TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2008 m. gegužės 23 d.

Byla F‑79/07

Kurt-Wolfgang Braun-Neumann

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Našlio pensija – 50 % dydžio pensijos mokėjimas dėl antrojo gyvo sutuoktinio buvimo – Nepriimtinumas – Pavėluotas skundo pateikimas – Nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga – Nagrinėjimas ex officio – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento taikymas laiko atžvilgiu“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo K.‑W. Braun-Neumann prašo priteisti iš Parlamento atgaline data nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. kitą pusę našlio pensijos, į kurią jis įgijo teisę mirus žmonai G. Mandt (mergautinė pavardė Neumann) ir kurią sudarytų 1 670,84 EUR kas mėnesį mokama pensija kartu su palūkanomis, apskaičiuotomis taikant Europos centrinio banko (ECB) naudojantis ribinio skolinimosi galimybe taikomą palūkanų normą, padidintą 3 %.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinių priimtinumas – Vertinimas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo momentu galiojusias nuostatas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Formos reikalavimai – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Tarnautojų teismas gali, išklausęs šalis, nuspręsti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą, ir nutartimi atmesti ieškinį ir netęsti proceso, yra procesinė norma, kuri taikoma nuo jos įsigaliojimo visoms Tarnautojų teismo nagrinėjamoms byloms, taip nėra normų, kuriose nustatytas draudimas viešosios tvarkos požiūriu tęsti bylos nagrinėjimą ir kurios, kiek jose apibrėžiamas ieškinio priimtinumas, gali būti tik ieškinio pareiškimo dieną taikytinos normos, atveju.

(žr. 33 punktą)

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatyti skundo ir ieškinio pareiškimo terminai, kurie atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą, yra privalomojo pobūdžio ir negali būti palikti šalių bei teismo, kuris netgi savo iniciatyva turi patikrinti, ar buvo jų laikomasi, diskrecijai. Dėl to, kad institucija pavėluotai priėmė sprendimą iš esmės dėl pateikto skundo, negalima nukrypti nuo šių imperatyvių terminų ir netaikyti Tarnautojų teismui pareigos patikrinti, netgi savo iniciatyva, ar buvo jų laikomasi.

(žr. 37 ir 49 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1971 m. liepos 7 d. Sprendimo Müllers prieš ESK, 79/70, Rink. p. 689, 18 punktas; 1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Moussis prieš Komisiją, 227/83, Rink. p. 3133, 13 punktas; 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Cladakis prieš Komisiją, 276/85, Rink. p. 495, 11 punktas; 2000 m. birželio 29 d. Sprendimo Politi prieš Europos mokymo fondą, C‑154/99 P, Rink. p. I‑5019, 15 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. liepos 11 d. Sprendimo Von Hoessle prieš Audito Rūmus, T‑19/90, Rink. p. II‑615, 23 punktas; 1991 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Lacroix prieš Komisiją, T‑54/90, Rink. p. II‑749, 25 punktas; 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 41 punktas; 2001 m. sausio 17 d. Sprendimo Kraus prieš Komisiją, T‑14/99, Rink. VT p. I‑A‑7 ir II‑39, 20 punktas.

2007 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Veramme prieš Komisiją, F‑64/05, neskelbiamo Rinkinyje, 20 ir 21 punktai.

3.      Asmens nenaudai priimtas aktas yra tas, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iškart daryti poveikį ieškovo interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį. Aplinkybė, kad toks aktas yra neformalus, nepanaikina jo, kaip asmens nenaudai priimto akto, pobūdžio, nes šiuo atžvilgiu netaikomas joks formos reikalavimas, ir šis aktas gali būti netgi žodinis.

(žr. 39 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. birželio 30 d. Sprendimo Devillez ir kt. prieš Parlamentą, T‑46/90, Rink. p. II‑699, 14 punktas; 2002 m. balandžio 16 d. Sprendimo Fronia prieš Komisiją, T‑51/01, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑187, 31 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199, 33 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Lofaro prieš Komisiją, F‑27/06 ir F‑75/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme, byla T‑293/07 P, 57 punktas.

4.      Net jei pageidaujama, kad asmens nenaudai priimtame akte būtų paminėtos teisių gynimo priemonės bei terminai, kurių tokiu atveju reikia laikytis, tai nereiškia, kad to nepadarius, nesant to reikalaujančių teisės normų, ieškinys dėl šio akto negali būti laikomas nepriimtinu, remiantis tuo, kad išankstinis administracinis skundas buvo pateiktas pavėluotai.

(žr. 48 ir 50 punktus)