2019 m. vasario 14 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-518/16, Carreras Sequeros ir kt. / Komisija

(Byla C-119/19 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama T. S. Bohr, G. Gattinara, L. Vernier

Kitos proceso šalys: Francisco Carreras Sequeros, Mariola de las Heras Ojeda, Olivier Maes, Gabrio Marinozzi, Giacomo Miserocchi, Marc Thieme Groen, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti 2018 m. gruodžio 4 d. Sprendimą Carreras Sequeros ir kt. / Komisija, T-518/16.

Grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio antrojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija remiasi dviem pagrindais.

1. Pirmajame pagrinde Komisija tvirtina, kad padaryta teisės klaida aiškinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 31 straipsnio 2 dalį.

Pirmoje dalyje nurodyta teisės klaida aiškinant Chartijos 31 straipsnio 2 dalies turinį. Šioje 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamos teisės į mokamas kasmetines atostogas turinys sukonkretintas Direktyvos 2003/88¹ 7 straipsnyje. Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą atsižvelgdamas į kitas Direktyvos 2003/88 nuostatas, pavyzdžiui, jos 14 ir 23 straipsnius, ir manydamas, kad jos taikomos Tarnybos nuostatų leidėjui.

Antroje dalyje Komisija tvirtina, kad padaryta teisės klaida aiškinant Chartijos 31 straipsnio 2 dalį, nes Bendrasis teismas teigia, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 6 straipsnyje numatytas atostogų dienų skaičiaus sumažinimas yra nesuderinamas su principu pagerinti suinteresuotųjų asmenų gyvenimo ir darbo sąlygas. Toks principas neturi teisinio pagrindo.

Trečioje dalyje subsidiariai remiamasi teisės klaida, padaryta aiškinant kitas Tarnybos nuostatų normas, sudarančias Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 6 straipsnio kontekstą. Bendrasis Teismas nepagrįstai nenagrinėjo kitų tarnybos nuostatų normų motyvuodamas vien tuo, kad jos jau buvo priimtos prieš Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 6 straipsnio pakeitimą. Teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti priemones, kurias nori iš dalies pakeisti ar palikti galioti.

2. Antrajame pagrinde Komisija remiasi teisės klaida, padaryta aiškinant Chartijos 52 straipsnio 1 dalį. Bendrasis Teismas nesilaikė jurisprudencijos, pagal kurią teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją iš dalies pakeisti Pareigūnų tarnybos nuostatus ir proporcingumo principo pažeidimą galima konstatuoti tik tuomet, kai teisės aktų leidėjas akivaizdžiai viršijo šios diskrecijos ribas.

____________

¹     2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).