Language of document :

2018 m. spalio 22 d. Giudice di pace di Bologna (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UX / Governo della Repubblica italiana

(Byla C-658/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Bologna

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UX

Atsakovė: Governo della Repubblica italiana (Italijos Respublikos Vyriausybė)

Prejudiciniai klausimai

Ar giudice di pace (taikos teisėjas), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas, patenka į sąvokos „ES bendrosios kompetencijos teismas, kompetentingas pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį“, apibrėžtį, net jeigu nacionalinėje teisės sistemoje dėl mažų garantijų jis neturi tokių pat darbo sąlygų kaip magistrato professionale (profesionalus teisėjas), nors atlieka tas pačias nacionalinėje teismų sistemoje įtvirtintas teismines funkcijas, ir dėl to pažeidžiamos visų Europos teismų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos, minimos Teisingumo Teismo sprendimuose Wilson (EU:C:2006:587, 47–53 punktai), Associaçâo Juises Sindical dos Portugueses (EU:C:2018:117, 32 ir 41–45 punktai), Minister for Justice and Equality (EU:C:2018:586, 50–54 punktai)?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar giudice di pace (taikos teisėjas) dirbanti ieškovė patenka į sąvokos „pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas“ aprėptį pagal Direktyvos 2003/881 1 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį, Direktyva 1999/702 įgyvendinamo Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 punktą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalį, kaip juos išaiškino Teisingumo Teismas sprendimuose O’Brien (EU:C:2012:110) ir King (EU:C:2017:914), o jei taip, ar, siekiant taikyti tokias pat darbo sąlygas, kokios yra nurodytos Direktyva 1999/70 įgyvendinamo Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkte, magistrato ordinario (bendrosios kompetencijos teismo teisėjas) arba magistrato professionale (profesionalus teisėjas) gali būti laikomas nuolatiniu darbuotoju, kurį galima prilyginti pagal terminuotą sutartį dirbančiam giudice di pace (taikos teisėjas)?

Jeigu į pirmąjį ir antrąjį  klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, siejamu su SESV 267 straipsniu, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl Italijos valstybės atsakomybės už galutinės instancijos teismo padarytą akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą, suformuotą sprendimuose Köbler (EU:C:2003:513), Traghetti del Mediterraneo (EU:C:2006:391) ir Komisija/ Italijos Respublika (EU:C:2011:775), nesuderinamos legge 13 aprile 1988, n.117, sulla responsabilità civile dei magistrati (1988 m. balandžio 13 d. Įstatymas Nr. 117 dėl teisėjų civilinės atsakomybės) 2 straipsnio 3 ir 3a dalys, kuriose įtvirtinta atsakomybė už tyčinę klaidą arba sunkų nusižengimą „įstatymo arba Europos Sąjungos teisės akivaizdaus pažeidimo atveju“, ir pagal kurias nacionalinis teismas turi pasirinkimo galimybę – kurios įgyvendinimas lemia civilinės ir drausminės atsakomybės atsiradimą prieš valstybę tose bylose, kuriose pagrindinė bylos šalis yra pati administracinė institucija – kaip šiuo atveju, pažeisti nacionalinės teisės normas jų netaikant, bet taikant Europos Sąjungos teisę, kurios išaiškinimą pateikė Teisingumo Teismas, arba pažeisti Europos Sąjungos teisę taikant nacionalinės teisės normas, kuriomis neužtikrinama veiksminga teisminė apsauga ir kurios nesuderinamos su Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsniu, Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, pateikiamo Direktyvoje 1999/70, 2 ir 4 punktais ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalimi?

Ar, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, 4 straipsnio 2, 3 6 dalimis, 6 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalimi, siejamomis su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, pažeidimu, kuriuo galima pagrįsti ieškinį dėl SESV 340 dalies 2 pastraipoje numatytos Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės, gali būti laikomas Komisijos elgesys atsisakant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą arba pateikti Teisingumo Teismui <...> ieškinį dėl valstybės įsipareigojimų nevykdymo pažeidžiant Sąjungos teisę, jei, kaip šiuo atveju, buvo nustatytos tokios aplinkybės:

•    2016 m. birželio mėn. Komunikatu GD EMPL/B2/DA-MAT/sk (2016), kurį Italijos valdžios institucijos gavo 2016 m. birželio 10 d., Komisija, gavusi neigiamą rezultatą ir pranešdama apie ketinimą pradėti pažeidimo procedūrą, baigė nagrinėti bylą „EU Pilot 7779/15/EMPL“ ir patvirtino, kad su ES teise nesuderinama nacionalinės teisės sistemoje nustatyta tvarka, kuria reglamentuojamos giudice di pace (taikos teisėjas) teikiamos paslaugos, susijusios su piktnaudžiavimu pakartotiniu terminuotų sutarčių sudarymu, skirtingu nei magistrato ordinario (bendrosios kompetencijos teismo teisėjas) arba magistrato professionale (profesionalus teisėjas) traktavimu mokant darbo užmokestį ir skiriant kasmetines atostogas bei motinystės atostogas, ir kad ši pažeidimo nagrinėjimo procedūra niekada nebuvo atlikta;

•    pati Komisija 2016 m. gruodžio 21 d. Komunikate (C (2016) 8600 final pažymėjo, kad ji turi diskreciją spręsti, ar ir kada pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą arba bylą perduoti Teisingumo Teismui, kurio jurisprudencijoje pripažįstama, jog piliečiai negali laimėti bylų prieš Komisiją, jeigu pastaroji atsisako pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą?

5.    Neatsižvelgiant į atsakymus į visus keturis pirmiau išdėstytus klausimus, ar, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalimi, aiškinamomis kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, SESV 268, 274 ir 340 straipsniai gali būti aiškinami taip, kad nacionaliniai teismai negali būti laikomi neturinčiais jurisdikcijos nagrinėti tokią bylą, kokia nagrinėjama šiuo atveju, kurioje Sąjungos teisės nuostatos, kuria įtvirtintas teismo savarankiškumo ir nešališkumo principas, neįtraukimas į nacionalinę teisės sistemą buvo pripažintas viena iš nustatyto Komisijos padaryto savo kaip Sutarčių sergėtojos pareigų ir uždavinių nevykdymo šalutinių priežasčių bei Komisijos diskrecijos nuspręsti, ar ir kada pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą arba kreiptis į Teisingumo Teismą, kurio jurisprudencijoje pripažįstama, kad piliečiai negali laimėti bylos prieš Komisiją, jeigu ši atsisako pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, todėl Teisingumo Teismo išimtinė kompetencija priimti sprendimą ginče dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės tampa neveiksminga?

____________

1 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

2 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).