GENERALINIO ADVOKATO
EVGENI TANCHEV IŠVADA,
pateikta 2018 m. gruodžio 5 d.(1)
Sujungtos bylos C‑473/17 ir C‑546/17
Repsol Butano SA (C‑473/17)
DISA Gas SAU (C‑546/17)
prieš
Administración del Estado,
dalyvaujant:
Redexis Gas SL,
Repsol Butano SA
(Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Energetika – Gamtinių dujų vidaus rinka – Direktyva 2009/73/EB – 2010 m. balandžio 20 d. Sprendimas Federutility ir kt. (C‑265/08, EU:C:2010:205) – Valstybės narės priemonė, kuria nustatyta fasuotų suskystintų naftos dujų (toliau – SND) balionų maksimali pardavimo kaina – Privalomas pristatymas į namus – Bendros ekonominės svarbos paslaugos – Proporcingumo principas“
I. Įvadas
1. Šiose bylose Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar tam tikros valstybių narių priemonės, kuriomis reguliuojamos kainos energetikos sektoriuje, suderinamos su Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 2003/55/EB(2), kaip ji aiškinama Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, visų pirma jo principiniame Sprendime Federutility ir kt.(3)
2. Sprendime Federutility ir paskesnėje jurisprudencijoje (toliau – su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija)(4) Teisingumo Teismas nustatė pagrindus, leidžiančius kompetentingam nacionaliniam teismui įvertinti valstybės intervencijos nustatant kainas gamtinių dujų sektoriuje suderinamumą su Sąjungos teise, ir pateikė tam tikras gaires, susijusias su kriterijais, kuriais turi būti grindžiamas toks vertinimas(5).
3. Šiuose Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) Teisingumo Teismui pateiktuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą keliami klausimai susiję su valstybės narės taikomomis priemonėmis, kuriomis nustatyta maksimali pardavimo kaina ir reikalaujama tam tikrų rūšių fasuotų suskystintų naftos dujų (toliau – SND) balionus pristatyti į namus.
4. SND – tai produktas, gautas naftos perdirbimo metu ir sudarytas iš tam tikrų medžiagų, išskyrus gamtines dujas (paprastai iš propano ir butano, taip pat nedidelių kiekių kitų dujų), kuris paprastai laikomas skystos formos balionuose ir cisternose(6). Kai SND naudojamos, jos lėtai išleidžiamos iš talpyklos per vožtuvą – tuo momentu jos tampa dujomis, taigi, gali būti naudojamos kaip kuras maistui gaminti, patalpoms šildyti ir elektros energijai gaminti(7). Fasuotos SND – tai SND, tiekiamos talpyklose arba balionuose, kaip antai aptariama pagrindinėse bylose(8).
5. Taigi šiose bylose Teisingumo Teismui pirmą kartą suteikta galimybė priimti sprendimą dėl Direktyvos 2009/73 ir Federutility jurisprudencijos taikymo SND sektoriui.
II. Teisinis pagrindas
A. ES teisė
6. Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Šia direktyva nustatytos taisyklės, taikomos gamtinėms dujoms, įskaitant SGD, taip pat nediskriminuojant taikomos biodujoms ir iš biomasės gautoms dujoms ar kitų rūšių dujoms, jei tik šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti.“
B. Ispanijos teisė
7. Ley 34/1998, de 7 de octubre, del sector de hidrocarburos (iš dalies pakeistas 1998 m. spalio 7 d. Įstatymas Nr. 34/1998 dėl angliavandenilių sektoriaus, toliau – Įstatymas Nr. 34/1998)(9) 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta:
„Skystų ir dujinių angliavandenilių tiekimo veikla turi būti vykdoma laikantis objektyvumo, skaidrumo ir laisvos konkurencijos principų.“
8. Įstatymo Nr. 34/1998 37 straipsnio 1 dalies atitinkamoje nuostatoje nurodyta:
„Naftos perdirbimo, naftos produktų, įskaitant suskystintas naftos dujas, transportavimo, saugojimo, paskirstymo ir pardavimo veikla gali būti vykdoma laisvai pagal šio įstatymo nuostatas. <…>“
9. Be to, Įstatymo Nr. 34/1998 38 straipsnyje nurodyta:
„Iš naftos gautų produktų kainos nustatomos laisvai.“
10. Vis dėlto Įstatymo Nr. 34/1998 ketvirtoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje Ispanijos vyriausybei buvo leista nustatyti maksimalią visuotinai taikomą fasuotų SND pardavimo kainą, „kol patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos šioje rinkoje laikomos nepakankamomis“. Toje nuostatoje buvo nurodyta, kad į maksimalią pardavimo kainą įtraukta pristatymo į namus kaina.
11. Real Decreto-ley 15/1999, de 1 octubre, por el que se aprueban medidas de liberalización, reforma estructural e incremento de la competencia en el sector de hidrocarburos (1999 m. spalio 1 d. Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 15/1999, kuriuo patvirtintos liberalizavimo, struktūrinės reformos ir konkurencijos didinimo angliavandenilių sektoriuje priemonės, toliau – Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 15/1999)(10) 5 straipsnyje nustatyta fasuotų SND, kurių taros talpa ne mažesnė kaip 8 kilogramai, maksimalios pardavimo kainos nustatymo sistema, taikoma tol, „kol patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos ir konkurencija šioje rinkoje laikomos nepakankamomis“.
12. Priėmus Real Decreto-ley 8/2014, de 4 de julio, de aprobación de medidas urgentes para el crecimiento, la competitividad y la eficiencia (2014 m. liepos 4 d. Karaliaus dekretas‑įstatymas Nr. 8/2014, kuriuo patvirtinamos skubios priemonės augimui, konkurencijai ir efektyvumui skatinti, toliau – Karaliaus dekretas‑įstatymas Nr. 8/2014)(11), inter alia, buvo panaikinta Įstatymo Nr. 34/1998 ketvirtoji pereinamojo laikotarpio nuostata bei Karaliaus dekreto‑įstatymo Nr. 15/1999 5 straipsnis(12) ir į Įstatymą Nr. 34/1998 įtraukta trisdešimt trečia papildoma nuostata(13).
13. Įstatymo Nr. 34/1998 trisdešimt trečioje papildomoje nuostatoje nurodyta:
„1. Vartotojai, sudarę sutartis dėl fasuotų suskystintų naftos dujų tiekimo balionuose, kurių turinio svoris yra lygus arba didesnis nei 8 kg ir neviršija 20 kilogramų, išskyrus tarą suskystintų naftos dujų mišiniams, naudojamiems kaip kurui, turi teisę į pristatymą į namus.
Žemyninėje šalies dalyje, taip pat kiekvienoje salų ir nežemyninėje teritorijoje SND didmeninės prekybos operatorius, užimantis didžiausią fasuotų suskystintų naftos dujų sektoriaus pardavimo rinkos dalį ir prekiaujantis balionais, kurių turinio svoris yra lygus arba didesnis nei 8 kg ir neviršija 20 kilogramų, išskyrus tarą suskystintų naftos dujų mišiniams, naudojamiems kaip kurui, privalo atitinkamoje teritorijoje pristatyti SND į namus visiems asmenims, kurie to reikalauja.
2. SND didmeninės prekybos operatorių, kuriems taikoma pareiga pristatyti į namus, sąrašą kas trejus metus nutarimu sudaro Energetikos politikos ir kasyklų generalinis direktorius. Šis nutarimas skelbiamas oficialiajame leidinyje [BOE].
Kai to reikia dėl rinkos ir sektoriaus verslo struktūros pokyčių ir bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kas penkerius metus, Vyriausybė peržiūri šioje nuostatoje nurodytos pareigos vykdymo sąlygas arba nusprendžia ją panaikinti.
3. Nepaisant šio įstatymo 38 straipsnio nuostatų, kol laikoma, kad patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos ir konkurencija šioje rinkoje yra nepakankamos, Pramonės, energetikos ir turizmo ministras, pritarus Vyriausybės įgaliotajai ekonomikos reikalų komisijai, nustato maksimalias mažmenines fasuotų suskystintų naftos dujų kainas, taikomas balionams, kurių turinio svoris yra lygus arba didesnis nei 8 kg ir neviršija 20 kilogramų, o taros svoris yra didesnis nei 9 kilogramai, išskyrus tarą suskystintų naftos dujų mišiniams, naudojamiems kaip kurui, t. y. nustato konkretų tokių kainų dydį arba jų nustatymo ir automatiško perskaičiavimo sistemą. Į maksimalią kainą įskaičiuota pristatymo į namus kaina.
4. Neribojant ankstesnių punktų nuostatų taikymo, jeigu SND didmeninės prekybos operatorius, kuriam nustatyta pareiga pristatyti į namus, neturi taros, kurios turinio svoris yra lygus arba didesnis nei 8 kg ir neviršija 20 kilogramų, o nepripildytos svoris didesnis nei 9 kilogramai, tokiam operatoriui pareiga pristatyti į namus atitinkamoje teritorijoje taikant maksimalią kainą, kaip nurodyta 3 punkte, taikoma ir tais atvejais, kai naudojama tara, kurios nepripildytos svoris yra mažesnis nei 9 kilogramai.
5. SND didmeninės prekybos operatoriai privalo pateikti Energetikos politikos ir kasyklų generaliniam direktoratui informaciją, būtiną jo funkcijoms vykdyti, ypač tam, kad būtų galima taikyti, analizuoti ir stebėti pristatymo į namus pareigos vykdymą, suskystintų naftos dujų tiekimą ir visuotinai taikomas maksimalias kainas, nurodytas ankstesniuose punktuose.“
14. Karaliaus dekreto‑įstatymo Nr. 8/2014 58 straipsnyje pateiktas toks didmeninės prekybos operatorių, kuriems taikoma pareiga kiekvienoje teritorijoje pristatyti į namus fasuotas SND, sąrašas: Repsol Butano S.A. – žemyninėje šalies dalyje ir Balearuose; DISA Gas S.A. – Kanaruose; ir Atlas S.A.Combustibles y Lubrificantes – Seutoje ir Meliljoje. Pagal Resolución de 28 de junio de 2017, de la Dirección General de Política Energética y Minas, por la que se establece el listado de operadores al por mayor de gases licuados del petróleo con obligación de suministro domiciliario (2017 m. birželio 28 d. energetikos politikos ir kasyklų generalinio direktorato įsakymas, kuriuo nustatomas didmeninės prekybos operatorių, kuriems taikoma pareiga pristatyti į namus fasuotas SND, sąrašas)(14) šis sąrašas buvo paliktas galioti dar vieną trejų metų laikotarpį (2017–2020 m.).
15. Po to, kai Karaliaus dekreto‑įstatymo Nr. 8/2014 nuostatomis buvo padaryti pirma nurodyti Įstatymo Nr. 34/1998 pakeitimai, buvo priimtas Orden IET/389/2015, de 5 de marzo, por la que se actualiza el sistema de determinación automática de precios máximos de venta, antes de impuestos, de los gases licuados del petróleo envasados y se modifica el sistema de determinación automática de las tarifas de venta, antes de impuestos, de los gases licuados del petróleo por canalización (2015 m. kovo 5 d. Nutarimas Nr. IET/389/2015, kuriuo atnaujinama fasuotų suskystintų naftos dujų maksimalių pardavimo kainų (iki mokesčių) automatiško nustatymo sistema ir iš dalies keičiama suskystintų naftos dujų, transportuojamų vamzdynais, maksimalių pardavimo kainų (iki mokesčių) automatiško nustatymo sistema, toliau – Nutarimas Nr. IET/389/2015)(15).
16. Nutarimo Nr. IET/389/2015 1 straipsnyje nurodyta, kad šio nutarimo tikslas – atnaujinti fasuotų SND maksimalių pardavimo kainų automatiško nustatymo sistemą. Šio nutarimo 3 straipsnyje nustatyta tokių kainų apskaičiavimo formulė, o jo 5 straipsnyje nurodyta, kad šios kainos turi būti peržiūrimos kas du mėnesius.
III. Faktinės aplinkybės, pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
17. Repsol Butano S.A. (toliau – Repsol Butano) ir DISA Gas S.A.U. (toliau – DISA Gas) yra Ispanijos bendrovės, užsiimančios SND verslu.
18. Repsol Butano ir DISA Gas pareiškė Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) atskirus ieškinius Ispanijos valstybei ir pareikalavo panaikinti Nutarimą Nr. IET/389/2015 (toliau – ginčijamas nutarimas), kuriuo atnaujinta fasuotų SND maksimalios pardavimo kainos nustatymo sistema (žr. šios išvados 15 ir 16 punktus).
19. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad ginčijamas nutarimas grindžiamas Įstatymo Nr. 34/1998 trisdešimt trečia papildoma nuostata, įtraukta Karaliaus dekretu‑įstatymu Nr. 8/2014. Šioje nuostatoje numatytos priemonės, kuriomis nustatoma maksimali pardavimo kaina, įskaitant pristatymo į namus kainą, taikoma 8–20 kilogramų turinio svorio fasuotų SND balionams, kurių nepripildytų svoris yra didesnis nei 9 kilogramai, ir pagal kurias reikalaujama, kad didžiausią rinkos dalį tam tikroje teritorijoje užimantis didmeninės prekybos operatorius vartotojams paprašius tokius balionus pristatytų į namus, „kol patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos ir konkurencija šioje rinkoje laikomos nepakankamomis“. Vis dėlto, jeigu didmeninės prekybos operatorius atitinkamoje teritorijoje neturi 8–20 kilogramų svorio balionų, kurie nepripildyti sveria daugiau kaip 9 kilogramus, pristatymo į namus pareiga taikant maksimalią reguliavimo kainą šiam operatoriui taikoma ir balionų, kurie nepripildyti sveria mažiau kaip 9 kilogramus, atveju (žr. šios išvados 13 punktą).
20. Pagal tuos teisės aktus Repsol Butano yra operatorė, kuriai taikoma pristatymo į namus pareiga Pirėnų pusiasalio ir Balearų teritorijoje, o DISA Gas ši pareiga taikoma Kanarų teritorijoje (žr. šios išvados 14 punktą).
21. Repsol Butano ir DISA Gas savo ieškinius grindžia teiginiu, kad turėtų būti pagal analogiją taikomas Sprendimas Federutility, kuriuo aiškinama Direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB(16), ir kad Ispanijos teisė akivaizdžiai prieštarauja ES teisei, todėl pirmoji neturėtų būti taikoma ir ginčijamas nutarimas turėtų būti panaikintas.
22. Ispanijos valstybė teigia, kad Direktyva 2009/73, kuria buvo pakeista Direktyva 2003/55, ir Sprendimas Federutility netaikytini fasuotoms SND, o net jeigu būtų pagal analogiją taikoma Direktyva 2009/73, ginčijamas nutarimas pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad rinka nėra pakankamai konkurencinga.
23. Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma klausia, ar, nepaisant to, kad Sprendimas Federutility susijęs su direktyvos dėl gamtinių dujų aiškinimu, šis sprendimas taikytinas pagrindinių bylų aplinkybėms, susijusioms su fasuotomis SND.
24. Dėl to prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. sprendimu(17) jis panaikino Nutarimą Nr. ITC/2608/2009(18), kurio turinys buvo analogiškas ginčijamo nutarimo turiniui, nepateikęs Teisingumo Teismui prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Tame sprendime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad, nors Sprendimas Federutility susijęs su direktyva, reglamentuojančia gamtinių dujų rinką, šis sprendimas suteikė pakankamai aiškinimo gairių, kad jį būtų galima taikyti panašių sektorių, kaip antai SND, viešajam reguliavimui, kai atitinkama rinka (šiuo atveju – visa Ispanijos rinka) turi „Bendrijos dimensiją“ ir visai nesvarbu, kad nėra direktyvos, taikomos specialiai SND.
25. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Sprendimas Federutility taikytinas fasuotų SND sektoriui, ir nurodo, kad jis nėra tikras, ar maksimalios pardavimo kainos nustatymo priemonės, kuriose numatytas reikalavimas tam tikrų rūšių fasuotų SND balionus pristatyti į namus, atitinka tame sprendime nustatytus kriterijus, ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą.
26. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šios priemonės neabejotinai gali būti laikomos socialiai pažeidžiamų vartotojų ir atokių vietovių gyventojų apsaugos priemonėmis, atitinkančiomis bendrąjį ekonominį interesą išsaugoti pagrįstą fasuotų SND tiekimo galutiniams vartotojams kainos lygį.
27. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad abejonių dėl šių priemonių suderinamumo su ES teise kyla dėl trijų aplinkybių. Pirma, jos yra bendrosios priemonės, taikomos visiems vartotojams nepaisant jų ekonominės ir socialinės padėties. Antra, jos jau galioja daugiau kaip 18 metų nuo Įstatymo 34/1998 priėmimo, nepaisant to, kad yra grindžiamos akivaizdžiai laikino pobūdžio nuostata. Trečia, jos gali turėti poveikį konkurencijai rinkoje, nes gali sudaryti realią kliūtį naujiems operatoriams patekti į rinką ir prisidėti prie tolesnio nepakankamos konkurencijos padėties įšaldymo.
28. Būtent šiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) nutarė sustabdyti bylos C‑473/17 nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar su [2010 m. balandžio 20 d. Sprendime Federutility ir kt., C‑265/08, EU:C:2010:205] suformuota jurisprudencija suderinama arba atitinka proporcingumo principą maksimalios kainos už fasuotų suskystintų dujų balioną nustatymo priemonė, kaip priemonė skirta socialiai pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti, kai egzistuoja viena ar kelios iš toliau išvardytų aplinkybių:
– priemonė visuotinai taikoma visiems vartotojams neribotą laikotarpį, „kol patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos šioje rinkoje laikomos nepakankamomis“,
– priemonė taikoma jau daugiau kaip [1]8 metų,
– priemonė gali prisidėti prie tolesnio nepakankamos konkurencijos padėties įšaldymo, nes ja sudaromos kliūtys naujiems operatoriams patekti į rinką?
2. Ar su [2010 m. balandžio 20 d. Sprendime Federutility ir kt., C‑265/08, EU:C:2010:205] suformuota jurisprudencija suderinama arba atitinka proporcingumo principą privalomo fasuotų suskystintų dujų pristatymo į namus priemonė, kaip priemonė skirta socialiai pažeidžiamiems vartotojams arba sunkiai prieinamų vietovių gyventojams apsaugoti, kai egzistuoja viena ar kelios iš pirmesniame klausime išvardytų aplinkybių?“
29. Tomis pačiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) nutarė sustabdyti bylos C‑546/17 nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus, kurie suformuluoti beveik taip pat:
„1. Ar su [2010 m. balandžio 20 d. Sprendime Federutility ir kt., C‑265/08, EU:C:2010:205,] suformuota jurisprudencija suderinama arba atitinka proporcingumo principą maksimalios kainos už fasuotų suskystintų dujų balioną nustatymo priemonė, kaip priemonė skirta socialiai pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti, kai egzistuoja viena ar kelios iš toliau išvardytų aplinkybių:
– priemonė visuotinai taikoma visiems vartotojams neribotą laikotarpį „kol patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos šioje rinkoje laikomos nepakankamomis“,
– priemonė taikoma jau daugiau kaip [1]8 metų,
– priemonė gali prisidėti prie tolesnio nepakankamos konkurencijos padėties įšaldymo, nes ja sudaromos kliūtys naujiems operatoriams patekti į rinką?
2. Ar su [2010 m. balandžio 20 d. Sprendime Federutility, C‑265/08, EU:C:2010:205] suformuota jurisprudencija suderinama arba atitinka proporcingumo principą tai, kad dėl socialiai pažeidžiamų vartotojų arba sunkiai prieinamų vietovių gyventojų apsaugos priežasčių tam tikroje apibrėžtoje teritorijos dalyje dominuojantis operatorius įpareigojamas pristatyti į namus fasuotas suskystintas naftos dujas, kai egzistuoja viena ar kelios iš pirmesniame klausime išvardytų aplinkybių?“
IV. Procesas Teisingumo Teisme
30. Byloje C‑473/17 rašytines pastabas pateikė Repsol Butano, Ispanijos vyriausybė ir Komisija, o byloje C‑546/17 – DISA Gas, Ispanijos vyriausybė ir Komisija.
31. Teisingumo Teismas nusprendė sujungti šias bylas, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.
32. Repsol Butano, DISA Gas, Ispanijos vyriausybė ir Komisija dalyvavo posėdyje, kuris įvyko 2018 m. rugsėjo 26 d.
V. Šalių pastabos
33. Repsol Butano ir DISA Gas teigia, kad Direktyva 2009/73, kaip ji aiškinama su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, taikoma fasuotų SND rinkai.
34. Repsol Butano ir DISA Gas visų pirma nurodo, kad su energetikos vidaus rinka susijusia kompetencija Sąjunga dalijasi su valstybėmis narėmis ir aplinkybė, kad Sąjunga dar nėra pasinaudojusi savo kompetencija SND sektoriuje, nepateisina to, kad valstybės narės gali naudotis savo kompetencija, neatsižvelgdamos į Sąjungos nustatytus bendruosius kriterijus, skirtus laisvai ir konkurencingai energetikos rinkai sukurti, kaip jau yra padaryta ES direktyvose dėl gamtinių dujų ir elektros energijos, ir nėra teisinių priežasčių, dėl kurių šie bendrieji kriterijai, kaip juos aiškina Teisingumo Teismas, neturėtų būti taikomi kito energetikos produkto, kaip antai SND, rinkai.
35. Repsol Butano ir DISA Gas taip pat pažymi, kad į Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalies taikymo sritį patenka „kitų rūšių dujos“, kaip antai SND, „jei tik šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti“. Jų manymu, su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija taikoma kitų energetikos produktų, kurie naudojami vietoj gamtinių dujų arba kartu su jomis, rinkoms, kaip antai fasuotų SND rinkai.
36. Be to, per posėdį Repsol Butano ir DISA Gas nurodė, jog su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija taikytina dėl to, kad gamtinių dujų ir SND rinkos ES glaudžiai susijusios, ir dėl to, kad sutarčių nuostatos, visų pirma susijusios su pagrindinėmis teisėmis, SESV 34 straipsnis ir 106 straipsnio 2 dalis, taikomi fasuotų SND rinkai. Dėl šio klausimo Repsol Butano ir DISA Gas per posėdį pažymėjo, kad nors pagal SESV 14 straipsnį valstybės narės teikti bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas gali patikėti įmonėms, jos privalo laikytis sutarčių nuostatų ir su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje nurodyti kriterijai tam yra svarbūs.
37. Atsižvelgdamos į tai, Repsol Butano ir DISA Gas teigia, kad ginčijamos priemonės neatitinka su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje nustatytų kriterijų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų leidžiama taikyti valstybių narių priemones, kuriomis įmonėms nustatyti su viešosiomis paslaugomis susiję įpareigojimai.
38. Repsol Butano ir DISA Gas visų pirma nurodo, kad maksimalios pardavimo kainos nustatymas yra neproporcingas dėl jo trukmės, bendro pobūdžio ir antikonkurencinio poveikio. Pirma, jis nėra laikinas arba ribotas laiko požiūriu – praėjus 32 metams nuo Ispanijos įstojimo į ES ir beveik 20 metų nuo rinkos liberalizavimo Įstatymu Nr. 34/1998, jis tapo nuolatinis. Antra, nors juo siekiama apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir atokių vietovių gyventojus, jis yra bendro pobūdžio, nes yra taikomas visiems vartotojams neapsiribojant tam tikra tiksline grupe. Trečia, jis yra konkurencingos SND rinkos kliūtis ir trukdo naujiems ūkio subjektams patekti į rinką. Jos šiuo klausimu teigia, kad šiuo metu Ispanija yra vienintelė valstybė narė, kurioje veikia fasuotų SND maksimalių kainų nustatymo sistema ir kurioje didžiausią rinkos dalį užimančiam operatoriui nustatyta pristatymo į namus pareiga, o joje taikoma maksimali kaina yra gerokai mažesnė nei kitų valstybių narių rinkose.
39. Repsol Butano ir DISA Gas taip pat teigia, kad pristatymo į namus pareiga neproporcinga dėl jos bendro ir nuolatinio pobūdžio, jos antikonkurencinio poveikio, be to, galima taikyti alternatyvias priemones, kaip antai nustatyti reguliuojamą nuolaidą, taikomą tam tikriems pažeidžiamiems vartotojams (vadinamoji „socialinė lengvata“), kaip kituose energetikos sektoriuose. Be to, atsižvelgdamos į su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje nustatytus kriterijus jos teigia, kad pristatymo į namus pareiga yra diskriminacinė, nes ji taikoma tik didžiausią rinkos dalį tam tikroje teritorijoje užimančiam operatoriui ir taip išskiriami kiti kiekvienoje teritorijoje veikiantys operatoriai, taip pat neužtikrinama vienoda galimybė ES bendrovėms pasiekti Ispanijos vartotojus.
40. Ispanijos vyriausybė teigia, kad Direktyva 2009/73 nereglamentuoja fasuotų SND rinkos, nes jos taikymo sritis ribojama gamtinėmis dujomis ir kitomis dujomis, kurios tiekiamos per gamtinių dujų vamzdynų sistemą(19). Be to, ji nurodo, kad Direktyva 2009/73 ir su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija negali būti pagal analogiją taikomos pagrindinių bylų aplinkybėms, nes aptariamoje ES teisės nuostatoje nėra spragų, o SND sektorius skiriasi nuo gamtinių dujų sektoriaus ir jame nėra ES lygmeniu priimta vidaus rinkai skirtų derinimo nuostatų.
41. Taigi Ispanijos vyriausybė mano, kad prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, nes neįmanoma ES reikalavimo, priimto skirtingai faktinei situacijai, taikymo srities išplėsti labiau, nei to siekė Sąjungos teisės aktų leidėjas ir valstybių narių įstatymų leidėjai.
42. Vis dėlto Ispanijos vyriausybė nurodo, jog tam, kad būtų galima pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, Teisingumo Teismas turėtų performuluoti klausimus, atsižvelgdamas į SESV 14 ir 106 straipsnius kartu su Protokolu (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų(20), kurie turėtų būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja priemonės, kaip antai ginčijamos pagrindinėse bylose.
43. Ispanijos vyriausybė visų pirma atkreipia dėmesį į valstybių narių diskreciją naudotis kompetencija nustatyti bendrus interesus tenkinančias paslaugas, kuri pripažįstama SESV 14 straipsnyje ir Protokole Nr. 26, taip pat Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies. Ji mano, kad atsižvelgiant į tenkinamus bendrus ekonominius interesus ir į ginčijamų priemonių proporcingumą SESV 106 straipsnio reikalavimai įvykdyti.
44. Per posėdį Ispanijos vyriausybė pažymėjo, kad pagrindinės su šiomis bylomis susijusios teisės nuostatos yra Sąjungos pirminės teisės nuostatos, įskaitant pagrindines laisves, SESV 106 straipsnio 2 dalį, Protokolą Nr. 26 ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 36 straipsnį, kuriuo garantuojama pagrindinė teisė į galimybę naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis. Dėl pagrindinių laisvių Ispanijos vyriausybė per posėdį nurodė, kad nors galėtų būti laikoma, jog ginčijamos priemonės yra laisvo prekių judėjimo ribojimas, kaip tai suprantama pagal Sutarties nuostatas, jos bet kuriuo atveju yra pateisinamos ir proporcingos. Šiuo požiūriu taikytinas ne su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje nustatytas proporcingumo kriterijus, o proporcingumo kriterijus, grindžiamas ES teisės bendraisiais principais, kuris nustatytas atsižvelgiant į Chartijos 36 straipsnį.
45. Dėl proporcingumo įvertinimo Ispanijos vyriausybė, be kita ko, pabrėžia, kad šios priemonės pirmiausia nukreiptos ne į visus vartotojus arba į visų kategorijų balionus, o į buitinį vartojimą ir pažeidžiamus vartotojus, ir kompetentingos nacionalinės institucijos jas periodiškai peržiūri. Be to, Ispanijos vyriausybė teigia, kad Ispanijos fasuotų SND rinkoje yra tam tikrų aplinkybių, pateisinančių maksimalios pardavimo kainos taikymą(21), ir kad buvo svarstoma kelios alternatyvios priemonės, įskaitant galimybę nustatyti „socialinę lengvatą“, tačiau jos buvo atmestos kaip mažiau proporcingos nei ginčijamos priemonės.
46. Komisija teigia, kad Direktyva 2009/73 netaikoma fasuotoms SND, nes jos nėra paminėtos Direktyvos 2009/73 1 straipsnyje, be to, jų negalima „techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.
47. Vis dėlto Komisija nurodo, kad pagrindinės laisvės ir SESV 106 straipsnio 2 dalis yra taikomos fasuotų SND sektoriui. Todėl Komisija Teisingumo Teismui siūlo į prejudicinius klausimus atsakyti taip, kad patikrinti, ar pagrindinės laisvės taikomos šiam sektoriui, taip pat ar ginčijamos priemonės yra tokių laisvių apribojimas, ir, jeigu taip, ar jos yra pateisinamos ir proporcingos, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Komisija mano, kad sprendžiant šiuos klausimus galima remtis su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje nustatytais proporcingumo kriterijais.
48. Visų pirma Komisija mano, kad negalima atmesti, jog ginčijamos priemonės gali trukdyti, kad ir netiesiogiai arba potencialiai, importuoti SND į Ispaniją iš kitų valstybių narių, todėl jos yra laisvo prekių judėjimo kliūtis. Be to, Komisija per posėdį nurodė, kad Ispanijos fasuotų SND rinkos specifiniai požymiai, kuriuos Ispanijos vyriausybė nurodė prie pastabų, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios į šią rinką nepatenka nauji operatoriai, kad ginčijamos priemonės yra nediskriminacinės bei proporcingos, nes jomis iš rinkos a priori nepašalinamos jokios joje veikiančios įmonės, ir Ispanijos vyriausybė neviršijo turimos diskrecijos nustatyti tinkamiausią ir proporcingiausią priemonę, kad pasiektų savo su viešąja paslauga susijusius tikslus.
VI. Vertinimas
49. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausimus užduoda iš esmės tam, kad išsiaiškintų, ar tam tikros valstybės narės priemonės, kuriomis įmonėms nustatytos su viešąja paslauga susijusios pareigos, grindžiamos bendrais ekonominiais interesais fasuotų SND rinkoje, suderinamos su kriterijais, nustatytais su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą. Aptariamas valstybės narės priemones sudaro, pirma, 8–20 kilogramų fasuotų SND balionų, kurių nepripildytos taros svoris viršija 9 kilogramus, maksimalios pardavimo kainos, į kurią įtraukta pristatymo į namus kaina, nustatymas ir, antra, pareigos vartotojui paprašius pristatyti tuos balionus į namus nustatymas kiekvienoje teritorijoje veikiančiam didžiausią rinkos dalį užimančiam didmeninės prekybos operatoriui(22).
50. Darau išvadą, kad fasuotos SND nepatenka į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį ir kad Direktyva 2009/73 ir su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija negali būti pagal analogiją taikomos fasuotų SND sektoriui. Todėl manau, kad Direktyvai 2009/73, kaip ji aiškinama su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, neprieštarauja valstybės narės taikomos priemonės, kaip antai ginčijamos pagrindinėse bylose.
51. Taip pat manau, kad Teisingumo Teismas neturėtų performuluoti prejudicinių klausimų taip, kad jie būtų susiję su kitų ES teisės nuostatų taikymu.
52. Mano motyvai detaliai išdėstyti toliau, tačiau pirmiausia aptarsiu prašymų priimtinumo klausimą.
A. Priimtinumas
53. Ispanijos vyriausybė iš esmės teigia, kad prašymai nepriimtini, nes ginčo pagrindinėse bylose dalykas nepatenka į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį (žr. šios išvados 41 punktą). Nors Ispanijos vyriausybė nurodo, kad Teisingumo Teismas gali atsakyti į prejudicinius klausimus, juos performulavęs taip, kad jie būtų susiję su SESV 14 ir 106 straipsnių, siejamų su Protokolu Nr. 26, aiškinimu, jos prieštaravimą vis tiek reikėtų išnagrinėti.
54. Pirma, kadangi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje šis prieštaravimas siejamas su prejudicinių klausimų svarba, nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių teiginį, kad prejudiciniai klausimai nesusiję su pagrindinių bylų faktais arba kad jie susiję su hipotetine problema, arba kad Teisingumo Teismas neturi faktinių ir teisinių duomenų, būtinų tam, kad būtų galima pateikti naudingą atsakymą į jam pateiktus klausimus, į kurias atsižvelgiant būtų galima paneigti prejudicinių klausimų svarbos prezumpciją(23).
55. Be to, tai, ar Direktyva 2009/73, kaip ji aiškinama su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, taikytina fasuotų SND sektoriui, yra prejudicinių klausimų esmės, o ne priimtinumo klausimas(24).
56. Taigi prieštaravimą dėl prejudicinių klausimų priimtinumo reikėtų atmesti.
B. Dėl esmės
1. Direktyvos 2009/73 ir su Sprendimu „Federutility“ susijusios jurisprudencijos taikymas pagrindinėms byloms
a) Direktyvos 2009/73 taikymo sritis
57. Teisingumo Teismui dar neteko nagrinėti Direktyvos 2009/73 taikymo srities klausimo, kiek jis susijęs su SND(25).
58. Kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas, Direktyvos 2009/73 tikslas siekti sukurti gamtinių dujų vidaus rinką, kuri būtų visiškai ir realiai atvira ir konkurencinga ir kurioje visi vartotojai galėtų laisvai pasirinkti tiekėjus, o visi tiekėjai – laisvai tiekti produktus savo klientams(26).
59. Tam Direktyvos 2009/73 1 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl jos dalyko ir taikymo srities. Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šia direktyva nustatomos gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, tiekimo ir laikymo bendros taisyklės.
60. Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šia direktyva nustatytos taisyklės, taikomos gamtinėms dujoms, įskaitant SGD, „taip pat nediskriminuojant taikomos biodujoms ir iš biomasės gautoms dujoms ar kitų rūšių dujoms, jei tik šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti“(27).
61. Nei Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalyje, nei kitose jos nuostatose neminimos SND.
62. Atsižvelgiant į Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalies formuluotę, aplinkybė, kad gali būti manoma, jog SND yra kitų „rūšių dujos“(28) arba gamtinių dujų alternatyva, arba naudojamos šalia jų(29), pati savaime nėra lemiama arba pakankama Direktyvos 2009/73 taikymo sričiai apibrėžti. Priešingai, Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tam, kad „kitų rūšių dujos“ patektų į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį, jas turi būti galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti.
63. Kaip nurodė Komisija ir Ispanijos vyriausybė, SND negalima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą bei ja transportuoti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalį. Galima daryti išvadą, kad fasuotos SND nepatenka į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį, tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
64. Gali būti naudinga pažymėti, kad ši išvada atitinka Direktyvos 2009/73 travaux préparatoires.
65. Direktyva 2009/73 yra dalis vadinamojo trečiojo energetikos paketo, kurį sudaro ES priemonės gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriuose(30). Atsižvelgiant į ankstesnius dokumentų rinkinius, kuriuose gamtinių dujų klausimai buvo reglamentuoti, pirma, Direktyva 98/30(31) ir, antra, Direktyva 2003/55, Direktyva 2009/73 siekiama visiškai liberalizuoti gamtinių dujų sektorių ir taip visoje ES panaikinti likusias kliūtis tiekti gamtines dujas(32).
66. Kalbant apie Direktyvos 98/30 taikymo sritį, pirmiausia jos 1 straipsnyje buvo nurodytas tik „gamtinių dujų, taip pat suskystintų gamtinių dujų (SGD) sektorius“. Europos Parlamentui priėmus tam tikrus pakeitimus(33), Direktyvos 2003/55 1 straipsnio 2 dalis buvo suformuluota panašiai(34) kaip dabar galiojanti (šiek tiek pakeista) Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalis(35). Nepanašu, kad priimant šiuos pakeitimus buvo svarstomas SND klausimas.
67. Regis, tą patį galima pasakyti ir apie neseniai Komisijos pateiktą pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/73, siekiant užpildyti akivaizdžias ES teisės spragas, susijusias su gamtinių dujų vamzdynų į trečiąsias šalis ir iš jų reglamentavimo sistema(36). Visų pirma, nors šiuo metu Europos Parlamentas dar nėra užbaigęs šio pasiūlymo pirmojo svarstymo, į Parlamento priimtus parengiamuosius dokumentus įtrauktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalį, kad į šios direktyvos taikymo sritį būtų įtraukta „atsinaujinančiųjų išteklių energija, gaunama iš žaliojo vandenilio ir metano sintezės“(37). Tačiau SND nepaminėtos.
68. Kadangi žaliasis vandenilis ir sintetinis metanas (dar vadinami sintetinėmis gamtinėmis dujomis) yra dujinis kuras, kurį galima suleisti į ir gabenti per gamtinių dujų infrastruktūrą(38), atsižvelgiant į šį siūlomą pakeitimą kartu su ankstesniais su Direktyva 2009/73 susijusiais pakeitimais galima padaryti išvadą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia apriboti šios direktyvos taikymo sritį taip, kad ji apimtų tik gamtines dujas ir kitų rūšių dujas, kurios gali būti tiekiamos per gamtinių dujų sistemą.
69. Be to, SND neįtraukimas į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį atitinka kai kurias kitas ES energetikos teisės sistemoje taikomas ES priemones, pagal kurias SND ir gamtinės dujos atskiriamos kaip skirtingi energetikos produktai. Pavyzdžiui, Reglamente Nr. 1999/2008 dėl energetikos statistikos SND bendrai priskiriamos prie naftos ir naftos produktų kategorijos, kuri nesutampa su gamtinių dujų kategorija(39). Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo pateiktoje „alternatyviųjų degalų“ apibrėžtyje gamtinės dujos ir SND taip pat priskirtos prie skirtingų kategorijų(40).
b) Direktyvos 2009/73 ir su Sprendimu „Federutility“ susijusios jurisprudencijos taikymas pagal analogiją
70. Nesu įsitikinęs, kad, kaip nurodo Repsol Butano ir DISA Gas, Direktyvą 2009/73 ir su Sprendimu Federutility susijusią jurisprudenciją galima pagal analogiją taikyti pagrindinėse bylose aptariamai situacijai dėl toliau nurodytų priežasčių.
71. Pirma, nėra sąlygų pagal analogiją taikyti Direktyvą 2009/73 pagrindinėms byloms.
72. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją analogija taikoma, pirma, kai egzistuoja siekiamų tikslų neatitinkanti ES teisės spraga, kuri užpildoma taikant ES teisės nuostatas, susijusias su panašiais atvejais, ir, antra, kai tiriamu ir sureglamentuotu atveju interesai yra panašūs(41).
73. Be to, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, visų pirmą į Teisingumo Teismo sprendimą Kernkraftwerke Lippe‑Ems(42), argumentas dėl direktyvos nuostatos taikymo pagal analogiją turi būti atmestas, jeigu taip direktyvos taikymo sritis būtų praplėsta pažeidžiant jos aiškias nuostatas.
74. Kaip nurodžiau išvadoje, pateiktoje byloje Cristal Union(43), byloje Kernkraftwerke Lippe‑Ems Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(44), 14 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas privalomas atleidimas nuo mokesčio taikytinas branduoliniam kurui, nes jis, kaip reikalaujama minėtoje nuostatoje, yra „naudojamas elektros energijai gaminti“, tačiau jo nėra nurodyta tarp „energetikos produktų“, kuriems Direktyva 2003/96 taikytina remiantis 2 straipsnio 1 dalimi. Teisingumo Teismas konstatavo, kad branduolinis kuras nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį ir atmetė argumentą, kad ta direktyva turėtų būti pagal analogiją taikoma branduoliniam kurui, naudojamam elektros energijai gaminti. Nekyla abejonių, kad, jeigu Teisingumo Teismas šį atleidimą nuo mokesčio būtų taikęs branduoliniam kurui, naudojamam elektros energijai gaminti, jis būtų išplėtęs Direktyvos 2003/96 taikymo sritį taip, kad būtų pažeista tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalis(45).
75. Šiose bylose nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad fasuotos SND nepatenka į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį, nerodo, kad yra teisės spraga, o atspindi Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimą neįtraukti fasuotų SND į šios direktyvos taikymo sritį. Jeigu Teisingumo Teismas Direktyvos 2009/73 nuostatas pagal analogiją taikytų fasuotų SND sektoriui, šios direktyvos taikymo sritis būtų išplėsta labiau, nei tai galima padaryti atsižvelgiant į Direktyvos 2009/73 1 straipsnio 2 dalyje pateiktą aiškią formuluotę.
76. Tą patį galima pasakyti apie su Sprendimu Federutility susijusios jurisprudencijos taikymą pagal analogiją pagrindinėse bylose aptariamai situacijai, nes toje jurisprudencijoje aiškinama Direktyva 2009/73.
77. Toje jurisprudencijoje Teisingumo Teismas konstatavo, kad nors valstybės intervencija nustatant gamtinių dujų tiekimo galutiniam vartotojui kainą trukdo sukurti konkurencingą gamtinių dujų rinką, vis dėlto pagal Direktyvą 2009/73 ši intervencija gali būti leidžiama(46), visų pirma pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį(47), pagal kurią įmonėms leidžiama nustatyti su viešosios paslaugos teikimu susijusius įpareigojimus siekiant bendrų ekonominių tikslų, jeigu laikomasi trijų sąlygų: pirma, šia priemone turi būti siekiama bendrus ekonominius interesus tenkinančio tikslo; antra, ja turi būti laikomasi proporcingumo principo; ir, trečia, ji turi numatyti aiškiai apibrėžtus, skaidrius, nediskriminacinius ir patikrinamus viešųjų paslaugų įpareigojimus ir užtikrinti vienodas Sąjungos dujų įmonių teises vartotojų atžvilgiu(48).
78. Be to, toje jurisprudencijoje Teisingumo Teismas nacionaliniam teismui pateikė tokias gaires dėl antrosios sąlygos, susijusios su proporcingumo principu: turi būti užtikrinta, jog viešųjų paslaugų įpareigojimai, kuriuos pagal Direktyvos 2009/73 3 straipsnio 2 dalį leidžiama nustatyti įmonėms, galėtų sudaryti kliūčių laisvai nustatyti gamtinių dujų tiekimo kainą po 2007 m. liepos 1 d. tik jeigu tai būtina bendrus ekonominius interesus tenkinančiam tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir dėl to neišvengiamai tik ribotą laikotarpį: pirma, priemonė turi būti tinkama ja siekiamam bendruosius interesus atitinkančiam tikslui įgyvendinti; antra, valstybės intervencijos į kainų nustatymą trukmė turi būti griežtai ribojama tuo, kas būtina ja siekiamam tikslui įgyvendinti; trečia, taikomas intervencijos metodas negali viršyti to, kas būtina siekiamam bendrus ekonominius interesus tenkinančiam tikslui įgyvendinti; ir, ketvirta, būtinumo reikalavimą taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į nagrinėjamos priemonės taikymo sritį asmenims, konkrečiau – jos adresatams(49).
79. Pažymėtina, kad su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija patenka į Direktyva 2009/73 nustatytą suderintą sistemą, kurioje užtikrinama pusiausvyra tarp, pirma, šios direktyvos pagrindinio tikslo per nustatytą laikotarpį užtikrinti visiškai atvirą ir konkurencingą gamtinių dujų vidaus rinką ir, antra, galimybės valstybei vykdyti tam tikrą kainų reguliavimą nustatant įpareigojimus dėl bendros ekonominės svarbos teikti viešąsias paslaugas pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį, jeigu laikomasi toje nuostatoje numatytų ir su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, kurioje ši nuostata aiškinama, išplėtotų griežtų kriterijų(50). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes nemanau, kad toje jurisprudencijoje Teisingumo Teismo išdėstyti kriterijai yra suformuluoti bendrai ir gali būti laikoma, kad jie taikomi ne tik šioje suderintoje sistemoje, bet ir sektoriuje, kuriam netaikoma ES sektoriaus liberalizavimo direktyva.
80. Sutinku su mano kolegos generalinio advokato M. Szpunar argumentais, pateiktais jo išvadoje byloje Kernkraftwerke Lippe‑Ems(51), ir manau, kad, jeigu Sprendime Federutility nustatytų kriterijų taikymo sritis būtų išplėsta taip, kad jie apimtų fasuotų SND sektorių, būtų pažeista Direktyvos 2009/73 taikymo sritis ir valstybių narių kompetencija nustatyti taisykles Direktyvos 2009/73 nesuderintose srityse.
81. Taigi, manau, kad fasuotos SND nepatenka į Direktyvos 2009/73 taikymo sritį ir kad Direktyva 2009/73 bei su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija negali būti pagal analogiją taikomos pagrindinėse bylose aptariamu atveju.
82. Taigi Teisingumo Teismui siūlau į šiose bylose pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip, kad Direktyvai 2009/73, kaip ji aiškinama su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, neprieštarauja nacionalinės priemonės, kaip antai ginčijamos pagrindinėse bylose.
2. Kitų ES teisės nuostatų taikymas pagrindinėms byloms
83. Pažymėtina, kad prejudiciniai klausimai, atsižvelgiant į jų formuluotę, susiję su aptariamų valstybių narių priemonių suderinamumu su jurisprudencija, susijusia su Sprendimu Federutility, „arba su proporcingumo principu“ (žr. šios išvados 28 ir 29 punktus). Taigi, jeigu Teisingumo Teismas nustatytų, kad Direktyva 2009/73 ir su Sprendimu Federutility susijusi jurisprudencija situacijai pagrindinėse bylose netaikomos, būtų galima manyti, kad prejudiciniais klausimais Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, kaip tokias priemones vertinti proporcingumo požiūriu neatsižvelgiant į minėtą reglamentavimą.
84. Vis dėlto proporcingumo vertinimas atliekamas ne vakuume(52). Iš tiesų, kaip matyti iš šalių Teisingumo Teismui pateiktų pastabų, jos siūlo tris skirtingus požiūrius, kurie gali būti taikomi nagrinėjant ginčijamų priemonių suderinamumą su ES teise ir visų pirma jų atitiktį proporcingumo principui. Repsol Butano ir DISA Gas remiasi su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, kurioje aiškinama Direktyva 2009/73, nustatytais kriterijais, o Ispanijos vyriausybė – Sutarties nuostatomis, susijusiomis su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, įskaitant SESV 14 ir 106 straipsnius, siejamus su Protokolu Nr. 26 ir Chartijos 36 straipsniu. Taip pat panašu, kad Ispanijos vyriausybė pritaria Komisijos pastaboms dėl pagrindinių laisvių, visų pirma – laisvo prekių judėjimo, taikymo šiose bylose.
85. Pripažįstu, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimuose dėl išaiškinimo nurodė tik tam tikras Sąjungos teisės nuostatas, ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti tokiam teismui visapusio Sąjungos teisės išaiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, ir tam Teisingumo Teismas gali pateikti gaires, grindžiamas, be kita ko, rašytinėmis ir žodinėmis pastabomis, kurios jam buvo pateiktos(53). Be to, Teisingumo Teismas, siekdamas pateikti tinkamą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, gali performuluoti jam pateiktus klausimus ir atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kuriomis nacionalinis teismas nesirėmė savo prejudiciniuose klausimuose(54).
86. Vis dėlto manau, kad šiose bylose nagrinėjamomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas neturėtų performuluoti prejudicinių klausimų, atsižvelgdamas į Ispanijos vyriausybės ir Komisijos siūlomus požiūrius dėl toliau nurodytų priežasčių.
87. Pirma, nors SESV 14 ir 106 straipsniai atspindi bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų svarbą(55), Sąjungos teisės sistemoje, šios nuostatos pačios savaime nėra pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pagal ES teisę vertinti ginčijamas priemones, visų pirma atsižvelgiant į proporcingumo principą, šiose bylose nagrinėjamomis aplinkybėmis(56).
88. SESV 14 straipsnis kartu su Protokolu Nr. 26 jis parodo, kokią vietą bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos užima tarp Sąjungos bendrųjų vertybių(57). SESV 14 straipsnis(58) yra įvairioms ES politikos kryptims ir veiklos rūšims taikoma „bendro pobūdžio nuostata“, kurioje nustatyta, inter alia, kad, nepažeisdamos ESS 4 straipsnio ir SESV 93, 106 ir 107 straipsnių, Sąjunga ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir Sutarčių taikymo sritį užtikrina, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos tokiomis sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis. Kaip Teisingumo Teismas konstatavo su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje, Protokole Nr. 26 valstybių narių valdžios institucijoms aiškiai pripažįstamas esminis vaidmuo ir didelė diskrecija teikiant, įgyvendinant ir organizuojant bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas(59).
89. Teisingumo Teismas su Sprendimu Federutility susijusioje jurisprudencijoje taip pat pažymėjo, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį(60) siekiama suderinti valstybių narių interesą panaudoti tam tikras įmones kaip ekonominės arba socialinės politikos instrumentą su Sąjungos interesu pasiekti, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių ir išsaugota vieninga vidaus rinka(61). Šiomis aplinkybėmis valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, turi teisę nustatyti jų bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų apimtį ir teikimo organizavimą ir jos konkrečiai gali atsižvelgti į savo nacionalinės politikos tikslus(62). Vis dėlto, kaip matyti iš Ispanijos vyriausybės pateiktų pastabų(63), ji nesiremia SESV 106 straipsnio 2 dalimi nukrypdama nuo kokių nors Sutarties nuostatų(64).
90. Be to, nors šalys pateiktose pastabose mini pagrindines laisves, nemanau, kad Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuri pagrindinė laisvė taikytina nagrinėjant ginčijamas priemones, kuria remdamasis Teisingumo Teismas galėtų nurodyti, kaip šias priemones aiškinti proporcingumo principo požiūriu. Kai per posėdį Komisijai buvo užduota su tuo susijusių klausimų, ji nurodė, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurios pagrindinės laisvės taikytinos, ir nors kaip atskaitos tašku remiamasi laisvu prekių judėjimu, negalima atmesti kitų pagrindinių laisvių bei Paslaugų direktyvos(65).
91. Taigi, nors gali būti taip, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamu atveju taikytinos kitos ES teisės nuostatos, kaip antai pagrindinės laisvės arba konkurencijos teisė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo neprašo aiškinti tokių nuostatų, o šis neturi pakankamai faktinių ir teisinių duomenų, kad galėtų atlikti tokį įvertinimą(66). Jeigu Teisingumo Teismas taip iš esmės pakeistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą, tai būtų nesuderinama su jo pareiga užtikrinti valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį, nes suinteresuotosioms šalims pranešama tik apie nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą(67).
92. Taigi, manau, kad Teisingumo Teismas, užuot performulavęs prejudicinius klausimus, gali atsakyme nurodyti, kad nuspręsti dėl sutarčių nuostatų ir visų pirma dėl pagrindinių laisvių taikymo ginčijamoms priemonėms turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Žinoma, tas teismas gali pateikti papildomą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.
VII. Išvada
93. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktus prejudicinius klausimus:
1. Su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančia Direktyvą 2003/55/EB, kaip ji aiškinama 2010 m. balandžio 20 d. Sprendime Federutility ir kt. (C‑265/08, EU:C:2010:205) ir paskesnėje jurisprudencijoje, suderinama maksimalios kainos už fasuotų suskystintų naftos dujų balioną nustatymo priemonė, kaip priemonė skirta socialiai pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti, kai egzistuoja viena ar kelios iš toliau išvardytų aplinkybių:
– priemonė visuotinai taikoma visiems vartotojams neribotą laikotarpį, „kol patekimo į rinką ir konkurencijos sąlygos šioje rinkoje laikomos nepakankamomis“,
– priemonė taikoma jau daugiau kaip 18 metų,
– priemonė gali prisidėti prie tolesnio nepakankamos konkurencijos padėties įšaldymo, nes ja sudaromos kliūtys naujiems operatoriams patekti į rinką.
2. Su Direktyva 2009/73, kaip ji aiškinama 2010 m. balandžio 20 d. Sprendime Federutility ir kt. (C‑265/08, EU:C:2010:205) ir paskesnėje jurisprudencijoje, suderinama privalomo fasuotų suskystintų naftos dujų pristatymo į namus priemonė, kaip priemonė skirta socialiai pažeidžiamiems vartotojams arba sunkiai prieinamų vietovių gyventojams apsaugoti, kai egzistuoja viena ar kelios iš pirmesniame punkte išvardytų aplinkybių.