EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2013 m. gegužės 8 d.

Byla F‑87/12

Geoffroy Alsteens

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Sutarties pratęsimas – Panaikinimas iš dalies – Pakeitimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo G. Alsteens iš esmės prašo panaikinti „2011 m. lapkričio 18 d. [Europos] Komisijos sprendimą tiek, kiek juo [jo] laikinojo tarnautojo sutartis pratęsiama <...> tik iki 2012 m. kovo 31 d.“

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Nurodyti G. Alsteens padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jo Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškinys – Laikinieji tarnautojai – Pagrindai – Ieškinys dėl sprendimo pratęsti terminuotą sutartį – Pagrindas, susijęs su implicitiniu atsisakymu pakeisti sutartį į neterminuotą – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 46 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškinys – Dalykas – Panaikinimas iš dalies – Laikinojo tarnautojo sutartis – Nuostatos, susijusios su įdarbinimo trukme, neatsiejamas pobūdis – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Laikinajam tarnautojui leidžiama, laikantis terminų ir pasibaigus išankstinei administracinių skundų procedūrai, prašyti panaikinti jo sutartį Sąjungos teisme, jeigu jis mano, kad jo sutartis buvo klaidingai kvalifikuota. Iš tikrųjų, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies, taikomos laikiniesiems tarnautojams pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 46 straipsnį, viešosios tarnybos bylos yra bylos dėl teisėtumo. Todėl teismas, konstatavęs skundžiamo sprendimo neteisėtumą, turi jį panaikinti.

Tai galioja ir sprendimui pratęsti terminuotą sutartį, kuriuo atitinkama institucija nepasiūlė suinteresuotajam asmeniui sudaryti neterminuotą sutartį arba bent jau sutartį ilgesniam laikotarpiui, o minėtas asmuo, remdamasis, be kita ko, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsniu, tvirtina, kad su juo galėjo būti sudaryta palankesnė sutartis.

(žr. 10–12 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. liepos 9 d. Sprendimo Castagnoli prieš Komisiją, 329/85, 10–12 punktai; 1988 m. kovo 23 d. Nutarties Giubilini prieš Komisiją, 289/87, 8–12 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. liepos 6 d. Nutarties Dubigh ir Zaur-Gora prieš Komisiją, T‑375/00, 24 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Davids prieš Komisiją, F‑105/11, 56 punktas.

2.      Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo kitų akto dalių. Šis reikalavimas netenkinamas, jei aktą panaikinus iš dalies būtų pakeista jo esmė.

Šiuo atžvilgiu laikinojo tarnautojo sutarties trukmė yra nuo sutarties neatsiejamas elementas, nes jis lemia sutarties kvalifikavimą ir nustato laikotarpį, per kurį susitariančiosios šalys yra susijusios abipusiais įsipareigojimais. Todėl dėl institucijos sprendimo dalies, susijusios su laikinojo tarnautojo įdarbinimo laikotarpiu, panaikinimo keistųsi sutarties kvalifikavimas, todėl ir pati tokio sprendimo esmė. Iš tikrųjų tokiais reikalavimais panaikinti siekiama pakeisti minėtą sprendimą, todėl jie yra akivaizdžiai nepriimtini.

(žr. 14–16 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, 38 punktas; 1998 m. kovo 31 d. Sprendimo Prancūzija ir kt. prieš Komisiją, C‑68/94 ir C‑30/95, 256–258 punktai; 2005 m. gegužės 24 d. Sprendimo Prancūzija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑244/03, 12–14 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. kovo 10 d. Sprendimo SIV ir kt. prieš Komisiją, T‑68/89, T‑77/89 ir T‑78/89, 320 punktas.