GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2016 m. balandžio 7 d.(1)
Byla C‑442/14
Bayer CropScience SA‑NV,
Stichting De Bijenstichting
prieš
College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden
(College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis teismas prekybos ir pramonės srityje, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 2003/4/EB – Galimybė susipažinti su informacija apie aplinką –Išimtys – Komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumas – Informacija apie emisiją į aplinką – Konfidencialumas – Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 – Augalų apsaugos produktai – Direktyva 98/8/EB – Biocidiniai produktai“
I – Įžanga
1. Europos aplinkos apsaugos politikoje pirmiausia pabrėžiamas skaidrumas. Ne tik institucijoms ir ūkio subjektams, bet ir piliečiams, nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems mokslininkams turi būti sudarytos sąlygos visapusiškai dalyvauti diskusijoje apie aplinkos apsaugą ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos gerinimo.
2. Ypač aktyvių diskusijų kilo dėl augalų apsaugos produktų vaidmens nagrinėjant vadinamojo bičių mirtingumo, t. y. bičių išteklių mažėjimo, klausimą, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į kitas vabzdžių rūšis, kurios prisideda prie augalų apdulkinimo(2). Todėl visuomenė labai domisi informacija, kurią pagal Sąjungos teisės reglamentuojamą patvirtinimo procedūrą institucijoms pateikia gamintojai, siekdami veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų autorizacijos. Šie gamintojai būgštauja, kad nukentės konkurencinėje kovoje, jei su šia informacija galės susipažinti jų konkurentai.
3. Šis interesų konfliktas reguliuojamas Direktyvoje dėl informacijos apie aplinką(3), kurioje reglamentuojama galimybė susipažinti su tokia informacija(4). Pagal ją institucijos iš principo gali neleisti susipažinti su turima informacija apie aplinką saugodamos komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą, tačiau jos vis tiek privalo suteikti informaciją apie emisiją į aplinką ir informaciją, kurią atskleisti reikalauja svarbesnis visuomenės interesas.
4. Ši byla susijusi su galimybe susipažinti su informacija, kuri buvo pateikta per augalų apsaugos produktų ir biocidinio produkto autorizacijos procedūrą. Reikia ne tik išsiaiškinti klausimą, ar šiuo atveju kalbama apie informaciją apie emisiją į aplinką, bet ir pirmiausia nustatyti, kaip prašymo leisti susipažinti su informacija apie aplinką nagrinėjimą paveiks aplinkybė, kad nebuvo pateikta prašymo dėl konfidencialumo. Tokį prašymą dėl konfidencialumo gali pateikti gamintojas vykstant augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų autorizacijos procedūroms.
II – Teisinis pagrindas
A – Tarptautinė teisė
5. Teisė susipažinti su informacija apie aplinką įtvirtinta Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(5) (toliau – Orhuso konvencija), kurią Bendrija pasirašė 1998 m. birželio 25 d. Orhuse (Danija)(6).
6. Konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punkte reglamentuojamas prašymo suteikti informacijos apie aplinką atmetimas dėl komercinių ir pramoninių paslapčių:
„Prašymas suteikti informacijos apie aplinką gali būti atmestas, jeigu tokios informacijos paskelbimas darytų neigiamą įtaką:
<…>
d) komercinės ir pramoninės informacijos konfidencialumui teisėtų ekonominių interesų apsaugai, kai tokią apsaugą reglamentuoja įstatymai. Pagal šią sistemą su teršalų išmetimais į aplinką susijusi informacija yra teikiama visuomenei;
<…>“
7. Komercinių paslapčių, pateiktų valdžios institucijoms, apsauga taip pat reglamentuojama TRIPS sutarties(7) 39 straipsnio 3 dalyje:
„Valstybės narės, reikalaudamos, kad farmacijos ar žemės ūkio chemijos produktų, turinčių naujų cheminių junginių, sankcionavimui būtų pateikiama komercinė paslaptis apie bandymą ar būtų teikiami kitokie duomenys, kuriems sudaryti reikia daug pastangų, gina tokius duomenis nuo nesąžiningo tų duomenų komercinio panaudojimo. Be to, valstybės narės gina tokius duomenis, neleisdamos jų atskleisti, išskyrus tuos atvejus, kai būtina juos atskleisti siekiant apsaugoti visuomenę, arba nebent imamasi tokių priemonių siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų saugomi nuo nesąžiningo komercinio panaudojimo.“
B – Sąjungos teisė
1. Direktyva dėl informacijos apie aplinką
8. Teisė susipažinti su informacija apie aplinką suteikiama remiantis Direktyvos dėl informacijos apie aplinką nuostatomis. Ja įgyvendinamos Orhuso konvencijos nuostatos dėl teisės susipažinti su informacija.
9. Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 2 straipsnyje, be kita ko, apibrėžiama informacijos apie aplinką sąvoka:
„Šioje direktyvoje
1. „Informacija apie aplinką“ – tai rašytinės, vaizdinės, akustinės, elektroninės arba kitos materialios formos informacija apie:
a) aplinkos elementų, tokių kaip oro ir atmosferos, vandens, dirvos, žemės, kraštovaizdžio ir gamtos telkinių, įskaitant pelkes, pakrantės ir jūrų zonas, biologinės įvairovės ir jos komponentų, taip pat ir genetiškai modifikuotų organizmų, būklę ir šių elementų sąveiką;
b) faktorius, tokius kaip medžiagos, energija, triukšmas, radiacija arba atliekos, įskaitant radioaktyviąsias atliekas, emisijas, išleidimus ir kitus išmetimus į aplinką, darančius arba galinčius daryti įtaką a punkte nurodytiems aplinkos elementams,
<…>“
10. Teisė susipažinti su informacija apie aplinką įtvirtinta Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 3 straipsnio 1 dalyje:
„Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog valdžios institucijos, laikydamosi šios direktyvos nuostatų, pareiškėjo prašymu pateiktų jų turimą arba joms skirtą informaciją apie aplinką, nereikalaudamos pareiškėjo nurodyti intereso.“
11. Išimtys reglamentuojamos Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnyje. Šioje byloje ypač svarbūs 4 straipsnio 2 dalies d, e ir g punktai:
„Valstybė narė gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką būtų atmestas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų:
<…>
d) komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą, jei toks konfidencialumas numatytas nacionalinės arba Bendrijos teisės aktais tam, kad būtų apsaugoti teisėti ekonominiai interesai, įskaitant visuomenės interesą išsaugoti statistinių duomenų konfidencialumą ir mokesčių slaptumą;
e) intelektinės nuosavybės teises;
<…>
g) asmens, pateikusio informaciją savo noru be teisinio įpareigojimo arba teisiškai negalinčio būti įpareigotu, interesus arba apsaugą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo sutiko, kad atitinkama informacija būtų pateikta;
<…>
Straipsnio 1 ir 2 dalyse minėto nepatenkinimo pagrindai turėtų būti aiškinami ribojančiai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į visuomenės interesą informacijos atskleidimu. Kiekvienu konkrečiu atveju visuomenės interesas informacijos atskleidimu turi būti palygintas su atsisakymo ją pateikti interesu. Remiantis 2 dalies a, d, f, g ir h punktais valstybės narės negali numatyti, kad prašymas gali būti nepatenkintas, kai jis susijęs su informacija apie emisiją į aplinką.
<…>“
2. Direktyva dėl augalų apsaugos produktų
12. Direktyvoje dėl augalų apsaugos produktų(8) pirmiausia buvo reglamentuojamas augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai.
13. Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 13 straipsnio 7 dalies ketvirta pastraipa siekiama išvengti nereikalingų bandymų su gyvūnais:
„Jeigu vis tik pareiškėjas ir ankstesnių registracijų savininkai dėl to paties produkto negali susitarti dėl bendro naudojimosi duomenimis, valstybės narės gali nustatyti nacionalines priemones, įpareigojančias pareiškėją ir ankstesnių registracijų savininkus, įsikūrusius jų teritorijoje, bendrai naudotis informacija, siekiant išvengti bandymų su stuburiniais gyvūnais kartojimo ir nustatyti naudojimosi informacija tvarką bei priimtiną suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.“
14. Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės ir Komisija, nepažeisdamos [Direktyvos dėl informacijos apie aplinką], užtikrina, kad pareiškėjų pateikta informacija, susijusi su pramoninėmis ir komercinėmis paslaptimis, būtų laikoma paslaptyje, jeigu to prašo pareiškėjas, norintis, kad veiklioji medžiaga būtų įrašyta į I priedą arba įregistruotas augalų apsaugos produktas, ir valstybė narė arba Komisija patvirtina, kad pareiškėjo prašymas garantuojamas [pritaria pareiškėjo prašymo pagrindimui].
Slaptumo nuostata netaikoma:
<…>“
3. Reglamentas dėl augalų apsaugos produktų
15. Reglamentas dėl augalų apsaugos produktų(9), remiantis jo 84 straipsniu, taikomas nuo 2011 m. birželio 14 d. ir pakeičia Direktyvą dėl augalų apsaugos produktų.
16. Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 39 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Tyrimai yra svarbi investicija. Ši investicija turėtų būti apsaugota siekiant skatinti mokslinius tyrimus. Todėl vieno pareiškėjo valstybėje narėje pateikti bandymai ir tyrimai, išskyrus bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais, kurių duomenimis privaloma dalintis, turėtų būti apsaugoti, kad jų nenaudotų kitas pareiškėjas. Tačiau tokios apsaugos laikotarpis turėtų būti ribojamas, kad būtų sudarytos galimybės konkuruoti. Be to, apsaugoti turėtų būti tik tie tyrimai, kurie yra tikrai reikalingi siekiant reglamentavimo tikslų, kad būtų užkirstas kelias pareiškėjams dirbtinai ilginti apsaugos laikotarpį pateikiant naujus tyrimus, kurie nebūtini. Verslo subjektams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, turėtų būti suteikiamos tokios pat galimybės patekti į rinką.“
17. Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 41 konstatuojamojoje dalyje aptariamas prašymo pateikti informaciją klausimas. Joje nustatyta:
„Valstybės narės, Komisija ir Tarnyba taiko skirtingas taisykles, susijusias su galimybėmis susipažinti su dokumentais ir jų konfidencialumu, todėl tikslinga aiškiau išdėstyti nuostatas dėl galimybių susipažinti su tų institucijų turimuose dokumentuose pateikta informacija ir dėl tų dokumentų konfidencialumo.“
18. Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 7 straipsnyje reglamentuojama veikliųjų medžiagų patvirtinimo procedūra. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Teikdamas paraišką, pareiškėjas, vadovaudamasis 63 straipsniu, gali prašyti išsaugoti tam tikros informacijos, įskaitant tam tikras dokumentų rinkinio dalis, konfidencialumą ir fiziškai atskiria tą informaciją.
Valstybės narės įvertina prašymus dėl konfidencialumo. Gavusi prašymą susipažinti su informacija, valstybė narė ataskaitos rengėja sprendžia, kokia informacija turi būti laikoma konfidencialia.“
19. Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 33 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl augalų apsaugos produktų autorizacijos tvarkos:
„1. Pareiškėjas, pageidaujantis pateikti augalų apsaugos produktą į rinką, asmeniškai arba per atstovą teikia paraišką dėl autorizacijos arba autorizacijos pakeitimo kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje šį augalų apsaugos produktą ketinama pateikti į rinką.
<…>
4. Teikdamas paraišką, pareiškėjas, vadovaudamasis 63 straipsniu, gali prašyti išsaugoti tam tikros informacijos, įskaitant tam tikras dokumentų rinkinio dalis, konfidencialumą ir fiziškai atskiria tą informaciją.
Tuo pačiu metu pareiškėjas pateikia išsamų pagal 8 straipsnio 2 dalį pateikiamų tyrimų sąrašą ir bandymų bei tyrimų, dėl kurių pateikti reikalavimai dėl duomenų apsaugos pagal 59 straipsnį, sąrašą.
Gavusi prašymą susipažinti su informacija, paraišką nagrinėjanti valstybė narė sprendžia, kokia informacija turi būti laikoma konfidencialia.
<…>“
20. Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 59 straipsnyje reglamentuojama duomenų apsauga. Jame nustatyta:
„1. Bandymų ir tyrimų ataskaitoms taikoma duomenų apsauga pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.
<…>
Jei ataskaitai taikoma apsauga, ją gavusi valstybė narė negali jos naudoti kitų pareiškėjų augalų apsaugos produktams, apsauginėms medžiagoms ar sinergikliams bei priedams autorizuoti naudai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje, 62 straipsnyje ar 80 straipsnyje numatytus atvejus.
<…>
3. 1 dalyje numatyta duomenų apsauga taikoma tik tuo atveju, jei pirmasis pareiškėjas, teikdamas dokumentų rinkinį, pareikalavo taikyti duomenų apsaugą bandymų ir tyrimų ataskaitoms dėl veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio, priedo ir augalų apsaugos produkto bei pateikė atitinkamai valstybei narei 8 straipsnio 1 dalies f punkte ir 33 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytą informaciją, susijusią su kiekviena bandymų ar tyrimų ataskaita, ir patvirtinimą, kad bandymų ar tyrimų ataskaitai nebuvo suteiktas duomenų apsaugos laikotarpis arba kad suteikto laikotarpio galiojimas nėra pasibaigęs.“
21. Reglamento VI skyrių „Galimybė visuomenei susipažinti su informacija“ sudaro 63 straipsnis, kuriame pateikiamos nuostatos dėl konfidencialumo:
„1. Asmuo, kuris tvirtina, kad pagal šį reglamentą jo pateikta informacija turi būti laikoma konfidencialia, turi pateikti patikrinamą pagrįstą paaiškinimą, kad įrodytų, jog dėl tokios informacijos atskleidimo nukentėtų jo komerciniai interesai arba asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga.
2. Paprastai laikoma, kad atitinkamo asmens komercinių interesų ar asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga sumažinama atskleidus informaciją, susijusią su:
a) gamybos metodu;
b) veikliosios medžiagos priemaišų specifikacija, išskyrus toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbiomis laikomas priemaišas;
c) veikliosios medžiagos, įskaitant priemaišas, gamybos siuntų rezultatais;
d) pagamintoje veikliojoje medžiagoje esančių priemaišų analizės metodais, išskyrus metodus, taikomus toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbiomis laikomoms priemaišoms;
e) gamintojo ar importuotojo ir pareiškėjo ar autorizacijos turėtojo ryšiais;
f) informacija apie visą augalų apsaugos produkto sudėtį;
g) asmenų, susijusių su bandymais su stuburiniais gyvūnais, vardais ir pavardėmis bei adresais.
3. Šis straipsnis neturi poveikio 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką taikymui.“
4. Biocidinių produktų direktyva
22. Biocidinių produktų direktyvoje(10) nustatytos visoje Sąjungoje taikomos taisyklės, be kita ko, dėl valstybėse narėse naudoti skirtų biocidinių produktų autorizacijos ir pateikimo rinkai. 19 straipsnyje „Konfidencialumas“ nustatyta:
„1. Nepažeisdamas [Direktyvos dėl informacijos apie aplinką], pareiškėjas gali nurodyti kompetentingai institucijai informaciją, kuri, jo nuomone, yra komercinė paslaptis ir kurios atskleidimas galėtų pakenkti jam gamybos ir komercijos požiūriu, todėl jis norėtų, kad jos nesužinotų jokie asmenys, o tik kompetentingos institucijos ir Komisija. Kiekvieną kartą bus reikalaujama išsamaus pagrindimo. Nepažeisdamos šio straipsnio 3 dalyje minimos informacijos ir direktyvų 67/548/EEB bei 88/379/EEB nuostatų, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti visos produkto sudėties slaptumą, jei to reikalauja pareiškėjas.
2. Kompetentinga institucija, priimanti paraiškas, remdamasi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija, nusprendžia, kuri informacija yra konfidenciali, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.
Informaciją, kurią kompetentinga institucija pripažino konfidencialia, kitos kompetentingos institucijos, valstybės narės ir Komisija taip pat laiko konfidencialia.
3. Išdavus autorizacijos liudijimą, konfidencialiais jokiais atvejais nelaikomi šie duomenys:
<…>“
23. Biocidinių produktų direktyva buvo pakeista Biocidinių produktų reglamentu(11), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d. Nagrinėjamos paraiškos dėl autorizacijos buvo pateiktos dar 2011 m., todėl šis reglamentas nėra reikšmingas nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
III – Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
24. Bayer CropScience SA‑NV (toliau – Bayer CropScience) yra įvairių augalų apsaugos produktų ir vieno biocidinio produkto, kurio pagrindą sudaro veiklioji medžiaga imidaklopridas, autorizacijos turėtoja. Stichting de Bijenstichting (toliau – Bijenstichting), organizacija, kuri tiria bičių mirtingumo problemą, reikalauja, kad kompetentinga Nyderlandų institucija College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden (toliau – patvirtinančioji institucija) leistų susipažinti su autorizacijos dokumentuose pateikiama informacija apie šiuos produktus.
25. Bayer CropScience nei pirmą kartą suteikiant produktų autorizaciją, nei keisdama šią autorizaciją arba teisės aktuose įtvirtintus naudojimo reikalavimus 2011 m. balandžio 28 d. ir 2011 m. liepos 8 d., nepateikė prašymo išsaugoti per autorizacijos procedūrą pateiktų dokumentų konfidencialumą. Tik po to, kai Bijenstichting pateikė prašymus leisti susipažinti su informacija, Bayer CropScience nesutiko atskleisti informacijos nurodydama, kad taip galimai pažeidžiamos autorių teisės, komercinės ar pramoninės informacijos konfidencialumas ir teisė į duomenų apsaugą.
26. 2012 m. liepos 9 d. sprendimu patvirtinančioji institucija atmetė 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir 2011 m. spalio 25 d. Bijenstichting prašymus ir tokį savo sprendimą grindė tuo, kad prašymai nesusiję su informacija apie „emisiją į aplinką“, o bendrojo intereso atskleisti informaciją ir autorizacijos turėtojų konkretaus intereso išsaugoti informacijos konfidencialumą palyginimas nėra pagrindas atskleisti informaciją.
27. Dėl Bijenstichting pareikšto prieštaravimo 2013 m. kovo 18 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinančioji institucija iš dalies patenkino Bijenstichting prieštaravimą ir nurodė paskelbti 35 dokumentus, nes juose buvo pateikta informacija apie emisiją į aplinką. Dėl kitų 49 dokumentų ji nusprendė, kad juose nėra tokios informacijos ir nėra svarbesnio visuomenės intereso, pagrindžiančio jų atskleidimą. Todėl patvirtinančioji institucija atmetė šią prieštaravimo dalį.
28. 35 dokumentai, kuriuos patvirtinančioji institucija nori atskleisti, sudaryti iš laboratorinių tyrimų, tyrimų (pusiau) lauko sąlygomis, santraukos ir dviejų pristatymų. Laboratoriniai tyrimai apima duomenis apie eksperimentus, atliktus nustatant imidakloprido poveikį bitėms. Tyrimuose (pusiau) lauko sąlygomis pateikiami augalų apsaugos produkto ir (arba) veikliosios medžiagos, įskaitant metabolitus ir produktus, išleistus skilimo ar reakcijos metu, likučių matavimų rezultatai. Apskritai kalbant, tai susiję su likučiais, kurie panaudojus augalų apsaugos produktus ir (arba) biocidinius produktus randami ant apdorotų sėklų arba apdorotose sėklose, ant lapų arba lapuose, ant žiedadulkių arba žiedadulkėse ar (iš apdorotų sėklų užaugusio) augalo nektare, meduje ir ant bičių.
29. Todėl ir Bayer CropScience, ir Bijenstichting apskundė šį sprendimą. Šiame procese College van beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis teismas prekybos ir pramonės srityje) pateikia Teisingumo Teismui šiuos klausimus:
„1. Ar Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnyje ir (arba) Augalų apsaugos produktų reglamento 63 straipsnyje kartu su 59 straipsniu ir (arba) Biocidinių produktų direktyvos 19 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad minėtuose straipsniuose nurodyto pareiškėjo pateiktame prašyme išsaugoti konfidencialumą, kaip jis suprantamas pagal minėtus 14, 63 ir 19 straipsnius, turi būti nuspręsta dėl kiekvieno atskiro informacijos šaltinio prieš atliekant autorizaciją arba autorizacijos momentu ir (arba) prieš pakeičiant autorizaciją arba jos pakeitimo momentu, atitinkamai priimant sprendimą, su kuriuo gali susipažinti tretieji asmenys?
2. Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, nesant sprendimo, kaip nurodyta pirmajame klausime, atsakovas, kaip nacionalinės valdžios institucija, privalo atskleisti prašomą informaciją apie aplinką, kai toks prašymas pateikiamas suteikus autorizaciją ir (arba) pakeitus autorizaciją?
3. Kaip reikia aiškinti Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvoką „emisija į aplinką“, jei šiuo klausimu atsižvelgiama į šio tarpinio sprendimo 5.5 punkte nurodytus šalių argumentus, išdėstytus remiantis 5.2 punkte pateiktu dokumentų turiniu?
4. a) Ar duomenys, kurie įvertina produkto, jo veikliosios medžiagos ir (arba) jo veikliųjų medžiagų ir kitų komponentų išleidimą į aplinką panaudojus produktą, turi būti laikomi „informacija apie emisiją į aplinką“?
b) Jei taip, ar šiomis aplinkybėmis yra svarbu tai, ar minėti duomenys buvo gauti atlikus tyrimus (pusiau) lauko sąlygomis arba kitokio tipo tyrimus (pavyzdžiui, laboratorinius ir translokacijos tyrimus)?
5. Ar informacija apie laboratorinius tyrimus, kurių atveju eksperimentu siekiama ištirti atskirus aspektus laikantis standartinių sąlygų, turi būti laikoma „informacija apie emisiją į aplinką“, jei atliekant šiuos tyrimus į daugelį veiksnių (pavyzdžiui, klimato poveikį) neatsižvelgiama, o eksperimentai dažnai vykdomi naudojant dideles, palyginti su įprastu naudojimu, dozes?
6. Ar šiomis aplinkybėmis „emisiją į aplinką“ reikia suprasti taip, kad ši sąvoka apima ir likučius, randamus produktą panaudojus eksperimente, pavyzdžiui, ore arba dirvoje, augalo (užaugusio iš apdorotos sėklos) lapuose, žiedadulkėse ar nektare, meduje ar netiksliniuose organizmuose?
7. Ar tai taip pat taikoma (medžiagos) slinkiui matuoti naudojant produktą eksperimente?
8. Ar Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrame sakinyje įtvirtinta sąvoka „informacija apie emisiją į aplinką“ reiškia, kad, jei tai susiję su teršalų išmetimu į aplinką, turi būti atskleisti visi informacijos šaltiniai, o ne tik (matavimo) duomenys, kurie prireikus turi būti išvesti iš šių informacijos šaltinių?
9. Ar siekiant pagrįsti išimtį, susijusią su komercine ir pramonine informacija, kaip tai suprantama pagal minėtą 4 straipsnio 2 dalies d punktą, reikia atskirti, viena vertus, „emisijas“ ir, kita vertus, „medžiagų išleidimus ir kitus išmetimus į aplinką“, kaip apibrėžta Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 2 straipsnio 1 dalies b punkte?“
30. Rašytinėje proceso dalyje, be Bayer CropScience ir Bijenstichting, dalyvavo Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė ir Europos Komisija. 2016 m. vasario 4 d. teismo posėdyje pastabas pateikė visos šalys, išskyrus Graikiją ir Vokietiją.
IV – Teisinis vertinimas
31. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikti devyni klausimai yra susiję su trimis temomis: pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar pageidaujama informacija laikoma konfidencialia tik tuomet, jei atitinkami ūkio subjektai to paprašo iš anksto (pirmasis ir antrasis klausimai, jie bus nagrinėjami A skyriuje). Tuomet reikia nustatyti sąvokos „informacija apie emisiją į aplinką“ taikymo apimtį (trečiasis ir devintasis klausimai, jie bus nagrinėjami B skyriuje). Ir galiausiai ši sąvoka taikoma tam tikros rūšies informacijai (klausimai nuo ketvirtojo iki aštuntojo, jie bus nagrinėjami C skyriuje).
A – Dėl prašymo išsaugoti konfidencialumą
32. Savo pirmaisiais dviem klausimais, į kuriuos reikia atsakyti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar dėl prašymo išsaugoti konfidencialumą pagal Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnį prieš suteikiant autorizaciją arba jos suteikimo momentu privalo būti priimtas sprendimas, su kuriuo gali susipažinti trečioji suinteresuotoji šalis ir, jei taip, ar prašoma informacija apie aplinką privalo būti atskleista, jei toks prašymas išsaugoti konfidencialumą pateikiamas tik po autorizacijos suteikimo arba jos pakeitimo.
33. Keldamas šiuos klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išnagrinėti Bijenstichting siūlomą teisinį aiškinimą, pagal kurį pareiškimas dėl konfidencialumo išsaugojimo, kuris (kaip šioje byloje) nebuvo pateiktas teikiant paraišką dėl autorizacijos ar dėl jos keitimo, vėliau nebegali būti teikiamas. Todėl atitinkama informacija neturi būti laikoma konfidencialia.
34. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad toks aiškinimas pagrįstas Sprendimo Stichting Natuur en Milieu argumentais. Jame Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnį valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad prašymų leisti pateikti rinkai augalų apsaugos produktus pareiškėjų pateikti duomenys, kurie sudaro pramoninę ar komercinę paslaptį, išliktų konfidencialūs, jei to prašo pareiškėjai ir jei valstybė narė ar Komisija pritaria suinteresuotųjų asmenų pagrindimui(12).
35. Vis dėlto Teisingumo Teismo pozicija negali būti suprantama taip, kad konfidencialumo išsaugojimas svarstytinas tik tuomet, kai to paprašo pareiškėjai. Šis teiginys labiau sietinas tik su paraiškos teikimo procedūra pagal Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnį.
36. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant Direktyvos dėl informacijos apie aplinką, kurios reikalavimų reikia laikytis, kai pateikiamas prašymas pateikti informaciją apie aplinką(13). Pagal šios Direktyvos 4 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms leidžiama numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką, išskyrus atvejį, jeigu ji susijusi su emisija į aplinką, gali būti atmestas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą, kai toks konfidencialumas numatytas nacionalinės arba Sąjungos teisės aktuose.
37. Nei Direktyvos dėl informacijos apie aplinką tekste, nei jos sistemoje nėra nustatyta, kad valstybių narių įgaliojimai saugoti komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą sietini su klausimu, ar prieš tai pateiktas prašymas išsaugoti konfidencialumą. Direktyvoje dėl augalų apsaugos produktų teisė teikti tokį prašymą taip pat numatyta tik kaip galimybė. Jei toks prašymas nepateikiamas, tuomet vienintelė galima teisinė pasekmė yra ta, kad kompetentingos institucijos tuo momentu nepriims sprendimo dėl atitinkamos informacijos laikymo konfidencialia.
38. Vis dėlto net sprendimas dėl konfidencialumo neatleidžia kompetentingų institucijų nuo pareigos priimti sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su informacija apie aplinką laikantis Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio reikalavimų(14). Todėl, net jei nepriimtas sprendimas dėl konfidencialumo išsaugojimo, kompetentingos institucijos vis tiek gali taikyti 4 straipsnį.
39. Toks pat rezultatas gaunamas taikant Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 13 straipsnio 7 dalies ketvirtą pastraipą. Pagal šią nuostatą ankstesnės registracijos savininkas gali būti įpareigotas vėlesniems pareiškėjams suteikti tam tikrą informaciją, jei taip bus išvengta bandymų su gyvūnais kartojimo.
40. Bijenstichting, remdamasi skirtingų sąvokų „pareiškėjas“ ir „ankstesnių registracijų savininkas“ vartojimu, daro prielaidą, kad prašyti išsaugoti konfidencialumą gali tik „pareiškėjas“. Asmuo, kuris jau yra „ankstesnių registracijų savininkas“, nebegali prašyti išsaugoti konfidencialumo (atgaline data).
41. Vis dėlto tokia išvada nėra pagrįsta. Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 13 straipsnio 7 dalies ketvirtoje pastraipoje nagrinėjamas tik konkretus klausimas, kaip spręstinas konfliktas tarp pareiškėjo ir ankstesnių registracijų savininko, kiek tai susiję su žiniomis, gaunamomis iš bandymų su stuburiniais gyvūnais. Tačiau sąvoka „ankstesnių registracijų savininkas“ yra nereikšminga pagal Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų nuostatas nagrinėjant kitus klausimus. Tai pirmiausia taikoma kalbant apie informacijos konfidencialumo išsaugojimą, kai pateikiamas prašymas leisti susipažinti su informacija.
42. Šis teisės prašyti išsaugoti konfidencialumą ir komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumo apsaugos pagal Direktyvą dėl informacijos apie aplinką santykis taip pat atitinka šių nuostatų tikslus. Teisė teikti prašymą pagal Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnį turi padėti patvirtinančiajai institucijai nustatyti neskelbtiną informaciją. Tačiau jei šis efektyvumo reikalavimas pažeidžiamas, tai nereiškia, kad galima daryti neigiamą poveikį (svarbesniems) pagrįstiems atitinkamų ūkio subjektų ekonominiams interesams, kurie turi būti apsaugoti remiantis Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinta komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumo apsauga.
43. Vis dėlto nepateikus prašymo išsaugoti konfidencialumą praktiškai gali atsirasti tam tikrų pasekmių komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumo apsaugos aspektu. Be tokio prašymo kompetentingos institucijos gali daryti prielaidą, kad informacija, kuri nėra akivaizdžiai saugotina kaip konfidenciali komercinė arba pramoninė informacija, gali būti atskleista. Tokiais atvejais prieš leisdamos susipažinti su ta informacija jos nėra įpareigotos pasitarti su ūkio subjektu.
44. Biocidinių produktų direktyvos 19 straipsnis ir Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnis iš esmės atitinka (kiek tai reikšminga šiam klausimui) Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnį, todėl jais remiantis neprieinama prie kitokių išvadų.
45. Todėl į abu pirmuosius klausimus reikia atsakyti taip: siekiant išsaugoti informacijos, kuri buvo pateikta per autorizacijos procedūrą pagal Direktyvą dėl augalų apsaugos produktų arba Biocidinių produktų direktyvą, konfidencialumą pagal Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalį nekeliamas reikalavimas, kad prieš tai būtų paprašyta išsaugoti konfidencialumą pagal Direktyvos dėl augalų apsaugos produktų 14 straipsnį, Biocidinių produktų direktyvos 19 straipsnį arba Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 1 dalį.
B – Dėl išlygos dėl emisijos aiškinimo
46. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės sietinas su Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje nustatyta išlyga dėl emisijos. Joje nustatyta, kad valstybės narės pagal 4 straipsnio 2 dalies a, d, f, g ir h punktus negali numatyti, kad prašymas būtų nepatenkintas, jei jis susijęs su emisijos į aplinką informacija. Todėl negalima neleisti susipažinti su informacija apie emisiją apsaugant valdžios institucijų procesinius veiksmus, komercinės informacijos konfidencialumą, asmens duomenis, asmenį, pateikusį informaciją savo noru, ir aplinkos apsaugos interesus.
47. Vis dėlto pačioje Direktyvoje dėl informacijos apie aplinką sąvoka „emisija į aplinką“ nėra apibrėžta. Orhuso konvencijoje, kuri iš dalies buvo įgyvendinta Direktyva dėl informacijos apie aplinką, taip pat nėra šios sąvokos apibrėžties.
48. Savo išvadoje byloje Stichting Natuur en Milieu jau išreiškiau savo požiūrį šiuo klausimu ir ten pateikiau aiškinimą, kad informacija apie emisiją į aplinką laikytina ir informacija apie medžiagas, kurios išleidžiamos į aplinką, ir informacija apie tokio išleidimo pasekmes(15). Tačiau Teisingumo Teismas dar neišsakė savo nuomonės šiuo klausimu.
49. Devintajame klausime iškeliama iki šiol nenagrinėta hipotezė, būtent, ar reikia atskirti, viena vertus, emisiją ir, antra vertus, išleidimus ir kitus išmetimus į aplinką (nagrinėjama 1 skirsnyje). Be to, atkreipiu dėmesį į trečiojo klausimo pirmą dalį, kuria siekiama išsiaiškinti, ar emisijos sąvoka atitinka Direktyvos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(16) 2 straipsnio 5 punkte ir (arba) Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų(17) 3 straipsnio 4 punkte vartojamą sąvoką (nagrinėjama 2 skirsnyje). Tuomet atsakysiu į trečiojo klausimo antrą dalį – ar išlyga dėl emisijos turi apsiriboti faktine emisija (nagrinėjama 3 skirsnyje). Tačiau toks išlygos dėl emisijos aiškinimas turi būti vertinamas reliatyviai atsižvelgiant į Reglamentą dėl augalų apsaugos produktų (nagrinėjama 4 skirsnyje).
1. Dėl emisijos, išleidimo ir kito išmetimo į aplinką atskyrimo
50. Devintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar siekiant pagrįsti išimtį, susijusią su konfidencialia komercine ir pramonine informacija, pagal Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalį d punktą reikia atskirti „emisiją“ nuo „išleidimo ir kito išmetimo į aplinką“. Jei toks skirtumas būtų nustatytas, emisijos sąvoka turėtų būti aiškinama siaurinamai.
51. Tokį atskyrimą pagrindžiančių argumentų galima rasti Direktyvos dėl informacijos apie aplinką priėmimo istorijoje ir jos sistemoje.
52. Pasiūlymo dėl Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies d punkte buvo nuostata, pagal kurią valstybės narės negalėjo numatyti, kad komercinės arba pramoninės informacijos atveju bus galima atmesti prašymą siekiant išsaugoti jos konfidencialumą, jei ta informacija susijusi su Bendrijos teisėje reglamentuojama emisija, išleidimais ir kitais išmetimais į aplinką(18). Vadinasi, emisijai, išleidimams ir kitiems išmetimams į aplinką buvo taikoma vienoda taisyklė.
53. Vis dėlto Tarybos bendrojoje pozicijoje šios nuostatos tekstas buvo susiaurintas ir apsiribojo emisija argumentuojant, kad vėl norima priartėti prie Orhuso konvencijos teksto(19).
54. Parlamentas toliau reikalavo, kad sąvokos „emisija“, „išleidimai“ ir „kiti išmetimai“ būtų vartojamos kaip lygiavertės(20). Vis dėlto Taikinimo komitete jam nepavyko apginti tokios pozicijos, todėl Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalis įgavo šiandieninį pavidalą.
55. Todėl galima daryti išvadą, kad išlyga dėl emisijos neapima „išleidimų ir kitų išmetimų į aplinką“.
56. Kitą šios pozicijos variantą pateikia Vokietija ir Bayer CropScience, remdamosi Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 2 straipsnio 1 dalies b punktu. Pagal šią nuostatą sąvoka „informacija apie aplinką“ apima visą informaciją apie faktorius, tokius kaip emisija, išleidimai ir kiti išmetimai į aplinką, darančius arba galinčius daryti įtaką 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems aplinkos elementams.
57. Vokietija ir Bayer CropScience daro išvadą, kad emisijos sąvoka turi būti aiškinama siaurinamai, nes priešingu atveju nebeliks sąvokų „išleidimai“ ir „kiti išmetimai“ taikymo srities.
58. Vis dėlto, man atrodo, toks atskyrimas klaidina. Griežtas emisijos ir išmetimų atskyrimas neatitinka išlygos dėl emisijos tikslo ir jo negalima išvesti iš atitinkamo žodžio reikšmės.
59. Pagal Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punktą aplinkos apsaugai svarbi su emisija susijusi informacija teikiama visuomenei. Tačiau emisijos, išleidimų ir kitų išmetimų atskyrimas neduoda jokios apčiuopiamos naudos aplinkos apsaugai.
60. Emisijos, išleidimo ir kito išmetimo sąvokų reikšmė patvirtina šį tikslą, nes jos iš esmės sutampa. Žinoma, galima bandyti emisiją susiaurinti iki išmetimų į atmosferą, o išleidimais pavadinti į aplinką patenkantį skystį, tačiau toks abiejų sąvokų atskyrimas būtų dirbtinis.
61. Tai matyti iš emisijos apibrėžčių kitose Sąjungos teisės nuostatose, kuriose ši sąvoka daugiausia prilyginama išmetimų sąvokai. Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų 3 straipsnio 4 punkte teršalų išmetimas apibrėžiamas kaip „medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas iš organizuotų arba pasklidųjų taršos šaltinių į orą, vandenį arba žemę“. O Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą(21) 2 straipsnio 8 punkte emisija apibūdinama kaip medžiagų, preparatų, organizmų arba mikroorganizmų išleidimas į aplinką. Šios apibrėžtys nesuteikia pagrindo atskirti emisiją, išleidimus ir kitus išmetimus.
62. Bendrai vartojant visas tris sąvokas Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 2 straipsnio 1 dalies b punkte taip pat nesiekiama siaurinamai aiškinti emisijos sąvokos. Labiau tikėtina, kad taip siekiama kuo išsamiau apibūdinti medžiagų išmetimą į aplinką. Tai atitinka Direktyvos dėl informacijos apie aplinką tikslą, nes pagal 1 straipsnio b punktą minėta informacija turi būti kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama visuomenei(22). Todėl informacijos apie aplinką sąvokai turi būti suteikta plati reikšmė(23).
63. Todėl emisijos, išleidimų ir kitų išmetimų sąvokos neišvengiamai dubliuojasi, tačiau tai neprieštarauja Direktyvai dėl informacijos apie aplinką(24). Šios sąvokos nėra skirtos griežtai atskirtoms informacijos apie aplinką kategorijoms, sukeliančioms skirtingų teisinių pasekmių, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su informacija, apibrėžti.
64. Svarstant Direktyvą dėl informacijos apie aplinką išlygoje dėl emisijos kartu vartojamomis trimis sąvokomis negalėjo būti siekiama jokių kitų tikslų. Nėra jokio pagrindo siaurinamai aiškinti emisijos sąvoką arba nustatyti skirtingas visų trijų sąvokų teisines pasekmes. Visos trys sąvokos nėra vartojamos kartu, viena vertus, dėl panašumų su Orhuso konvencija ir, antra vertus, dėl to, kad vien emisijos sąvokos užtenka nagrinėjamiems išmetimams aprašyti.
65. Todėl išlygoje dėl emisijos, esančioje Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje, emisijos, išleidimai ir kiti išmetimai neatskiriami.
2. Dėl emisijos apibrėžčių kitose direktyvose
66. Minėta Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų 3 straipsnio 4 punkte vartojama emisijos sąvoka sugrąžina mus prie trečiojo klausimo pirmos dalies, t. y. ar išlyga dėl emisijos turi būti taikoma tik emisijai, kuri į aplinką patenka iš įrenginių. Tokiu atveju augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų naudojimas niekada nebūtų laikomas emisija, nes šie produktai neišmetami iš įrenginio.
67. Toks požiūris nėra pagrįstas Direktyvos dėl informacijos apie aplinką tekstu, nes šioje direktyvoje emisijos sąvokos atveju nedaroma nuoroda į kitas direktyvas. Priešingai – pradinis Komisijos pasiūlymas siaurinamai aiškinti išlygą dėl emisijos kaip „Bendrijos teise reglamentuojamą emisiją“, t. y. kaip tokią emisiją, kokia apibrėžta kitose direktyvose, nesulaukė pritarimo(25).
68. Vis dėlto kai kurios suinteresuotosios šalys išlygos dėl emisijos apribojimą iki įrenginių emisijos grindė Orhuso konvencijos taikymo vadovu. Iš pradžių jame buvo siūloma taikant Orhuso konvencijos išlygą dėl emisijos vartoti TIPK direktyvos 2 straipsnio 5 punkte esančią apibrėžtį(26). Tačiau antrajame leidime nurodoma tokia pat emisijos apibrėžtis kaip Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų 3 straipsnio 4 punkte(27). Abi apibrėžtys apriboja emisijos sąvoką iki išmetimų iš įrenginių.
69. Vadovą galima laikyti aiškinamuoju dokumentu, kuris, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kartu su kitais atitinkamais argumentais gali būti naudojamas aiškinant konvenciją. Tik jame pateikiamos analizės nėra privalomos ir neturi tos norminės reikšmės, kuri suteikiama Orhuso konvencijos nuostatoms(28).
70. Nagrinėjant šį klausimą pažymėtina, kad vadove nėra nurodytos priežastys, kodėl turėtų būti taikoma būtent TIPK direktyvos ir Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų sąvoka. Panašiai būtų galima remtis, pavyzdžiui, apibrėžtimi pagal Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą 2 straipsnio 8 punktą, kuriame nustatant emisijos šaltinį svarbiausiu laikomas ne įrenginys, bet tai, ar emisija atsirado dėl žmogaus veiklos.
71. Be to, nėra jokio konkretaus ryšio tarp TIPK direktyvos ir Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų ir teisės susipažinti su informacija apie aplinką, kuris pateisintų su įrenginiais susietos emisijos apibrėžties perkėlimą. Tiesa, TIPK direktyva ir atitinkami Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų skirsniai padeda įgyvendinti Orhuso konvenciją(29). Tik Orhuso konvencijos nuostatų, susijusių su įrenginiais, taikymo sritis yra gerokai siauresnė už teisės susipažinti su informacija apie aplinką taikymo sritį.
72. Atidžiau panagrinėjus Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punkte įtvirtintą išlygą dėl emisijos matyti, kad emisijos apribojimas iki įrenginių emisijos netgi prieštarauja iškeltam tikslui. Pagal ją visuomenei yra teikiama su aplinkos apsauga tiesiogiai susijusi informacija apie teršalų išmetimą į aplinką. Poveikio aplinkai aspektu nesvarbu, ar emisija yra iš įrenginių. Pagalvokime, pavyzdžiui, apie su transportu susijusią emisiją(30). Todėl vadove iš karto prieš pateikiant nuorodą į Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų įtvirtintą emisijos apibrėžtį konstatuojama, kad iš principo bet kokia informacija apie emisiją turėtų patekti į konvencijos išlygos dėl emisijos taikymo sritį(31).
73. Kadangi dėl šios priežasties išlyga dėl emisijos yra suprantama plačiai, prasmingiau įvairias šios sąvokos apibrėžtis pateikti kaip iliustraciją ir nepaisyti apribojimų, kurie išplaukia tik iš atitinkamų teisės aktų tikslo.
74. Iš emisijos apibrėžties Direktyvos dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo(32) 3 straipsnio 1 punkte matyti, kad emisijos sąvoka bet kuriuo atveju apima medžiagų išmetimą. Tačiau joje apsiribojama išmetimais į orą iš kurą deginančių įrenginių, todėl ji sietina su labai ribotu šios direktyvos tikslu ir nėra reikšminga.
75. Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų 3 straipsnio 4 punkte pateikiama emisijos apibrėžtis patvirtina, kad emisija apima medžiagų išmetimą. Be to, joje nurodyta, kad taip pat apimamas virpesių, šilumos arba triukšmo išmetimas, nes jie, matyt, gali būti susiję su aplinkos apsauga pagal Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punktą. Akivaizdu, kad su aplinkos apsauga susiję ne tik išmetimai į orą, bet ir į vandenį ar žemę.
76. Aiškus apsiribojimas emisija iš įrenginių, priešingai, atitinka tik Direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų tikslą reglamentuoti šią konkrečią emisijos rūšį. Tačiau šis tikslas neturi jokios reikšmės, jei norima leisti susipažinti su informacija apie emisiją, susijusią su aplinkos apsauga.
77. Emisijos apibrėžtis Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą 2 straipsnio 8 dalyje patvirtina, kad nėra svarbu, ar emisija vykdoma iš įrenginių. Daug svarbiau tai, ar ji sietina su žmogaus veikla. Be to, iš šios apibrėžties matyti, kad organizmų ir mikroorganizmų išmetimas gali būti laikomas emisija, nes jis taip pat susijęs su aplinkos apsauga. Tai, kad neminimi virpesiai, šiluma ar triukšmas, nereiškia, kad šie reiškiniai nepatenka į išlygos dėl emisijos taikymo sritį.
78. Todėl siūlau aiškinti išlygą dėl emisijos taip, kad ji apima informaciją apie medžiagų, organizmų, mikroorganizmų, virpesių, šilumos ar triukšmo išmetimą į aplinką, pirmiausia į orą, vandenį ar žemę, kaip žmonių veiklos rezultatą.
3. Dėl apsiribojimo informacija apie faktinę emisiją
79. Trečiojo klausimo antra dalimi siekiama išsiaiškinti, ar išlyga dėl emisijos turi apsiriboti faktine emisija. Šiuo atveju, viena vertus, kalbama apie jos atskyrimą nuo teorinės emisijos (nagrinėjama a punkte), antra vertus, kalbama apie klausimą, ar informacija apie emisiją apima tik pačią emisiją, o gal kartu ir informaciją apie jos įtaką (nagrinėjama b punkte).
a) Dėl atskyrimo nuo teorinės emisijos
80. Pirmiausia Komisija, remdamasi mano išvada byloje Ville de Lyon, tvirtina, kad išlyga dėl emisijos apima tik faktinę, o ne teorinę emisiją. Tačiau pateikta informacija yra susijusi ne su faktine emisija.
81. Tiesa, toje išvadoje išreiškiau nuomonę, kad komercinių paslapčių apsauga užbaigiama tik tada, jei į aplinką išleidžiamos medžiagos, kurios susijusios su konfidencialia informacija(33).
82. Beje, pati informacijos apie aplinką sąvoka, kiek tai susiję su emisija, reikalauja, kad emisija darytų arba galėtų daryti įtaką aplinkos elementams pagal Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 2 straipsnio 1 punkto a papunktį. Jei bet kuriuo atveju galima teorinė įtaka, tuomet direktyva net netaikoma.
83. Todėl galima pritarti Komisijai, kad informacija apie teorinę emisiją nepatenka į išlygos dėl emisijos taikymo sritį.
84. Tačiau autorizuoti augalų apsaugos produktai paprastai pagal savo paskirtį yra išmetami į aplinką. Todėl galima daryti prielaidą, kad informacijoje apie jų autorizaciją yra nurodyta ne teorinė emisija.
b) Dėl informacijos apie emisijos įtaką
85. Daug svarbesnis klausimas, ar išlygos dėl emisijos apsiribojimas faktine emisija reiškia, kad ji siejama tik su informacija apie pačią emisiją, t. y. su duomenimis, kada ir kur įvyko tam tikra emisija. Tokiu atveju tik labai mažai informacijos iš augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų autorizacijos procedūros patektų į išlygos dėl emisijos taikymo sritį. Iš esmės būtų kalbama apie produkto išmetimo duomenis, gautus per lauko tyrimus. Tačiau jau šių tyrimų rezultatai nebebūtų laikomi informacija apie emisiją.
86. Kaip jau nurodžiau savo išvadoje byloje Stichting Natuur en Milieu ir kt.(34), būtent dėl emisijos pasekmių paprastai ir siekiama atskleisti informaciją apie emisiją į aplinką. Visuomenė labai suinteresuota sužinoti, kaip ją gali paveikti emisija. Iki emisijos poveikis žmogui ir aplinkai būtų mažai tikėtinas ar bent jau apsiribotų asmens, žinančio komercines paslaptis, sfera. Tačiau išleistos medžiagos neišvengiamai sąveikauja su aplinka, taip pat greičiausiai daro įtaką žmonėms. Todėl Orhuso konvencijos taikymo vadove pabrėžiama, kad komercinės informacijos konfidencialumo apsauga turi būti nebetaikoma, jei į aplinką išleidžiamos medžiagos, susijusios su konfidencialia informacija(35). Todėl galimas poveikis aplinkai negali būti laikomas komercine paslaptimi.
87. Bijenstichting pavyzdys rodo, kad toks aiškinimas yra reikalingas. Ji būgštauja, kad tam tikri augalų apsaugos produktai neigiamai veikia bites, kurias ši organizacija siekia apsaugoti. Siekiant išsklaidyti šiuos būgštavimus, jai reikia susipažinti su kuo daugiau informacijos, esančios šių produktų autorizacijos dokumentuose. Tik šie dokumentai leidžia suprasti, kodėl buvo autorizuoti augalų apsaugos produktai, patikrinti autorizacijos motyvus ir prireikus užginčyti juos dėl nepakankamo dėmesio bitėms kylančiam pavojui(36).
88. Todėl išlyga dėl emisijos apima ne tik informaciją apie pačią emisiją, bet ir informaciją apie emisijos poveikį.
4. Dėl Reglamento dėl augalų apsaugos produktų
89. Tačiau po išlygos dėl emisijos priimtas Reglamentas dėl augalų apsaugos produktų keičia teisinę padėtį, nes šio reglamento 63 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas sąrašas tam tikros informacijos, kurią atskleidus būtų sumažinama komercinių interesų apsauga.
90. Reglamentas dėl augalų apsaugos produktų ratione temporis taikytinas pagrindinėje byloje. Pagal jo 84 straipsnio 1 dalį jis galioja nuo 2011 m. birželio 14 d. ir nuo to laiko taikomas – tai patvirtina 80 straipsnio 5 dalies pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl atliekamų autorizacijos arba jos keitimo procedūrų.
91. Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 3 dalyje pateiktas formaliai saugotinos informacijos sąrašas neprieštarauja Direktyvoje dėl informacijos apie aplinką numatytos išlygos dėl emisijos taikymui.
92. Pirma, pagal Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 3 dalį šis sąrašas neturi poveikio Direktyvai dėl informacijos apie aplinką, vadinasi, išlyga dėl emisijos nepakeičiama.
93. Antra, sąraše tik nurodoma, kokia informacija patenka į tam tikrų išimčių, taikomų teisei susipažinti su informacija, apsaugos taikymo sritį. Jis dar nesuponuoja klausimo, ar ši informacija vis dėlto turėtų būti suteikiama remiantis svarbesniu visuomenės interesu. Būtent šis klausimas reglamentuojamas išlygoje dėl emisijos, kai kalbama apie informaciją, susijusią su emisija į aplinką, kaip apibrėžta teisinėje svarbesnio visuomenės intereso prezumpcijoje.
94. Vis dėlto remiantis tokiu formaliu požiūriu nebūtų atkreipta pakankamai dėmesio į tai, kad teisės aktų leidėjas, sudarydamas sąrašą, privalėjo žinoti, kad tokia informacija pateikiama tvirtinant augalų apsaugos produktus. Jei jis būtų daręs prielaidą, kad per patvirtinimo procedūrą pateikta informacija pateks į išlygos dėl emisijos taikymo sritį, nes augalų apsaugos produktai yra skirti išmesti į aplinką, jis būtų sudaręs itin slaptos informacijos sąrašą, kuris praktiškai būtų neveiksmingas, nes tuomet šiai informacijai visada būtų taikoma svarbesnio visuomenės intereso prezumpcija, reikalaujanti atskleisti tą informaciją. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo Komisija, nėra pagrindo teigti, kad teisės aktų leidėjas sąmoningai nusprendė priimti praktiškai neveikiančią taisyklę.
95. Vadinasi, darytina prielaida, kad teisės aktų leidėjas netiesiogiai iš naujo įvertino numatomą susijusių pagrindinių teisių ir principų pusiausvyrą, todėl siaurinamai patikslino išlygos dėl emisijos apimtį.
96. Šiuo įvertinimu iš naujo pirmiausia įtvirtinama būtinybė apsaugoti informaciją apie visą augalų apsaugos produkto sudėtį ir apie veikliosios medžiagos priemaišas. Kaip buvo nustatyta nagrinėjant bylą C‑673/13 P, ši informacija neskelbtina pirmiausia todėl, kad iš jos galima daryti išvadas apie gamybos metodą, vadinasi, ir lengviau nukopijuoti produktą(37). Todėl šis įvertinimas iš naujo, kurį atliko teisės aktų leidėjas, atitinka Teisingumo Teismo argumentus Sprendime ABNA ir kt.(38), kuriais remiasi Bayer CropScience.
97. Vadinasi, išlyga dėl emisijos negali būti taikoma Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 2 dalyje nurodytai informacijai. Todėl dėl galimybės susipažinti su šia informacija turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies trečią sakinį.
98. Siekiant išsamumo reikėtų pažymėti, kad Reglamento dėl biocidų 66 straipsnyje nustatytos papildomos specialios taisyklės dėl galimybės susipažinti su informacija, tačiau laiko požiūriu jos dar netaikytinos pradinei bylai, net kiek tai susiję su biocidiniu produktu.
5. Išvada
99. Vadinasi, Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje vartojama sąvoka „informacija apie emisiją į aplinką“ aiškintina taip, kad ji apima informaciją apie medžiagų, organizmų, mikroorganizmų, virpesių, šilumos ar triukšmo išmetimą į aplinką, pirmiausia į orą, vandenį ar žemę, kaip žmonių veiklos rezultatą, taip pat informaciją apie tos emisijos įtaką, tačiau neapima Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos.
100. Šiam aiškinimui akivaizdžiai neprieštarauja nei pagrindinė teisė į komercinių paslapčių apsaugą, kiek ji susijusi su informacija apie emisiją, nei TRIPS sutarties 39 straipsnio 3 dalis. Teisės aktų leidėjas interesą sužinoti apie emisijos poveikį aplinkai galėjo laikyti svarbesniu už ekonominį interesą apsaugoti komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą(39).
101. Konkrečiai dėl TRIPS sutarties teisės aktų leidėjas galėjo daryti prielaidą, kad augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų atveju siekiant apsaugoti visuomenę būtina suteikti galimybę susipažinti su aptariama informacija ir kad Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 2 dalyje pateiktas itin slaptos informacijos sąrašas užtikrina pakankamą jos apsaugą. Nesąžiningo komercinio panaudojimo klausimas sprendžiamas kitaip – jis reglamentuojamas specialiomis taisyklėmis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į „duomenų apsaugą“ pagal fitosanitarijos teisės aktus.
102. Galiausiai pažymėtina, kad Teisingumo Teismas teisės susipažinti su dokumentais taikymo srityje jau kelis kartus atsisakė konkrečių atvejų tyrimo ir pripažino bendrąją prezumpciją(40). Ši prezumpcija atitinkamai būdavo susijusi su atsisakymu leisti susipažinti su informacija, tačiau tokia prezumpcija turėtų būti galima ir tvirtinant teisę susipažinti su informacija.
C – Dėl įvairių konkrečių klausimų
103. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą 4–8 klausimai susiję su įvairiomis problemomis dėl atskirų detalių, kurias palyginti lengvai galima išspręsti remiantis ką tik išplėtotu išlygos dėl emisijos aiškinimu. Visi šie klausimai yra susiję su informacija, skirta produktų išmetimo pasekmėms įvertinti. Atitinkama informacija prima facie patenka ne į Reglamento dėl augalų apsaugos produktų 63 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, o turi būti patikrinama, pateikus atitinkamus prieštaravimus, nacionaliniame teisme.
104. Vadinasi, sąvoka „informacija apie emisiją į aplinką“ pagal Direktyvos dėl informacijos apie aplinką 4 straipsnio 2 dalies ketvirtą sakinį pirmiausia apima:
– duomenis, kurie įvertina produkto, jo veikliosios medžiagos ir (arba) jo veikliųjų medžiagų ir kitų komponentų išleidimą į aplinką panaudojus produktą, neatsižvelgiant į tai, ar minėti duomenys buvo gauti atlikus tyrimus (pusiau) lauko sąlygomis arba kitokio tipo tyrimus (pavyzdžiui, laboratorinius ir translokacijos tyrimus);
– informaciją apie laboratorinius tyrimus, kai eksperimentu siekiama ištirti atskirus aspektus laikantis standartinių sąlygų, jei atliekant šiuos tyrimus į daugelį veiksnių (pavyzdžiui, klimato poveikį) neatsižvelgiama, o eksperimentai dažnai vykdomi naudojant dideles, palyginti su įprastu naudojimu, dozes;
– likučius, randamus produktą panaudojus eksperimente, pavyzdžiui, ore arba dirvoje, augalo (užaugusio iš apdorotos sėklos) lapuose, žiedadulkėse ar nektare, meduje ar netiksliniuose organizmuose;
– (medžiagos) slinkio apimtį naudojant produktą eksperimente,
– visus informacijos šaltinius, o ne tik (matavimo) duomenis, kurie prireikus turi būti išvesti iš šių informacijos šaltinių.
V – Išvada
105. Siūlau Teisingumo Teismui į prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktus klausimus atsakyti taip:
1. Siekiant išsaugoti informacijos, kuri buvo pateikta per autorizacijos procedūrą pagal Direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką arba pagal Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką, konfidencialumą pagal Direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 4 straipsnio 2 dalį nereikalaujama, kad prieš tai būtų paprašyta išsaugoti konfidencialumą pagal Direktyvos 91/414 14 straipsnį, Direktyvos 98/8 19 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 63 straipsnio 1 dalį.
2. Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje vartojama sąvoka „informacija apie emisiją į aplinką“ aiškintina taip, kad ji apima informaciją apie medžiagų, organizmų, mikroorganizmų, virpesių, šilumos ar triukšmo išmetimą į aplinką, pirmiausia į orą, vandenį ar žemę, kaip žmonių veiklos rezultatą, taip pat informaciją apie tos emisijos įtaką, tačiau neapima Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos.
3. Sąvoka „informacija apie emisiją į aplinką“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies ketvirtą sakinį, pirmiausia apima:
– duomenis, kurie įvertina produkto, jo veikliosios medžiagos ir (arba) jo veikliųjų medžiagų ir kitų komponentų išleidimą į aplinką panaudojus produktą, neatsižvelgiant į tai, ar minėti duomenys buvo gauti atlikus tyrimus (pusiau) lauko sąlygomis arba kitokio tipo tyrimus (pavyzdžiui, laboratorinius ir translokacijos tyrimus);
– informaciją apie laboratorinius tyrimus, kai eksperimentu siekiama ištirti atskirus aspektus laikantis standartinių sąlygų, jei atliekant šiuos tyrimus į daugelį veiksnių (pavyzdžiui, klimato poveikį) neatsižvelgiama, o eksperimentai dažnai vykdomi naudojant dideles, palyginti su įprastu naudojimu, dozes;
– likučius, kurių randama produktą panaudojus eksperimente, pavyzdžiui, ore arba dirvoje, augalo (užaugusio iš apdorotos sėklos) lapuose, žiedadulkėse ar nektare, meduje ar netiksliniuose organizmuose;
– (medžiagos) slinkio apimtį naudojant produktą eksperimente, taip pat
– visus informacijos šaltinius, o ne tik (matavimo) duomenis, kurie prireikus turi būti išvesti iš šių informacijos šaltinių.