TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gegužės 26 d.

Byla F‑40/10

Giorgio Lebedef

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Kasmetinės atostogos – Neatvykimas į darbą išnaudojus metines atostogas ir negavus išankstinio leidimo – Darbo užmokesčio nemokėjimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, kuris taikomas EAEB sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu, pareikštas ieškinys, kuriuo G. Lebedef prašo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 11 d. Eurostato generalinio direktoriaus sprendimą nemokėti atlyginimo už 5,5 dienos, nes jis neatvyko į darbą (tiek dienų) išnaudojęs kasmetines atostogas ir negavęs tiesioginio viršininko išankstinio leidimo.

Sprendimas:      Atmesti G. Lebedef ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Atostogos – Kasmetinės atostogos – Atostogos, kai susidaro jų neigiamas likutis – Išankstinio leidimo prašymo reikalingumas – Pareigūnas, deleguotas 50 % darbo laiko dirbti profesinės sąjungos atstovu – Įtakos nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Atostogos – Kasmetinės atostogos – Komisijos taikoma tvarka – Atostogos, kai susidaro jų neigiamas likutis – Prašymas suteikti išankstinį leidimą – Pareiga motyvuoti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Neteisėtas neatvykimas į darbą – Vėlesnis įforminimas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sprendimas, priimtas psichologinio priekabiavimo aplinkybėmis – Psichologinio priekabiavimo ir skundžiamo sprendimo ryšio reikalavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

6.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

1.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnio formuluotės matyti, kad kasmetinėms atostogoms, dėl kurių susidaro jų neigiamas likutis, reikia gauti suinteresuotojo asmens tiesioginio viršininko išankstinį leidimą. Šiuo aspektu pareigūnas, kuris negavo tokio leidimo, negali remtis tuo, kad jis de facto nedirba savo tarnyboje, nes deleguotas 50 % darbo laiko dirbti profesinės sąjungos atstovu.

Remiantis principu, pagal kurį pažeidėjas negali turėti naudos dėl pažeidimo, kai pareigūnas neteisėtai neatvyksta į darbą per likusius 50 % darbo laiko, negalima nesilaikyti taisyklių atostogų srityje. Todėl pareigūno, kuris neatvyksta į darbą nepatikrinęs, ar patenkintas jo atostogų prašymas, neatvykimas yra neteisėtas, atsižvelgiant į sąlygą, kad jis turi gauti savo tiesioginio viršininko išankstinį leidimą.

(žr. 26 ir 30 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimai Lebedef prieš Komisiją, T‑364/09 P, ir Lebedef prieš Komisiją, T‑52/10 P.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 7 d. Sprendimas Lebedef prieš Komisiją, F‑39/08; 2009 m. lapkričio 30 d. Nutartis Lebedef prieš Komisiją, F‑54/09.

2.      Pagal Komisijos priimtas įgyvendinimo nuostatas atostogų srityje imant kasmetines atostogas, kai susidaro jų neigiamas likutis, reikia suinteresuotojo asmens tiesioginio viršininko išankstinio leidimo, kuris gali būti suteiktas tik išimtiniais atvejais remiantis motyvuotu prašymu. Kadangi šis leidimas turi būti suteiktas prieš suinteresuotajam asmeniui išeinant atostogų, tai būtinai turi būti taikoma ir motyvams, dėl kurių tiesioginis viršininkas nusprendžia, ar reikia suteikti prašomą leidimą, ar ne. Todėl prašymas negali būti laikomas motyvuotu, jeigu paaiškinimai pateikiami vėliau ir tiesioginis viršininkas jų neturi tuo momentu, kai nusprendžia nepatenkinti atostogų prašymo. Dėl to negalima priekaištauti tiesioginiam vadovui, kad jis atmetė tokį prašymą.

Be to, tai, kad reikalaujamas išankstinis leidimas suteikiamas tik išimtiniais atvejais ir suinteresuotojo asmens tiesioginiam viršininkui prisiimant atsakomybę, neišvengiamai reiškia, kad administracija šioje srityje turi didelę diskreciją vertinti, kuria ji naudojasi remdamasi savo vidaus organizaciniais įgaliojimais.

(žr. 26, 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 7 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, F‑39/08, 55 punktas; 2009 m. lapkričio 30 d. Nutarties Lebedef prieš Komisiją, F‑54/09, 48 punktas.

3.      Vėliau pateiktais patvirtinimais, kad pareigūnas dirbo profesinės arba pareigūnų sąjungos atstovu, negalima įforminti neteisėto ieškovo neatvykimo į darbą, nes toks įforminimas galimas tik ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 60 straipsnyje. Bet kuriuo atveju, net esant ex post patvirtinimams, kompetentinga administracija turi galėti išlaikyti tam tikrą kontrolės teisę ir patikrinti neteisėtu laikomo neatvykimo į darbą vėlesnio įforminimo pagrįstumą.

(žr. 32 punktą)

4.      Galimą Sąjungos institucijos sprendimo, priimto pareigūno atžvilgiu, motyvavimo trūkumą galima ištaisyti pateikiant tinkamus motyvus atsakymo į skundą stadijoje, nes šie motyvai gali būti laikomi sutampančiais su sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, motyvais.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Lebedef ir kt. prieš Komisiją, T‑221/02, 62 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Hinderyckx prieš Tarybą, F‑57/06, 25 punktas.

5.      Dėl to, kad įrodyta, jog pareigūnas patyrė psichologinį priekabiavimą, visi sprendimai šio pareigūno nenaudai, priimti psichologinio priekabiavimo laikotarpiu, nėra neteisėti; dar turi būti ryšys tarp nagrinėjamo psichologinio priekabiavimo ir ginčijamo sprendimo motyvų.

(žr. 42 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. vasario 24 d. Sprendimo Menghi prieš ENISA, F‑2/09, 69 punktas; 2011 m. balandžio 4 d. Nutarties AO prieš Komisiją, F‑45/10, 39 punktas.

6.      Atsisakymas suteikti atostogas siekiant užtikrinti gerą tarnybos darbą iš principo negali būti laikomas akivaizdžiu psichologiniu priekabiavimu. Tai dar labiau galioja tuomet, kai pareigūnas neatlieka reikalaujamų administracinių formalumų, nes prieš neatvykdamas į darbą negauna savo tiesioginio viršininko išankstinio leidimo. Dėl tų pačių motyvų pareigūnas negali pagrįstai teigti, kad atsisakymas patenkinti jo atostogų prašymą arba vėlesnis šio prašymo nepatenkinimas yra elgesio, kuris gali būti laikomas psichologiniu priekabiavimu, elementas.

(žr. 45 ir 46 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schmit prieš Komisiją, T‑144/03, 78 punktas; 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Lo Giudice prieš Komisiją, T‑154/05, 107 punktas.