TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 21 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 1999/31/EB – 14 straipsnio b ir c punktai – Atliekų šalinimas į sąvartyną – Esami sąvartynai – Pažeidimas“
Byloje C‑498/17
dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,
Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, F. Thiran ir E. Sanfrutos Cano,
ieškovė,
prieš
Italijos Respubliką, atstovaujamą G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Palatiello,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas), teisėjai C. Lycourgos, E. Juhász, M. Ilešič ir I. Jarukaitis,
generalinis advokatas Y. Bot,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. lapkričio 22 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad nesiimdama priemonių, būtinų kuo skubiau uždaryti sąvartynams, dėl kurių pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228) 8 straipsnį nebuvo gautas leidimas tęsti veiklą, kaip to reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnio g punkte ir 13 straipsnyje, arba nesiimdama priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynai, dėl kurių gautas leidimas tęsti veiklą, atitiktų toje direktyvoje nustatytus reikalavimus, kaip tai numatyta jos I priedo 1 punkte nustatytose sąlygose, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnio b ir c punktus, kiek tai susiję su šiais sąvartynais: Aviljano (Serre Le Brecce vietovė), Ferrandina (Venita vietovė), Genzano di Lucania (Matinella vietovė), Latronico (Torė vietovė), Laurijos (Carpineto vietovė), Maratea (Montescuro vietovė), Moliterno (Tempa La Guarella vietovė), dviem Potencos (Montegrosso-Pallareta vietovė) sąvartynais, taip pat Rapolla (Albero in Piano vietovė), Roccanova (Sera vietovė), Sant'Angelo Le Fratte (Farisi vietovė), Campotosto (Reperduso vietovė), Kapristelo (Trasolero vietovė), Frankavilos (Valle Anzuca), L'Akvilos (Ponte delle Grotte vietovė), Andrijos (D’Oria G. & C. Snc), Kanozos (CO.BE.MA), Bišelje (CO.GE.SER), Andrijos (F.lli Acquaviva), Tranio (BAT-Igea Srl), Torviscosa (bendrovė Caffaro), Atelos (Cafaro vietovė), Corleto Perticara (Tempa Masone vietovė), Marsico Nuovo (Galaino vietovė), Materos (La Martella vietovė), Pescopagano (Domacchia vietovė), Rionero in Volture (Ventaruolo vietovė), Salandra (Piano del Governo vietovė), San Mauro Forte (Priati vietovė), Senise (Palomabara vietovė), Tito (Aia dei Monaci vietovė), Tito (Valle del Forno vietovė), Kapestrano (Tirassegno vietovė), Kastelalto (Colle Coccu vietovė), Castelvecchio Calvisio (Termine vietovė), Corfinio (Cannucce vietovė), Corfinio (Case querceto vietovė), Mosciano S. Angelo (Santa Assunta vietovė), Sant Omero (Ficcadenti vietovė), Montecorvino Pugliano (Parapoti vietovė), San Bartolomeo in Galdo (Serra Pastore vietovė), Trivigano (anksčiau – Cava Zof) ir Torviscosa (Valletta vietovė) sąvartynais.
Teisinis pagrindas
2 Direktyvos 1999/31 1 straipsnyje „Bendrieji tikslai“ nurodyta:
„1. Siekiant vykdyti [1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos] 75/442/EEB [dėl atliekų (OL L 194, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228)], ypač jos 3 ir 4 straipsnių, reikalavimus, šios direktyvos tikslas – atliekoms bei sąvartynams taikant griežtus eksploatavimo ir techninius reikalavimus, numatyti priemones, tvarką ir gaires, kurios padėtų užkirsti kelią arba kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį aplinkai, ypač paviršinių ir požeminių vandenų, dirvožemio ir oro taršai, aplinkai pasauliniu mastu, įskaitant šiltnamio efektą, ir atliekų sąvartynų keliamą pavojų žmonėms, kylantį šalinant atliekas į sąvartyną ir vėliau per visą sąvartyno veikimo laiką.
2. Kalbant apie sąvartynų techninį apibūdinimą, šioje direktyvoje yra nurodyti sąvartynų, kuriems taikoma [1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos d]irektyva 96/61/EB [dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k.,15 sk., 3 t., p. 80)], techniniai reikalavimai, kuriuos būtų galima taikyti konkrečiai formuluojant bendruosius tos direktyvos reikalavimus. Tariama, kad atitinkamų Direktyvos 96/61/EB reikalavimų yra laikomasi, jei laikomasi šios direktyvos reikalavimų.“
3 Direktyvos 1999/31 7 straipsnyje „Paraiška leidimui gauti“ nustatyta:
„Valstybės narės imasi priemonių, kad paraiškoje sąvartyno leidimui gauti būtų pateikta bent ši informacija:
<…>
g) numatomas sąvartyno uždarymo planas ir vėlesnės priežiūros tvarka;
<…>“
4 Minėtos direktyvos 8 straipsnyje „Leidimo sąlygos“ numatyta:
„Valstybės narės imasi priemonių, kad:
a) kompetentinga institucija neišduotų leidimo sąvartynui neįsitikinusi, kad:
i) nepažeidžiant 3 straipsnio 4 ir 5 dalių, sąvartyno projektas atitinka visus atitinkamus šios direktyvos ir jos priedų reikalavimus;
ii) sąvartynui vadovaus kompetentingas fizinis asmuo; sąvartyno operatoriai ir personalas bus apmokomi ir turės galimybę kelti profesinę ir techninę kvalifikaciją;
iii) sąvartyną eksploatuojant bus imamasi būtinų priemonių nelaimingiems atsitikimams išvengti ir jų padariniams apriboti;
iv) prieš pradėdamas atliekų šalinimo veiklą ir laikydamasis valstybių narių patvirtintų pakeitimų, pareiškėjas pateikia arba pateiks pakankamą finansinę ar kurią nors kitą lygiavertę garantiją, kad užtikrintų, jog bus įvykdyti pagal šios direktyvos nuostatas išduoto leidimo įpareigojimai (įskaitant sąvartyno vėlesnės priežiūros nuostatas) ir kad bus laikomasi 13 straipsnyje nustatytos uždarymo tvarkos. Toks užstatas [tokia garantija] arba jo [jos] ekvivalentas laikomas tol, kol vykdomas sąvartyno eksploatavimas ir priežiūra po uždarymo pagal 13 straipsnio d punktą. Valstybės narės savo nuožiūra gali paskelbti, kad šis punktas netaikomas inertinių atliekų sąvartynams;
b) sąvartyno projektas atitiktų Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnyje minimą atitinkamą atliekų tvarkymo planą ar planus;
c) prieš pradedant atliekų šalinimą kompetentinga institucija patikrintų sąvartyno vietą ir įsitikintų, jog ji atitinka leidime nurodytas sąlygas. Toks patikrinimas jokiu būdu nemažina operatoriaus atsakomybės pagal leidime nurodytas sąlygas.“
5 Direktyvos 1999/31 13 straipsnyje „Uždarymo ir vėlesnės priežiūros tvarka“ numatyta:
„Valstybės narės imasi priemonių, kad, jei reikia, pagal išduotą leidimą:
a) sąvartyno ar jo dalies uždarymo procedūra būtų pradėta:
i) kai susidaro leidime nurodytos sąlygos; arba
ii) kompetentingai institucijai leidžiant ir sąvartyno operatoriui prašant; arba
iii) kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu;
b) sąvartynas ar jo dalis būtų laikomas galutinai uždarytu tik po to, kai kompetentinga institucija atliks vietoje baigiamąjį patikrinimą, įvertins visas operatoriaus pateiktas ataskaitas ir jam praneš apie savo leidimą sąvartyną uždaryti. Visa tai jokiu būdu nemažina operatoriaus atsakomybės laikytis leidime nurodytų sąlygų;
<…>“
6 Šios direktyvos 14 straipsnis „Esami sąvartynai“ suformuluotas taip:
„Valstybės narės imasi priemonių, kad sąvartynams, kuriems šios direktyvos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus metu jau yra išduoti leidimai arba kurie jau yra eksploatuojami, būtų draudžiama tęsti veiklą, jei neatlikti žemiau nurodyti darbai, kuriuos reikia atlikti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per aštuonerius metus po 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos:
a) per vienerius metus nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos sąvartyno operatorius parengia ir pateikia kompetentingai institucijai tvirtinti sąvartyno sutvarkymo planą, kuriame įrašo 8 straipsnyje nurodytą informaciją ir visas koreguojamąsias priemones, operatoriaus nuomone, reikalingas, kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų, išskyrus I priedo 1 punkto reikalavimus;
b) gavusios sąvartyno sutvarkymo planą, kompetentingos institucijos priima galutinį sprendimą, ar minėto sutvarkymo plano ir šios direktyvos pagrindu sąvartynas gali tęsti veiklą. Valstybės narės imasi būtinų priemonių kuo greičiau pagal 7 straipsnio g punktą ir 13 straipsnį uždaryti sąvartynus, kuriems pagal 8 straipsnį nebuvo duotas leidimas tęsti veiklą.
c) remdamasi patvirtintu sąvartyno sutvarkymo planu, kompetentinga institucija leidžia vykdyti būtinus darbus ir nustato pereinamąjį laikotarpį planui įvykdyti. Per aštuonerius metus nuo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos visi esami sąvartynai turi pasiekti tokį lygį, kad atitiktų šios direktyvos reikalavimus, išskyrus I priedo 1 punkto reikalavimus;
d) i) per vienerius metus nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos pavojingų atliekų sąvartynams pradedam[i] taikyti 4, 5, ir 11 straipsniai bei II priedas;
ii) per trejus metus nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos pavojingų atliekų sąvartynams pradedamas taikyti 6 straipsnis.“
7 Minėtos direktyvos 18 straipsnio „Direktyvos perkėlimas į nacionalinės teisės aktus“ 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
<…>“
8 Remiantis Direktyvos 1999/31 19 straipsniu, ji įsigaliojo 1999 m. liepos 16 d.
Ikiteisminė procedūra
9 Po to, kai kelis kartus pasikeitė informacija su Italijos valdžios institucijomis, 2012 m. vasario 28 d. Komisija nusiuntė Italijos Respublikai oficialų pranešimą pagal SESV 258 straipsnį, kuriame ji konstatavo, kad toje valstybėje narėje 102 esami sąvartynai veikia pažeisdami Direktyvos 1999/31 14 straipsnį.
10 2012 m. gegužės 11 d. ir birželio 8 d. raštais Italijos valdžios institucijos pranešė apie 46 esamus sąvartynus, kaip tai suprantama pagal minėtą 14 straipsnį.
11 Komisija 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė pagrįstą nuomonę, į kurią Italijos Respublika atsakė 2013 m. sausio 24 d., 2014 m. kovo 3 d. ir liepos 4 d.
12 Atsižvelgdama į tai, kad Italijos valdžios institucijų pateiktuose atsakymuose yra netikslumų, taip pat į 2014 m. gruodžio 2 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑196/13, EU:C:2014:2407), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad Italijos Respublika pažeidė SESV 260 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su, be kita ko, tam tikrais esamais sąvartynais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnį, 2015 m. birželio 19 d. Komisija nusiuntė papildomą pagrįstą nuomonę, kurioje ji paaiškino skirtumą tarp nagrinėjamoje byloje aptariamos pažeidimo procedūros ir tos, kurioje buvo priimtas tas sprendimas. Komisija nurodė, kad pastaroji buvo susijusi su kompetentingoms valdžios institucijoms tenkančia pareiga priimti sprendimą dėl kiekvieno aptariamo sąvartyno, kurio dalykas buvo šiems sąvartynams išduotas leidimas tęsti veiklą arba jų uždarymas pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnį. Ji patikslino, kad aptariama procedūra, priešingai, susijusi su vadinamosiomis „užbaigimo“ pareigomis, t. y. pareigomis įgyvendinti atitinkamos valstybės narės jau priimtas priemones, kurių dalykas gali būti, priklausomai nuo susijusio sąvartyno, tiek dėl aptariamo sąvartyno išduotas leidimas tęsti veiklą, tiek jo uždarymas. Komisijos teigimu, šios užbaigimo pareigos, atsižvelgiant į susijusį sąvartyną, apima tiek priemonių, būtinų jam uždaryti, įgyvendinimą pagal šios direktyvos 14 straipsnio b punkto antrą sakinį, tiek priemonių, kurių būtina imtis siekiant, kad šis sąvartynas atitiktų minėtos direktyvos reikalavimus, priėmimą tuo atveju, jeigu dėl jo bus išduotas leidimas tęsti savo veiklą remiantis tos pačios direktyvos 14 straipsnio c punktu.
13 Pateikusi papildomą pagrįstą nuomonę, Komisija Italijos Respublikai nustatė terminą iki 2015 m. spalio 19 d. atsakymui į ją pateikti; Italijos Respublika tai padarė 2015 m. spalio 20 d., 2016 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. sausio 13 d. ir balandžio 12 d. raštais.
14 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakyme Italijos Respublika pateikė išsamų esamų sąvartynų sąrašą, suskirstytą pagal regionus, ir paminėjo keturis kitus esamus sąvartynus, kurie vis dėlto nėra šios bylos dalykas, nes jie nebuvo nurodyti oficialiame pranešime.
15 Atsižvelgusi į atsakymus į papildomą pagrįstą nuomonę, kuriuos Italijos Respublika pateikė 2017 m. sausio 13 d. ir balandžio 12 d., Komisija pažymėjo, kad šeši sąvartynai dabar atitinka Direktyvos 1999/31 reikalavimus.
16 Tačiau manydama, kad 44 sąvartynai vis dar neatitinka Direktyvos 1999/31, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
17 Komisija primena, jog pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnį valstybės narės turi imtis priemonių, kad esami sąvartynai, t. y. tie, dėl kurių suteiktas leidimas, arba tie, kurie jau veikė iki 2001 m. liepos 16 d., toliau veiktų po 2009 m. liepos 16 d. tik jeigu kuo skubiau įgyvendintos šios direktyvos 14 straipsnio b ir c punktuose nurodytas priemonės. Taip šiame straipsnyje nustatoma pereinamojo laikotarpio tvarka, skirta užtikrinti, kad dėl esamų sąvartynai kuo skubiau būtų imtasi priemonių siekiant, kad jie atitiktų šios direktyvos reikalavimams.
18 Komisija paaiškina, kad ši pažeidimo procedūra susijusi tik su užbaigimo pareigomis, kurių tikslas – ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 16 d. įgyvendinti priemones, būtinas esamiems sąvartynams uždaryti pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnio b punkto antrą sakinį, arba priemones, būtinas, kad esami sąvartynai, dėl kurių buvo suteiktas leidimas tęsti veiklą pagal minėtos direktyvos 14 straipsnio c punktą, atitiktų šios direktyvos reikalavimus.
19 Visų pirma dėl esamų sąvartynų, dėl kurių nebuvo gauta leidimų tęsti veiklą pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnio b punkto antrą sakinį, Italijos Respublika turėjo priimti priemones, būtinas siekiant kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 16 d. juos uždaryti pagal šios direktyvos 7 straipsnio g punktą ir 13 straipsnį.
20 Antra, dėl esamų sąvartynų, dėl kurių išduoti leidimai tęsti veiklą, minėtos direktyvos 14 straipsnio c punkte numatyta, kad jei sutvarkymo planas buvo patvirtintas ir leidimas toliau tęsti veiklą išduotas, kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad visi šie sąvartynai ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 16 d. atitiktų tos direktyvos reikalavimus.
21 Komisija šiomis aplinkybėmis konstatuoja tam tikrą dviprasmybę, kiek tai susiję su priemonėmis, kurių ėmėsi Italijos valdžios institucijos, nes buvo atvejų, kai jos pirmiausia priimdavo sutvarkymo planą, taigi, leido toliau eksploatuoti atitinkamą sąvartyną, o tik tada nuspręsdavo jį uždaryti. Žodis „sutvarkymas“ taip pat buvo vartojamas netgi kalbant apie sąvartynus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl uždarymo. Taigi, dėl 22 iš 44 sąvartynų, kurie yra šio ieškinio dalykas, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar kalbama apie jų uždarymą, ar tolesnę veiklą.
22 Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad aptariamuose 44 sąvartynuose arba nebuvo atlikti darbai, reikalingi siekiant, kad sąvartynai, kurie turėjo toliau būti eksploatuojami, atitiktų Direktyvos 1999/31 reikalavimus iki papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino, t. y. 2015 m. spalio 19 d., arba nebuvo imtasi priemonių, būtinų uždaryti sąvartynams, dėl kurių leidimas tęsti veiklą nebuvo suteiktas, taip nesilaikant šios direktyvos 14 straipsnio b ir c punktų.
23 Italijos Respublika ginčija Komisijos argumentus. Dėl tariamai pažeistos minėtos direktyvos 14 straipsnio b ir c punktuose nustatytos pareigos priimti galutinį sprendimą dėl esamų sąvartynų atitikties arba jų uždarymo, taip pat dėl dviprasmiškumo, kiek tai susiję su priemonėmis, kurių ėmėsi Italijos valdžios institucijos, Italijos Respublika pažymi, kad, pirma, kompetentingos valdžios institucijos priėmė galutinį sprendimą, įpareigojantį uždaryti 18 iš 22 sąvartynų, o dėl kitų keturių Apulijos regione esančių sąvartynų buvo priimti galutiniai sprendimai, nustatant jų atitiktį šios direktyvos nuostatoms, ir, antra, dėl kitų Komisijos identifikuotų 22 sąvartynų pastaroji ginčija ne galutinių uždarymo priemonių, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, galiojimą, bet tik pareigos užbaigti uždarymo darbus prieš pasibaigiant nustatytam terminui, t. y. 2009 m. liepos 16 d., neįvykdymą.
24 Daugeliu atvejų kompetentingos institucijos nurodė, kad pirmiausia reikia atlikti atitinkamo sąvartyno sutvarkymo darbus, ir leisdavo jį eksploatuoti, kol galiausia nuspręsdavo galutinai uždaryti tą sąvartyną, nes per nustatytą laikotarpį nebuvo įvykdyti atitikties direktyvai reikalavimai arba veikla buvo nutraukta. Galutinis atitinkamo sąvartyno uždarymas tokiu atveju būdavo atliktas įgyvendinant nuostatas, numatytas viename akte, kuriuo buvo patvirtintas tiek sutvarkymo planas, tiek uždarymo planas, – būtent tai paaiškina tariamą Italijos valdžios institucijos paminėtų sprendimų dviprasmiškumą, kuris yra tik formalus.
Teisingumo Teismo vertinimas
25 Pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnį valstybės narės turi imtis priemonių, kad sąvartynams, dėl kurių šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę momentu jau buvo išduoti leidimai arba kurie jau buvo eksploatuojami, t. y. ne vėliau kaip iki 2001 m. liepos 16 d., būtų draudžiama tęsti veiklą, jeigu neatlikti visi šiame straipsnyje nurodyti darbai, kuriuos reikia atlikti kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 16 d.
26 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad minėtas 14 straipsnis įtvirtina pereinamojo laikotarpio leidžiančią nukrypti tvarką, kad šie sąvartynai atitiktų naujus aplinkosaugos reikalavimus (2016 m. vasario 25 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑454/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:117, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Konkrečiai kalbant, Direktyvos 1999/31 14 straipsnio b punkte reikalaujama, kad, pirma, kompetentinga institucija priimtų galutinį sprendimą dėl to, ar sąvartynas gali tęsti veiklą remiantis sutvarkymo planu ir šia direktyva, ir, antra, valstybės narės imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad kuo greičiau būtų uždaryti sąvartynai, dėl kurių pagal tos pačios direktyvos 8 straipsnį nebuvo išduotas leidimas tęsti veiklą.
28 Direktyvos 1999/31 14 straipsnio c punkte iš esmės numatyta, kad, remdamasi sutvarkymo planu, kompetentinga institucija leidžia vykdyti būtinus darbus ir nustato pereinamąjį laikotarpį planui įvykdyti, o visi esami sąvartynai turi atitikti šios direktyvos reikalavimus iki 2009 m. liepos 16 d.
29 Siekiant pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą pagal šią direktyvą, šis neįvykdymas, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi būti nustatomas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pasibaigus pagrįstoje nuomonėje numatytam terminui, todėl Teisingumo Teismas negali atsižvelgti į vėliau atsiradusius pasikeitimus (2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Rumunija, C‑301/17, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:846, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Šiuo atveju reikšminga data yra ta, kuri buvo nustatyta papildomoje pagrįstoje nuomonėje, t. y. 2015 m. spalio 19 d.
31 Neginčytina, kad Italijos Respublika ėmėsi priemonių siekdama arba uždaryti sąvartynus, dėl kurių nebuvo išduotas leidimas tęsti veiklą, arba atlikti pagal sutvarkymo planus būtinus darbus sąvartynuose, dėl kurių buvo suteiktas kompetentingos institucijos patvirtinimas.
32 Vis dėlto šalys sutaria, kad, pirma, Aviljano (Serre Le Brecce vietovė), Ferrandina (Venita vietovė), Genzano di Lucania (Matinella vietovė), Latronico (Torė vietovė), Laurijos (Carpineto vietovė), Maratea (Montescuro vietovė), Moliterno (Tempa La Guarella vietovė), Potencos (Montegrosso-Pallareta vietovė), Rapolla (Albero in Piano vietovė), Sant'Angelo Le Fratte (Farisi vietovė), Kapristelo (Trasolero vietovė), Frankavilos (Valle Anzuca), L'Akvilos (Ponte delle Grotte vietovė), Kanozos (CO.BE.MA), Torviscosa (bendrovė Caffaro), Corleto Perticara (Tempa Masone vietovė), Marsico Nuovo (Galaino vietovė), Materos (La Martella vietovė), Rionero in Volture (Ventaruolo vietovė), Salandra (Piano del Governo vietovė), Senise (Palomabara vietovė), Tito (Aia dei Monaci vietovė), Kapestrano (Tirassegno vietovė), Kastelalto (Colle Coccu vietovė), Castelvecchio Calvisio (Termine vietovė), Corfinio (Cannucce vietovė), Corfinio (Case querceto vietovė), Mosciano S. Angelo (Santa Assunta vietovė), Sant Omero (Ficcadenti vietovė), Montecorvino Pugliano (Parapoti vietovė) ir Torviscosa (Valletta vietovė) sąvartynai nebuvo uždaryti 2015 m. spalio 19 d., kaip to reikalaujama pagal Direktyvą 1999/31, ir šio ieškinio pareiškimo dieną vis dar jos neatitiko.
33 Antra, kalbant apie Andrijos (Orijos G. & C. Snc), Bišeljė (CO.GE.SER), Andrijos (F.lli Acquaviva) Tranio (BAT-Igea Srl), Atelos (Cafaro vietovė), Pescopagano (Domacchia vietovė), Tito (Valle del Forno vietovė) sąvartynus, per teismo posėdį šalys patvirtino, kad darbai, skirti tam, kad šie sąvartynai atitiktų šią direktyvą, buvo baigti per 2017 ir 2018 m., t. y. po 2015 m. spalio 19 d.
34 Trečia, dėl Potencos (Montegrosso-Pallareta vietovė), Roccanova (Sera vietovė), Campotosto (Reperduso vietovė), San Mauro Forte (Priati vietovė), San Bartolomeo in Galdo (Serra Pastore vietovė) ir Trivigano (anksčiau – Cava Zof) sąvartynų Italijos Respublika per teismo posėdį tvirtino, kad šie sąvartynai atitinka Direktyvą 1999/31. Vis dėlto netgi darant prielaidą, kad teismo posėdžio išvakarėse Komisijai buvo suteikta galimybė susipažinti su Italijos Respublikos pateiktais dokumentais, kuriais siekiama įrodyti, kad šie sąvartynai iš tiesų jau atitinka šios direktyvos reikalavimus, ką, ji, beje, ginčijo, reikia pažymėti, kad akivaizdu, jog ši atitiktis reikalavimams, suponuojant, kad ji įrodyta, buvo įgyvendinta po 2015 m. spalio 19 d.
35 Galiausiai, kalbant apie Italijos Respublikos argumentus, siekiant paaiškinti, kodėl neįvykdyti įsipareigojimai pagal Direktyvą 1999/31, reikia pažymėti, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, valstybė narė negali remtis vidaus teisės situacijomis, siekdama pateisinti to, kad neįvykdė ir nesilaikė Sąjungos teisėje numatytų įsipareigojimų ir terminų (2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Rumunija, C‑301/17, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:846, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
36 Todėl reikia konstatuoti, kad Komisijos ieškinys yra pagrįstas.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad, nesiimdama priemonių, būtinų kuo skubiau uždaryti sąvartynams, dėl kurių pagal Direktyvos 1999/31 8 straipsnį nebuvo gautas leidimas tęsti veiklą, kaip to reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnio g punkte ir 13 straipsnyje, arba nesiimdama priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynai, dėl kurių gautas leidimas tęsti veiklą, atitiktų toje direktyvoje nustatytus reikalavimus, kaip tai numatyta jos I priedo 1 punkte nustatytose sąlygose, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnio b ir c punktus, kiek tai susiję su šiais sąvartynais: Aviljano (Serre Le Brecce vietovė), Ferrandina (Venita vietovė), Genzano di Lucania (Matinella vietovė), Latronico (Torė vietovė), Laurijos (Carpineto vietovė), Maratea (Montescuro vietovė), Moliterno (Tempa La Guarella vietovė), dviem Potencos (Montegrosso-Pallareta vietovė) sąvartynais, taip pat Rapolla (Albero in Piano vietovė), Roccanova (Sera vietovė), Sant'Angelo Le Fratte (Farisi vietovė), Campotosto (Reperduso vietovė), Kapristelo (Trasolero vietovė), Frankavilos (Valle Anzuca), L'Akvilos (Ponte delle Grotte vietovė), Andrijos (D’Oria G. & C. Snc), Kanozos (CO.BE.MA), Bišelje (CO.GE.SER), Andrijos (F.lli Acquaviva), Tranio (BAT-Igea Srl), Torviscosa (bendrovė Caffaro), Atelos (Cafaro vietovė), Corleto Perticara (Tempa Masone vietovė), Marsico Nuovo (Galaino vietovė), Materos (La Martella vietovė), Pescopagano (Domacchia vietovė), Rionero in Volture (Ventaruolo vietovė), Salandra (Piano del Governo vietovė), San Mauro Forte (Priati vietovė), Senise (Palomabara vietovė), Tito (Aia dei Monaci vietovė), Tito (Valle del Forno vietovė), Kapestrano (Tirassegno vietovė), Kastelalto (Colle Coccu vietovė), Castelvecchio Calvisio (Termine vietovė), Corfinio (Cannucce vietovė), Corfinio (Case querceto vietovė), Mosciano S. Angelo (Santa Assunta vietovė), Sant Omero (Ficcadenti vietovė), Montecorvino Pugliano (Parapoti vietovė), San Bartolomeo in Galdo (Serra Pastore vietovė), Trivigano (anksčiau – Cava Zof) ir Torviscosa (Valletta vietovė) sąvartynais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Italijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. Nesiimdama priemonių, būtinų kuo skubiau uždaryti sąvartynams, dėl kurių pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 8 straipsnį nebuvo gautas leidimas tęsti veiklą, kaip to reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnio g punkte ir 13 straipsnyje, arba nesiimdama priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynai, dėl kurių gautas leidimas tęsti veiklą, atitiktų toje direktyvoje nustatytus reikalavimus, kaip tai numatyta jos I priedo 1 punkte nustatytose sąlygose, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 1999/31 14 straipsnio b ir c punktus, kiek tai susiję su šiais sąvartynais: Aviljano (Serre Le Brecce vietovė), Ferrandina (Venita vietovė), Genzano di Lucania (Matinella vietovė), Latronico (Torė vietovė), Laurijos (Carpineto vietovė), Maratea (Montescuro vietovė), Moliterno (Tempa La Guarella vietovė), dviem Potencos (Montegrosso-Pallareta vietovė) sąvartynais, taip pat Rapolla (Albero in Piano vietovė), Roccanova (Sera vietovė), Sant'Angelo Le Fratte (Farisi vietovė), Campotosto (Reperduso vietovė), Kapristelo (Trasolero vietovė), Frankavilos (Valle Anzuca), L'Akvilos (Ponte delle Grotte vietovė), Andrijos (D’Oria G. & C. Snc), Kanozos (CO.BE.MA), Bišelje (CO.GE.SER), Andrijos (F.lli Acquaviva), Tranio (BAT-Igea Srl), Torviscosa (bendrovė Caffaro), Atelos (Cafaro vietovė), Corleto Perticara (Tempa Masone vietovė), Marsico Nuovo (Galaino vietovė), Materos (La Martella vietovė), Pescopagano (Domacchia vietovė), Rionero in Volture (Ventaruolo vietovė), Salandra (Piano del Governo vietovė), San Mauro Forte (Priati vietovė), Senise (Palomabara vietovė), Tito (Aia dei Monaci vietovė), Tito (Valle del Forno vietovė), Kapestrano (Tirassegno vietovė), Kastelalto (Colle Coccu vietovė), Castelvecchio Calvisio (Termine vietovė), Corfinio (Cannucce vietovė), Corfinio (Case querceto vietovė), Mosciano S. Angelo (Santa Assunta vietovė), Sant Omero (Ficcadenti vietovė), Montecorvino Pugliano (Parapoti vietovė), San Bartolomeo in Galdo (Serra Pastore vietovė), Trivigano (anksčiau – Cava Zof) ir Torviscosa (Valletta vietovė) sąvartynais.
2. Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.