TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 14 d.

Byla F‑81/10

Vidas Praškevičius

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuopelnų balai – Nuopelnų palyginimas – Motyvavimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriame V. Praškevičius prašo, be kita ko, panaikinti Parlamento sprendimą neįtraukti jo į pareigūnų, paaukštintų į AD 6 lygį per 2009 m. paaukštinimo procedūrą, sąrašą ir priteisti iš Parlamento 500 eurų tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Sąlygos – Pareigūnai, surinkę referencinį balų skaičių – Teisė į automatišką pareigų paaukštinimą – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Motyvavimas – Pareiga Patariamojo pareigų paaukštinimo komiteto atžvilgiu, kai sprendime nesivadovaujama jo rekomendacija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, 45 straipsnis ir 90 straipsnio 2 dalis)

1.      Remiantis Parlamento sprendimo dėl Paaukštinimo tarnyboje ir karjeros planavimo politikos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 21 d. biuro sprendimu, I.3.2 ir I.3.3 punktais, negalima daryti išvados, kad kitais nei šiose nuostatose numatytais atvejais referencinį balų skaičių surinkę pareigūnai yra automatiškai paaukštinami per einamąją paaukštinimo procedūrą.

Tokiu aiškinimu būtų nepaisoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio, pagal kurį Paskyrimų tarnyba privalo palyginti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus atsižvelgdama į jame nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio įgyvendinimo priemonė, jei įmanoma, turi būti aiškinama taip, kad aiškinimas atitiktų pagrindinio akto nuostatas. Taigi, to sprendimo I.3.3 punktą reikia aiškinti tik taip, kad pareigūnai, kurie yra vienoje iš jame nurodytų situacijų, bet kuriuo atveju negali būti paaukštinti, net jei būtų surinkę referencinį balų skaičių.

Galiausiai teisėtų lūkesčių apsaugos principu negali būti remiamasi norint pateisinti Pareigūnų tarnybos nuostatų normoms prieštaraujančią praktiką.

(žr. 51 ir 67 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1993 m. birželio 24 d. Sprendimo Dr Tretter, C‑90/92, 11 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, T‑576/08, 103 punktas.

2.      Palygindama nuopelnus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl galimo pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją ir šioje srityje teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar, atsižvelgiant į būdus ir priemones, kurie galėjo lemti administracijos vertinimą, ji veikė neperžengdama tinkamų ribų ir nesinaudojo įgaliojimais akivaizdžiai netinkamai, taigi teismas negali Paskyrimų tarnybos pateikto pareigūnų kvalifikacijos ir nuopelnų vertinimo pakeisti savuoju. Ši tarnyba taip pat turi įgaliojimus lyginti nuopelnus taikydama procedūrą ar metodus, kurie jai atrodo tinkamiausi. Ji neprivalo atsižvelgti vien į atitinkamų pareigūnų vertinimo ataskaitas, bet gali savo vertinimą pagrįsti ir kitais jų nuopelnų aspektais.

(žr. 53 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1976 m. liepos 1 d. Sprendimo Wind prieš Komisiją, 62/75, 17 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. liepos 13 d. Sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, 20 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 55 ir 152 punktai.

3.      Remiantis 2005 m. spalio 19 d. Parlamento generalinio sekretoriaus patvirtintų vidaus nuostatų 5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Patariamojo pareigų paaukštinimo komiteto nariai informuojami apie Paskyrimų tarnybos priimtus sprendimus ir ši privalo raštu nurodyti bet kokio nesivadovavimo Komiteto nuomone motyvus.

Jeigu Paskyrimų tarnyba Pareigų paaukštinimo komiteto vadovybei pateikė raštą, iš kurio matyti, kad pareigūnų, kurių pareigos nebuvo paaukštintos, nuopelnų pokyčiai nepagrindžia jų pareigų paaukštinimo, tokio motyvavimo pakanka, kad jis atitiktų vidaus nuostatų 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos reikalavimus.

Bet kuriuo atveju net nustačius, kad padarytas procedūrinis pažeidimas atsižvelgiant į minėtos direktyvų 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, kurioje reglamentuojami Paskyrimų tarnybos ir Patariamųjų pareigų paaukštinimo komitetų santykiai, tokio pažeidimo buvimas negali paneigti ginčijamo sprendimo dėl pareigų nepaaukštinimo teisėtumo, nes vidaus nuostatų 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos nesilaikymas negalėjo turėti įtakos šio sprendimo turiniui.

(žr. 60–62 punktus)

4.      Paskyrimų tarnyba neprivalo nurodyti sprendimo dėl pareigų paaukštinimo motyvų nei asmeniui, kuriam jis yra skirtas, nei kandidatams, kurių pareigos nepaaukštintos. Be to, preziumuojama, kad sprendimo atmesti skundą motyvai sutampa su sprendimu, dėl kurio šis skundas pareikštas. Todėl kai ginčas susijęs su sprendimo dėl atsisakymo paaukštinti pareigūno pareigas užginčijimu, tokio sprendimo, kuris iš principo nemotyvuojamas, motyvai atskleidžiami sprendime dėl skundo atmetimo, ir tai leidžia pareigūnui sužinoti Paskyrimų tarnybos argumentus.

(žr. 75 ir 77 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. vasario 20 d. Sprendimo Roman Parra prieš Komisiją, T‑117/01, 25 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, 55 punktas.