamas dirbti nebuvo susijęs ilgalaikiais ryšiais. Kadangi siekiant nustatyti šiuos ryšius reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo būtų nuolat dirbęs būsimoje paskyrimo Bendrijos šalyje per visą referencinį laikotarpį, tai reiškia, kad kitose šalyse atliktos profesinės veiklos, dėl kurios atsitiktinai ir trumpiems laikotarpiams buvo išvykta iš pirmosios šalies per šį laikotarpį, neužtenka, kad pareigūno pagrindinės profesinės veiklos vykdymas paskyrimo valstybėje prarastų nuolatinį pobūdį.

(žr. 32 ir 33 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. spalio 9 d. Sprendimo Witte prieš Parlamentą, 188/83, Rink. p. 3465, 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Diamantaras prieš Komisiją, T‑72/94, Rink. VT p. I‑A‑285 ir II‑865, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.      Pareigūnas negali remtis jo įdarbinimo Bendrijos institucijoje procedūros neteisėtumu reikalaudamas panaikinti šios institucijos sprendimą, kuriuo nustatytos jo teisės įdarbinant ir kuriuo atsisakyta suteikti ekspatriacijos išmoką, nes nėra pakankamo priežastinio ryšio tarp suinteresuotojo asmens įdarbinimo procedūros ir ginčijamo sprendimo. Įdarbinimo procedūros pažeidimais būtų galima pagrįsti reikalavimus panaikinti sprendimą įdarbinti, tačiau klausimas dėl sprendimo, kuriuo nustatytos pareigūno teisės įdarbinant, teisėtumo yra nepriklausomas nuo suinteresuotojo asmens įdarbinimo šioje institucijoje procedūros teisėtumo.

(žr. 39 punktą)