GENERALINIO ADVOKATO YVES BOT

IŠVADA,

pateikta 2008 m. spalio 14 d.¹(1)

Byla C‑42/07

Liga Portuguesa de Futebol Profissional (CA/LPFP)

Baw International Ltd

prieš

Departamento de Jogos da Santa Casa da Misericórdia de Lisboa

(Tribunal de Pequena Instância Criminal do Porto (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Valstybės narės teisės aktai, vieninteliam subjektui suteikiantys išimtinę teisę vykdyti lažybas internete – Techninis reglamentas direktyvos 98/34/EB prasme – Laisvės teikti paslaugas apribojimas – Privalomas bendrojo intereso pagrindas – Vartotojų ir viešosios tvarkos apsauga – Nacionalinio teisės akto atitiktis siekiamiems tikslams – Proporcingumas“

Turinys

I –   Įvadas

A –   Bendras bylos pristatymas

B –   Azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų

1.     Didelė lošimų įvairovė

2.     Didelė ekonominė svarba

3.     Didelių pavojų kelianti veikla

4.     Valstybėse narėse griežtai reglamentuota veikla

5.     Naujų komunikacijos priemonių poveikis

II – Teisinis pagrindas

A –   Bendrijos teisė

1.     Antrinė teisė

a)     Norminio teisės akto, konkrečiai reglamentuojančio azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, nebuvimas

b)     Direktyva 98/34

2.     Pirminė teisė ir jos aiškinimas

a)     Sutartis

b)     Teisingumo Teismo praktika

B –   Nacionalinės teisės aktai

1.     Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija

2.     Portugalijos vyriausybės pateikta papildoma informacija

a)     Žaidimų rūšys

i)     Kazino lošimai

ii)   Loterijos, Tombola ir reklaminiai konkursai

iii) Bingo lošimai ir lažybos

b)     Santa Casa reglamentavimas

III – Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

IV – Analizė

A –   Dėl prejudicinio klausimo priimtinumo

B –   Dėl esmės

1.     Direktyvos 98/34 taikymas

a)     Teisingumo Teismo teisė aiškinti Direktyvą 98/34, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šia direktyva nesirėmė

b)     Ginčijamas teisės aktas patenka į Direktyvos 98/34 taikymo sritį

c)     Nepranešimo apie ginčijamą teisės aktą pasekmės

d)     Teisingumo Teismo sprendimo įtaka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui

2.     Nagrinėjamo nacionalinės teisės akto suderinamumas su judėjimo laisvėmis

a)     Judėjimo laisvės taikymas

b)     Apribojimo buvimas

c)     Apribojimo pateisinimas

i)     Šalių argumentai

ii)   Mano vertinimas

–       Valstybių narių kompetencijos azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje ribojimo apimtis

–       Vartotojų ir viešosios tvarkos apsauga gali pateisinti laisvę teikti lažybų internetu paslaugas ribojančias priemones

–       Nagrinėjamo teisės akto tinkamumas pasiekti jame nustatytus tikslus

–       Nagrinėjamo teisės akto proporcingumas

–       Taikymas nediskriminuojant

V –   Išvada

I –    Įvadas

A –    Bendras bylos pristatymas

1.        Valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, atitikties Bendrijos teisei problemai jau skirta sąlygiškai gausi teismų praktika. Tačiau ši problema valstybių narių teismams ir toliau kelia daug klausimų, kaip tai rodo šiuo metu Teisingumo Teismui pateiktų bylų skaičius(2).

2.        Šioje byloje nagrinėjamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas, ar nacionalinės teisės aktas, vieninteliam subjektui suteikiantis išimtinę teisę siūlyti lažybas internete, suderinamas su Bendrijos teise.

3.        Ši byla susijusi su Portugalijos teisės aktu, Departamento de Jogos da Santa Casa da Misericórdia de Lisboa(3), daugelį šimtmečių egzistuojančiam ne pelno siekiančiam subjektui, kuriam pavesta finansuoti su viešuoju interesu susijusias reikmes, suteikiančiu išimtinę teisę organizuoti ir vykdyti loterijas ir lažybas visoje šalies teritorijoje. Šios išimtinės teisės taikymas išplėstas ir visoms elektroninėms komunikacijos priemonėms, įskaitant internetą. Taip pat šiame teisės akte numatytos administracinės baudos asmenims, kurie tokius lošimus organizuoja pažeisdami minėtą išimtinę teisę ir kurie reklamuoja šiuos lošimus.

4.        Baw International Ltd(4), Gibraltare įsteigta lošimų on‑line įmonė, ir Liga Portuguesa de Futebol Profissional(5), nubaustos skiriant baudas už tai, kad elektroniniu būdu siūlė lažybas ir jas reklamavo.

5.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuriame Bwin ir Liga ginčijo šias baudas, kilo klausimas dėl nacionalinės teisės akto suderinamumo su Bendrijos teise, nes šis aktas numato tokią su lažybomis internete susijusią išimties tvarką.

6.        Visų pirma šioje išvadoje tvirtinsiu, kad valstybės narės teisės aktas, vieninteliam subjektui suteikiantis išimtinę teisę siūlyti lažybas internete ir šią išimtinę teisę pažeidusiems asmenims nustatantis baudas, yra techninis reglamentas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB prasme(6). Iš to darysiu išvadą, kad jei apie teisės aktą nebuvo teisėtai pranešta Europos Bendrijų Komisijai, jis negali būti taikomas tokiems privatiems ūkio subjektams, kaip antai Liga ir Bwin.

7.        Antra, teigsiu, kad minėtas teisės aktas yra laisvės teikti paslaugas apribojimas. Nagrinėsiu, kiek toks teisės aktas gali būti pateisinamas.

8.        Pirmiausia aprašysiu, kiek, mano nuomone, Bendrijos teisė turėtų riboti valstybių narių kompetenciją azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje. Teigsiu, jog valstybėms narėms turi būti suteikta didelė diskrecija nustatyti, kokių priemonių reikia imtis, kad vartotojai bei viešoji tvarka būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimo lošimais, įskaitant ir tokiam poveikiui būtinos pasiūlos nustatymą. Iš to padarysiu išvadą, jog Bendrijos teisė turi drausti tik situacijas, kai ribojančios priemonės akivaizdžiai nukrypsta nuo jų tikslo.

9.        Pažymėsiu, jog EB 49 straipsnis nedraudžia tokio teisės akto, jei jis atitinka tokias sąlygas, kurių buvimą turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas: minėtas teisės aktas pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais, jis atitinka juo siekiamus tikslus, neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti ir taikomas nediskriminuojant. Pateiksiu tokias su šiomis sąlygomis susijusias pastabas.

10.      Visų pirma, atsižvelgiant į azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų internete keliamą riziką valstybė narė teisėtai gali apriboti teisę vykdyti šiuos lošimus, siekdama apsaugoti vartotojus bei viešąją tvarką.

11.      Antra, išimtinės teisės vykdyti tokius lošimus suteikimas vieninteliam subjektui yra tinkama priemonė šiems tikslams pasiekti, jeigu, pirma, valstybė narė turi priemonių veiksmingai valdyti ir kontroliuoti tokius azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, pasitelkdama šią teisę turintį subjektą, ir, antra, jei valstybė narė akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos įgyvendindama šį teisės aktą.

12.      Trečia, išimtinės teisės suteikimas vieninteliam subjektui, kurį kontroliuoja valstybė ir kuris nesiekia pelno, yra proporcinga priemonė.

13.      Ketvirta, nagrinėjamas teisės aktas, suteikiantis išimtinę teisę vieninteliam subjektui vykdyti loterijas ir lažybas internete, savaime nėra diskriminuojantis.

14.      Man atrodo, kad prieš nurodant šios bylos teisines ir faktines aplinkybes, paskui jas analizuojant, būtina trumpai paaiškinti, ką Europos Sąjungoje reiškia azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų bei kokie šios veiklos tikslai.

B –    Azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų

15.      Trumpai aptarsiu tokius penkis klausimus. Šiais laikais yra labai įvairių azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų. Jie turi labai didelę ekonominę reikšmę, tačiau kelia didelę grėsmę visuomenei. Valstybėse narėse jie griežtai ir nevienodai reglamentuojami. Galiausiai elektroninės komunikacijos priemonės, visų pirma internetas, yra svarbus šių lošimų plėtojimosi veiksnys.

1.      Didelė lošimų įvairovė

16.      Lošimai, kurių rezultatas priklauso nuo atsitiktinumo ir kuriuose lošėjai „stato“ vertybes ar pinigus, yra labai seni ir būdingi daugeliui visuomenių. Istorikai juos kildina iš Tolimųjų Rytų ir Egipto trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų(7). Jie buvo labai populiarūs antikinėje Graikijoje ir Romoje(8).

17.      Bėgant laikui atsirado labai daug įvairių azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų. Iš esmės juos galima suskirstyti į keturias stambias kategorijas.

18.      Pirmąją kategoriją sudaro loterija, kuriai priskiriami bingo, kurių principai tie patys. Tai tikrieji lošimai, kuriuose lemia atsitiktinumas, juose žinios ir strategija neturi jokios reikšmės. Žaidimo rezultatas nustatomas atsitiktinai ištraukus laimingus numerius, jų rezultatas sužinomas tuoj pat arba vėliau.

19.      Loterijos ir bingo gali būti organizuojami skirtingu mastu – nuo vietos asociacijų organizuojamų metinių loterijų ir bingo, kuriuose laimėjimai mažos vertės, iki nacionalinių ar regioninių loterijų, kuriose lošimai organizuojami visoje valstybės narės teritorijoje ar federacinės valstybės regione ir kuriose siūlomi laimėjimai gali siekti keletą milijonų eurų. Jie gali būti organizuojami skirtingais būdais. Jų taip pat yra labai įvairių.

20.      2004 m. vasario mėnesį tam tikrų valstybių narių loterijos nusprendė sukurti bendrą loteriją, pavadintą EuroMillions(9).

21.      Taip pat per pastaruosius dvidešimt metų atsirado ir vadinamoji momentinė arba „nutrinama“ loterija, kurioje už kuklią kainą lošėjams siūlomi bilietai, kur rezultatas užrašytas po apsauginiu sluoksniu, kurį reikia nutrinti nagu ar moneta.

22.      Antra didelė azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų kategorija apima lažybas. Jos gali būti siejamos su varžybų rezultatu, įvyksiančiu įvykiu ar kokio dalyko buvimu.

23.      Tarp šių lažybų žinomiausios ir seniausios yra lažybos žirgų lenktynėse. Lošėjams siūloma lažintis dėl jojimo, kuriame dalyvauja iš anksto žinomi žirgai ir jojikai, rezultatų. Taigi lažybininkai gali lažintis pasikliaudami sėkme bei šių dalyvių savybių bei galimybių žinojimu. Po lažybų žirgų lenktynėse atsirado lažybos sporto varžybose.

24.      Laimėta suma priklauso arba nuo bendros lažybų sumos, arba nuo koeficiento, dėl kurio sutarta su bukmekeriu.

25.      Trečia kategorija – kazino. Kalbama apie visuomenei prieinamas įstaigas, kuriose leidžiami tam tikri lošimai. Ilgai laikyta, kad šios įstaigos skirtos turtingiems klientams, galintiems iš didelių sumų lošti sudėtingus ar tariamai sudėtingus lošimus su ritualais ir ceremonijomis.

26.      Ketvirta, reikia paminėti lošimų automatus. Jie buvo sukurti XIX a. pirmoje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur iš karto turėjo pasisekimą(10). Tai yra automatai su ertme, į kurią lošėjui siūloma įmesti monetą ar žetoną, ir kur rodomas atsitiktinis informacinėje sistemoje iš anksto užprogramuotas rezultatas. Taigi laimėjimo kombinaciją atitinkančio rezultato pasirodymo momentas ir dažnumas yra atsitiktinis.

2.      Didelė ekonominė svarba

27.      Pastaraisiais metais lošimai iš pinigų ir azartiniai lošimai sparčiai vystėsi. Dabar jie turi didelę ekonominę svarbą. Iš tikrųjų, pirma, šiuos lošimus organizuojantiems subjektams jie atneša labai didelių pajamų(11). Kita vertus, tam tikrose valstybėse narėse jie sukuria nemažai darbo vietų(12).

3.      Didelių pavojų kelianti veikla

28.      Vis dėlto azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų visuomenei kelia didelių pavojų, susijusių su lošėjais ir šiuos lošimus organizuojančiais ūkio subjektais.

29.      Pirma, šie lošimai gali pakenkti lošėjų ekonominei ir šeiminei padėčiai, netgi sveikatai.

30.      Dėl azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų pobūdžio juos laimi tik labai nedaug lošėjų, priešingu atveju jie būtų nuostolingi ir nebebūtų organizuojami. Taigi dažniausiai lošėjai pralaimi daugiau, negu laimi. Tačiau žaidimo jaudulys ir pažadėti laimėjimai, kartais labai dideli, gali lemti tai, kad lošėjai išleidžia lošimams daugiau nei pramogoms skirtą savo biudžeto dalį.

31.      Toks elgesys gali lemti, kad lošėjai nebegalės vykdyti savo socialinių ir šeiminių pareigų. Taip pat lošėjas gali tapti visiškai priklausomas nuo azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų, panašiai kaip nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio(13).

32.      Kita vertus, azartiniais lošimais ir lošimais iš pinigų dėl jų didelių sumų organizatorius gali manipuliuoti norėdamas, kad traukimo burtų keliu ar sporto varžybų rezultatas jam būtų kuo palankesnis. Be to, šiuo atžvilgiu lošėjas individualiai neturi jokios iš tikrųjų veiksmingos priemonės, kad patikrintų, jog sąlygos, kuriomis vyksta lošimas, atitinka tas, apie kurias skelbta.

33.      Galiausiai azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų gali būti neteisėtai įgytų pinigų „plovimo“ priemonė. Tokiais pinigais gali būti lošiama tikintis laimėti. Tokie pinigai gali netgi pavirsti pajamomis, jeigu lošimo savininkas taip pat nusikaltėlis.

4.      Valstybėse narėse griežtai reglamentuota veikla

34.      Istorijoje už azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų buvo dažnai teisiama remiantis moralės, religiniais ir su viešosios tvarkos apsauga susijusiais pagrindais(14). Vis dėlto į juos žiūrėta kaip į socialinę realybę.

35.      Politinės valdžios valia svyravo tarp visiško draudimo, griežto ribojimo, kad pajamos iš azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų būtų naudojamos išimtinai viešajam interesui finansuoti, ir skatinimo, siekiant naudos, gaunamos iš šio savanoriško mokesčio.

36.      Šiais laikais daugumoje valstybių narių azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų reglamentavimas yra ribojantis.

37.      Tam tikrose valstybėse narėse(15) azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų iš esmės draudžiami nustatant konkrečias leidžiančias nukrypti nuostatas. Taip pat daugelyje šių valstybių(16) azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų organizavimas, jeigu jis numatytas, siejamas su kompetentingos institucijos išduotos licencijos turėjimu. Be to, subjektų, kuriems gali būti leidžiama organizuoti konkretų lošimą, sąrašas dažniausiai yra išsamus.

38.      Taip pat tam tikrose valstybėse narėse išimtinė teisė organizuoti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų gali būti suteikiama valstybės institucijai ar privačiam ūkio subjektui(17).

39.      Taigi valstybėse narėse galiojantis reglamentavimas labai skiriasi. Skiriasi organizavimo tvarka, esminio draudimo išimtys, jei jos nustatytos, taip pat sąvoka „azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų“ bei nacionalinės teisės aktų taikymo sritis. Taigi tas pats lošimas vienoje valstybėje narėje gali būti leidžiamas, o kitoje – uždraustas ar kitaip vertinamas(18).

40.      Galiausiai įvairiose valstybėse narėse azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų labai skirtingai apmokestinami, nes tam tikrose valstybėse iš šių lošimų organizavimo gautos pajamos (skirtinga jų santykinė dalis) turi būti skiriamos bendrojo intereso reikmėms. Taip pat labai skirtingi lošėjams skiriami laimėjimai.

5.      Naujų komunikacijos priemonių poveikis

41.      Vos prieš dvidešimt metų azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų buvo prieinami tik konkrečiose vietose, pavyzdžiui, daugelyje lažybų ir bilietų pardavimo punktų, žirgų lenktynių ir kazino centruose. Taigi norėdamas dalyvauti azartiniuose lošimuose ir lošimuose iš pinigų lošėjas turėjo fiziškai ten nuvykti. Be to, toks dalyvavimas buvo įmanomas tik vietų, kuriose galima lošti, darbo metu.

42.      XX a. paskutiniame dešimtmetyje atsiradusios elektroninės komunikacijos priemonės, kaip antai – mobilieji telefonai, interaktyvioji televizija ir ypač internetas, iš esmės pakeitė šią situaciją. Dėl šių naujų komunikacijos priemonių lošėjas gali lošti neišeidamas iš namų ir bet kuriuo metu.

43.      Taigi sąlygos azartiniams lošimams ir lošimams iš pinigų kur kas pagerėjo. Galimybei lošti palankesnes sąlygas sudaro ir tokie veiksniai. Pirma, nuolat daugėja asmenų, galinčių naudoti šias elektronines komunikacijos priemones(19). Antra, jas vis lengviau naudoti ir jų veikimas integruotas(20). Galiausiai minėtomis komunikacijos priemonėmis nesunkiai galima atlikti finansines operacijas.

44.      Be to, elektroninės komunikacijos priemonės, visų pirma internetas, vienoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims suteikia materialią galimybę dalyvauti on-line lošimuose, kuriuos siūlo ne tik šioje valstybėje įsteigti subjektai, bet ir kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse įsteigti subjektai.

45.      Šios naujos komunikacijos priemonės sudarė galimybes augti lošimų pasiūlai ir šie lošimai labai išpopuliarėjo(21).

II – Teisinis pagrindas

A –    Bendrijos teisė

1.      Antrinė teisė

a)      Norminio teisės akto, konkrečiai reglamentuojančio azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, nebuvimas

46.      Sąjungoje iki šiol nėra jokio azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų reglamentuojančio ar šią sritį suderinančio specialaus norminio teisės akto.

47.      Tokie lošimai aiškiai nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB(22), kurios 1 straipsnio 5 dalies d punkto paskutinėje įtraukoje nustatyta, kad ji netaikoma „lošimų veiklai, susijusiai su piniginės sumos statymu žaidžiant atsitiktinumo principu grindžiamus žaidimus, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius“.

48.      Taip pat azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB(23), kurios dvidešimt penktoje konstatuojamoje dalyje numatyta, jog „ši direktyva neturėtų būti taikoma azartiniams lošimams, įskaitant loterijas ir lažybas, atsižvelgiant į šios veiklos specifinį pobūdį, dėl kurio būtina, kad valstybės narės įgyvendintų su viešąja tvarka ir vartotojų apsauga susijusią politiką“, taikymo sritį.

49.      Vis dėlto nacionalinės teisės aktui, kuris valstybėje narėje draudžia paslaugas internetu teikiančioms įmonėms siūlyti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, gali būti taikoma Direktyva 98/34.

b)      Direktyva 98/34

50.      Direktyva 98/34 siekiama pašalinti ar sumažinti laisvo prekių judėjimo kliūtis, kurios gali atsirasti valstybėms narėms priėmus tam tikrus techninius reglamentus, skatinant valstybių veiksmų skaidrumą Komisijos, Europos standartizacijos institucijų ir kitų valstybių narių atžvilgiu.

51.      Direktyva 98/48 minėtos direktyvos taikymo sritį išplėtė ir ji taikoma visoms informacinės visuomenės paslaugoms, t. y. pagal Direktyvos 98/48 1 straipsnio 2 dalį už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiamoms paslaugoms.

52.      Direktyvos 98/34 1 straipsnio 11 punkte sąvoka „techninis reglamentas“ apibrėžta taip:

„<...> techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ir de facto, parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 10 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti, arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą.

<…>“

53.      Taigi Direktyvoje 98/34 numatyta sistema, pagal kurią valstybė narė Komisijai turi pranešti apie techninių reglamentų projektus, kad ši bei kitos valstybės narės galėtų jai pareikšti savo nuomonę ir pasiūlyti prekybą mažiau ribojančią standartizaciją. Taip pat ši sistema Komisijai suteikia laikotarpį, būtiną teisiškai įpareigojančiam suderinimo aktui pasiūlyti.

54.      Direktyvos 98/34 8 straipsnyje numatyta:

„1.   <…> valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.

<…>

Komisija nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms apie projektą ir visus jai atsiųstus dokumentus; ji taip pat gali šį projektą perduoti 5 straipsnyje nurodytam komitetui, kad sužinotų jo nuomonę, ir, jei reikia, atsakingo už šią sritį komiteto nuomonę.

<…>

2.     Komisija ir valstybės narės gali pateikti pastabas techninio reglamento projektą atsiuntusiai valstybei narei; ši valstybė narė kiek galima atsižvelgia į tokias pastabas toliau rengdama techninį reglamentą.

3.     Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai galutinę techninio reglamento redakciją.

<…>“

55.      Direktyvos 98/34 9 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

2.     Valstybės narės nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą:

<...>

–        nepažeisdamos 4 ir 5 dalių nuostatų, keturiems mėnesiams atideda kiekvieno paslaugų taisyklių projekto priėmimą, jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo steigimo laisvei vidaus rinkoje.

<...>

4.     Valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 8 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo šios datos paskelbia, jog ji nustatė, kad dėl techninio reglamento projekto objekto yra pateiktas siūlymas Tarybai priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą [EB] 189 straipsnyje nustatyta tvarka.

<...>“

2.      Pirminė teisė ir jos aiškinimas

56.      Valstybių narių teisės aktai azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje negali pakenkti šių valstybių įsipareigojimams pagal Sutartį ir visų pirma judėjimo laisvėms.

a)      Sutartis

57.      EB 49 straipsnio pirmąja pastraipa Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektas yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

58.      Pagal EB 55 ir 48 straipsnius EB 49 straipsnis taikomas paslaugoms, kurias teikia bendrovė arba firma, įkurta pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje turinti savo registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą.

b)      Teisingumo Teismo praktika

59.      Valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, suderinamumo su pagrindinėmis judėjimo laisvėmis klausimu suformuota santykinai gausi teismų praktika, kurios gairės gali būti pateikiamos taip.

60.      Azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų yra ekonominė veikla EB 2 straipsnio prasme(24). Iš tikrųjų jų esmė – už mokestį teikti konkrečią paslaugą, t. y. lūkestį laimėti pinigų.

61.      Tai – paslaugų teikimo veikla, kuri patenka į EB 43 ir 49 straipsnių, susijusių su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, taikymo sritį. Todėl teisės aktai, draudžiantys ar apribojantys teisę organizuoti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų valstybėje narėje, gali būti šių judėjimo laisvių apribojimas(25).

62.      Vis dėlto pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką šie lošimai yra ypatinga ekonominė veikla, o taip yra dėl tokių priežasčių. Pirmiausia, visose valstybėse narėse dorovės, religijos ir kultūriniais sumetimais paprastai leidžiama apriboti ar net uždrausti lošimus ir taip išvengti, kad jie būtų individualių pajamų šaltinis. Paskui, atsižvelgiant į iš loterijų galimų gauti sumų dydį, azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų kelia didelę nusikaltimų ir sukčiavimo riziką. Be to, jie skatina išlaidauti, o tai gali turėti žalingų individualių ir socialinių pasekmių. Galiausiai, nors šis motyvas savaime negali būti laikomas objektyviu pateisinimu, pažymėtina, kad azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų didele dalimi gali prisidėti prie labdaringos ar viešojo intereso veiklos, pavyzdžiui, socialinių ar labdaringų darbų, sporto ar kultūros finansavimo(26).

63.      Stambiu mastu organizuojamos loterijos(27), lošimo automatai(28), lažybos sporto varžybose(29) ir kazino lošimai(30), atsižvelgiant į iš jų galimų gauti sumų dydį, laikyti keliančiais didelę nusikaltimų ir sukčiavimo riziką bei grėsmę vartotojams, nes jie skatina išlaidauti(31).

64.      Valstybės narės gali teisėtai numatyti lošimų, kuriems būdingi šie požymiai, organizavimo apribojimus dėl motyvų, susijusių su vartotojų apsauga (asmenų potraukio lošti apribojimas, su lošimu susijusio piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija) ir viešosios tvarkos apsauga (lošimų iš pinigų keliamos nusikaltimų ir sukčiavimo rizikos prevencija). Šie motyvai yra privalomi bendrojo intereso pagrindai, galintys pateisinti judėjimo laisvių apribojimus(32).

65.      Atvirkščiai, pajamų iš lošimų paskirtis, t. y. socialinės veiklos finansavimas, pati savaime nėra pateisinimas. Tokį vertinimą Teisingumo Teismas grindžia principu, pagal kurį pajamų iš mokesčių sumažinimas ar sumažėjimas neminimas tarp EB 46 straipsnyje nurodytų pagrindų ir nėra privalomas bendrojo intereso pagrindas(33). Tokia pajamų iš lošimų paskirtis gali būti tik papildoma teigiama apribojimo pasekmė(34).

66.      Vartotojų apsaugos ir viešosios tvarkos būtino lygio nustatymas, kiek tai susiję su azartiniais lošimais ir lošimais iš pinigų, yra valstybių narių kompetencija.

67.      Teisingumo Teismo nuomone, nacionalinės valdžios institucijoms turi būti suteikta pakankama diskrecija nustatyti lošėjų apsaugos reikalavimus ir apskritai atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės socialinius-kultūrinius ypatumus nustatyti viešosios tvarkos reikalavimus, kiek tai susiję tiek su lošimų organizavimo tvarka ir statymų dydžiais, tiek ir su juose gautų pajamų paskirtimi(35). Todėl valstybės narės gali nekliudomos nustatyti savo politikos azartinių lošimų srityje tikslus ir, jei reikia, tiksliai apibrėžti siektiną apsaugos lygį(36).

68.      Vis dėlto tam, kad judėjimo laisvę ribojanti nacionalinė priemonė būtų pateisinama, ji turi būti taikoma nediskriminuojant, tinkama ja siekiamam tikslui pasiekti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti(37).

69.      Tikrindamas šių sąlygų laikymąsi Teisingumo Teismas ne kartą nurodė, kad nagrinėjamuose teisės aktuose numatytus apribojimus pagrindžiantys motyvai turi būti nagrinėjami bendrai(38).

70.      Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokie apribojimai pateisinami.

71.      Valstybė narė turi teisę visiškai uždrausti azartinius lošimus savo teritorijoje(39). Anot Teisingumo Teismo, nacionalinės valdžios institucijos turi vertinti, ar atsižvelgiant į siekiamą tikslą būtina visiškai, ar iš dalies uždrausti tokio pobūdžio veiklą, ar ją tik apriboti ir šiuo tikslu numatyti daugiau ar mažiau griežtą kontrolės tvarką(40).

72.      Taip pat valstybė narė vieninteliam subjektui arba ribotam ūkio subjektų skaičiui gali suteikti išimtinę teisę organizuoti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų(41).

73.      Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog valstybė narė suteikia leidimą organizuoti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų subjektui, turinčiam išimtinę teisę, ar apibrėžtam skaičiui ūkio subjektų, yra suderinama su vartotojų apsaugos nuo skatinimo pernelyg išlaidauti ir viešosios tvarkos apsaugos tikslais. Teisingumo Teismo nuomone, išimtiniais atvejais išduodamo riboto azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų veiklos leidimo privalumas, jog lošimai ir jų organizavimas tampa lengviau kontroliuojami, užkertamas kelias sukčiavimui ir nusikaltimams ir iš šių lošimų gautos pajamos naudojamos visuomenės poreikiams tenkinti, taip pat atitinka tokių tikslų siekį(42).

74.      Be to, vien aplinkybė, kad valstybė narė pasirinko kitokią apsaugos sistemą nei kita valstybė narė, neturi poveikio šioje srityje priimtų nuostatų būtinumo ir proporcingumo vertinimui. Šios nuostatos turi būti vertinamos tik atsižvelgiant į suinteresuotosios valstybės narės nacionalinių valdžios institucijų siekiamus tikslus ir jų siekiamą užtikrinti apsaugos lygį(43).

75.      Taip pat minėtame sprendime Läärä ir kt. Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, ar Suomijos įstatymu siekiamiems tikslams, kiek tai susiję su lošimo automatų naudojimu, labiau tinkama ne turinčiam licenciją viešosios teisės reglamentuojamam subjektui suteikti išimtinę teisę, o priimti teisės aktą, nustatantį suinteresuotiems subjektams būtinus reikalavimus.

76.      Teisingumo Teismas nurodė, kad šis klausimas priskirtinas valstybės narės diskrecijai, tačiau su sąlyga, kad pasirinkimas būtų proporcingas siekiamo tikslo atžvilgiu(44). Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši sąlyga tenkinama, nes išimtinę teisę naudoti lošimo automatus turintis subjektas yra viešosios teisės reglamentuojama asociacija, kurios veiklą kontroliuoja valstybė ir kuri valstybei turi sumokėti iš šių automatų naudojimo gautą grynąjį paskirstytiną pelną(45).

77.      Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors taip valstybės gautos sumos viešosioms reikmėms gali būti gaunamos ir kitu būdu, pavyzdžiui, apmokestinant tam tikrų ūkio subjektų, kuriems būtų leidžiama verstis tam tikra veikla pagal ne išimtinio pobūdžio teisės aktus, veiklą, turinčiam leidimą viešosios teisės reglamentuojamam subjektui nustatyta pareiga sumokėti iš veiklos gautą pelną yra tikrai veiksmingesnė priemonė, kuri, atsižvelgiant į nusikaltimų ir sukčiavimo riziką, užtikrina griežtą tokios veiklos, kuria siekiama pelno, atribojimą(46).

78.      Minėtuose sprendimuose Zenatti, Gambelli ir kt. bei Placanica ir kt. Teisingumo Teismas pateikė papildomų pastabų, susijusių su sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos, kad nacionalinis teisės aktas būtų pateisinamas, kalbėdamas apie Italijos teisės aktą, suteikiantį išimtinę teisę organizuoti lažybas ribotam skaičiui subjektų, atitinkančių tam tikrus kriterijus.

79.      Minėtame sprendime Zenatti Teisingumo Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu Italijos teisės aktu siekiama išvengti, kad šie lošimai būtų individualių pajamų šaltinis, išvengti nusikaltimų ir sukčiavimo rizikos bei dėl polinkio išlaidauti atsirandančių žalingų individualių bei socialinių pasekmių ir leisti šiuos lošimus tiek, kiek jie gali būti socialiai naudingi geram sporto varžybų vystymuisi(47).

80.      Teisingumo Teismas nurodė, kad visų pirma toks teisės aktas gali būti pateisinamas, tik jeigu juo iš tikrųjų siekiama sumažinti galimybes lošti ir jei socialinių paslaugų finansavimas apmokestinant pajamas iš licencijuotų lošimų yra tik papildoma teigiama pasekmė, o ne nustatytos ribojimo politikos realus pateisinimas(48). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėjo patikrinti, ar minėtas teisės aktas, atsižvelgiant į jo konkrečią įgyvendinimo tvarką, iš tikrųjų atitinka tikslus, kurie jį gali pateisinti, ir ar juo nustatyti apribojimai nėra neproporcingi šių tikslų atžvilgiu(49).

81.      Minėtame sprendime Gambelli ir kt. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad lažybas reglamentuojantis Italijos teisės aktas buvo iš dalies pakeistas 2000 m. ir kad teisės aktą pakeičiančio akto parengiamieji darbai įrodė, jog Italijos Respublika vykdė tokią nacionalinę politiką, kuri labai skatino lošimus ir lažybas, siekdama gauti lėšų ir apsaugodama leidimus jau turinčius subjektus.

82.      Teisingumo Teismas nurodė, kad dėl šių priežasčių numatyti apribojimai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus ir išvengti sukčiavimo bei polinkio išlaidauti rizikos, susijusios su lošimais, pateisinami, tik jeigu jie tinkami minėtiems tikslams pasiekti ta prasme, kad šie apribojimai lažybų veiklą riboja nuosekliai ir sistemingai(50).

83.      Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jei valstybės narės valdžios institucijos vartotojus skatina dalyvauti loterijoje, azartiniuose lošimuose ir lošimuose iš pinigų, kad valstybės iždas iš to gautų finansinės naudos, šios valstybės narės institucijos, siekdamos apriboti galimybes lošti, negali remtis viešąja tvarka, kad pateisintų tokias priemones, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje(51).

84.      Dėl tikslo, kuriuo siekiama išvengti, kad leidimus organizuoti lošimus turintys asmenys nedalyvautų nusikalstamoje veikloje ir nesukčiautų, Teisingumo Teismas nusprendė, jog konkursų paskelbimą reglamentuojantys Italijos teisės aktai tiek, kiek jie neleidžia kitų valstybių narių reglamentuojamose rinkose kotiruojamoms kapitalo bendrovėms įsigyti leidimus vykdyti sporto lažybas Italijoje, yra neproporcingi. Teisingumo Teismas nurodė, kad yra priemonių tokių bendrovių sąskaitoms ir veiklai kontroliuoti(52).

85.      Minėtame sprendime Placanica ir kt. Teisingumo Teismas vėl nagrinėjo Italijos įstatymą dėl lažybų sporto renginiuose po to, kai Corte suprema de cassazione (Italija) nusprendė, jog šis teisės aktas atitinka EB 43 ir 49 straipsnius. Corte suprema de cassazione nusprendė, kad minėto įstatymo realus tikslas – ne vartotojų apsauga ribojant polinkį lošti, o azartinių lošimų veiklos kontrolė, kad būtų galima išvengti šios veiklos vykdymo nusikalstamais tikslais.

86.      Teisingumo Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Italijos įstatyme numatyta leidimų sistema siekiama tik šio tikslo, „kontroliuojama ekspansinė politika“ azartinių lošimų sektoriuje iš tiesų gali būti suderinama su tikslu draudžiamą nelegalią lošimų ir lažybų veiklą vykdančius lošėjus paskatinti dalyvauti leidžiamoje ir reglamentuojamoje veikloje. Teisingumo Teismo nuomone, norint pasiekti šiuos tikslus leidimą vykdyti veiklą turintys ūkio subjektai turi būti patikima, tačiau kartu ir patraukli alternatyva draudžiamai veiklai, o tai savaime gali reikšti plačią lošimų gamos pasiūlą, reikšmingą reklamą ir naujų platinimo būdų naudojimą(53).

87.      Dėl Italijos vyriausybės pateiktų faktinių aplinkybių, įrodančių, kad nelegalūs lošimai Italijoje yra didelė problema, Teisingumo Teismas nusprendė, jog leidimų sistema gali būti veiksmingas mechanizmas, leidžiantis kontroliuoti azartinių lošimų sektoriuje veikiančius ūkio subjektus, siekiant užkirsti kelią tam, kad šia veikla būtų verčiamasi nusikalstamais ar sukčiavimo tikslais(54).

88.      Vis dėlto Teisingumo Teismas patvirtino, kad nagrinėjami teisės aktai yra neproporcingi tiek, kiek jie draudžia kitų valstybių narių reglamentuojamose rinkose kotiruojamoms kapitalo bendrovėms gauti leidimus valdyti sporto lažybas Italijoje(55).

B –    Nacionalinės teisės aktai

1.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija

89.      2003 m. lapkričio 8 d. Dekreto-įstatymo Nr. 282/2003(56), 2 straipsnyje Santa Casa suteikiama išimtinė teisė elektroninėmis priemonėmis organizuoti valstybės socialinius lošimus, t. y. loterijas ir lažybas. Ši išimties tvarka galioja visoje valstybės teritorijoje, įskaitant elektroninę erdvę, internetą bei visus kitus viešuosius telekomunikacijos tinklus.

90.      Pagal Dekreto-įstatymo Nr. 282/2003 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktus yra neteisėti:

–        valstybės socialinių lošimų (t. y. loterijų ir lažybų) skatinimas, organizavimas ar vykdymas elektroniniu būdu pažeidžiant išimties tvarką,

–        šių skaičių traukimų reklama tiek nacionalinėje teritorijoje, tiek už jos ribų.

2.      Portugalijos vyriausybės pateikta papildoma informacija

91.      Apskritai Portugalijoje azartiniai lošimai yra draudžiami, tačiau valstybė pasilieka galimybę, taikydama, jos nuomone, tinkamiausią tvarką, leisti valstybės institucijai arba tiesiogiai jai pavaldžiai įstaigai tiesiogiai organizuoti vieną ar kelis lošimus arba suteikti teisę organizuoti šiuos lošimus privatiems pelno siekiantiems ar nesiekiantiems subjektams, skelbiant konkursus.

a)      Žaidimų rūšys

92.      Portugalijos teisės aktuose skiriamos trys azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų kategorijos, t. y. kazino lošimai, loterijos, Tombola ir reklaminiai konkursai bei bingo lošimai ir lažybos.

i)      Kazino lošimai

93.      Kazino lošimai apima tokius stalo lošimus, kaip antai ruletė ir pokeris, bei kitas lošimų rūšis, pavyzdžiui, bingo ir lošimų automatus.

94.      Šių lošimų organizavimą reglamentuoja 1989 m. gruodžio 2 d. Dekretas įstatymas Nr. 422/89(57), kurį Teisingumo Teismas nagrinėjo minėtame sprendime Anomar ir kt.

95.      Iš esmės tik valstybė turi teisę organizuoti kazino lošimus ir juos gali organizuoti tik įmonės, įsteigtos kaip uždarosios akcinės bendrovės, kurioms valstybė suteikė licenciją pagal administracinę sutartį. Tokie lošimai leidžiami tik kazino, esančiuose lošimų zonose, kurios įkurtose pagal jų veiklą reglamentuojantį teisės aktą.

96.      Dabar Portugalijoje veikia devyni tokio pobūdžio kazino ir dar keturiems neseniai buvo išduotos licencijos.

ii)    Loterijos, Tombola ir reklaminiai konkursai

97.      Ši lošimų kategorija apima loterijas, Tombola, skaičių traukimus, reklaminius konkursus, žinių konkursus ir pramoginius žaidimus. Jiems organizuoti reikalingas išankstinis vyriausybės leidimas, išduodamas kiekvienu atskiru atveju nurodant konkrečias sąlygas.

98.      Realiai Portugalijoje ši lošimų kategorija nedaro komercinio poveikio.

iii) Bingo lošimai ir lažybos

99.      Ši lošimų kategorija apima visus lošimus, kuriuose dalyviai prognozuoja vienerių ar kelių varžybų ar skaičių traukimų rezultatus. Portugalijoje šie lošimai vadinami „socialiniais lošimais“ arba „valstybės socialiniais lošimais“.

100. Šių lošimų organizavimą reglamentuoja 1985 m. kovo 28 d. Dekretas-įstatymas Nr. 84/85 (58).

101. Pagal šio dekreto-įstatymo 1 straipsnio 1 dalį teisę skatinti bingo lošimus ir lažybas turi valstybė, kuri Santa Casa suteikia išimtinę teisę juos organizuoti ir vykdyti visoje valstybės teritorijoje.

102. Šią išimtinę teisę įtvirtinančių teisės aktų preambulėje nurodyta, kad Portugalijos Respublika nusprendė, jog daugiau nebegali ignoruoti tos aplinkybės, kad lošimai organizuojami neteisėtai ir dėl šios praktikos atsiranda piktnaudžiavimas. Todėl ji siekė tai sureglamentuoti, kad būtų užtikrintas sąžiningumas ir apribotas piktnaudžiavimas. Taip pat Portugalijos Respublika siekė, kad pajamos iš šios veiklos, kuri šios valstybės narės kultūros moralėje smerkiama, būtų ne individualių pajamų šaltinis, bet skirtas tenkinti socialines reikmes ar bendrąjį interesą.

103. Iš pradžių Santa Casa organizuodavo konkursus, vadinamuosius Totobola ir Totoloto. Totobola sąvoka apima visus lošimus, kuriuose dalyviai prognozuoja vienerių ar kelių sporto varžybų rezultatus. Totoloto – apima visus lošimus, kuriuose dalyviai prognozuoja skaičių traukimo rezultatus.

104. Vėliau, lošimų gama laipsniškai buvo išplėsta: 1993 m. atsirado Joker(59), 1994 m. – Lotaria Instantânea – momentinis lošimas, kai nutrinamas bilietų apsauginis sluoksnis, paprastai vadinamas raspadinha(60), 1998 m. – Totogolo(61),, o 2004 m. – Euromilhões, europietiškasis loto(62).

105. 2003 m. bingo žaidimus ir lažybas reglamentuojantys teisės aktai buvo pritaikyti prie techninių naujovių, leidžiančių siūlyti lošimus elektroninėmis priemonėmis, būtent internetu. Šiose 2003 m. lapkričio 8 d. Dekretu-įstatymu Nr. 282/2003 įtvirtintose teisės nuostatose iš esmės numatyta, pirma, leisti Santa Casa platinti produktus elektroninėmis priemonėmis ir, antra, išplėsti jo turimą išimtinę teisę organizuoti lošimus elektroninėmis priemonėmis, būtent internetu.

106. Dekreto-įstatymo Nr. 282/2003 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos didžiausios ir mažiausios baudos už to paties Dekreto-įstatymo 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytus administracinius pažeidimus. Nurodyta, kad bauda juridiniams asmenims turi būti ne mažesnė kaip 2 000 EUR, bet ne didesnė kaip trigubas bendros galimos surinkti organizavus aptariamą lošimą sumos dydis, su sąlyga, kad ši trigubo dydžio suma būtų didesnė kaip 2 000 EUR, bet ne didesnė kaip 44 890 EUR.

b)      Santa Casa reglamentavimas

107. Santa Casa yra socialinio solidarumo institucija, įkurta 1498 m. rugpjūčio 15 dieną. Jos paskirtis visada buvo socialinė pagalba nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims.

108. Portugalijoje valstybės socialiniai lošimai siejami su Santa Casa. Lotaria Nacional (nacionalinė loterija) įsteigta 1783 m. lapkričio 18 d. Karaliaus įsakymu ir šiai institucijai ją pavesta organizuoti, o koncesijos sutartis buvo nuolat atnaujinama. 1961 m. Santa Casa suteikta išimtinė teisė organizuoti kitas bingo žaidimų ir loterijos rūšis, kaip antai Totobola, o po to, 1985 m. – Totoloto.

109. Santa Casa veiklą reglamentuoja 1991 m. rugpjūčio 26 d. Dekretas-įstatymas Nr. 322/91(63).

110. Pagal Santa Casa statutą jis yra „viešuosius poreikius tenkinantis administracinis juridinis asmuo“, t. y. valstybės valdžios institucijų pripažintas ne pelno ir bendrojo intereso tikslų siekiantis privatus juridinis asmuo.

111. Santa Casa administraciją sudaro ministro pirmininko skiriamas direktorius ir administracijos taryba, kurios nariai skiriami jį kuruojančių vyriausybės narių potvarkiu.

112. Už azartinių lošimų organizavimą atsakingas Santa Casa lošimų departamentas, turintis savo administracijos ir kontrolės organus.

113. Lošimų departamento administraciją sudaro privalomai pirmininkavimą užtikrinantis Santa Casa direktorius ir du deleguoti administratoriai, skiriami Darbo ir solidarumo ministro bei Sveikatos ministro bendru potvarkiu.

114. Kiekvienas Santa Casa organizuojamas azartinis lošimas atskirai įteisinamas dekretu-įstatymu, o visi jo siūlomų lošimų organizavimo ir vykdymo klausimai, kaip antai statymų dydis, laimėjimų skyrimo tvarka, lošimų periodiškumas, konkreti kiekvieno laimėjimo santykinė dalis, statymų surinkimo būdai, įgaliotųjų platintojų pasirinkimas, taip pat laimėjimų išmokėjimo būdai ir terminai, reglamentuojami vyriausybės teisės aktų.

115. Didžiąją konkursų, lošimų ir skundus nagrinėjančios komisijų narių dalį sudaro valstybės valdymo institucijų atstovai. Skundus nagrinėjančios komisijos pirmininkas, turintis didesnę balsavimo teisę, yra teisėsaugos pareigūnas.

116. Lošimų departamentas turi savo biudžetą ir sąskaitas, prijungtus prie Santa Casa biudžeto ir sąskaitų, kuriuos kuruoja vyriausybė.

117. Lošimų departamentas gavo administracinės valdžios įgaliojimus pradėti ir vykdyti pažeidimų, susijusių su neteisėtu azartinių lošimų organizavimu, kuris išimtinai patikėtas Santa Casa, nustatymo ir atsakomybės už juos skyrimo procedūras.

118. Pagal Dekreto-įstatymo Nr. 282/2003 14 straipsnį departamento vadovybei suteikti administraciniai įgaliojimai skirti baudas, kokios buvo skirtos Liga ir Baw.

119. Kiekvienas lošimo departamento sprendimas bylose dėl pažeidimų bei bet koks kitas sprendimas, turintis išorinį poveikį lošimų departamentui, pavyzdžiui, susijęs su turto įsigijimu ir paslaugomis bei licencijos suteikimu platinti socialinius žaidimus, gali būti skundžiami.

120. Santa Casa patikėtos specifinės užduotys srityse, susijusiose su šeimos, motinystės ir vaikų apsauga, pagalba nepilnamečiams, kurie yra neapsaugoti arba kuriems gresia pavojus, pagalba senyvo amžiaus asmenims, sunkia socialine padėtimi, taip pat pirminės ir specializuotos medicinos pagalbos teikimu.

121. Pagal faktinių aplinkybių pagrindinėje byloje metu galiojusius teisės aktus Santa Casa atitenka tik 25 % pajamų, gautų iš tam tikrų lošimų. Likusios lėšos paskirstomos kitoms viešuosius poreikius tenkinančioms institucijoms, kaip antai gaisrininkų savanorių asociacijos, specialios socialinio solidarumo institucijos, neįgaliųjų prevencijos ir perkvalifikavimo įstaigos bei kultūros vystymo fondai, arba įstaigoms, priklausančioms socialinių reikalų sritims. Taigi 50 % pajamų, gautų iš Totobola, skiriama futbolui remti ir vystyti, o 16 % pajamų, gautų iš Totoloto skiriama sportinei veiklai finansuoti.

III – Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

122. Liga yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, pelno nesiekianti asociacija, kuriai priklauso visi profesionalaus futbolo varžybose Portugalijoje dalyvaujantys klubai. Ji atsakinga už komercinės naudos gavimą iš organizuojamų varžybų.

123. Bwin yra lošimų on-line įmonė su buveine Gibraltare. Ji siūlo azartinius lošimus interneto svetainėje portugalų kalba. Bwin taikomi atitinkami specifiniai azartinius lošimus reglamentuojantys Gibraltaro teisės aktai ir ji turi visus reikalingus Gibraltaro vyriausybės leidimus. Bwin Portugalijoje neturi padalinių. Jos serveriai, naudojami paslaugoms internetu, yra Gibraltare ir Austrijoje. Vartotojai tiesiogiai lažinasi Bwin interneto svetainėje arba naudodami kitas tiesioginio bendravimo priemones.

124. Bwin siūlo didelį azartinių lošimų on-line pasirinkimą, kaip antai sporto lažybas, bingo žaidimus bei kazino lošimus, pavyzdžiui, ruletę ir pokerį. Siūlomos sporto lažybos susijusios su futbolo susitikimų rezultatais ar kitų sporto lažybų rezultatais, pavyzdžiui, regbio, Formulės 1 automobilių lenktynių ir amerikietiškojo krepšinio.

125. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Liga ir Bwin kaltinamos dėl tokių aplinkybių:

–        keturiems sezonams sudarė rėmimo sutartį nuo 2005–2006 metų, pagal kurią Bwin tampa pagrindine pirmosios Portugalijos futbolo lygos rėmėja, buvusi Super Liga, vėliau pasivadinusi Liga betandwin.com,

–        pagal šią sutartį Bwin įgijo teisę ant klubų, kurių komandos dalyvauja Super Liga čempionate, žaidėjų aprangos nurodyti betandwin.com logotipus bei iškabinti šį logotipą šių klubų stadionuose, be to, Liga interneto svetainėje buvo nurodyta Bwin interneto svetainė ir pateikta nuoroda į ją,

–        ši svetainė leidžia dalyvauti sporto lažybose elektroniniu būdu dalyviams prognozuojant kiekvienos dienos Super Liga bei užsienio futbolo varžybų rezultatus, siekiant laimėti piniginį prizą, be to, šioje svetainėje elektroniniu būdu galima dalyvauti loterijose, kuriose šių lošimų dalyviai prognozuoja skaičių traukimo rezultatus.

126. Santa Casa lošimų departamentas Liga ir Bwin skyrė atitinkamai 75 000 EUR ir 74 500 EUR baudas už tai, kad jos internetu rėmė, organizavo ir vykdė valstybės socialinius lošimus, t. y. lažybas, ir už tai, kad internete reklamavo valstybės socialinius lošimus, t. y. lažybas, pažeisdamos nacionalinės teisės aktuose nustatytą išimties tvarką.

127. Liga ir Bwin prašė panaikinti šiuos sprendimuus ir, be kita ko, nurodė teisės normas bei Bendrijos teismų praktiką.

128. Tribunal de Pequena Instância Criminal do Porto (Portugalija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Iš esmės klausiama, ar Santa Casa suteikta išimtinė teisė yra laisvės teikti paslaugas kliūtis, pažeidžianti laisvės teikti paslaugas, įsisteigimo laisvės ir mokėjimų laivės principus, įtvirtintus atitinkamai EB 49, 43 ir 56 straipsniuose, tiek, kiek ji paveikia (Bwin), tai yra kitoje valstybėje narėje įsteigtą paslaugų teikėją, kuris ten teisėtai teikia analogiškas paslaugas, tačiau nėra įsisteigęs Portugalijoje.

Taigi reikia išsiaiškinti, ar Bendrijos teisė ir būtent minėti principai draudžia pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias, pirma, vienam subjektui suteikiama išimtinė teisė vykdyti loterijas ir lažybas ir, antra, ši teisė taikoma „visoje nacionalinėje teritorijoje, įskaitant <...> internetą“.

IV – Analizė

A –    Dėl prejudicinio klausimo priimtinumo

129. Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar nacionalinės teisės aktas, pagal kurį išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje Portugalijos teritorijoje suteikta vieninteliam valstybės kontroliuojamam pelno nesiekiančiam subjektui, taikoma visoms elektroninės telekomunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, yra suderinama su Bendrijos teise.

130. Italijos, Nyderlandų ir Norvegijos vyriausybės bei Komisija ginčija arba abejoja dėl šio prejudicinio klausimo priimtinumo, motyvuodamos tuo, kad sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nėra pakankamai informacijos apie pagrindinėje byloje taikomo Portugalijos teisės akto turinį ir tikslus.

131. Nemanau, kad pateiktas klausimas gali būti pripažintas nepriimtinu.

132. Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija apie nacionalinės teisės aktą leidžia suprasti, kad šis, pirma, Santa Casa suteikia išimtinę teisę organizuoti ir vykdyti loterijas ir lažybas internetu ir, antra, šią išimtinę teisę pažeidusiems ūkio subjektams numato bausmę. Taip pat pateikiant faktines aplinkybes nurodyta pagrindinės bylos esmė. Be to, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymo galima suprasti, kad nacionalinis teismas kelia klausimą dėl teisės akto suderinamumo su Bendrijos teise tiek, kiek šis teisės aktas draudžia vienoje Sąjungos valstybėje narėje teisėtai savo veikla besiverčiančiam subjektui savo paslaugas teikti Portugalijoje.

133. Tiesa, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus kriterijus, kuriais remiantis turi būti vertinamas nacionalinio teisės akto, reglamentuojančio azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų, suderinamumas su Bendrijos teise, galima buvo tikėtis, kad nacionalinis teismas pateiks išsamesnį savo vidaus teisės ir jos įgyvendinimo aprašymą, kiek tai susiję su Santa Casa monopoliu bei priežastimis, dėl kurių šis monopolis buvo pradėtas taikyti ir azartiniams lošimams bei lošimams iš pinigų internetu. Taip pat pageidautina, kad minėtas teismas nurodytų priežastis, dėl kurių anksčiau Teisingumo priimtuose sprendimuose nerastas atsakymas į šiuos klausimus ir negalima priimti sprendimo pagrindinėje byloje.

134. Vis dėlto tai, kad šios informacijos nėra prašyme priimti prejudicinį sprendimą, nėra pagrindas pateiktą klausimą atmesti kaip nepriimtiną.

135. Iš tikrųjų šis klausimas susijęs su Bendrijos teisės aiškinimu, nes kalbama apie Sutarties straipsnius, įtvirtinančius judėjimo laisves. Šis klausimas svarbus priimant sprendimą pagrindinėje byloje, nes tuo atveju, jei Teisingumo Teismas išaiškintų, kad atitinkama judėjimo laisvė draudžia suteikti tokias išimtines teises, Liga ir Baw pareikštas ieškinys turėtų būti pripažintas pagrįstu.

136. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos pakanka tam, kad Teisingumo Teismas galėtų pateikti naudingą atsakymą bent jau į klausimą, ar išimtinių teisių organizuoti ir vykdyti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų internetu suteikimas vieninteliam subjektui a priori arba neišvengiamai prieštarauja Bendrijos teisei.

137. Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuriam tenka atsakomybė priimti sprendimą, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, gali įvertinti tai, ar norint tinkamai išspręsti bylą būtina pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, bei Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų tinkamumą. Vadinasi, kai prejudiciniai klausimai yra susiję su Bendrijos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės turi priimti sprendimą(64).

138. Tiesa, Teisingumo Teismas nusprendė, kad išimtinėmis aplinkybėmis jis turi nagrinėti sąlygas, kuriomis pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą. Kaip tai nuolat primenama prejudiciniuose sprendimuose, „bendradarbiavimo principas, kuriuo vadovaujamasi prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje, savo ruožtu suponuoja, kad nacionalinis teismas atsižvelgtų į Teisingumo Teismui suteiktą funkciją prisidėti prie teisingumo vykdymo valstybėse narėse, o ne teikti konsultacines nuomones dėl bendrų ar hipotetinių klausimų(65).

139. Vis dėlto Teisingumo Teismas nusprendė negalįs pareikšti nuomonės dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, jeigu yra akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Bendrijos teisės normos išaiškinimas arba jos galiojimo įvertinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais arba dalyku arba jeigu Teisingumo Teismas neturi faktinės ir teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus(66).

140. Nagrinėjamas prejudicinis klausimas nesusijęs nė su viena iš minėtų situacijų.

141. Be to, pabrėžtina, kad, nepaisant to, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė mažai informacijos apie nacionalinio įstatymo turinį ir tikslus, be Portugalijos, kitos devynios valstybės narės kaip ir Portugalija bei šalys pagrindinėje byloje ir Komisija galėjo pateikti rašytines pastabas.

142. Kita vertus, matyti, kad Liga ir Bwin bei į bylą įstojusios šalys, visų pirma Portugalijos vyriausybė, pateikė išsamią informaciją apie nagrinėjamo teisės akto turinį ir tikslus ir kad ši informacija buvo ilgai nagrinėjama per žodinę proceso dalį. Taigi Teisingumo Teismas galėjo nagrinėti ne tik esminį klausimą, ar nacionalinės teisės aktas, vieninteliam subjektui suteikiantis išimtinę teisę siūlyti lažybas internetu, suderinamas su Bendrijos teise.

143. Italijos vyriausybė ginčija prejudicinio klausimo priimtinumą ir dėl tos priežasties, kad nacionalinis teismas Teisingumo Teismo prašo priimti sprendimą dėl vidaus teisės suderinamumo su Bendrijos teise.

144. Tiesa, kaip nurodo Italijos vyriausybė, ir remiantis nusistovėjusia teismų praktika dėl užduočių pasidalijimo pagal EB 234 straipsniu įtvirtintą bendradarbiavimo sistemą būtina pabrėžti, kad iš tikrųjų nacionalines nuostatas turi aiškinti nacionaliniai teismai, o ne Teisingumo Teismas, ir per procesą pagal šį straipsnį pastarajam nepriklauso spręsti dėl vidaus teisės normų suderinamumo su Bendrijos teisės nuostatomis(67).

145. Net darant prielaidą, kad nagrinėjamas prejudicinis klausimas turi būti suprantamas taip, kaip nurodė Italijos vyriausybė, vis dėlto jis priimtinas. Jei Teisingumo Teismui aiškiai pateiktas klausimas dėl vidaus normos suderinamumo su Bendrijos teise, Teisingumo Teismas taip pateiktą klausimą performuluoja atsižvelgdamas į savo kompetenciją ir primena, kad jis gali pateikti nacionaliniam teismui visapusišką Bendrijos teisės išaiškinimą, kuris šiam leistų įvertinti minėtą suderinamumą(68).

146. Todėl Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti, kad prejudicinis klausimas priimtinas.

B –    Dėl esmės

147. Remiantis nacionalinio teismo pateikta informacija pagal Dekreto-įstatymo Nr. 282/2003 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas draudžiama, pirma, organizuoti ir vykdyti loterijas ir lažybas internetu pažeidžiant Santa Casa suteiktą išimtinę teisę ir, antra, reklamuoti organizuojamus on‑line lošimus pažeidžiant šią išimtinę teisę.

148. Taip pat iš šios informacijos aišku, kad Liga ir Bwin atskirai skirtos atitinkamai 75 000 EUR ir 74 500 EUR baudos už tai, kad, pirma, jos internetu organizavo ir vykdė lažybas pažeisdamos Santa Casa išimtinę teisę ir, antra, reklamavo šias lažybas.

149. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, man atrodo, kad nagrinėjamo nacionalinio teisės akto suderinamumas su Bendrijos teise turi būti vertinamas dviejų rūšių nuostatų atžvilgiu. Pirma, kadangi šis teisės aktas Santa Casa suteikia išimtinę teisę siūlyti loterijas ir lažybas internetu ir draudžia visiems kitiems Sąjungoje įsteigtiems paslaugų teikėjams siūlyti tokias paslaugas, nagrinėjamas teisės aktas patenka į Direktyvos 98/34 taikymo sritį. Kita vertus, kadangi draudžia bet kokią loterijų ir lažybų reklamą, organizuojamą pažeidžiant Santa Casa išimtinę teisę, minėtas teisės aktas patenka į EB 49 straipsnio taikymo sritį.

1.      Direktyvos 98/34 taikymas

150. Reikia išsiaiškinti, ar Direktyvos 98/34 1 straipsnio 11 punktas aiškintinas taip, kad nacionalinės teisės aktas, pagal kurį išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje nacionalinėje teritorijoje taikoma ir visoms elektroninės telekomunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, yra techninis reglamentas šios nuostatos prasme.

151. Komisija savo rašytinėse pastabose teigė, kad nagrinėjamas teisės aktas patenka į Direktyvos 98/34 taikymo sritį.

152. Į bylą įstojusios šalys, kurioms buvo pasiūlyta išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu per žodinę proceso dalį, laikėsi skirtingos pozicijos. Liga ir Bwin pritaria Komisijos analizei.

153. Portugalijos vyriausybė pabrėžia, kad Direktyva 98/34 nebuvo remtasi pagrindinėje byloje ir kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neuždavė jokio klausimo, susijusio su šia direktyva. Portugalijos vyriausybė primena, kad nacionalinis teismas turi nustatyti Bendrijos teisę, kuri taikytina jo nagrinėjamoje byloje. Iš to ji daro išvadą, kad minėta direktyva nesvarbi šioje byloje.

154. Papildomai Portugalijos vyriausybė tvirtina, jog Direktyva 98/34 Portugalijos vyriausybės neįpareigoja apie nagrinėjamą teisės aktą pranešti Komisijai. Portugalijos vyriausybė pabrėžia, kad azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų nepatenka į Direktyvos 2000/31 dėl elektroninės komercijos ir Direktyvos 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje taikymo sritį.

155. Danijos vyriausybė, palaikoma Austrijos vyriausybės, laikosi tokios pozicijos kaip ir Portugalijos vyriausybė. Be to, ji nurodo, kad ginčijamas teisės aktas, kuriame įtvirtintas draudimas valstybės narės teritorijoje vykdyti veiklą, yra prilygintinas nacionalinės teisės aktui, kuris profesinę veiklą sieja su leidimo suteikimu, ir kad pagal teismų praktiką toks teisės aktas nėra techninis reglamentas. Danijos vyriausybė teigia, jog ši sąvoka buvo išaiškinta teismų praktikoje taip, kad ji susijusi tik su tokiomis specifikacijomis, kurios apibrėžia produktų charakteristikas(69).

156. Graikijos vyriausybė taip pat mano, kad valstybės monopolį azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje įtvirtinantis teisės aktas nepatenka į Direktyvos 98/34 taikymo sritį.

157. Nesutinku su šių vyriausybių nuomone. Pirmiausia primenu, kad Teisingumo Teismas gali aiškinti Direktyvos 98/34 nuostatas, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui nepateikė klausimo dėl minėtos direktyvos. Taip pat nurodysiu, kokios pasekmės kyla nepranešus apie tokį teisės aktą. Galiausiai, atsižvelgęs į valstybių narių pastabas dėl Direktyvos 98/34 taikymo sprendžiant pagrindinę bylą, manau, kad tikslinga nurodyti, jog sprendimas, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės priimti, be kita ko, gali būti susijęs ir su šios direktyvos aiškinimu.

a)      Teisingumo Teismo teisė aiškinti Direktyvą 98/34, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šia direktyva nesirėmė

158. Teisingumo Teismo teisė aiškinti Direktyvą 98/34, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė klausimo dėl šios direktyvos, kyla iš nusistovėjusios teismų praktikos. Jei Teisingumo Teismas mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui nepateikė klausimo dėl pagrindinėje byloje taikytinos Bendrijos teisės nuostatos, Teisingumo Teismas savo iniciatyva nagrinėja minėtos nuostatos taikymo sritį. Todėl, remiantis pasikartojančia formuluote, siekdamas naudingai atsakyti į nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismas gali laikyti reikalinga atsižvelgti į Bendrijos teisės nuostatas, kurių nacionalinis teismas nenurodė savo klausime(70).

159. Iš to darytina išvada, kad nors šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui pateikė klausimą dėl judėjimo laisves nustatančių Sutarties straipsnių taikymo srities, Teisingumo Teismas gali pateikti atsakymą, kuriame išaiškintų pagrindinės bylos faktines aplinkybes konkrečiai reglamentuojančią direktyvą(71).

b)      Ginčijamas teisės aktas patenka į Direktyvos 98/34 taikymo sritį

160. Atvirkščiai nei šiuo klausimu savo poziciją išreiškusių valstybių narių manymu, mano nuomone, kuri tokia pati kaip Liga ir Bwin bei Komisijos, ginčijamas teisės aktas tiek, kiek jis draudžia bet kuriam kitam ūkio subjektui Portugalijoje siūlyti loterijas ir lažybas internetu, yra techninis reglamentas Direktyvos 98/34 prasme.

161. Savo poziciją pirmiausia grindžiu šioje direktyvoje apibrėžtomis sąvokomis „paslauga“ ir „techninis reglamentas“.

162. Taigi informacinėje visuomenėje paslauga Direktyvos 98/34 1 straipsnio 2 punkto prasme yra bet kuri informacinės visuomenės paslauga, t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga. Be to, iš Direktyvos 98/48 devynioliktos konstatuojamosios dalies matyti, kad aiškinant šį apibrėžimą reikia remtis ir EB 50 straipsnyje nurodyta sąvoka „paslauga“, kaip ji išaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje.

163. Kaip matėme, pagal šią teismų praktiką vienoje valstybėje įsisteigęs paslaugų teikėjas, kuris nepersikeldamas internetu siūlo lošimus on‑line kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų gavėjams, teikia paslaugas EB 50 straipsnio prasme(72).

164. Toliau Direktyvos 98/48 1 straipsnio 11 punkte aiškiai numatyta, kad sąvoka „techninis reglamentas“ apima taisykles, draudžiančias teikti paslaugą ar ja naudotis. Atvirkščiai nei mano tam tikros valstybės narės, po to, kai Direktyvos 98/34 taikymo sritis buvo išplėsta informacinės visuomenės paslaugoms, ji nebeapsiriboja vien gaminių charakteristikas apibrėžiančiomis specifikacijomis, kaip tai buvo galiojant Tarybos direktyvai 83/189/EEB(73), kaip ji buvo išaiškinta minėtuose sprendimuose CIA Security International (74), van der Burg (75) ir Canal Satélite Digital(76), kuriais šios valstybės remiasi.

165. Ginčijamas teisės aktas, Santa Casa suteikiantis išimtinę teisę organizuoti ir vykdyti loterijas ir azartinius lošimus internetu visoje Portugalijos teritorijoje bei nustatantis baudas šią išimtinę teisę pažeidusiems ūkio subjektams, iš tikrųjų lošimų internetu paslaugų teikėjui draudžia teikti šias paslaugas.

166. Atsižvelgiant į šiuos apibrėžimus nagrinėjamas teisės aktas yra techninis reglamentas Direktyvos 98/34 1 straipsnio 11 punkto prasme.

167. Antra, man atrodo, kad ši analizė atitinka priežastis, dėl kurių šios direktyvos taikymas buvo išplėstas informacinės visuomenės paslaugoms.

168. Iš Direktyvos 98/48 motyvų aišku, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo, kad iš pradžių tik prekėms numatyta skaidrumo ir kontrolės sistema būtų taikoma ir šioms specifinėms paslaugoms, kad būtų išvengta laisvo šių paslaugų judėjimo kliūčių, kurias gali lemti nacionalinės teisės aktai .

169. Direktyvoje 98/34 nustatytos privalomo pranešimo sistemos taikymas tokiems teisės aktams nereiškia, kad jie prieštarauja Bendrijos teisei.

170. Kaip tai matėme, Direktyva 98/34 siekiama tik nustatyti prevencinę kontrolės sistemą. Pirmiausia, įpareigodamas valstybes nares Komisijai pranešti apie visus techninių reglamentų projektus, Bendrijos teisės aktų leidėjas šiai valstybei siūlo pačiai atlikti išankstinę išsamią šio teisės akto suderinamumo su Bendrijos teise kontrolę. Todėl iš Direktyvos 98/34 aišku, kad, jei siūlomas teisės aktas yra laisvo prekių judėjimo ar laisvo informacinės visuomenės paslaugų teikimo kliūtis, valstybė narė tai turi pagrįsti remdamasi teismų praktikoje nustatytomis sąlygomis.

171. Direktyvoje 98/34 įtvirtinta pranešimų sistema leidžia Komisijai ir valstybėms narėms susipažinti su teisės akto projektu ir išnagrinėti, ar jis sukuria kliūčių. Jei taip, tai kitos valstybės narės rengėjui gali siūlyti projektą iš dalies pakeisti. O Komisija gali siūlyti arba priimti bendras priemones, reglamentuojančias sritį, su kuria susijusi planuojama priemonė.

172. Taigi tokioje sistemoje dera valstybių narių suvereni teisė priimti techninius reglamentus nesuderintose srityse ir Sutartyje įtvirtinta tarpusavio pareiga sukurti bendrąją rinką, t. y. erdvę, kurioje visų pirma prekės ir paslaugos juda laisvai.

173. Iš to darytina išvada, kad Direktyva 98/34 iš tikrųjų veiksminga tik jei pranešta apie visus techninius reglamentus(77), įskaitant susijusius su azartiniais lošimais ir lošimais iš pinigų, nes šie lošimai yra ekonominė veikla ir susijusi su įsisteigimo laisve bei paslaugų judėjimo laisve.

174. Be to, pažymiu, kad tada, kai Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo, kad aktas, susijęs su paslaugomis, nebūtų taikomas azartiniams lošimams ir lošimams iš pinigų, pavyzdžiui, Direktyva 2000/31 dėl elektroninės komercijos ir Direktyva 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje, jis tai aiškiai nurodė. Tačiau Direktyvoje 98/34 nėra jokios nuostatos, pagal kurią azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų techniniai reglamentai nepatenka į jos taikymo sritį.

175. Trečia, man atrodo, kad ši analizė atitinka poziciją, kurios Teisingumo Teismas laikėsi minėtame sprendime Komisija prieš Graikiją dėl Graikijos įstatymo, draudžiančio žaisti žaidimus interneto paslaugų teikimo įmonėse esančiais kompiuteriais. Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks teisės aktas turi būti kvalifikuojamas kaip techninis reglamentas Direktyvos 98/34 1 straipsnio 11 punkto prasme(78).

176. Šiame sprendime Teisingumo Teismas pripažino, kad valstybės narės teisės aktas, kuris, kaip ir pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas, draudžia žaisti žaidimus internete, yra susijęs su galimybe naudotis informacinės visuomenės paslaugomis ar jas teikti ir todėl patenka į Direktyvos 98/34 taikymo sritį.

177. Todėl Teisingumo Teismui siūlau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakyti, kad Direktyvos 98/34 1 straipsnio 11 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktas, pagal kurį išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje šios valstybės teritorijoje išplėsta visoms elektroninės telekomunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, yra techninis reglamentas šios nuostatos prasme(79).

c)      Nepranešimo apie ginčijamą teisės aktą pasekmės

178. Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga pateikti Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą(80). Direktyvos 9 straipsnyje joms nustatyta pareiga atidėti tokio projekto priėmimą šiame straipsnyje nustatytam laikotarpiui.

179. Remiantis šiomis nuostatomis apie Dekretą-įstatymą Nr. 282/2003, kuriuo, pirma, išplėsta Santa Casa turima išimtinė teisė vykdyti lošimus elektroninėmis priemonėmis, įskaitant internetą, ir, antra, numatytos administracinės baudos ūkio subjektams, kurie pažeidžia minėtą išimtinę teisę, turėjo būti pranešta Komisijai.

180. Savo rašytinėse pastabose Komisija pažymėjo, kad šio teisės akto projektas jai nebuvo pateiktas. Portugalijos vyriausybė patvirtino, kad projektas nebuvo pateiktas.

181. Minėtame sprendime CIA Security International Teisingumo Teismas nurodė, kokios tokio nepranešimo pasekmės. Jis nusprendė, kad Direktyvos 83/189 8 ir 9 straipsniuose nustatytos pareigos pranešti ir atidėti yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, todėl asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose(81). Taigi techniniu reglamentu, apie kurį nebuvo pranešta, negalima remtis privačių asmenų atžvilgiu ir nacionalinis teismas neturi jo taikyti(82).

182. Ši teismų praktika taikytina ir Direktyvos 98/34 8 ir 9 straipsniams, nes jų tekstas panašus į Direktyvos 83/189.

183. Kadangi Direktyva 98/34 visų pirma siekiama apsaugoti laisvą informacinės visuomenės paslaugų teikimą, toks ūkio subjektas, kaip antai Gibraltare įsteigta Bwin, turi teisę remtis šiomis tiksliomis ir besąlyginėmis nuostatomis.

184. Iš tikrųjų Gibraltaras yra Europos teritorijoje, už išorinius santykius su juo atsakinga Jungtinė Karalystė. Taigi jam taikomos Sutarties nuostatos pagal EB 299 straipsnio 4 dalį, išskyrus Akte dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarties pritaikomųjų pataisų numatytas išimtis(83).

185. Iš šio akto teismų praktikoje padaryta išvada, kad Sutarties nuostatos dėl laisvo prekių judėjimo bei antrinės teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti valstybių narių teisės aktų derinimą šios judėjimo laisvės įgyvendinimui skatinti, šiai teritorijai netaikomos(84).

186. Vis dėlto, mano nuomone, toks išskyrimas turi būti laikomas EB 299 straipsnio 4 dalyje nustatyto principo, pagal kurį Sutarties nuostatos taikomos tokiai Europos teritorijai, kaip antai Gibraltaras, išimtimi. Todėl Sutarties nuostatos dėl laisvės teikti paslaugas bei antrinės teisės aktai, priimti siekiant užtikrinti šios laisvės įgyvendinimą, taikytini šiai teritorijai . Tai įrodo sprendimai, priimti bylose, kuriose Komisija Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei pateikė pareiškimus dėl įsipareigojimų neįvykdymo už tai, kad tokios direktyvos nebuvo perkeltos šioje teritorijoje(85).

187. Iš to darau išvadą, kad toks Gibraltare įsteigtas ūkio subjektas, kaip antai Bwin, turi teisę remtis Direktyvos 98/34 8 ir 9 straipsnių nuostatomis, kiek jos susijusios su techniniais reglamentais dėl informacinės visuomenės paslaugų.

188. Man atrodo, jog tai, kad šios nuostatos numatytos akte, kuris susijęs ir su prekių judėjimo laisve, neprieštarauja šiai analizei. Techninis reglamentas gali būti aiškiai siejamas su šia judėjimo laisve arba informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisve, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nustatytą atitinkamą šių laisvių taikymo srities atribojimą.

189. Remiantis Teisingumo Teismo pozicija, kurios jis laikėsi minėtame sprendime CIA Security International, jei Komisijai pagal nustatytą tvarką nebuvo pranešta apie nagrinėjamą teisės aktą, kuriuo, pirma, Santa Casa suteikiama išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas ir lažybas internetu ir, antra, numatytos administracinės baudos paslaugų teikėjams, kurie internetu siūlo lošimus Portugalijos teritorijoje gyvenantiems asmenims pažeisdami šią išimtinę teisę, šis teisės aktas negali būti taikomas Bwin ir nacionalinis teismas jo neturi taikyti.

190. Ši išvada taikytina ir Liga, kuri buvo nubausta kaip Bwin bendrininkė už tai, kad organizavo ir vykdė lažybas elektroninėmis priemonėmis.

191. Nacionalinis teismas, kuris vienintelis yra kompetentingas pagrindinėje byloje nustatyti faktines aplinkybes, turės patikrinti, ar apie Dekretą-įstatymą Nr. 282/2003, kuriuo iš esmės siekiama išplėsti Santa Casa turimą išimtinę teisę vykdyti lošimus elektroninėmis priemonėmis, įskaitant internetą, ir, antra, nustatyti baudą už šios išimtinės teisės pažeidimą, buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos 98/34 8 straipsnį.

192. Taip pat nacionalinis teismas iš to turės padaryti reikiamas išvadas, kiek tai susiję su Liga ir Bwin skirtomis baudomis, nes šios baudos siejamos su lažybų organizavimu ir vykdymu internetu pažeidžiant Santa Casa išimtines teises.

d)      Teisingumo Teismo sprendimo įtaka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui

193. Per posėdį tam tikrų valstybių narių pateikti atsakymai į klausimą dėl Direktyvos 98/34 svarbos priimant sprendimą pagrindinėje byloje gali būti suprantami taip, kad prejudicinis sprendimas dėl šios direktyvos išaiškinimo, šių valstybių nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui neprivalomas.

194. Aš manau atvirkščiai. Mano nuomone, prejudiciniai sprendimai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui yra privalomi netgi tuo atveju, jei Teisingumo Teismas išaiškina Bendrijos teisės normą, kurios nacionalinis teismas neminėjo savo klausime.

195. Šią analizę grindžiu, pirma, Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės santykiu ir, antra, prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros funkcija.

196. Dėl pirmojo klausimo, kaip Teisingumo Teismas nusprendė sprendimuose Costa(86) ir van Gend en Loos(87), pasirašydamos ir ratifikuodamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį šios Bendrijos valstybės narės sutiko, kad ši Sutartis bei jos pagrindu priimti teisės aktai integruojami į nacionalinę teisę ir turi viršenybę prieš bet kurią prieštaraujančią nacionalinės teisės normą bei privatiems asmenims tiesiogiai sukuria teises.

197. Taip pat valstybės narės įsipareigojo imtis visų tinkamų priemonių veiksmingam Bendrijos teisės taikymui užtikrinti ir ši pareiga nustatyta jų teisminėms institucijoms. Taigi nacionalinis teismas privalo užtikrinti iš Bendrijos teisės nuostatų kylančių teisių apsaugą.

198. Visų pirma nacionalinis teismas savo iniciatyva neturi taikyti jokios nacionalinio įstatymo nuostatos, prieštaraujančios tiesiogiai taikomai Bendrijos normai, ir neprivalo iš anksto prašyti ar pasiekti, kad ši nuostata būtų eliminuota iš vidaus teisės(88). Jei Bendrijos norma nėra tiesioginio taikymo, jis visą nacionalinę teisę turi aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į šia Bendrijos norma siekiamą rezultatą, remdamasis Bendrijos teisę atitinkančio aiškinimo reikalavimu(89).

199. Taigi nacionalinio teismo užduotis – užtikrinti veiksmingą Bendrijos teisės taikymą.

200. Tiesa, šias pareigas nacionalinis teismas vykdo remdamasis vidaus teisės procesinėmis normomis pagal proceso autonomijos principą, kuris pirmiausia reiškia ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principus, pagal kuriuos, pirma, šios nuostatos turi būti ne mažiau palankios nei tos, kurios taikomos pagal vidaus teisę suteiktų teisių apsaugai, ir, antra, kad dėl jų galimybė įgyvendinti pagal Bendrijos teisę suteiktas teises netaptų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sunku(90).

201. Jei nacionaliniame teisme nagrinėjamos bylos šalys nesirėmė taikytina Bendrijos norma, remiantis šiuo metu suformuota Teisingumo Teismo praktika dėl ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų taikymo srities, gali būti, kad ši norma nebus taikoma.

202. Iš tikrųjų pagal šią Teisingumo Teismo praktiką nacionalinis teismas savo iniciatyva privalo remtis taikytina Bendrijos teisės norma, kai pagal nacionalinę teisę jis turi pareigą ar teisę tai daryti privalomos nacionalinės taisyklės atžvilgiu(91). Atvirkščiai, jis to neprivalo daryti, kai ši pareiga ar ši teisė nenumatyta vidaus teisėje ir jei šalys pačios turėjo galimybę pateikti šį pagrindą nagrinėjant bylą(92). Taip pat nenustatyta pareiga savo iniciatyva remtis pagrindu ir tada, kai dėl pagrindo, susijusio su Bendrijos nuostatų pažeidimu, nagrinėjimo nacionalinis teismas privalėtų peržengti šalių nustatytas ginčo ribas(93).

203. Tačiau šie Bendrijos teisės taikymo apribojimai negali būti taikomi tada, kai Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, savo iniciatyva nagrinėja pagrindinės bylos faktinėms aplinkybės taikytiną normą.

204. Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros paskirtis yra užtikrinti, kad nacionaliniai teismai vienodai aiškintų Bendrijos teisę(94). Šis vienodas aiškinimas gali būti užtikrintas, tik jei Teisingumo Teismo sprendimai nacionaliniams teismams yra privalomo pobūdžio. Kaip Teisingumo Teismas tai nurodė sprendime Benedetti(95), priimtas prejudicinis sprendimas nacionalinį teismą įpareigoja tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamų Bendrijos aktų nuostatų aiškinimu.

205. Šis privalomas pobūdis kyla iš nacionalinių teismų pareigos užtikrinti veiksmingą Bendrijos teisės taikymą.

206. Tokią analizę patvirtina EB sutarties 234 straipsnio trečioji pastraipa, pagal kurią prejudicinis sprendimas yra privalomas, kai kyla klausimas dėl Bendrijos teisės aiškinimo nagrinėjant bylą teisme, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami. Iš tikrųjų būtent tam, kad būtų išvengta Bendrijos teisės pažeidimo, šis teismas, kuris yra paskutinė instancija, į kurią privatūs asmenys gali kreiptis dėl pagal Bendrijos teisę jiems suteiktų teisių pažeidimo, privalo kreiptis į Teisingumo Teismą(96).

207. Minėtą analizę patvirtina teismų praktika, pagal kurią nuspręsta, jog paskutinės instancijos teismo padarytas akivaizdus Bendrijos teisės pažeidimas sukelia valstybės atsakomybę(97) ir kad valstybei narei gali būti pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo dėl Bendrijos teisei prieštaraujančios nacionalinės teismų praktikos išaiškinimo, jei Aukščiausiasis teismas šią teismų praktiką patvirtino ar paprasčiausiai jos nepanaikino(98).

208. Taigi pačios prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros paskirtis yra užtikrinti veiksmingą Bendrijos teisės taikymą. Todėl, atvirkščiai nei teigia Portugalijos vyriausybė, Teisingumo Teismo neįpareigoja nacionalinio teismo vertinimas, susijęs su pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytina Bendrijos teisės norma. Iš tikrųjų Teisingumo Teismo užduotis yra pateikti nacionaliniam teismui atsakymą, naudingą sprendžiant nagrinėjamą bylą, t. y. užtikrinti Bendrijos teisės veiksmingą taikymą.

209. Be to, Teisingumo Teismo iniciatyva atliktas Bendrijos teisės normos, kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, nagrinėjimas netektų didelės dalies naudos, jeigu prejudicinis sprendimas, kiek jis susijęs su šia norma, nacionaliniam teismui nebūtų privalomas.

210. Dėl aplinkybės, jog šalys pagrindinėje byloje nacionaliniame teisme nesirėmė Teisingumo Teismo iniciatyva išnagrinėta Bendrijos teisės nuostata, ji nėra kliūtis prejudicinio sprendimo privalomumui, nes šalys gali pateikti pastabas dėl šios nuostatos per prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą. Reikia priminti, kad šioje byloje prieš posėdį Teisingumo Teismas šalims pasiūlė per posėdį pateikti savo pastabas dėl Direktyvos 98/34 svarbos priimant sprendimą pagrindinėje byloje.

211. Mano nuomone, iš to darytina išvada, kad prejudiciniai sprendimai neišvengiamai privalomi, kai Teisingumo Teismas išaiškina Bendrijos teisės nuostatą, kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė.

212. Remdamasis šiais samprotavimais, Teisingumo Teismui siūlau atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui papildyti nusprendžiant, kad prejudicinis sprendimas yra privalomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, net jeigu jis susijęs su Bendrijos teisės norma, kurios šis teismas neminėjo klausime.

2.      Nagrinėjamo nacionalinės teisės akto suderinamumas su judėjimo laisvėmis

213. Netgi jei Teisingumo Teismas pritars mano analizei, susijusiai su Direktyvos 98/34 svarba šioje byloje ir pasekmėmis, kurios kyla dėl nepranešimo, tai nereiškia, kad aptariamo nacionalinės teisės akto, draudžiančio reklamuoti lažybas internetu, kurios organizuojamos pažeidžiant Santa Casa išimtinę teisę, suderinamumo nagrinėjimas nėra tikslingas priimant sprendimą pagrindinėje byloje.

214. Iš tikrųjų būtent nacionalinis teismas turi nustatyti, ar tai, kad prieš Liga ir Bwin negalima remtis Dekretu-įstatymu Nr. 282/2003, suteikiančiu Santa Casa išimtinę teisę organizuoti lažybas internetu, turi lemti visos kiekvienai jų skirtos baudos panaikinimą, ar šios baudos suma gali būti tarp jų paskirstyta atsižvelgiant į tai, kas susiję su lošimų organizavimu, ir į tai, kas susiję su šių lošimų reklama.

215. Taigi reikia kelti klausimą, ar nacionalinės teisės aktas, draudžiantis reklamuoti lošimus internetu, kurie organizuojami ir vykdomi pažeidžiant Santa Casa išimtinę teisę, prieštarauja laisvei teikti paslaugas.

216. Atrodo, kad atsakymui į šį klausimą pateikti tikslinga išnagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinį klausimą, susijusį su nacionalinės teisės akto, suteikiančio Santa Casa išimtinę teisę Portugalijoje organizuoti lažybas internetu, suderinamumu su judėjimo laisvėmis. Iš tikrųjų, jei ši išimtinė teisė suderinama su Bendrijos teise, nebekyla klausimas dėl draudimo reklamuoti lažybas, kurios organizuojamos pažeidžiant minėtą išimtinę teisę, suderinamumo.

217. Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar nacionalinės teisės aktas, pagal kurį Santa Casa suteiktos išimtinės teisės organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje valstybės teritorijoje taikymas išplėstas ją taikant visoms elektroninės komunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, prieštarauja Bendrijos teisei, būtent laisvei teikti paslaugas, įsisteigimo laisvei bei kapitalo ir mokėjimų judėjimo laisvei, numatytoms EB 49, 43 ir 56 straipsniuose.

218. Šiuo nagrinėjimo etapu galima kelti klausimą, ar šios judėjimo laisvės taikytinos pagrindinėje byloje atsižvelgiant į tai, kad Santa Casa buvo suteiktas loterijų ir lažybų internetu vykdymo monopolis vartotojų apsaugos ir viešosios tvarkos apsaugos nuo tokių lošimų neigiamo poveikio sumetimais. Tokiomis priežastimis grindžiamas nacionalinis monopolis gali būti laikomas siekiančiu viešojo intereso tikslo(99).

219. Vis dėlto kyla klausimas, ar Santa Casa gali remtis EB 86 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, šioje Sutartyje nustatytos taisyklės yra taikomos, jeigu jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių.

220. Vis dėlto nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei Portugalijos vyriausybė, nei Santa Casa nepaminėjo šių nuostatų. Net jeigu jos tai būtų padariusios, nemanau, kad šios bylos nagrinėjimo rezultatas, atsižvelgiant į EB 86 straipsnio 2 dalį, skirtųsi nuo atsakymo į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, kurį siūlysiu Teisingumo Teismui.

221. Iš tikrųjų atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką dėl EB 86 straipsnio 2 dalies taikymo srities šioje nuostatoje numatyta Sutarties taisyklių, kuriomis siekiama sukurti bendrąją rinką, taikymo išimtis gali būti taikoma, tik jei subjekto, kuriam patikėtas monopolis, užduotis reikalauja, kad šios taisyklės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, tam, kad būtų taikoma ši išimtis, reikia įrodyti, jog dėl minėtų taisyklių įgyvendinimo būtų neįmanoma atlikti šios užduoties(100).

222. Mano nuomone, norint išnagrinėti šią sąlygą, reikės analizuoti nagrinėjamo teisės akto tinkamumą jame nustatytiems tikslams pasiekti ir jo proporcingumą, panašiai kaip reikės išnagrinėti ir jo suderinamumą, atsižvelgiant į atitinkamą judėjimo laisvę.

223. Pažymiu, kad šis teisės aktas, atsižvelgiant į aplinkybes pagrindinėje byloje, turi būti nagrinėjamas EB 49 straipsnio atžvilgiu, nes jame nustatytas apribojimas šios nuostatos prasme. Paskui, nagrinėsiu, ar toks teisės aktas gali būti pateisinamas.

a)      Judėjimo laisvės taikymas

224. Mano nuomone, kaip mano Liga ir Bwin, Nyderlandų, Austrijos ir Portugalijos vyriausybės bei Komisija, nagrinėjamo teisės akto suderinamumas su Bendrijos teise turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Sutarties straipsnius, susijusius su laisve teikti paslaugas, ir tik šių nuostatų atžvilgiu.

225. Iš tikrųjų iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, jog Bwin įsteigta Gibraltare ir kad ji savo veikla internetu verčiasi Portugalijoje. Kaip matėme, buvo nuspręsta, kad vienoje valstybėje įsisteigęs paslaugų teikėjas, kuris nepersikeldamas internetu siūlo lošimus on‑line kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų gavėjams, teikia paslaugas EB 50 straipsnio prasme(101).

226. Tiesa, kadangi nagrinėjamas teisės aktas suteikia teisę verstis šia veikla Santa Casa, jis gali būti įsisteigimo laisvės ribojimas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad Bwin nesiekė įsikurti Portugalijoje, ši judėjimo laisvė nesvarbi priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Belgijos vyriausybės nurodyta aplinkybė, kad Liga veikia de facto kaip Bwin tarpininkė, šios analizės nepaneigia.

227. Primintina, kad įsisteigimo laisvė įkurtai pagal valstybės narės teisę ir Bendrijoje savo registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą turinčiai bendrovei suteikia teisę verstis savo veikla atitinkamoje valstybėje narėje per dukterines bendroves, filialus ar atstovybes(102), t. y. kontroliuojamą antrinę įmonę. Tačiau ieškovių pagrindinėje byloje sudaryta sutartimi nesiekiama, kad Bwin kontroliuotų Liga, nei Liga paversti pirmosios antrine įmone, ir taip sutartyje nenustatyta.

228. Galiausiai dėl kapitalo ir mokėjimų judėjimo laisvės negalima paneigti, kad ginčijamas teisės aktas gali apriboti mokėjimus tarp Portugalijoje gyvenančių asmenų ir Bwin. Tačiau šis apribojimas yra tik Bwin nustatyto draudimo teikti lošimų paslaugas internetu Portugalijoje gyvenantiems asmenims pasekmė.

229. Todėl Komisija teisingai primena, kad jeigu nacionalinės teisės akto ribojantis poveikis mokėjimų judėjimo laisvei yra tik neišvengiama laisvo paslaugų teikimo ribojimo pasekmė, nereikia vertinti šio teisės akto suderinamumo su EB 56 straipsnio nuostatomis(103).

230. Todėl Teisingumo Teismui siūlau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą suprasti taip, kad jis klausia, ar EB 49 straipsnis aiškintinas kaip draudžiantis valstybės narės teisės aktą, pagal kurį išimtinės teisės organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje Portugalijos teritorijoje, suteiktos vieninteliam valstybės kontroliuojamam pelno nesiekiančiam subjektui, taikymas išplėstas visoms elektroninės komunikacijos priemonėms, įskaitant internetą.

b)      Apribojimo buvimas

231. Atrodo, negalima paneigti, ir Portugalijos vyriausybė to neginčija, jog nagrinėjamas teisės aktas yra laisvės teikti paslaugas apribojimas.

232. Iš tikrųjų šis teisės aktas draudžia kitoje valstybėje narėje, išskyrus Portugalijos Respubliką, įsteigtam lošimų internetu paslaugų teikėjui siūlyti loterijas bei lažybas internetu šioje valstybėje gyvenantiems vartotojams. Kaip tai matėme, EB 49 straipsnyje numatyta, jog uždraudžiamos priemonės, pagal kurias draudžiama kitoje valstybėje įsisteigusio paslaugų teikėjo veikla teisėtai teikti analogiškas paslaugas. Be to, šis straipsnis taikomas tiek paslaugų teikėjui, tiek paslaugų gavėjui(104).

233. Galiausiai jau buvo nuspręsta, kad valstybės narės teisės aktai, draudžiantys kitoje valstybėje narėje įsikūrusiai lažybas organizuojančiai įmonei jas siūlyti internetu pirmojoje valstybėje įsikūrusiems paslaugų gavėjams, yra apribojimas EB 49 straipsnio prasme(105).

c)      Apribojimo pateisinimas

234. Toks apribojimas, koks numatytas nagrinėjamame Portugalijos teisės akte, yra suderinamas su Bendrijos teise, jei pateisinamas privalomu bendrojo intereso pagrindu, jei atitinka juo siekiamą tikslą ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Bet kuriuo atveju apribojimas turi būti taikomas nediskriminuojant.

235. Remiantis principu, kuris bendras visoms nesuderintoms ekonominėms veiklos rūšims, būtent valstybė narė, kurioje nustatytas nagrinėjamas apribojimas, turi įrodyti, kad jis būtinas nurodytam tikslui pasiekti ir kad šio tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis(106).

i)      Šalių argumentai

236. Liga ir Bwin nurodo, jog Santa Casa suteikta išimtinė teisė siūlyti loterijas ir lažybas internetu Portugalijoje gyvenantiems vartotojams visiškai uždaro šios valstybės narės lošimų internete rinką, o tai yra pats sunkiausias laisvės teikti paslaugas pažeidimas. Jos tvirtina, kad šis apribojimas nepateisinamas.

237. Liga ir Bwin nuomone, Portugalijos Respublika turėjo įrodyti, pirma, kad su ribojančia priemone susijusi problema iš tikrųjų šioje šalyje yra didelė problema, antra, kad tokia priemonė tinkama šiai problemai spręsti, ir galiausiai jos nebuvo galima išspręsti taikant mažiau ribojančią priemonę.

238. Liga ir Bwin teigia, kad Santa Casa suteiktos išimtinės teisės netinkamos siekiamiems tikslams, nes Portugalijos Respublika nevykdo nuoseklios ir sistemingos lošimų veiklos ribojimo politikos, kaip to reikalaujama pagal teismų praktiką. Iš tikrųjų ši valstybė narė siekia tik padidinti pajamas iš azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų. Liga ir Bwin nurodo, kad Santa Casa siūlomi lošimai pastaraisiais metais labai išplito dėl aktyvios reklamos. Taip pat jos nurodo, kad Portugalijos Respublika vykdo aktyvią kazino lošimų plėtros politiką.

239. Galiausiai Liga ir Bwin tvirtina, kad Portugalijos teisės aktu siekiamų tikslų taip pat, o gal net geriau, buvo galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, atveriant rinką ribotam privačių ūkio subjektų skaičiui ir jiems nustatant konkrečius įpareigojimus. Šiuo atžvilgiu jos pabrėžia, kad Gibraltaro teisės aktai, kurie taikomi Bwin, yra vieni griežčiausių Europoje. Beje, Bwin yra taisyklių, skirtų užtikrinti atsakingus lošimus, kad būtų apsaugoti vartotojai, bei vidaus procedūrų kovai su pinigų plovimu nustatymo pradininkė.

240. Portugalijos vyriausybė pažymi, kad nuo XVIII a. iki šių dienų Santa Casa taikoma išimties tvarka yra teisėta jos diskrecijos išraiška. Išimtinių teisių Santa Casa suteikimas atitinka siekį apriboti bingo žaidimų ir lažybų veiklą, kad sumažėtų su šia lošimų rūšimi susijusi socialinė rizika, ir skirti pajamas iš šių lošimų socialinio intereso tikslams. Šio monopolio išplėtimo tokiems lošimams internetu prireikė kaip būtinos ir tinkamos priemonės, kad minėti lošimai on‑line būtų siūlomi saugiai ir kontroliuojant.

241. Portugalijos vyriausybė teigia, kad Santa Casa monopolis atitinka Bendrijos teisę, nes tai nediskriminuojanti ir proporcinga priemonė. Ji tvirtina, kad išimtinių teisių suteikimas tokiam subjektui, koks yra Santa Casa, kurios veiklą griežtai kontroliuoja vyriausybė, yra tinkamesnė siekiamiems tikslams.

ii)    Mano vertinimas

242. Visų pirma nurodysiu, kiek, mano nuomone, judėjimo laisvės azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje riboja valstybių narių kompetenciją. Paskui pateiksiu priežastis, dėl kurių vartotojų ir viešosios tvarkos apsauga gali pateisinti laisvę teikti lažybų paslaugas internetu ribojančias priemones. Toliau nurodysiu kriterijus, kuriais remiantis reikia vertinti, ar nagrinėjamas teisės aktas tinkamas jame nurodytiems tikslams pasiekti ir ar juo neperžengiami šie tikslai. Galiausiai priminsiu, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar ginčijamas apribojimas taikomas nediskriminuojant.

–       Valstybių narių kompetencijos azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje ribojimo apimtis

243. Nustatyta, kad tuo atveju, jei nėra Bendrijos lygiu suderintų standartų lošimų srityje, valstybės narės iš principo išlieka kompetentingos nustatyti veiklos vykdymo šiame sektoriuje sąlygas. Tačiau įgyvendindamos šią kompetenciją jos negali pažeisti judėjimo laisvių(107).

244. Manau, kad šio valstybės narės kompetencijos apribojimo apimčiai įvertinti reikia pradėti nuo tokios prielaidos.

245. Mano nuomone, Bendrijos teise nesiekiama taikyti rinkos taisyklių azartiniams lošimams ir lošimams iš pinigų. Valstybės narės siekė sukurti kuo atviresnę rinką kaip Europos ekonominės bendrijos pagrindą, nes konkurencija, jeigu ji sąžininga, paprastai užtikrina technologijų pažangą ir pagerina paslaugos ar gaminio kokybę, o kartu mažėja kainos. Taigi ji naudinga vartotojams, nes taip jie gauna geresnės kokybės paslaugas ar gaminius už palankesnę kainą. Dėl to konkurencija lemia progresą ir vystymąsi.

246. Vis dėlto šie privalumai nepasitvirtina azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje. Man neatrodo, kad konkurencija, dėl kurios paslaugų teikėjai šioje srityje vartotojams neišvengiamai visada siūlytų vis patrauklesnių lošimų, kad gautų kuo didesnę naudą, yra progreso ir vystymosi šaltinis. Taip pat nematau jokio progreso ir dėl to, kad vartotojams būtų suteikiama daugiau galimybių dalyvauti visose kitose valstybėse narėse organizuojamose nacionalinėse loterijose ir lažintis visose Sąjungoje organizuojamose žirgų lenktynėse ar sporto varžybose.

247. Visai kitaip yra, kai kalbama, pavyzdžiui, apie pacientų judėjimą Sąjungoje, kurį Teisingumo Teismas visiškai teisėtai skatina, nes ši judėjimo laisvė išplečia kiekvienam Sąjungos piliečiui siūlomas gydymo galimybes ir suteikia teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse.

248. O azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų organizuojami ir išsilaiko, tik jei labai didelė dalis lošėjų daugiau pralošia, nei išlošia. Rinkos atvėrimas šioje srityje, dėl kurio išaugtų lošimams skirta namų ūkių biudžeto dalis, neišvengiamai daugeliui lemtų tik tai, kad sumažėtų jų ištekliai.

249. Todėl valstybių narių kompetencijos azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje ribojimu nesiekiama sukurti bendrosios rinkos ir liberalizuoti šios veiklos srities.

250. Tai įrodo faktas, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką valstybės narės turi didelę diskreciją ne tik nustatyti vartotojų ir viešosios tvarkos apsaugos lygį, kiek tai susiję su azartiniais lošimais ir lošimais iš pinigų, bet ir lošimų organizavimo tvarką.

251. Man atrodo, kad šią analizę patvirtina tai, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės gali teisėtai nustatyti pajamų iš azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų paskirtį ir nuspręsti, kad šios pajamos neturi būti naudojamos privatiems interesams.

252. Todėl valstybė narė turi suverenią teisę uždrausti lošimus savo teritorijoje, kaip Teisingumo Teismas tai nusprendė minėtame sprendime Schindler dėl didelio masto loterijų uždraudimo Jungtinėje Karalystėje. Taip pat valstybė narė, siekdama kontroliuoti lošimų pasiūlą, gali suteikti išimtinę teisę organizuoti lošimus vieninteliam subjektui ar apibrėžtam ūkio subjektų skaičiui.

253. Iš esmės nacionalinės teisės aktų suderinamumo su Bendrijos teise vertinimo sunkumų kyla tada, kai valstybės narės suteikia išimtinę teisę organizuoti azartinius lošimus ir lošimus iš pinigų vieninteliam subjektui arba apibrėžtam ūkio subjektų skaičiui.

254. Iš tikrųjų nacionaliniams teismams problema iškyla nustatant ribą, nuo kurios lošimų pasiūla remiantis šia išimtine teise viršija tai, kas pateisina siekį kontroliuoti lošimus, kad būtų apsaugota viešoji tvarka ir prireikus vartotojai. Šiuo atžvilgiu sprendime Placanica ir kt. nurodyta, kad netgi tuo atveju, jei valstybė narė lošimų paslaugas riboja vien siekdama užkirsti kelią sukčiavimui ir nusikaltimams, visai nesiekdama apsaugoti vartotojų nuo polinkio pernelyg išlaidauti, vis dėlto ji turi apsiriboti „kontroliuojama ekspansine politika“.

255. Todėl tai reiškia, kad nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar vidaus teisėje numatytos ribojančios priemonės tinkamos pasiekti jose nustatytiems apsaugos tikslams, kai vienintelis subjektas ar ūkio subjektai, turintys išimtinę teisę vykdyti azartinius lošimus ar lošimus iš pinigų, siūlo tam tikrą lošimų gamą ir tam tikro masto reklamą.

256. Mano nuomone, nagrinėjant šių ribojančių priemonių tinkamumą nustatytiems tikslams pasiekti reikia atsižvelgti į tai, kad, nesant suderinimo Bendrijos lygiu, siūlomų lošimų gamos ir jų vykdymo sąlygų nustatymas priskiriamas valstybės narės diskrecijai. Iš tikrųjų būtent kiekviena valstybė narė turi vertinti, atsižvelgusi į esamą kontekstą bei socialinius ir kultūrinius ypatumus, kaip rasti pusiausvyrą tarp patrauklios pasiūlos, užtikrinančios norą lošti teisėtai, ir pernelyg skatinančios lošti pasiūlos.

257. Atsižvelgiant į mano prielaidą dėl konkurencijos vaidmens Sąjungos tikslams, mano nuomone, šios valstybių narių kompetencijos ribojimas Bendrijos teisėje turi apsiriboti draudimu valstybei narei nukrypti nuo ribojančių priemonių tikslo ir siekti maksimalios naudos. Kitaip tariant, valstybė narė turi būti įpareigota azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų veiklos rinką atverti, tik jeigu ji šią veiklą laiko įprasta ekonomine veikla, kuria siekiama maksimalios naudos.

258. Todėl ribojančių priemonių tinkamumo siekiamiems tikslams azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje kontrolė reiškia patikrinimą, kad ši valstybė akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant šios priemonės priimtos ir taikytos.

259. Atsižvelgdamas būtent į šiuos samprotavimus nagrinėsiu tris toliau pateiktus klausimus.

–       Vartotojų ir viešosios tvarkos apsauga gali pateisinti laisvę teikti lažybų internetu paslaugas ribojančias priemones

260. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių Dekretu-įstatymu Nr. 282/2003 buvo išplėstas Santa Casa monopolio taikymas loterijoms ir lažyboms, siūlomoms Portugalijos teritorijoje elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, įskaitant internetą. Tačiau šias priežastis galima išsiaiškinti iš Portugalijos vyriausybės rašytinėse pastabose pateiktos informacijos.

261. Portugalijos vyriausybė nurodo, kad išplečiant Santa Casa monopolį lošimams on‑line siekiama tų pačių tikslų, dėl kurių 1961 m., kiek tai susiję su lažybomis, ir 1982 m., kiek tai susiję su bingo, šiam subjektui suteikta išimtinė teisė vykdyti tokius lošimus tradiciniu būdu.

262. Taigi Portugalijos teisės aktu atsižvelgta į tai, kad lošimai internetu taip pat tapo realybe, ir juos siekiama reglamentuoti, kad būtų išvengta jų vykdymo nusikalstamais ar sukčiavimo tikslais ir kontroliuoti jų pasiūlą bei iš tokių lošimų gautas pajamas skirti socialinėms reikmėms ar bendrajam interesui finansuoti.

263. Minėtame sprendime Anomar ir kt. Teisingumo Teismas išnagrinėjo panašias priežastis, susijusias su Portugalijos teisės aktu, reglamentuojančiu kazino lošimus. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šios priežastys susijusios su vartotojų bei viešosios tvarkos apsauga ir todėl jos gali pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimus(108). Taip pat matėme, kad pagal teismų praktiką, nors socialinių reikmių finansavimas pats savaime nėra teisėta judėjimo laisvės apribojimo priežastis, jis gali būti papildoma teigiama apribojimus nustatančio teisės akto pasekmė(109).

264. Todėl kyla klausimas, ar vartotojų ir viešosios tvarkos apsauga gali būti teisėtos priežastys apriboti laisvę teikiant lažybų internetu paslaugą. Kitaip tariant, reikia nustatyti, ar azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų internetu gali kelti riziką vartotojams ir viešajai tvarkai. Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą teigiamas dėl tokių priežasčių.

265. Kaip matėme, valstybės narės turi didelę diskreciją nustatyti apsaugos lygį, kurį jos ketina užtikrinti, dėl azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų, kurie yra paskata išlaidauti ir leidžia surinkti dideles pinigų sumas.

266. Tokiems azartiniams lošimams ir lošimams iš pinigų internetu, kaip antai lažybos, būdingos šios savybės. Santa Casa išimtinės teisės taikymo išplėtimas internetu siūlomoms loterijoms ir lažyboms vykdyti atrodo juo labiau pateisinamas dėl to, kad vartotojams ir viešajai tvarkai keliama rizika, mano nuomone, internete siūlomų lošimų atveju dar didesnė nei tradiciniu būdu siūlomų lošimų.

267. Kiek tai susiję su vartotojams kylančiais pavojais, nustatyta, jog kyla pernelyg didelių išlaidų ir potraukio lošimams rizika, kurią sustiprina tokios aplinkybės, kaip nuolatinė lošimų pasiūla, dažni laimėjimai, jų viliojamas ar patrauklus pobūdis, galimybė statyti dideles sumas, galimybė gauti kreditą lošimui, lošimų siūlymas tokiose vietose, kur lošėjai gali pasiduoti impulsui lošti, ir galiausiai informacijos apie su lošimais susijusią riziką nebuvimas(110).

268. Reikia pripažinti, kad lošimų pasiūla internetu apima tam tikrus iš šių rizikos veiksnių. Iš tikrųjų, pirma, pasiūla galima pasinaudoti bet kuriuo metu ir tam nereikia niekur vykti. Todėl tarp vartotojo ir siūlomo lošimo nėra jokių erdvės ar laiko kliūčių. Be to, lošimas vyksta aplinkoje, kur lošėjas gali būti visiškai izoliuotas.

269. Kita vertus, internetas lošėjui leidžia techniškai pasiekti visus lošimo on‑line paslaugų teikėjus. Be to, lošimams on‑line nereikia sukurti materialinių vertybių, todėl siūlomų lošimų gama gali būti labai plati. Tad lošimų pasiūla internetu yra didesnė, palyginti su tradicine lošimų pasiūla. Be to, ūkio subjektai internetu gali siūlyti lažybas ir bingo, kurių rezultatus galima sužinoti iš karto, todėl vartotojai gali iš naujo žaisti daug kartų per trumpą laiką.

270. Maža to, ryšiai internetu paslaugų on‑line teikėjui neleidžia patikrinti vartotojo tapatybės, kaip tai galima daryti pardavimo fiziniams asmenims atveju. Daug lengviau pažeisti nepilnamečiams ar pažeidžiamiems asmenims apsaugoti nustatytus draudimus. Ryšiai internete anonimiški.

271. Galiausiai lošėjui gali būti siūlomas kreditas lošimui on‑line(111) ir labai lengva atlikti mokėjimus internetu.

272. Mano nuomone, šių atskirų veiksnių visuma įrodo, kad lošimai internetu kelia potencialiai didesnę riziką vartotojams, ypač nepilnamečiams ir pažeidžiamiausiems vartotojams, kurie nesugeba valdyti savo potraukio lošti.

273. Taip pat azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų internetu kelia didelę riziką viešajai tvarkai. Ši rizika aprašyta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Ginčų sprendimo taryboje nagrinėtame Antigua ir Barbuda bei Jungtinių Amerikos Valstijų ginče dėl to, kad šios uždraudė teikti on‑line azartinių lošimų ir lažybų tarpvalstybines paslaugas(112).

274. Šioje byloje Jungtinės Amerikos Valstijos tvirtino, kad lošimo paslaugų on‑line teikimas dėl savo masto, greitumo, nuotolinių lošimų sandorių tarptautinio pobūdžio kartu su paslaugų teikėjų įsisteigimo vietos ekstrateritorialumu sudaro palankesnes sąlygas nusikalstamu būdu įgytiems pinigams plauti. Be to, padidėja sukčiavimo rizika, lošimus on‑line galima labai greitai sukurti, todėl nesąžiningi vykdytojai gali per keletą minučių atsirasti ir dingti(113).

275. Taigi lošimų internetu keliama didesnė rizika vartotojams ir viešajai tvarkai pateisina tai, jog valstybė narė imasi priemonių, kad galėtų veiksmingai kontroliuoti šiuos lošimus ir prireikus greitai priimti reikalingus pakeitimus.

276. Todėl iš to darytina išvada, kad Portugalijos Respublika teisėtai apribojo laisvę teikti lažybų internetu paslaugas, siekdama apsaugoti vartotojus ir viešąją tvarką.

–       Nagrinėjamo teisės akto tinkamumas pasiekti jame nustatytus tikslus

277. Dabar reikia išnagrinėti, ar Portugalijos teisės aktas tinkamas užtikrinti veiksmingą vartotojų bei viešosios tvarkos apsaugą nuo lažybų internetu keliamos rizikos.

278. Pagal teismų praktiką tai, kad Portugalijos Respublika nusprendė leisti lažybas internetu nustatydama monopolį, o ne visiškai jas uždraudė, nereiškia, kad ši valstybė iš tikrųjų siekia apsaugoti vartotojus bei viešąją tvarką nuo tokių lošimų keliamos rizikos. Iš tikrųjų, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėtame sprendime Läärä ir kt., išimtiniais atvejais išduodamo riboto azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų veiklos leidimo privalumas, jog lošimai ir šių lošimų organizavimas tampa lengviau kontroliuojami, užkertamas kelias sukčiavimui ir nusikaltimams ir iš šių lošimų gautos pajamos naudojamos visuomenės poreikiams tenkinti, taip pat atitinka tokių tikslų siekį(114).

279. Iš šio sprendimo motyvų matyti, kad išimtinės teisės vieninteliam subjektui suteikimas leidžia pasiekti tokius nustatytus tikslus, kokie nagrinėjami Portugalijos teisės akte, tik jei šį subjektą kontroliuoja valstybė. Būtent dėl to, kad išimtinę teisę eksploatuoti lošimo automatus Suomijoje turintis subjektas buvo viešosios teisės reglamentuojama asociacija, kurios veiklą kontroliavo Suomijos Respublika, Teisingumo Teismas minėtame sprendime nusprendė, jog toks monopolis leidžia kontroliuoti norą lošti ir lošimų organizavimą.

280. Iš to darytina išvada, kad pirmoji sąlyga, kurią turi patikrinti nacionalinis teismas, kad nustatytų, ar nagrinėjamas Portugalijos teisės aktas yra tinkamas jame nurodytiems tikslams pasiekti, mano nuomone, yra valstybės narės galimybė veiksmingai valdyti ir kontroliuoti subjekto, kuriam suteikta išimtinė teisė vykdyti lošimus, veiklą.

281. Antroji sąlyga, kurią nacionalinis teismas taip pat turi vertinti, susijusi su šio teisės akto įgyvendinimu. Reikia patikrinti, ar įgyvendindama šį teisės aktą valstybė narė nenukrypsta nuo jo tikslų, siekdama gauti maksimalią naudą.

282. Dėl pirmosios sąlygos manau, kad Santa Casa veiklą reglamentuojantis teisinis pagrindas Portugalijos Respublikai leidžia veiksmingai valdyti ir kontroliuoti lažybų internetu vykdymą.

283. Tai įrodo tokia aplinkybė, kad Santa Casa direktorių ir administracijos tarybos narius skiria Portugalijos vyriausybė. Ypač svarbu tai, kad vyriausybė dekretu-įstatymu nustato kiekvieną loterijos ir lažybų lošimą, reglamentuoja jų organizavimą ir vykdymą, įskaitant statymų dydį, laimėjimų skyrimo tvarką, lošimų periodiškumą, kiekvieno laimėjimo santykinę dalį, statymų surinkimo būdus, įgaliotųjų platintojų atrankos tvarką bei laimėjimų išmokėjimo būdus ir terminus.

284. Be to, Santa Casa taikomas teisės aktas nustato tam tikras sąžiningos lošimų eigos garantijas, nes jame numatyta konkursų komisija, kurios narių daugumą sudaro valstybės valdymo institucijų atstovai, bei skundus nagrinėjanti komisija, kurios pirmininkas – teisėsaugos pareigūnas.

285. Galiausiai šiame teisės akte numatyta Lošimų taryba. Ši konsultacinė institucija, kuriai pavesta pareikšti nuomonę dėl Santa Casa organizuojamų ir vykdomų socialinių lošimų bei pateikti nuomones dėl su jais susijusių veiklos ir biudžeto planų sukūrimo, sustiprina šias garantijas. Taip pat ši Lošimų taryba Portugalijos Respublikai gali teikti informaciją, kuri šiai reikalinga visiems lošimų sąlygų pakeitimams padaryti, siekiant bendrojo intereso tikslų.

286. Taigi, mano nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad Portugalijos Respublika turi pakankamai galių veiksmingai valdyti ir kontroliuoti Santa Casa internetu vykdomas lažybas.

287. Dėl antrosios sąlygos nacionalinis teismas turi įvertinti, ar šios galios įgyvendinamos atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir nuo jų nenukrypstama siekiant gauti maksimalią naudą.

288. Šiuo atžvilgiu nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes. Pirma, Portugalijos Respublika, suteikdama Santa Casa teises vykdyti lošimus internetu, apsiribojo tik tais lošimais, kuriuos ši jau siūlė tradiciniu būdu. Joks papildomas lošimas on‑line nebuvo sukurtas Santa Casa monopolio taikymą išplečiant loterijai ir lažyboms internetu. Antra, Santa Casa nesiūlo momentinės loterijos internetu, nes ši loterijos rūšis dėl mažos statymų vertės ir greitai sužinomų rezultatų bei dažnų mažos vertės laimėjimų kelia didelę priklausomybės nuo lošimo riziką. Galiausiai Santa Casa lošėjams nesiūlo on‑line kreditų.

289. Liga ir Bwin ginčija nagrinėjamų priemonių tinkamumą jomis siekiamiems tikslams, nes šių tikslų neremia nuosekli ir sisteminga politika.

290. Visų pirma jos pabrėžia, kad Portugalijos Respublika pastaraisiais metais plėtojo ekspansijos į bingo ir lažybų bei lošimų sritį politiką, kurią rėmė labai patraukli reklama. Jos nurodo, kad valstybės socialinių lošimų, kurių vykdymo monopolį turi Santa Casa ir kuris iš pradžių apsiribojo tik Totobola ir Totoloto, gama buvo išplėsta, 1993 m. įtraukiant Joker, 1994 m. – Lotaria instantânia, 1998 m. – Totogolo, o 2004 m. – Euromilhões. Jos pažymi, kad pajamos iš šio lošimo padvigubėjo nuo 2003 iki 2006 metų.

291. Atvirkščiai, Portugalijos vyriausybė tvirtina, kad ji vykdo atsakingą lošimų politiką ir kad Santa Casa pajamos, visų pirma dėl EuroMillions, labai sumažėjo 2007 metais.

292. Mano nuomone, Liga ir Bwin pateikti argumentai neįrodo, kad Portugalijos Respublika nevykdo pareigos nuosekliai ir sistemingai įgyvendinti tikslus, dėl kurių jos teisės akte nustatyti apribojimai.

293. Primintina, kad nagrinėjamu teisės aktu siekiami tikslai neprieštarauja kontroliuojamai ekspansinei politikai. Santa Casa monopolio taikymą išplėsti lošimams on‑line reikėjo dėl to, kad šie lošimai tapo realybe. Šis išplėtimas atitinka siekį juos reglamentuoti, kad būtų išvengta jų vykdymo nusikalstamais ir sukčiavimo tikslais, ir riboti pasiūlą bei pajamas iš tokių lošimų skirti socialinėms reikmėms ar bendrajam interesui finansuoti.

294. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šie skirtingi interesai turi būti nagrinėjami bendrai. Siekis kontroliuoti pasiūlą, kad būtų išvengta skatinimo pernelyg išlaidauti bei užkirsti kelią lošimų vykdymo nusikalstamais ar sukčiavimo tikslais rizikai, gali būti įgyvendinamas vykdant tokią ekspansijos politiką.

295. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė, siekdama draudžiamą lošimų veiklą vykdančius lošėjus paskatinti dalyvauti leidžiamoje veikloje, pagrįstai gali pasiūlyti patikimą, tačiau kartu ir patrauklią alternatyvą, o tai savaime gali reikšti plačią lošimų gamos pasiūlą, reikšmingą reklamą ir naujų platinimo būdų naudojimą(115).

296. Be to, sąlyga, pagal kurią ginčijamas apribojimas turi būti įgyvendinamas vykdant nuoseklią ir sistemingą politiką, turi būti vertinama atsižvelgiant į valstybėje narėje susiklosčiusias aplinkybes.

297. Portugalijos vyriausybė pažymėjo, kad reikėjo įveikti nerimą keliantį neteisėtų lošimų plitimą ir sukčiavimo grėsmę. Šiuo atžvilgiu Santa Casa nurodė, kad per 1995 m. trečiąjį ketvirtį ji pradėjo dešimt pažeidimo procedūrų, 2005 m. – 400 procedūrų, o 2006 m. – 600.

298. Taigi Portugalijos vyriausybė galėjo pagrįstai manyti, kad dėl šio neteisėtų lošimų plitimo būtinai reikėjo sukurti naujus socialinius lošimus, kad būtų patenkintas Portugalijos vartotojų noras lošti ir ši veikla būtų reglamentuota. Taip pat Portugalijos vyriausybė teisėtai galėjo manyti, kad šių naujų lošimų sukūrimu galima pasiekti tokį rezultatą tik tuo atveju, jeigu kartu bus platinama tam tikro masto reklama, skirta atitinkamai visuomenei informuoti apie jų egzistavimą.

299. Nacionalinis teismas turės vertinti, ar atsižvelgiant į visas šias aplinkybes Portugalijos vyriausybės sukurti papildomi lošimai ir jų reklamos lygis akivaizdžiai viršijo tai, kas būtina Santa Casa monopolį pagrindžiantiems tikslams pasiekti. Pirmiausia nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti į vyriausybės prašymu Portugalijos katalikiškojo universiteto Taikomųjų studijų centro atliktą tyrimą, kuris buvo minėtas per posėdį.

300. Antra, Liga ir Bwin taip pat tvirtina, kad Portugalijos vyriausybė išplėtė lošimus kazino patalpose. Portugalijos vyriausybė padidino veiklos licencijų skaičių, naujame Lisabonos kazino įrengė per 800 lošimų automatų ir apie jo atidarymą pranešė didelėje reklamos kampanijoje. Nuo 1996 m. iki 2006 m. Portugalijoje bruto pajamos iš kazino išaugo 150 %. Be to, vyksta derybos, kad kazino būtų leista siūlyti lošimus internetu.

301. Nemanau, kad šie argumentai įrodo, jog monopolio organizuoti lažybas internetu suteikimas Santa Casa yra netinkamas tikslams, dėl kurių jai suteikta išimtinė teisė, pasiekti.

302. Abejonių dėl nuoseklaus ir sistemingo šių tikslų siekimo galėtų kilti, tik jeigu Portugalijos vyriausybė leistų organizuoti internetu lošimus, panašius į loterijas ir lažybas, kuriuos organizuoja Santa Casa. Tada galėtų kilti klausimas, ar Portugalijos Respublika leido licencijas organizuoti kazino lošimus turinčioms bendrovėms internetu siūlyti loterijas, kurių veikimo būdas panašus į Santa Casa siūlomų.

303. Mano nuomone, atvirkščiai, klausimas nekyla dėl tradicine forma siūlomų kazino lošimų vystymosi. Šia forma organizuojamų lošimų sąlygos visiškai skiriasi nuo loterijų ir lažybų internetu. Pakanka konstatuoti, kad norėdamas dalyvauti kazino lošime lošėjas turi fiziškai nuvykti į lošimų įstaigą jos darbo dienomis ir valandomis.

304. Tiesa, kad kazino lošimai taip pat gali kelti pavojų vartotojams ir viešajai tvarkai. Vis dėlto, kadangi jų veikimo būdas visiškai kitoks nei lošimų on‑line, Portugalijos Respublikos pasirinkimas jiems organizuoti nustatyti licencijų suteikimo sistemą, o ne jų organizavimo teisę suteikti Santa Casa, susijęs su šios valstybės diskrecija.

305. Kadangi apsaugos nuo rizikos, susijusios su azartiniais lošimais ir lošimais iš pinigų, lygio nustatymas yra valstybių narių diskrecija, valstybė turi teisę nustatyti atskiriems lošimams skirtingus organizavimo būdus. Juo labiau kad nacionalinė loterija, lažybos žirgų lenktynėse, kazino lošimai, lošimo automatai yra skirtingi lošimai dėl vietų, kuriose jie yra prieinami, jų veikimo būdo, asmenų, kuriems jie skirti, ir visa tai susiję su kiekvienos šalies kultūra.

306. Todėl, mano nuomone, valstybė narė turi teisę nustatyti skirtingą ir daugiau ar mažiau ribojančią kiekvienos šių lošimų rūšies organizavimo tvarką(116). Ši diskrecija panaši į tą valstybių narių diskreciją, kurią Teisingumo Teismas pripažino sveikatos apsaugos srityje minėtame sprendime Komisija prieš Prancūziją.

307. Šioje byloje Komisija ginčijo Prancūzijos įstatymo, kuriame Prancūzijos kanalais transliuojamų sporto renginių, vykstančių kitų valstybių narių teritorijose, transliavimas siejamas su išankstiniu alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimu, suderinamumą su Bendrijos teise. Grįsdama savo ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija teigė, kad šis įstatymas yra netinkamas visų pirma dėl to, kad jis netaikomas tabako reklamai.

308. Teisingumo teismas šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą dėl to, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas(117).

–       Nagrinėjamo teisės akto proporcingumas

309. Šiuo etapu reikia įvertinti, ar Portugalijos teisės akte nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau ribojančią priemonę, pavyzdžiui, tam tikriems ūkio subjektams suteikiant licencijas, kaip tai tvirtina Liga ir Bwin.

310. Remdamasis medžiaga pagrindinėje byloje konstatuoju, kad Bwin remia sporto varžybas, kuriose ši bendrovė siūlo lažybas, iš kurių gauna dideles pinigų sumas(118).

311. Kaip ir Portugalijos vyriausybė, manau, kad atsižvelgusi į šią aplinkybę valstybė narė teisėtai gali nuspręsti, kad sąžiningo lošimo garantija geriau užtikrinama, kai išimtinė teisė suteikiama subjektui, kurio veiklą ji kontroliuoja ir kuris, kaip ir Santa Casa, nesiekia jokio pelno.

312. Taip pat ir kitos aplinkybės patvirtina tą patį. Kaip matėme, atsakingos politikos vykdymas azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje reikalauja, kad valstybė narė galėtų užtikrinti veiksmingą šios veiklos kontrolę. Gali paaiškėti, kad būtinybė veikti ir greitai taikyti priemones yra svarbesnė lošimų on‑line srityje atsižvelgiant į minėtos veiklos raidą bei trumpą laikotarpį, per kurį nesąžiningi ūkio subjektai gali sukurti tokius lošimus.

313. Vienintelis ūkio subjektas, kurio veiklą tiesiogiai ir veiksmingai kontroliuoja valstybė narė, gali taikyti naujas apsaugos priemones, kaip antai – prireikus paprasčiausia panaikinti vieną iš savo siūlomų lošimų on‑line veiksmingiau ir greičiau nei privatūs ūkio subjektai, kurių pareigos turi būti nustatytos iš anksto. Panašios nuomonės laikėsi ir ELPA teismas dėl Norvegijos teisės akto, kuriuo viešosios teisės reglamentuojamai įmonei suteikta išimtinė teisė eksploatuoti lošimų automatus, siekiant apsaugoti vartotojus ir viešąją tvarką(119).

314. Be to, pritariu Portugalijos vyriausybės argumentui, kad vartotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su nesąžiningų ūkio subjektų siūlomais lošimais, geriau užtikrinama suteikiant išimtinę teisę Santa Casa, kuri vienintelė ir nuo senų laikų turi monopolį, kiek tai susiję su bingo lošimais ir lažybomis, negu nustatant keliems ūkio subjektų prieinamą leidimų sistemą. Portugalijos sistemos privalumas yra paprastumas, nes Portugalijoje gyvenančius vartotojus nesunku įspėti, kad bet kurio kito lošimų on‑line paslaugų teikėjo, išskyrus Santa Casa, siūlomos loterijos ir lošimai draudžiami ir kelia potencialią riziką.

315. Toliau, kiek tai susiję su draudimu reklamuoti lošimus on‑line, kurie organizuojami pažeidžiant išimtinę Santa Casa teisę, akivaizdu, jog šis draudimas pateisinamas, jei tokių išimtinių teisių suteikimas suderinamas su Bendrijos teise.

316. Galiausiai, kiek tai susiję su administracinių baudų, kurios Portugalijos įstatyme numatytos kaip bausmės Portugalijos įstatymą pažeidusiems ūkio subjektams, proporcingumu, dėl jo pagrindinės bylos šalys nepateikė jokių ypatingų pastabų ir aš jų taip pat neturiu.

–       Taikymas nediskriminuojant

317. Nagrinėjamas teisės aktas dėl to, kad jame Santa Casa suteikiama išimtinė teisė organizuoti loterijas ir lažybas internetu, savaime nėra diskriminuojantis.

318. Iš tikrųjų toks nacionalinės teisės aktas, kurio visiems asmenims, išskyrus licenciją organizuoti nagrinėjamus lošimus turintį viešosios teisės subjektą, draudžiama imtis šios veiklos, nediskriminuoja dėl pilietybės ir nedaro jokio skirtumo visiems šia veikla suinteresuotiems ūkio subjektams, nesvarbu, ar jie įsisteigę nacionalinėje teritorijoje, ar kitoje valstybėje narėje(120).

319. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar įgyvendinant teisės aktą jis yra taikomas nediskriminuojant.

320. Remdamasis visais šiais samprotavimais, Teisingumo Teismui siūlau į Tribunal de Pequena Instância Criminal do Porto pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:

–        EB 49 straipsnis aiškintinas taip, kad jis neprieštarauja valstybės narės teisės aktui, pagal kurį išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje šios valstybės teritorijoje, suteikta vieninteliam minėtos valstybės kontroliuojamam pelno nesiekiančiam subjektui, išplėsta visoms elektroninės komunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, jei šis teisės aktas pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais, jeigu jis tinkamas juo siekiamiems tikslams, jeigu neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti, ir jeigu jis taikomas nediskriminuojant,

–        nacionalinis teismas turi patikrinti, ar šios sąlygos tenkinamos,

–        atsižvelgusi į azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų internetu keliamą riziką valstybė narė gali teisėtai apriboti teisę organizuoti tokius lošimus, siekdama apsaugoti vartotojus ir viešąją tvarką,

–        toks teisės aktas yra tinkamas šiems tikslams pasiekti, jeigu jis leidžia valstybei narei veiksmingai valdyti ir kontroliuoti šių lošimų organizavimą ir jeigu nustatydama šio teisės akto konkrečią įgyvendinimo tvarką valstybė narė akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos,

–        išimtinės teisės suteikimas vieninteliam subjektui, kurį kontroliuoja valstybė narė ir kuris nesiekia pelno, yra proporcinga priemonė tokiems tikslams pasiekti,

–        toks teisės aktas savaime nėra diskriminuojantis.

V –    Išvada

321. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti taip:

„1.      1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, iš dalies pakeistos 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, 1 straipsnio 11 punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės teisės aktas, pagal kurį išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje šios valstybės teritorijoje išplėsta visoms elektroninės komunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, yra techninis reglamentas šios nuostatos prasme.

2.      Jeigu apie tokį teisės aktą nebuvo pranešta pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 98/34, juo negalima remtis privačių asmenų, kaip antai Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Baw International Ltd, atžvilgiu. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar apie minėtą teisės aktą pranešta, ar ne.

3.      Prejudicinis sprendimas yra privalomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, net jeigu jis susijęs su Bendrijos teisės norma, kurios šis teismas neminėjo savo klausime.

4.      EB 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis neprieštarauja valstybės narės teisės aktui, pagal kurį išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti loterijas bei lažybas visoje šios valstybės teritorijoje, suteikta vieninteliam minėtos valstybės kontroliuojamam pelno nesiekiančiam subjektui, išplečiama visoms elektroninės komunikacijos priemonėms, įskaitant internetą, jei šis teisės aktas pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais, jeigu jis tinkamas juo siekiamiems tikslams, jei neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti, ir jeigu jis taikomas nediskriminuojant.

Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar šios sąlygos tenkinamos.

5.      Atsižvelgusi į azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų internetu keliamą riziką valstybė narė gali teisėtai apriboti teisę organizuoti tokius lošimus, siekdama apsaugoti vartotojus bei viešąją tvarką.

6.      Toks teisės aktas yra tinkamas šiems tikslams pasiekti, jeigu jis leidžia valstybei narei veiksmingai valdyti ir kontroliuoti šių lošimų organizavimą ir jeigu nustatydama šio teisės akto konkrečią įgyvendinimo tvarką valstybė narė akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos.

7.      Išimtinės teisės suteikimas vieninteliam subjektui, kurį kontroliuoja valstybė narė ir kuris nesiekia pelno, yra proporcinga priemonė tokiems tikslams pasiekti.

8.      Toks teisės aktas savaime nėra diskriminuojantis.“

1 – Originalo kalba: prancūzų.

2 – Žr. sujungtas bylas C‑316/07, C‑358/07–C‑360/07, C‑409/07 ir C‑410/07 bei bylas C‑525/06 ir C‑212/08.

3 – Toliau – Santa Casa.

4 – Toliau – Bwin.

5 – Toliau – Liga.

6 – 1998 m. birželio 22 d. Direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), iš dalies pakeista 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8, toliau – Direktyva 98/34).

7 – Egiptiečių kapuose, be kitų lošimų liudijimų, archeologai rado kauliukus, iš kurių arabiško pavadinimo „Azard“ kilę itališkas žodis „azzardo“, ispaniškas „azar“ ir prancūziškas „hasard“.

8 – Laiške savo sūnui Tiberijui imperatorius Augustas rašė, kad lošimus reikia uždrausti ir kad jis pats neteko 20 000 sestercijų (Damals, Würfeln, wetten, Karten spielen – Die Geschichte des Glücksspiels, 2008 m. balandis, p. 13 ir 19).

9 – EuroMillions siūloma Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat ji siūloma Šveicarijoje.

10 – J.‑P. G. Martignoni‑Hutin „Faites vos jeux“, L’Harmattan Logiques sociales, Paryžius, 1993, p. 149.

11 – Pagal 2006 m. birželio 14 d. Šveicarijos lyginamosios teisės instituto Komisijos prašymu atliktą Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimą per 2003 m. 25 Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant nuo 2004 m. gegužės 1 d. įstojusias valstybes nares, bruto pajamos, atskaičius laimėjimus, iš pirmiau aprašytų keturių lošimų kategorijų sudaro 51 500 mln. EUR (http://ec.europa.eu/internal_market/services/gambling_en.htm).

12 – Pavyzdžiui, 2004 m. Belgijoje nacionalinėje loterijoje dirbo 321 asmuo, 2003 m. kazino dirbo 709 asmenys, su automatais susijusį darbą dirbo 8 220 asmenų, o 1000 asmenų – Belgijos Paris mutuel urbain (PMU – valstybės kontroliuojama lažybų sistema) (žr. Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimo p. 1133, 1134, 1137 ir 1139). Vokietijoje Lotto ir Totoblock dirbo apie 58 000 asmenų, 4 700 asmenų dirbo kazino, o su jais susijusiuose viešbučiuose ir restoranuose dirbo apie 3 000 asmenų (žr. Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimo p. 1 203 ir 1 206). 2004 m. Jungtinėje Karalystėje azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų srityje visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius siekė 100 000 (žr. Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimo p. 1 404).

13 – „Iš esmės lošėjas lošia ne tam, kad laimėtų <...>, o tam kad vėl iš naujo loštų. Spiralė be pabaigos. Kuo daugiau žirgų lenktynių lankytojas laimi, juo daugiau jis lošia, juo labiau nori lošti ir niekas jam nekliudo lošti, nes jis laimi. Jei pralaimi, – tai papildomas pagrindas lošti iš naujo, kad atsiloštų“ (žr. J.‑P. G. Martignoni‑Hutin, op. cit., p. 133). Su lošimais susijusios problemos buvo nagrinėjamos mokslinėse studijose, ypač nuo paskutinio XX a. dešimtmečio (žr. Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimo 9 skyriuje „Problem gambling“ esančias nuorodas. Taip pat tam tikrose valstybėse narėse dėl azartinių lošimų ir lošimų iš pinigų poveikio buvo atliekami apklausos ir tyrimai. Dėl šių problemų reikėjo sukurti pagalbos ir priežiūros tarnybas, ypač tiesiogines pagalbos linijas kompulsyviems lošėjams.

14 – II a. po Kr. pradžioje Romoje imtasi priemonių lošimams uždrausti, lošėjams skiriamos baudos ir ištrėmimas. Viduramžiais bažnyčia nepritarė lošimams iš pinigų. Laikyta, kad jie skatina melą, išdavystes, vagystes, muštynes, nužudymus, priklausomybę, godumą ir girtuokliavimą. Tam tikri valdovai šiuos lošimus draudė Anglijoje, Prancūzijoje, Šventojoje vokiečių tautos Romos imperijoje. 1215 m. ketvirtasis Laterano sinodas uždraudė visus lošimus, išskyrus šachmatus (Damals, op. cit., p. 25).

15 – Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Kipre, Liuksemburge, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovakijoje ir Suomijoje.

16 – Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

17 – Taip yra nacionalinės loterijos atveju Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Kipre, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

18 – Pagal Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimą kazino draudžiami Airijoje, Kipre bei Jungtinėje Karalystėje; lažybos dalyvaujant bukmekeriui draudžiamos Prancūzijoje, Kipre, Liuksemburge ir Nyderlanduose; tam tikros šalys leidžia lošimų automatus tik kazino patalpose ir t. t.

19 – 2006 m. Europos Sąjungos 27 valstybėse narėse interneto prieigą turinčių namų ūkių procentinis vidurkis buvo 49 %, o 2007 m. jis pakilo iki 54 %. Šių valstybių narių namų ūkių, galinčių naudotis plačiajuosčiu ryšiu, t. y. prisijungti prie DSL technologijai pritaikyto centro, internetui pritaikyto kabelinio ryšio tinklo ar kitų plačiajuosčių technologijų, procentinis vidurkis nuo 14 % 2004 m. pakilo iki 23% 2005 m., 2006 m. siekė 30 %, o 2007 m. – 42% (žr. Informacinių ir komunikacijos technologijų naudojimo įmonėse tyrimą, Eurostat – Plačiajuostę prieigą turinčių namų ūkių dalis).

20 – Dabar prie interneto galima prisijungti nešiojamuoju kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.

21 – Per 2003 m. 25 Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant nuo 2004 m. gegužės 1 d. įstojusias valstybes nares, iš lošimų on‑line gauta 810 milijonų eurų bruto pajamų atskaičius laimėjimus. Dėl loterijų, Camelot, Jungtinės Karalystės nacionalinę loteriją organizuojantis ūkio subjektas, nurodė, kad naudojant naujas elektronines komunikacijos priemones jo pardavimo suma išaugo nuo 17,8 milijono eurų 2003–2004 metais iki 126,7 milijonų eurų 2004–2005 metais (žr. Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimo p. 1406 ir 1407). Dėl kazino Belgijos lošimų komisija apskaičiavo, kad per 2003 m. on-line lošė 25 000 asmenų ir išleido 27 milijonus eurų.

22 – 2000 m. birželio 8 d. Direktyva dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399).

23 – 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, p. 36).

24 – 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Anomar ir kt. (C‑6/01, Rink. p. I‑8621, 46 ir 47 punktai).

25 – 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Gambelli ir kt. (C‑243/01, Rink. p. I‑13031, 59 punktas).

26 – 1994 m. kovo 24 d. Sprendimas Schindler (C‑275/92, Rink. p. I‑1039, 60 punktas); 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Läärä ir kt. (C‑124/97, Rink. p. I‑6067, 13 punktas); 1999 m. spalio 21 d. Sprendimas Zenatti (C‑67/98, Rink. p. I‑7289, 14 punktas) ir minėtas sprendimas Gambelli ir kt. (63 punktas).

27 – Minėtas sprendimas Schindler.

28 – Minėtas sprendimas Läärä ir kt.

29 – Minėtas sprendimas Zenatti.

30 – Minėtas sprendimas Anomar ir kt.

31 – Atvirkščiai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad leidiniams, kuriuose skaitytojams suteikiama galimybė dalyvauti lošimuose, už kuriuos skiriami prizai, šios dvi savybės nebūdingos (1997 m. sausio 26 d. Sprendimas Familiapress, C‑368/95, Rink. p. I‑3689, 21–23 punktai).

32 – 2007 m. kovo 6 d. Sprendimas Placanica ir kt. (C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, Rink. p. I‑1891, 46 punktas ir nurodyta teismų praktika).

33 – Minėto sprendimo Gambelli ir kt. 61 punktas.

34 – Minėto sprendimo Zenatti 36 punktas.

35 – Minėto sprendimo Gambelli ir kt. 63 punktas.

36 – Minėto sprendimo Placanica ir kt. 48 punktas.

37 – 2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją (C‑65/05, Rink. p. I‑10341, 49 punktas).

38 – Minėtų sprendimų Schindler 58 punktas; Läärä ir kt. 33 punktas ir Zenatti 31 punktas.

39 – Minėtame sprendime Schindler Teisingumo teismas nusprendė, kad Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė savo teritorijoje teisėtai uždraudė didelio masto loterijas.

40 – Minėto sprendimo Zenatti 33 punktas.

41 – Kiek tai susiję su išimtinės teisės vieninteliam subjektui suteikimu, žr. minėto sprendimo Läärä ir kt. dėl Suomijos teisės akto, kuris valstybės kontroliuojamai viešosios teisės reglamentuojamai asociacijai suteikia išimtinę teisę eksploatuoti lošimų automatus. Kiek tai susiję su išimtinės teisės suteikimu ribotam ūkio subjektų skaičiui, žr. minėtus sprendimus Zenatti bei Gambelli ir kt. dėl Italijos teisės akto, susijusio su lažybomis dėl sporto renginių ar žirgų lenktynių rezultatų, ir minėtą sprendimą Anomar ir kt. dėl Portugalijos įstatymo, pagal kurį kazino lošimams taikoma licencijų sistema.

42 – Minėtų sprendimų Läärä ir kt. 37 punktas ir Zenatti 35 punktas.

43 – Minėtų sprendimų Läärä ir kt. 36 punktas ir Zenatti 34 punktas.

44 – Minėto sprendimo Läärä ir kt. 39 punktas.

45 – Ten pat (40 punktas).

46 – Ten pat (41 punktas).

47 – Minėto sprendimo Zenatti 30 punktas.

48 – Ten pat (36 punktas).

49 – Ten pat (37 punktas).

50 – Minėto sprendimo Gambelli ir kt. 67 punktas.

51 – Ten pat (69 punktas).

52 – Ten pat (74 punktas).

53 – Minėto sprendimo Placanica ir kt. 55 punktas.

54 – Minėto sprendimo Placanica ir kt. 56 ir 57 punktai).

55 – Ten pat (64 punktas).

56 – Diário da República I, A serija, Nr. 259, 2003 m. lapkričio 8 d., toliau – Dekretas-įstatymas Nr. 282/2003.

57 – Diário da República I, Nr. 2777, 1989 m. gruodžio 2 d., iš dalies pakeistas 1995 m. sausio 19 d. Dekretu-įstatymu Nr. 10/95 (Diário da República I, A serija, Nr. 16, 1995 m. sausio 19 d.).

58 – Dekretas-įstatymas, iš dalies pakeistas ir iš naujo paskelbtas 2002 m. gruodžio 27 d. Dekretu įstatymu Nr. 317/2002 (Diário da República I, A serija, Nr. 299, 2002 m. gruodžio 29 d.).

59 – Žr. 1993 m. gruodžio 21 d. Dekreto-įstatymo Nr. 412/93 1 straipsnį.

60 – Žr. 1993 m. gruodžio 23 d. Dekreto-įstatymo Nr. 314/94 1 straipsnio 1 dalį.

61 – Žr. 1998 m. liepos 17 d. Dekreto-įstatymo Nr. 225/98 1 straipsnio 1 dalį.

62 – Žr. 2004 m. rugpjūčio 20 d. Dekreto-įstatymo Nr. 210/2004 1 straipsnį.

63 – Dabar galiojantis 1991 m. rugpjūčio 26 d. Dekretas-įstatymas dėl Santa Casa statuto patvirtinimo, iš dalies pakeistas 1999 m. lapkričio 6 d. Dekretu-įstatymu Nr. 469/99.

64 – Visų pirma žr. 2003 m. sausio 21 d. Sprendimą Bacardi‑Martini ir Cellier des Dauphins (C‑318/00, Rink. p. I‑905, 40 punktas ir nurodyta teismų praktika).

65 – Ten pat (41 punktas ir nurodyta teismų praktika).

66 – Ten pat (42 punktas ir nurodyta teismų praktika).

67 – Minėto sprendimo Placanica ir kt. 36 punktas.

68 – 1990 m. gruodžio 12 d. Sprendimas SARPP (C‑241/89, Rink. p. I‑4695, 8 punktas) ir minėtas sprendimas Placanica ir kt. (36 punktas).

69 – Danijos vyriausybė remiasi 1996 m. balandžio 30 d. Sprendimu CIA Security International (C‑194/94, Rink. p. I‑2201, 25 punktas); 2001 m. kovo 8 d. Sprendimu van der Burg (C‑278/99, Rink. p. I‑2015, 20 punktas) ir 2002 m. sausio 22 d. Sprendimu Canal Satélite Digital (C‑390/99, Rink. p. I‑607, 45 punktas).

70 – Visų pirma žr. 2002 m. lapkričio 7 d. Sprendimą Bourrasse ir Perchicot (C‑228/01 ir C‑289/01, Rink. p. I‑10213, 33 punktas ir nurodyta teismų praktika).

71 – Žr., be kita ko, minėtą sprendimą SARPP (10 ir paskesni punktai) ir 2004 m. spalio 12 d. Sprendimą Wolff & Müller (C‑60/03, Rink. p. I‑9553, 24 ir paskesni punktai).

72 – Šiuo klausimu žr. minėtą sprendimą Gambelli ir kt. (52–54 punktai).

73 – 1983 m. kovo 28 d. Direktyva, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 109, p. 8).

74 – 25 punktas.

75 – 20 punktas.

76 – 45 punktas.

77 – Minėto sprendimo CIA Security International 40 punktas.

78 – Minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją 61 punktas.

79 – Atvirkščiai, Dekrete-įstatyme Nr. 282/2003 nustatytas draudimas reklamuoti tokius lošimus nurodant logotipą ant futbolo žaidėjų marškinėlių arba stadionų afišose, mano nuomone, nėra techninis reglamentas Direktyvos 98/34 prasme. Nors toks reklamos draudimas gali būti nagrinėjamas kaip lošimų on-line paslaugų teikimo apribojimas, ši aplinkybė savaime nėra Direktyvos 98/34 nurodytas kriterijus jos taikymo sričiai nustatyti (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimo Lindberg, C‑267/03, Rink. p. I‑3247, 51 punktą). Reklamos draudimas gali uždaryti lošimų on-line rinką toje valstybėje, kurioje šis draudimas taikomas, bet tai nekliudo teikti ar naudotis lošimų on-line paslaugomis Direktyvos 98/34 1 straipsnio prasme (minėto sprendimo van der Burg 20 punktas).

80 – Minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją 60 punktas.

81 – Minėto sprendimo CIA Security International 44 punktas.

82 – Ten pat (48 ir 55 punktai).

83 – OL L 73, 1972, p. 14.

84 – 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę (C‑30/01, Rink. p. I‑9481, 59 punktas).

85 – Dėl direktyvos, susijusios su profesinių kvalifikacijų pripažinimu perkėlimo žr. 2005 m. spalio 20 d. Sprendimą Komisija prieš Jungtinę Karalystę (C‑505/04, Rink. p. I‑0000). Taip pat dėl įsisteigimo laisvės žr. 2003 m. spalio 16 d. Sprendimą Komisija prieš Jungtinę Karalystę (C‑489/01, Rink. p. I‑12037), kiek tai susiję su 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 311) neperkėlimu Gibraltaro teritorijoje.

86 – 1964 m. liepos 15 d. Sprendimas (6/64, Rink. p. 1141).

87 – 1963 m. vasario 5 d. Sprendimas (26/62, Rink. p. 1).

88 – 1978 m. kovo 9 d. Sprendimas Simmenthal (106/77, Rink. p. 629, 24 ir 26 punktai).

89 – 2004 m. spalio 5 d. Sprendimas Pfeiffer ir kt. (C‑397/01–C‑403/01, Rink. p. I‑8835, 113 ir 114 punktai) ir (iš neseniai priimtų sprendimų) 2008 m. birželio 24 d. Sprendimas Commune de Mesquer (C‑188/07, Rink. p. I‑0000, 84 punktas).

90 – 2006 m. kovo 16 d. Sprendimas Kapferer (C‑234/04, Rink. p. I‑2585, 22 punktas).

91 – 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas Kempter (C‑2/06, Rink. p. I‑0000, 45 punktas).

92 – 2007 m. birželio 7 d. Sprendimas van der Weerd ir kt. (C‑222/05–C‑225/05, Rink. p. I‑4233, 41 punktas).

93 – Minėto sprendimo Kempter 45 punktas.

94 – Minėto sprendimo van Gend en Loos 23 punktas.

95 – 1977 m. vasario 3 d. Sprendimas (52/76, Rink. p. 163, 26 punktas).

96 – 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Köbler (C‑224/01, Rink. p. I‑10239, 34 ir 35 punktai).

97 – Ten pat (59 punktas).

98 – 2003 m. gruodžio 9 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją (C‑129/00, Rink. p. I‑14637, 29 ir 32 punktai).

99 – Šiuo klausimu žr. 1997 m. spalio 23 d. Sprendimą Franzén (C‑189/95, Rink. p. I‑5909, 41 punktas).

100 – Šiuo klausimu žr. 2000 m. gegužės 23 d. Sprendimą Sydhavnens Sten & Grus (C‑209/98, Rink. p. I‑3743, 74–81 punktai).

101 – Šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Gambelli ir kt. 52 ir 54 punktus.

102 – Visų pirma žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimą Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas (C‑196/04, Rink. p. I‑7995, 41 punktas).

103 – Šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 3 d. Sprendimą Fidium Finanz (C‑452/04, Rink. p. I‑9521, 49 punktas).

104 – 2004 m. liepos 13 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją (C‑262/02, Rink. p. I‑6569, 22 punktas).

105 – Minėto sprendimo Gambelli ir kt. 54 punktas.

106 – Žr., be kita ko, 2007 m. birželio 5 d. Sprendimą Rosengren ir kt. (C‑170/04, Rink. p. I‑4071, 50 punktas).

107 – Minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją 47 punktas.

108 – Minėto sprendimo Anomar ir kt. 73 punktas.

109 – Žr. šios išvados 65 punkte nurodytą teismų praktiką.

110 – Žr. Azartinių lošimų Europos Sąjungoje tyrimo p. 1450.

111 – Per posėdį Portugalijos vyriausybė nurodė, kad Bwin tai daro (p. 43).

112 – Byla DS285.

113 – Atsižvelgusi į šią riziką viešajai tvarkai bei lošimų on‑line keliamą pavojų vartotojams Apeliacinė taryba nusprendė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų priimtos ribojančios priemonės būtinos viešajai moralei ar viešosios tvarkos palaikymui apsaugoti (žr. PPO Apeliacinės tarybos pranešimą „Jungtinės Valstijos – Priemonės, darančios poveikį tarpvalstybiniam azartinių lošimų ir lažybų paslaugų teikimui“, WT/DS285/AB/R, 2005 m. balandžio 7 diena, 327 punktas).

114 – Minėto sprendimo Läärä ir kt. 37 punktas.

115 – Minėto sprendimo Placanica ir kt. 55 punktas.

116 – Šis klausimas aptariamas Teisingumo Teisme nagrinėjamose bylose C‑316/07, C‑358/07–C‑360/07, C‑409/07 ir C‑410/07.

117 – Minėto sprendimo Komisija prieš Prancūziją 33 punktas.

118 – Remiantis Liga ir Bwin rašytinėse pastabose pateikta informacija, Bwin grupė yra įdarbinusi apie 1 000 asmenų ir jos apyvarta sudaro apie vieną milijardą eurų. Kasmet Bwin grupė siūlo savo paslaugas keliems milijonams vartotojų, ji veikia daugiau nei 20 rinkų ir gavo 382 milijonų eurų pasaulinį bruto pelną (vartotojams išmokėjus laimėjimus) 2006 metais.

119 – ELPA teismas nusprendė, kad „in the Court’s view, it is reasonable to assume that a monopoly operator in the field of gaming machines subject to effective control by the competent public authorities will tend to accommodate legitimate concerns of fighting gambling addiction better than a commercial operator or organisations whose humanitarian or socially beneficial activities partly rely on revenues from gaming machines. Furthermore, it is plausible to assume that in principle the State can more easily control and direct a wholly State‑owned operator than private operators. Through its ownership role, the State has additional ways of influencing the behaviour of the operator besides public law regulations and surveillance“ (2007 m. kovo 14 d. ELPA teismo sprendimas ELPA Priežiūros institucija prieš Norvegiją, ELPA teismo ataskaita, p. 7, E‑1/06, 51 punktas).

120 – Minėto sprendimo Läärä ir kt. 28 punktas.