EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 8 d.
Sujungtos bylos F‑106/13 ir F‑25/14
DD
prieš
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (FRA)
„Viešoji tarnyba – FRA darbuotojai – Laikinasis tarnautojas – Karjeros raidos ataskaita – Vidinė apeliacija – Kaltinimas diskriminavimu – Kaltinimas persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2000/43 – Administracinis tyrimas – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Papeikimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2, 3 ir 11 straipsniai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktis – Teisė būti išklausytam – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo DD ginčija papeikimą, jam skirtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktoriaus, ir minėto direktoriaus sprendimą nutraukti neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį ir prašo iš FRA priteisti žalos, patirtos dėl šių aktų, atlyginimą.
Sprendimas: Panaikinti 2013 m. vasario 20 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriaus sprendimą skirti DD papeikimą. Panaikinti 2013 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriaus sprendimą nutraukti DD neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį. Atmesti likusias ieškinių dalis sujungtose bylose F‑106/13 ir F‑25/14. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos DD patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Drausminės procedūros pradėjimas ir sprendimo skirti drausminę nuobaudą priėmimas per tą patį posėdį – Nepranešimas iš anksto apie išankstinio tyrimo išvadas, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas pradėti drausminę procedūrą ir skirta nuobauda – Teisės į gynybą pažeidimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2, 3 ir 11 straipsniai)
2. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Teisėtumas – Teisės į gynybą paisymas – Pažeidimas – Pasekmės – Panaikinimas – Sąlygos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnis)
3. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Išankstinis tyrimas prieš pradedant drausminę procedūrą – Vykdymas nesant bendrųjų įgyvendinimo nuostatų šioje srityje – Poveikio nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnis ir IX priedo 2 straipsnis)
4. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas –Sprendimo priėmimas nesuteikus galimybės suinteresuotajam asmeniui pateikti savo pastabų – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Pasekmės
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnis)
5. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Sprendimo priėmimas nesuteikus galimybės suinteresuotajam asmeniui pateikti savo pastabų – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Galimybė ištaisyti „a posteriori“ per skundo procedūrą – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnis)
6. Pareigūnų ieškiniai – Teismo sprendimas dėl paskelbimo negaliojančiu – Poveikis – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Teismo sprendimas, kuriuo paskelbiamas negaliojančiu sprendimas nutraukti laikinojo tarnautojo sutartį – Prašymas atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą – Prašymo pirmalaikis pobūdis
(SESV 266 straipsnis)
1. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta paskyrimų tarnybos pareiga, kai ji ketina pradėti drausminę procedūrą, remdamasi po administracinio tyrimo parengta ataskaita, iš anksto pranešti apie tyrimo ataskaitos išvadas ir pateikti visus bylos dokumentus atitinkamam pareigūnui tam, kad turėdamas pagrįstą terminą parengti savo gynybą jis galėtų pateikti bet kokias naudingas pastabas.
Šiuo klausimu, kai paskyrimų tarnyba remiasi administracinio tyrimo ataskaita tam, kad pradėtų drausminę procedūrą ir iš karto paskirtų drausminę nuobaudą per tą patį vienintelį posėdį, to, jog minėto tyrimo ataskaitos išvados žodžiu pranešamos atitinkamam pareigūnui per šį posėdį, negali užtekti siekiant užtikrinti, kad laikytasi Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklių, nes tokiu pranešimu negalima užtikrinti, kad šis pareigūnas buvo tinkamai informuotas, ir tuo remiantis jis negali veiksmingai pasinaudoti teise būti išklausytam.
Be to, tam, kad būtų veiksmingai pasinaudota Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 11 straipsnyje užtikrinta teise būti išklausytam, administracija, ketindama skirti nuobaudą – rašytinį įspėjimą arba papeikimą, pareigūnui arba tarnautojui turi sudaryti sąlygas pasirengti gynybai, o tai reiškia, kad jis turi turėti tinkamu laiku visą su juo susijusią informaciją, kuri yra byloje, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalį. Todėl kai administracija nusprendžia pradėti drausminę procedūrą ir vėliau skirti nuobaudą per tą patį vienintelį posėdį, Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 ir 3 straipsniuose numatytų reikalavimų nesilaikymas yra Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 11 straipsniu užtikrintos teisės būti išklausytam pažeidimas.
Todėl nepranešdama pareigūnui apie administracinio tyrimo išvadas prieš posėdį, kuris būtent buvo skirtas jį išklausyti dėl šių išvadų ir per kurį buvo priimtas sprendimas skirti nuobaudą nesuteikus jam galimybės pasirengti gynybai, administracija nesilaikė pareigų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2, 3 ir 11 straipsnius.
(žr. 57–60, 62 ir 63 punktus)
2. Tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo galėtų būti panaikintas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, reikia išnagrinėti, ar procedūra galėjo baigtis kitaip, jei nebūtų padaryta šio pažeidimo. Šiuo klausimu atsižvelgiant į tai, kad laikytis teisės būti išklausytam, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, yra labai svarbu, būtent paskyrimų tarnyba, kuri priėmė sprendimą dėl nuobaudos ir kuri dėl šios priežasties geriausiai žino aplinkybes, lėmusias šio sprendimo priėmimą, turi įrodyti, kad net jei suinteresuotasis asmuo būtų buvęs tinkamai išklausytas, ji nebūtų galėjusi priimti kitokio sprendimo.
Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai administracija nusprendžia pradėti drausminę procedūrą ir vėliau skirti nuobaudą per tą patį vienintelį posėdį, nepranešusi atitinkamam pareigūnui apie administracinio tyrimo išvadas, pripažinus, kad ji būtų priėmusi tokį patį sprendimą, kokį priėmė, net ir išklausiusi suinteresuotąjį asmenį dėl minėtos ataskaitos išvadų ir dėl ketinimo skirti nuobaudą, būtų panaikinta pagrindinės teisės būti išklausytam esmė, nes pats šios teisės turinys reiškia, kad suinteresuotasis asmuo turi galimybę daryti įtaką aptariamam sprendimo priėmimo procesui.
(žr. 65 ir 67 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 79 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. gegužės 14 d. Sprendimo Delcroix / EIVT, F‑11/13, EU:F:2014:91, 44 punktas.
3. Drausminių bylų srityje tai, kad administracinį tyrimą atliko Sąjungos agentūra, prieš tai nepriėmusi Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų ir neapibrėžusi tyrimo procedūrinių ribų, negali lemti minėto tyrimo neteisėtumo. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnio 3 dalyje kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybai iš tiesų numatyta pareiga priimti šio straipsnio bendrąsias įgyvendinimo nuostatas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį. Tačiau nepriėmus tokių nuostatų tai savaime nekliudo pradėti ir vykdyti administracinio tyrimo, nes jis bet kuriuo atveju turi būti vykdomas laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo nuostatų ir bendrųjų teisės principų, kaip antai paisant teisių į gynybą.
(žr. 75 punktą)
4. Kalbant apie sprendimą nutraukti laikinojo tarnautojo sutartį, priimtą administracijai iš anksto aiškiai nepranešus suinteresuotajam asmeniui, kad ji numato tokią galimybę, ir nepakvietus jo pateikti visų savo pastabų šiuo kausimu, negalima pagrįstai teigti, jog suinteresuotasis asmuo buvo tinkamai išklausytas, nes jau žinojo apie veiksmus, kuriais yra kaltinamas, ir turėjo galimybę veiksmingai informuoti apie savo požiūrį dėl įvykių, kurie lėmė sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimą. Iš tiesų teisė būti išklausytam turi būtent leisti suinteresuotajam asmeniui ne tik pateikti savo elgesio ir jo priežasčių paaiškinimus, bet ir argumentus dėl priemonės, kurios numatoma imtis jo atžvilgiu.
Šiomis aplinkybėmis administracija turi įrodyti, kad net jei būtų laikytasi teisės būti išklausytam, sprendimas nutraukti darbo sutartį vis tiek būtų buvęs priimtas. Šiuo klausimu vien dėl paprasto argumento, pagrįsto pasitikėjimo ryšio su suinteresuotuoju asmeniu nutrūkimu, negalima atmesti, kad jeigu administracija nebūtų nepaisiusi suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam, galiausiai jo pateikti paaiškinimai būtų galėję įtikinti minėtą tarnybą nenutraukti suinteresuotojo asmens darbo sutarties.
Be to, sprendimas nutraukti darbo sutartį yra ypač svarbus aktas atitinkamam tarnautojui, kuris staiga lieka be darbo vietos ir kurio karjerai gali būti padaryta neigiama įtaka daugelį metų. Be to, kad teisė būti išklausytam prieš priimant neigiamą įtaką jam darančią individualią priemonę yra atitinkamo tarnautojo pagrindinė teisė, už jo teisės veiksmingai pareikšti nuomonę dėl ketinamo priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį įgyvendinimą atsako sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, ir tai ji turi rūpestingai užtikrinti.
(žr. 90, 91, 93 ir 95 punktus)
5. Negalima pagrįstai teigti, kad tarnautojo teisių į gynybą, kurios buvo pažeistos prieš priimant sprendimą nutraukti jo darbo sutartį, vis dėlto buvo paisoma a posteriori, nes suinteresuotasis asmuo galėjo pateikti savo argumentus dėl minėto sprendimo per skundo procedūrą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje. Iš tiesų pagal minėtą Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikus skundą ginčijamo sprendimo vykdymas nesustabdomas ir, nepaisant suinteresuotojo asmens pateikto skundo dėl sprendimo nutraukti darbo sutartį, šis sprendimas turėjo nedelsiant atsirandančių neigiamų pasekmių suinteresuotojo asmens, kuris neturėjo galimybės padaryti įtakos minėtam sprendimui, padėčiai. Taigi priėmus sprendimą nutraukti darbo sutartį prieš tai neišklausius suinteresuotojo asmens akivaizdžiai buvo padaryta įtaka jo teisių į gynybą esminiam turiniui.
(žr. 97 ir 98 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 22 d. Nutarties Milbert ir kt. / Komisija, T‑434/04, EU:T:2006:359, 42 punktas.
6. Paskelbtas negaliojantis aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos, o kai šis aktas jau buvo įvykdytas, jo pasekmių panaikinimas reikalauja atkurti ieškovo teisinę situaciją, buvusią iki šio akto priėmimo. Be to, remiantis SESV 266 straipsniu, institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojantis, privalo imtis būtinų priemonių jai skirtam teismo sprendimui įvykdyti.
Kalbant apie sprendimą, kuriuo sprendimas nutraukti laikinojo tarnautojo sutartį paskelbiamas negaliojantis dėl to, kad administracija nesilaikė suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam prieš priimant jo nenaudai aktą, kol nėra atmesta, kad jeigu suinteresuotasis asmuo būtų galėjęs pareikšti savo nuomonę dėl ketinamo priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį, jis būtų galėjęs įtikinti administraciją nepriimti šio sprendimo jo atžvilgiu, Sąjungos teismas negali numatyti, kokį sprendimą agentūra atsakovė priims atsižvelgdama į teismo sprendimą paskelbti negaliojantį agentūros sprendimą. Todėl reikalavimai priteisti iš agentūros atsakovės atlyginti atitinkamam tarnautojui turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl sprendimo nutraukti darbo sutartį neteisėtumo, turi būti atmesti kaip pirmalaikiai.
(žr. 103 ir 104 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Landgren /ETF, F‑1/05, EU:F:2006:112, 92 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.