Language of document :

2019 m. vasario 8 d. Monomeles Protodikeio Serron (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WP / Trapeza Peiraios AE

(Byla C-105/19)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Monomeles Protodikeio Serron (Graikija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: WP

Atsakovė: Trapeza Peiraios AE

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 93/131 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje įtvirtinta su viešąja tvarka susijusi procedūrinė norma, nustatanti nacionaliniams teismams pareigą ex officio atsižvelgti, įskaitant stadiją, kurioje jų prašoma išduoti mokėjimo įsakymą, į pardavėjo (paslaugų teikėjo) ir vartotojo sutartyje nustatytos sąlygos nesąžiningumą, kai yra šios aplinkybės: Graikijos teisės sistemoje pagal Civilinio proceso kodekso (kodikas politikis dikonomias) 623, 624, 628 ir 629 straipsnius tokios pareigos ne tik nėra, bet mokėjimo įsakymas netgi išduodamas be rungimosi principu grindžiamo proceso, formaliai patikrinus dokumentus, tarp kurių yra paskolos sutartis; kompetenciją išduoti mokėjimo įsakymą turi Graikijos valstybės teismai; mokėjimo įsakymas yra iškart vykdytinas dokumentas, pagal kurį pardavėjas (paslaugų teikėjas) gali, praėjus trims dienoms, pradėti priverstinio vykdymo procedūrą, kuri negali būti sustabdyta?

Ar Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje įtvirtinta su viešąja tvarka susijusi procedūrinė norma, nustatanti nacionaliniams teismams pareigą neišduoti mokėjimo įsakymo, kai, pateikus dokumentinius įrodymus, teisme, kuris išduoda mokėjimo įsakymą, įrodoma, kad paskola išduota pagal bendrąsias sutarčių sąlygas, kurios, kaip nesąžiningos, jau buvo pripažintos niekinėmis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais dėl ieškinių dėl veiksmų nutraukimo, kuriuos pardavėjams (paslaugų teikėjams) buvo pareiškusios vartotojų asociacijos, ir kurios išvardytos ministerijos sprendime Z1-798/25-06-2008 (FEK B 1353/11-07-2008), kuriame yra nacionalinis nesąžiningų sąlygų registras (kurį iš dalies pakeitė ir papildė ministerijos sprendimas Z1-21/17-01-2011 ir kurį Valstybės Taryba (Symvoulio tis Epikrateias) Sprendimu Nr. 1210/2010 pripažino teisėtu po to, kai taip pat buvo atsižvelgta, pirma, į Kasacinio teismo (Areios Pagos) sprendimus Nr. 1219/2001 ir Nr. 430/2005, Atėnų apeliacinio teismo (Efeteio Athinon) sprendimus Nr. 5253/2003 ir Nr. 6291/2000, Atėnų apygardos teismo (Polymeles Protodikeio Athinon) sprendimus Nr. 1119/2002 ir Nr. 1208/1998, kurie jau įsiteisėjo, taip pat į to paties Atėnų apygardos teismo (Polymeles Protodikeio Athinon) sprendimą Nr. 961/2007, kuris jau yra iš dalies įsiteisėjęs, ir, antra, į tai, kad šių teismo sprendimų įsiteisėjimo pasekmės susijusios su svarbesniu viešuoju interesu, kad rinka veiktų gerai ir kad būtų saugomi vartotojai (Įstatymo 2251/1994 10 straipsnio 2 dalis); šiuo ministerijos sprendimu buvo nustatytas „draudimas į kredito įstaigų ir vartotojų sutartis įtraukti bendrąsias sutarčių sąlygas, kurios galutiniais teismo sprendimais, priimtais dėl vartotojų asociacijų pareikštų ieškinių, jau buvo pripažintos nesąžiningomis“, ir tame sprendime išvardintos bendrosios sutarčių sąlygos, kurios kaip nesąžiningos jau buvo pripažintos niekinėmis po to, kai vartotojų asociacijos pareiškė kolektyvinius ieškinius bankams kaip paslaugų teikėjams) ir kuriame nustatyta, kad kompetenciją išduoti mokėjimo įsakymą Graikijoje turi teismas – konkrečiai, Eirinodikeia (taikos teismai) ir Protodikeia (pirmosios instancijos teismai) – ir kad mokėjimo įsakymas yra iškart vykdytinas dokumentas, pagal kurį pardavėjas (paslaugų teikėjas) gali, praėjus trims dienoms, pradėti priverstinio vykdymo procedūrą, kuri negali būti sustabdyta?

Ar Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad sprendimų, kuriais tenkinami vartotojų asociacijų pardavėjams (paslaugų teikėjams) pareikšti ieškiniai dėl veiksmų nutraukimo, res judicata galia kaip papildomos sąlygos tam, kad sprendimo padariniai galiotų erga omnes (pagal Įstatymo 2251/1994 10 straipsnio 20 dalį), reikalauja šalių tapatumo ir faktinių bei teisinių aplinkybių tapatumo – kaip nacionalinėje proceso teisėje nustatyta Civilinio proceso kodekso (kodikas politikis dikonomias) 324 straipsnyje –, todėl sprendimų, kuriais tenkinami kolektyviniai ieškiniai dėl veiksmų nutraukimo, res judicata galia negali būti išplėsta ir taikoma kiekvienam konkrečiam atvejui, kai nacionalinis teismas nagrinėja ieškinį, kurį vartotojas yra pareiškęs pardavėjui (paslaugų teikėjui)?

____________

1 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).