2020 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Szombathelyi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) WO / Vas Megyei Kormányhivatal
(Byla C-777/18)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 20 straipsnis – Planinis gydymas – Išankstinis leidimas – Privalomas suteikimas – Sąlygos – Kliūtys apdraustajam pateikti prašymą suteikti išankstinį leidimą – Išankstinio leidimo nesuteikimas apdraustajam – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 – 26 straipsnis – Apdraustojo planinio gydymo išlaidų apmokėjimas – Kompensavimo tvarka – Direktyva 2011/24/ES – Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos – 8 straipsnio 1 dalis – Sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms gali būti taikomas išankstinio leidimo reikalavimas – Proporcingumo principas – 9 straipsnio 3 dalis – Prašymų dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nagrinėjimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Pagrįstas terminas – Laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Szombathelyi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: WO
Atsakovė: Vas Megyei Kormányhivatal
Rezoliucinė dalis
1. Kartu taikomos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 20 straipsnio ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 26 straipsnio nuostatos, susijusios su planiniu gydymu ir siejamos su SESV 56 straipsniu, turi būti aiškinamos taip:
kitoje nei apdraustojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje tik apdraustojo sprendimu suteiktas gydymas dėl to, kad, jo nuomone, toks gydymas ar toks pat veiksmingas gydymas negalėjo būti suteiktas per mediciniškai pagrįstą laiką jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, patenka į sąvoką „planinis gydymas“, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, todėl šis gydymas iš esmės suteikiamas gavus gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos įstaigos leidimą pagal Reglamente Nr. 883/2004 nustatytas sąlygas,
apdraustasis, kuriam buvo suteiktas gydymas kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, nepateikus kompetentingai įstaigai prašymo suteikti leidimą pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, turi teisę į šio gydymo išlaidų kompensavimą pagal šiame reglamente numatytas sąlygas, jei:
pirma, nuo susitarimo dėl susitikimo siekiant atlikti sveikatos patikrą ir galimą gydymą kitoje valstybėje narėje dienos, kol jam buvo suteiktas atitinkamas gydymas toje valstybėje narėje, į kurią turėjo nuvykti, šis asmuo dėl priežasčių, susijusių visų pirma su jo sveikatos būkle ar būtinumu skubiai suteikti šį gydymą, buvo tokioje padėtyje, kad negalėjo pateikti kompetentingai įstaigai prašymo suteikti tokį leidimą arba laukti, kol ši įstaiga priims sprendimą dėl tokio prašymo, ir
antra, įvykdytos kitos išmokų natūra gavimo sąlygos pagal to paties reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti šiuo klausimu reikalingus patikrinimus.
2. SESV 56 straipsnį ir 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias be išankstinio leidimo nekompensuojamos išlaidos, susijusios su gydytojo konsultacija kitoje valstybėje narėje, neviršijant pagal draudimo valstybės narės sveikatos draudimo sistemą garantuojamo draudimo dydžio.
SESV 56 straipsnis ir Direktyvos 2011/24 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias be išankstinio leidimo nekompensuojamos išlaidos, susijusios su gydymu ligoninėje ar medicinos paslaugomis, kurioms reikia labai specializuotos ir brangios medicinos įrangos, suteiktais kitoje valstybėje narėje, neviršijant pagal draudimo valstybės narės sveikatos draudimo sistemą garantuojamo draudimo dydžio tuo atveju, kai apdraustasis negalėjo pateikti prašymo suteikti leidimą arba laukti kompetentingos įstaigos sprendimo dėl pateikto prašymo dėl priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle ar būtinybe gauti tokį gydymą skubos tvarka, net jei tenkinamos tokio gydymo išlaidų apmokėjimo sąlygos.
3. Direktyvos 2011/24 9 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatytas 31 dienos terminas kompetentingai įstaigai suteikti išankstinį leidimą dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir 23 dienų terminas prašymui atmesti, nes šie terminai suteikia galimybę atsižvelgti į nagrinėjamas individualias aplinkybes ir skubą.
____________
1 OL C 139, 2019 4 15.