EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. sausio 23 d.
Byla F‑24/11
Nicolas Katrakasas
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Vidaus konkursai COM/INT/OLAF/09/AD 8 ir COM/INT/OLAF/09/AD 10 – Kova su sukčiavimu – Sprendimo leisti laikyti egzaminą žodžiu nagrinėjimas iš naujo – Sprendimo neįrašyti į rezervo sąrašą nagrinėjimas iš naujo – Pranešimo apie konkursą neteisėtumu pagrįstas prieštaravimas – Sąlygos, susijusios su diplomais ir profesine patirtimi – Anonimiškumo taisyklė – Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio pažeidimas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Egzamino raštu dalykas, palankesnis tam tikrai kategorijai kandidatų – Atrankos komisijos nario elgesys per egzaminą žodžiu“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo N. Katrakasas prašo panaikinti 2010 m. gegužės 11 d. vidaus konkurso COM/INT/OLAF/09/AD 8 atrankos komisijos sprendimą, kuriuo po pakartotinio nagrinėjimo patvirtintas 2010 m. kovo 9 d. sprendimas neįtraukti ieškovo į rezervo sąrašą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo neįtraukti į konkurso rezervo sąrašą – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą klaida siekiant užginčyti neįtraukimą – Sąlygos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
2. Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Nustatymas pranešime apie konkursą – Atrankos komisijos atliekamas kandidatų profesinės patirties vertinimas – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 2 ir 5 straipsniai)
3. Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Vertinimo kriterijų įgyvendinimas ir jų lyginamasis svoris – Atrankos komisijos diskrecija
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)
4. Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)
1. Per įdarbinimo procedūrą ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl vėlesnių aktų, kaip antai sprendimo neįtraukti į konkurso rezervo sąrašą, gali remtis ankstesnių aktų, kurie su jais glaudžiai susiję, neteisėtumu. Todėl, atsižvelgdamas į įdarbinimo procedūrą sudarančių skirtingų aktų tarpusavio ryšį, Tarnautojų teismas gali išnagrinėti, ar su ginčijamu sprendimu glaudžiai susijęs parengiamasis aktas, kaip antai pranešimas apie konkursą, gali būti neteisėtas.
Konkrečiai kalbant, jeigu pagrindas, grindžiamas pranešimo apie konkursą, kuris nebuvo užginčytas per nustatytą terminą, neteisėtumu, susijęs su ginčijamo individualaus sprendimo motyvavimu, ieškinys pripažįstamas priimtinu. Iš tikrųjų iš konkurso dalyvio negalima atimti teisės užginčyti visų, įskaitant nustatytųjų pranešime apie konkursą, vykdant šio pranešimo reikalavimus dėl jo priimto individualaus sprendimo pagrįstumo aspektų tiek, kiek šis vykdymo sprendimas individualizuoja jo teisinę padėtį ir leidžia jam aiškiai suprasti, kaip ir koks poveikis daromas jo asmeniniams interesams.
Atvirkščiai, jeigu ginčijamo sprendimo motyvavimas ir pagrindas, grindžiamas tariamu pranešimo apie konkursą, kuris nebuvo užginčytas per nustatytą terminą, neteisėtumu, nėra glaudžiai susiję, pagal privalomas su ieškinių pareiškimo terminais susijusias nuostatas, nuo kurių, esant tokiai prielaidai, negalima nukrypti nepažeidus teisinio saugumo principo, šį pagrindą reikia pripažinti nepriimtinu.
(žr. 68, 70 ir 71 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. kovo 11 d. Sprendimo Adams ir kt. prieš Komisiją, 294/84, 17 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑256/01, 16 punktas; 2006 m. sausio 31 d. Sprendimo Giulietti prieš Komisiją, T‑293/03, 39, 41 ir 42 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.
2. Konkurso atrankos komisija privalo kiekvienu atveju įvertinti, ar kiekvieno kandidato nurodyta profesinė patirtis atitinka pranešime apie konkursą nurodytą lygį. Šiuo atžvilgiu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, susijusias su konkursų procedūromis, atrankos komisija turi diskreciją, kiek ji susijusi su kandidatų ankstesnės profesinės patirties pobūdžio, trukmės ir daugiau ar mažiau jos galimo glaudaus ryšio su reikalavimais užimti laisvą darbo vietą vertinimu. Taigi Tarnautojų teismas, atlikdamas teisėtumo kontrolę, turi apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendinant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos.
(žr. 124 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Časta prieš Komisiją, F‑40/09, 58 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Eklund prieš Komisiją, F‑57/11, 50 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
3. Konkurso atrankos komisija, atlikdama savo darbą, turi didelę diskreciją. Todėl kai pranešime apie konkursą nenumatyti vertinimo kriterijai, jai leidžiama juos nustatyti, arba kai pranešime numatyti šie kriterijai, tačiau nenurodytas jų lyginamasis svoris, jai leidžiama jį apibrėžti.
(žr. 136 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski prieš Komisiją, F‑17/08, 32 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
4. Konkurso atrankos komisija taiko kandidatų žinių ir tinkamumo lyginamąjį vertinimą. Šis vertinimas ir sprendimai, kuriais atrankos komisija konstatuoja, kad kandidatas neišlaikė egzamino, yra vertinamojo pobūdžio sprendimo dėl kandidato per egzaminą parodytų rezultatų išraiška. Jie priskiriami didelei komisijos diskrecijai ir jiems teismo kontrolė taikoma tik atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo atveju. Taigi, jei reikšdamas ieškinį dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo, kuriuo pripažįstama, jog ieškovas neišlaikė egzaminų, suteikiančių teisę toliau dalyvauti konkurse, minėtas ieškovas nenurodo atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo arba tokio pažeidimo neįrodo, atrankos komisijos vertinimo pagrįstumui nėra taikoma Sąjungos teismo kontrolė.
(žr. 148, 161 ir 184 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Michaël‑Chiou prieš Komisiją, T‑46/93, 49 punktas; 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, 91 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, 276 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.