2018 m. spalio 30 d. Bundesarbeitsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FL / TMD Friction EsCo GmbH

(Byla C-675/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesarbeitsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: FL

Atsakovė: TMD Friction EsCo GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB¹ dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 3 straipsnio 4 dalį įmonės perdavimo atveju po bankroto bylos įmonės perdavėjui iškėlimo pagal nacionalinę teisę, pagal kurią įmonės perdavimo atveju Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnio 1 ir 3 dalys iš esmės taikomos ir darbuotojų teisėms į senatvės, invalidumo išmokas arba į išmokas netekus maitintojo pagal papildomų pensijų sistemas bendrovėje arba tarp bendrovių, yra leidžiamas toks apribojimas, kai perėmėjas neatsako už teises į pensijos išmokas, grindžiamas darbo stažu, įgytu iki bankroto bylos iškėlimo?

Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

    Ar priemonės, pagal Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnio 4 dalies b punktą būtinos, kad būtų ginami darbuotojų interesai, susiję su turimomis arba būsimomis jų teisėmis į senatvės išmokas pagal papildomų pensijų sistemas bendrovėje arba tarp bendrovių, įmonės perdavimo atveju po bankroto bylos įmonės perdavėjui iškėlimo turi užtikrinti apsaugos lygį, reikalaujamą 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB² dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 8 straipsniu?

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

    Ar Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnio 4 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad yra imtasi priemonių, būtinų, kad būtų ginami darbuotojų interesai, susiję su turimomis arba būsimomis jų teisėmis į senatvės išmokas pagal papildomų pensijų sistemas bendrovėje arba tarp bendrovių, jei nacionalinėje teisėje yra numatyta, kad:

pareiga ateityje mokėti senatvės išmoką, mokamą pagal papildomų pensijų sistemą bendrovėje arba tarp bendrovių, perduodamos bankrutuojančios įmonės darbuotojui iš esmės pereina įmonės perėmėjui,

už teises į pensijų išmokas, kurių dydis, be kita ko, nustatomas pagal darbo stažą įmonėje ir darbo užmokestį tuo momentu, kai įvyksta draudžiamasis įvykis, įmonės perėmėjas atsako tiek, kiek šios teisės yra grindžiamos darbo stažu įmonėje, įgytu po to, kai buvo iškelta bankroto byla,

už tą teisių į pensijų išmokas dalį, kuri buvo įgyta prieš bankroto bylos iškėlimą, tokiu atveju atsako pagal nacionalinę teisę paskirta bankroto draudimo įstaiga tiek, kiek šių išmokų dydis yra nustatomas pagal darbuotojo darbo užmokestį, gaunamą bankroto bylos iškėlimo momentu, ir

nei perėmėjas, nei bankroto draudimo įstaiga neatsako už teisių į pensijų išmokas padidėjimą dėl padidinto darbo užmokesčio, kuris buvo padidintas po bankroto bylos iškėlimo, bet už iki šio momento įgytą darbo stažą įmonėje,

darbuotojas gali pareikalauti šio savo teisių į pensijų išmokas vertės skirtumo per perdavėjo bankroto procesą?

Ar, jei pagal nacionalinę teisę įmonės perdavimo atveju Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnis ir 4 straipsnis turi būti taikomi ir vykstant bankroto procesui, Direktyvos 2001/23/EB 5 straipsnio 2 dalies a punktas yra taikomas darbuotojų teisėms į pensijų išmokas pagal papildomų pensijų sistemas bendrovėje arba tarp bendrovių, kai šios teisės yra atsiradusios prieš bankroto bylos iškėlimą, tačiau pagrindu darbuotojams gauti išmokas jos tampa tik tuo momentu, kai įvyksta draudžiamasis įvykis, t. y. vėliau?

Jei į antrąjį arba ketvirtąjį prejudicinius klausimus būtų atsakyta teigiamai:

    Ar 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 8 straipsnyje numatytas minimalus apsaugos lygis, kurį valstybės narės privalo užtikrinti, apima ir bankroto bylos iškėlimo momentu įgytą teisių į pensijų išmokas dalį, kuri atsiranda tik todėl, kad darbo santykių pabaiga nėra susijusi su bankrotu?

Jei į penktąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

    Kokiomis aplinkybėmis dėl darbdavio nemokumo buvusio darbuotojo patirti profesinės pensijos išmokų nuostoliai gali būti laikomi akivaizdžiai neproporcingais ir valstybės narės įgyja pareigą dėl to užtikrinti Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnyje numatytą minimalią apsaugą, nors buvęs darbuotojas gauna ne mažiau kaip pusę jam pagal įgytas teises į pensiją mokėtinų išmokų?

Jei į penktąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

    Ar yra laikytina, kad pagal Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnio 4 dalies b punktą arba Direktyvos 2001/23/EB 5 straipsnio 2 dalies a punktą būtina – Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnyje numatytai apsaugai prilygstanti – darbuotojų teisių į pensijų išmokas apsauga yra užtikrinta ir tuomet, jei ji išplaukia ne iš nacionalinės teisės, o tik iš tiesioginio Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnio taikymo?

Jei į septintąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

    Ar Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnis turi tiesioginį poveikį, kuriuo atskiras darbuotojas gali remtis nacionaliniame teisme, ir tuomet, kai šis darbuotojas gauna ne mažiau kaip pusę jam pagal įgytas teises į pensiją mokėtinų išmokų, bet jo dėl darbdavio nemokumo patirti nuostoliai vis vien yra laikytini neproporcingais?

Jei į aštuntąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

    Ar pagal privatinę teisę organizuota įstaiga, kurią valstybė narė – darbdaviams privalomai – paskyrė profesinių pensijų bankroto draudimo įstaiga, kurią prižiūri valstybinė finansinių paslaugų priežiūros institucija ir kuri pagal viešosios teisės nuostatas iš darbdavių renka bankroto draudimui reikalingas įmokas ir, kaip institucija, išleisdama administracinį aktą gali sukurti priverstinio vykdymo sąlygas, yra valstybės narės viešojo sektoriaus institucija?

____________

¹ OL L 82, 2001, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 98.

² OL L 283, 2008, p. 36.