EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. kovo 28 d.

Byla F‑19/10

Letizia Marsili

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Egzamino žodžiu vertinimas – Atrankos komisijos sudėtis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą remiantis jos 106a straipsniu, pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marsili pirmiausia prašo panaikinti atviro konkurso EPSO/AST/51/08 atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos pavardės į rezervo sąrašą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. L. Marsili padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Egzaminų tvarka ir turinys – Atrankos komisijos diskrecija– Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Darbų slaptumo užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis; III priedo 6 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Tolygus moterų ir vyrų atstovavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penkta pastraipa

1.      Atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti numatytų konkurso egzaminų tvarką ir jų išsamų turinį. Teismas gali kontroliuoti egzaminų organizavimo tvarką tik tiek, kiek tai reikalinga užtikrinant vienodą požiūrį į kandidatus ir objektyvią jų atranką. Teismas netikrina išsamaus egzaminų turinio, nebent šis viršija tai, kas numatyta pranešime apie konkursą, arba neturi nieko bendra su egzaminų arba konkurso tikslais.

Kalbant apie kriterijus, susijusius ne su iš kandidato reikalaujamomis specifinėmis žiniomis, o su savybėmis, kaip antai „motyvacija“, „gebėjimu adaptuotis“ ar „kūrybiškumu“, kuriomis turi pasižymėti kandidatas, pasakytina, kad šias kandidato savybes galima vertinti atsižvelgiant į jo elgesį ir pasisakymus per egzaminą žodžiu, net nepateikiant jokių su šiomis savybėmis tiesiogiai ar akivaizdžiai susijusių klausimų.

Vadinasi, net jei būtų įrodyta, kad nebuvo pateikta klausimų, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusių su šių savybių įrodymu, vien tai nereikštų, kad atrankos komisija negalėjo įvertinti šių savybių.

(žr. 20, 23 ir 24 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Felix prieš Komisiją, T‑193/00, 35 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gegužės 5 d. Sprendimo Schopphoven prieš Komisiją, F‑48/09, 31 punktas.

2.      Konkurso atrankos komisijos atliekamiems kandidatų žinių ir gebėjimų vertinimams Tarnautojų teismo kontrolė netaikoma.

Be to, kandidatų pasirodymai per konkursą vertinami juos lyginant. Taigi, net jei būtų įrodyta, kad kandidatas iš tiesų pademonstravo pranešime apie konkursą nustatytus kriterijus atitinkančias savybes, tai neleistų pripažinti, kad atrankos komisijos vertinimas akivaizdžiai klaidingas.

Vertindama egzaminus atrankos komisija turi didelę diskreciją ir jos sprendimus teismas kontroliuoja tik esant akivaizdžiam taisyklių, kuriomis reguliuojamas atrankos komisijos darbas, pažeidimui.

(žr. 39, 42 ir 52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. spalio 9 d. Sprendimo Campogrande ir kt. prieš Komisiją, 112/73, 144/73 ir 145/73, 53 punktas; 1987 m. birželio 16 d. Sprendimo Kolivas prieš Komisiją, 40/86, 11 punktas; 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, 32 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą, kaip antai konkurso atrankos komisijos sprendimą dėl kandidato, tikslas yra, pirma, pateikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę.

Konkurso atrankos komisijos priimtų sprendimų atveju ši pareiga motyvuoti turi būti derinama su slaptumo, kuris privalomas atrankos komisijos darbui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį, užtikrinimu.

Šis slaptumas buvo įtvirtintas siekiant užtikrinti konkursų atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbų objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ar spaudimo, kylančių iš pačios administracijos, suinteresuotųjų kandidatų arba trečiųjų asmenų. Todėl užtikrinant šį slaptumą draudžiama atskleisti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir bet kokią informaciją apie asmeninį kandidatų vertinimą.

Kandidatų tinkamumo vertinimo stadijoje atrankos komisijos darbai visų pirma yra lyginamojo pobūdžio, todėl jiems taikomas slaptumo reikalavimas.

Atsižvelgiant į poreikį suderinti pareigą motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą su atrankos komisijos darbui būdingu slaptumu, informavimas apie įvairiuose egzaminuose skirtus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas.

Tokiu motyvavimu nepažeidžiamos atmestų kandidatų teisės, o Tarnautojų teismui suteikiama galimybė vykdyti šiai bylų rūšiai tinkamą teisminę kontrolę.

(žr. 47–52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Campogrande ir kt. prieš Komisiją 53 punktas; 1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, 22 punktas; minėtų sprendimų Parlamentas prieš Innamorati 23, 24, 28, 31 ir 32 punktai bei Kolivas prieš Komisiją 11 punktas.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų III priede, konkrečiai jo 3 straipsnyje, skirtame konkursų atrankos komisijų sudėčiai, nenumatyta galimybė skirti pakaitinius narius, net jei teismų praktikoje pripažįstama, kad administracija gali tai daryti. Taigi šio priedo nuostatose iš esmės kalbama apie atrankos komisijas, kurias sudaro tikrieji nariai, nepaneigiant aplinkybės, kad šios nuostatos pagal analogiją gali būti taikomos pakaitiniams nariams.

Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje pavartotą frazę „atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai“ reikia suprasti, kaip „atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi tikrieji nariai“.

Pakaitiniai atrankos komisijos nariai gali išsakyti nuomonę dėl egzaminą žodžių laikančio kandidato savybių tik jeigu jie pavaduoja nesantį tikrąjį narį, nes atrankos komisijos sprendžiamųjų balsų skaičius negali viršyti tikrųjų narių skaičiaus. Taigi dėl pakaitinių narių dalyvavimo atrankos komisijos narių skaičius iš esmės nesikeičia.

Be to, frazės „atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai“ negalima pagal analogiją taikyti pakaitiniams nariams, nes kiekvienam konkursui reikia nustatyti atskirą ribą, nuo kurios taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje numatyta taisyklė.

Galiausiai, siekiant patikrinti Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktoje pastraipoje įtvirtintos taisyklės laikymąsi, iš esmės reikia atsižvelgti tik į tikruosius atrankos komisijos narius, nes būtent jie paprastai turi dalyvauti vykstant egzaminams. Nurodytos taisyklės laikymąsi reikia tikrinti skelbiant atrankos komisijos narių sąrašą, o ne vykstant egzaminams.

(žr. 83–86, 88 ir 91 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, 207 punktas; 2008 m. spalio 13 d. Sprendimo Neophytou prieš Komisiją, T‑43/07 P, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bartha prieš Komisiją, F‑50/08, 39 ir 41 punktai.