Byla C‑336/14
Baudžiamoji byla
prieš
Sebat Ince
(Amtsgericht Sonthofen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis – Azartiniai lošimai – Sporto lažybų valstybės monopolis – Išankstinis administracinis leidimas – Netaikymas privatiems subjektams – Statomų sumų rinkimas kitoje valstybėje narėje įsteigto subjekto sąskaita – Baudžiamosios sankcijos – Sąjungos teisei prieštaraujanti nacionalinė nuostata – Teisės atėmimas – Perėjimas prie sistemos, kurioje numatytas ribotas koncesijų privatiems subjektams skaičius – Skaidrumo ir nešališkumo principai – Direktyva 98/34/EB – 8 straipsnis – Techniniai reglamentai – Paslaugų taisyklės – Pareiga pranešti“
Santrauka – 2016 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Laisvė teikti paslaugas – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Azartiniai lošimai – Statomų sumų rinkimas, vykdomas valstybėje narėje įsteigtos bendrovės per kitoje valstybėje narėje įsteigto subjekto tarpininką – Įtraukimas
(SESV 56 straipsnis)
2. Europos Sąjungos teisė – Viršenybė – Prieštaraujanti nacionalinė teisė – Savaiminis egzistuojančių teisės normų netaikymas
(Prie ESS ir SESV pridėta Deklaracija Nr. 17)
3. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos numatyta išimtinė tvarka organizuoti šiuos lošimus vienam subjektui, kuriam taikoma valstybės kontrolė – Neleistinumas – Atsisakymas atitinkamai nacionalinei administracijai nustatyti pereinamąjį laikotarpį laikinai nenagrinėti prašymų išduoti leidimą šioje srityje – Azartinių lošimų organizavimo leidimų išdavimo sąlygos pateikus tokius prašymus – Pagrindinių sutarčių normų, vienodo požiūrio ir skaidrumo principų paisymas
(SESV 56 straipsnis)
4. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama be leidimo tarpininkauti dėl sporto lažybų subjektui, kuris turi leidimą kitoje valstybėje narėje – Nacionalinių institucijų nenuosekliai taikoma leidimų suteikimo tvarka, kvestionuojama kai kurių nacionalinių teismų – Valstybės monopolio sporto lažybų srityje pasekmių tolesnis buvimas, nepaisant nacionalinių teismų konstatuoto šios sistemos neatitikties Sąjungos teisei – Neleistinumas
(SESV 56 straipsnis)
5. Valstybės narės – Įsipareigojimai
(ESS 4 straipsnio 3 dalis; prie ESS ir SESV pridėta Deklaracija Nr. 17)
6. Teisės aktų derinimas – Informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka – Direktyva 98/34 – Valstybių narių pareiga pranešti Komisijai apie visus techninių reglamentų projektus – Apimtis – Pareigos pažeidimas – Pasekmės
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 8 straipsnio 1 dalis)
7. Teisės aktų derinimas – Informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka – Direktyva 98/34 – Techninis reglamentas – Sąvoka – Nacionalinės nuostatos, numatančios įmonių steigimo ar paslaugų teikimo tvarką – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 1 straipsnio 11 punktas)
8. Teisės aktų derinimas – Informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka – Direktyva 98/34 – Valstybių narių pareiga pranešti Komisijai apie visus techninių reglamentų projektus – Apimtis – Nepranešimas apie nacionalines nuostatas, pagal kurias viename regione paliekamos galioti taisyklės, apie kurias jau buvo pranešta kaip apie įvairiems atitinkamos valstybės narės regionams bendras nuostatas – Pažeidimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 7 konstatuojamoji dalis ir 8 straipsnio 1 dalis)
9. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama be leidimo tarpininkauti dėl sporto lažybų subjektui, kuris turi leidimą kitoje valstybėje narėje – Leidimų suteikimo procedūros nesuderinamumas su vienodo požiūrio ir skaidrumo principais – Valstybės monopolio sporto lažybų srityje pasekmių tolesnis buvimas, nepaisant nacionalinių teismų konstatuoto šios sistemos neatitikties Sąjungos teisei – Neleistinumas
(SESV 56 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 43 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 52 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54, 55 punktus)
4. SESV 56 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybės narės teisėsaugos institucijoms skirti sankciją už privataus subjekto tarpininkavimą dėl sporto lažybų be leidimo kitam privačiam subjektui, kuris neturi leidimo organizuoti sporto lažybas šioje valstybėje narėje, bet turi licenciją kitoje valstybėje narėje, jeigu pareiga turėti leidimą organizuoti sporto lažybas arba tarpininkauti dėl jų priklauso valstybės monopolio sistemai, kurią nacionaliniai teismai pripažino prieštaraujančia Sąjungos teisei. Pagal SESV 56 straipsnį tokia sankcija draudžiama net ir tuomet, kai privatus subjektas teoriškai gali gauti leidimą organizuoti sporto lažybas arba tarpininkauti dėl jų, nes tokio leidimo suteikimo procedūros žinojimas nėra užtikrintas ir sporto lažybų valstybės monopolis, kurį nacionaliniai teismai pripažino prieštaraujančiu Sąjungos teisei, toliau egzistavo, nepaisant to, kad buvo taikyta tokia procedūra.
Tuomet, kai kompetentingos valstybės narės institucijos netaiko fiktyvios leidimų suteikimo procedūros vieningai ir vienodai ir kai nacionaliniai teismai nesutaria dėl tokios procedūros teisėtumo, negalima atmesti to, kad privatūs subjektai negali žinoti nei procedūros, kurios reikia laikytis norint prašyti leidimo organizuoti sporto lažybas ir tarpininkauti dėl jų, nei sąlygų, kuriomis šis leidimas jiems suteikiamas arba atsisakoma jį suteikti. Toks neapibrėžtumas neleidžia atitinkamiems subjektams žinoti iš SESV 56 straipsnio kylančių jų teisių ir pareigų apimties, todėl tokia tvarka turi būti laikoma prieštaraujančia teisinio saugumo principui. Todėl tokia fiktyvi procedūra negali būti laikoma pašalinančia nacionalinių teismų konstatuotą nacionalinės teisės nuostatų, nustatančių sporto lažybų organizavimo ir tarpininkavimo dėl jų valstybės monopolį, nesuderinamumą su Sąjungos teise.
(žr. 58, 59, 62 ir 65 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
5. Valstybė narė negali taikyti baudžiamosios sankcijos už tai, kad nebuvo laikytasi administracinių formalumų, kai pažeisdama Sąjungos teisę atitinkama valstybė narė neleido šio formalumo įvykdyti ar jo įvykdymą padarė neįmanomą. Toks draudimas, kuris kyla iš Sąjungos teisės viršenybės principo ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatyto lojalaus bendradarbiavimo principo, kalbant apie kompetenciją, taikomas visoms atitinkamos valstybės narės institucijoms, įskaitant teisėsaugos institucijas.
(žr. 63, 64 punktus)
6. Direktyvos 98/34, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti nesilaikymas yra procedūros pažeidimas priimant atitinkamus techninius reglamentus, lemiantis šių techninių reglamentų netaikymą, vadinasi, jais negali būti remiamasi prieš privačius asmenis. Nors pagal šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalį reikalaujama pateikti Komisijai visą įstatymo, kuriame yra techninių reglamentų, projektą, nesilaikant šios pareigos netaikomos ne visos tokio įstatymo nuostatos, o tik jame esantys techniniai reglamentai.
(žr. 67, 68 punktus)
7. Nacionalinės nuostatos, nustatančios tik įmonių steigimo arba paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, nuostatos, kurios komercinės veiklos vykdymą susieja su išankstiniu leidimu, nėra techniniai reglamentai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 98/34, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 1 straipsnio 11 punktą.
(žr. 76 punktą)
8. Direktyvos 98/34, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad regioninio teisės akto, pagal kurį atitinkamame regione išlaikomos baigusio galioti įvairiems valstybės narės regionams bendro teisės akto nuostatos, projektui taikoma 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pranešimo pareiga, jeigu šiame projekte yra techninių reglamentų, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos 1 straipsnį, todėl, neįvykdžius šios pareigos, šiais techniniais reglamentais negalima remtis baudžiamojoje byloje prieš privatų asmenį. Tokia pareiga neginčijama dėl to, kad apie šio bendro teisės akto projektą anksčiau buvo pranešta Komisijai pagal minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalį ir aiškiai numatyta pratęsimo galimybė, kuria vis dėlto nebuvo pasinaudota.
Ypač atsižvelgiant į antrąjį tikslą, kurio siekiama Direktyva 98/34 ir kuris nurodytas 7 konstatuojamojoje dalyje, svarbu, kad vienos valstybės narės ūkio subjektai būtų informuoti apie kitos valstybės narės priimtus techninių reglamentų projektus ir jų taikymo sritį laiko ir teritoriškai atžvilgiu tam, kad jie galėtų žinoti galimų jiems taikyti pareigų apimtį ir sureaguoti į šiuos tekstus, taip pat prireikus prieš šių teisės aktų priėmimą per tinkamą laikotarpį priderinti savo gaminius arba paslaugas. Šiomis aplinkybėmis, net jeigu nacionalinių taisyklių turinys yra identiškas taisyklėms, apie kurias anksčiau pranešta Komisijai, kadangi skiriasi jų taikymo sritis laiko ir teritoriškai atžvilgiu, įgyvendinant pagal Direktyvą 98/34 siekiamus tikslus reikalaujama, kad apie teisės akto projektą būtų pranešta Komisijai pagal šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.
(žr. 81–84 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
9. SESV 56 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybei narei skirti sankciją už jos teritorijoje vykdomą tarpininkavimą dėl sporto lažybų be leidimo privačiam subjektui, kuris turi licenciją organizuoti sporto lažybas kitoje valstybėje narėje:
– jeigu išduodant leidimą organizuoti sporto lažybas taikoma pareiga šiam subjektui gauti koncesiją pagal koncesijų suteikimo procedūrą, kai nacionalinis teismas konstatuoja, kad per šią procedūrą nesilaikoma vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų bei iš jų kylančios skaidrumo pareigos, ir
– jeigu, nepaisant to, kad įsigaliojo nacionalinė nuostata, pagal kurią galima suteikti koncesijas privatiems subjektams, nuostatos, nustatančios sporto lažybų organizavimo ir tarpininkavimo dėl jų valstybės monopolio sistemą, kurias nacionaliniai teismai pripažino prieštaraujančiomis Sąjungos teisei, faktiškai buvo toliau taikomos.
Valdžios institucijos, sudarančios paslaugų koncesijos sutartis, apskritai privalo paisyti pagrindinių Sutarties normų, visų pirma SESV 56 straipsnio, ir, konkrečiai kalbant, vienodo požiūrio bei nediskriminavimo dėl pilietybės principų, taip pat iš jų kylančios skaidrumo pareigos.
(žr. 86, 95 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)