TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 2 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 – 13 straipsnio 1 dalies b punktas – Žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Sūris Manchego (queso manchego) – Žymenų, kurie gali priminti regioną, su kuriuo siejama saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), naudojimas – Vidutinio pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo sąvoka – Europos vartotojai arba valstybės narės, kurioje SKVN žymimas produktas gaminamas ir jo daugiausia suvartojama, vartotojai“
Byloje C‑614/17
dėl Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. spalio 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego
prieš
Industrial Quesera Cuquerella SL,
Juan Ramón Cuquerella Montagud
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras (pranešėjas), teisėjai K. Jürimäe, D. Šváby, S. Rodin (pranešėjas) ir N. Piçarra,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. spalio 25 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego, atstovaujamo advokato M. Pomares Caballero,
– Industrial Quesera Cuquerella SL ir J. R. Cuquerella Montagud, atstovaujamų advokatų J. A. Vallejo Fernández, F. Pérez Álvarez ir J. Pérez Itarte,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González ir V. Ester Casas,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze, M. Hellmann ir J. Techert,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, S. Horrenberger, A.‑L. Desjonquères ir C. Mosser,
– Europos Komisijos, atstovaujamos I. Galindo Martín, D. Bianchi ir I. Naglis,
susipažinęs su 2019 m. sausio 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006, p. 12) 13 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego (Už saugomos kilmės vietos nuorodos „Queso Manchego“ valdymą atsakingas fondas, Ispanija; toliau – Queso Manchego fondas) ginčą su Industrial Quesera Cuquerella SL (toliau – IQC) ir Juan Ramón Cuquerella Montagud, be kita ko, dėl to, kad IQC naudojo etiketes norėdama nurodyti sūrius, kuriems netaikoma saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) „queso manchego“, ir jais prekiauti.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 510/2006 4 ir 6 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(4) Atsižvelgiant į didelę produktų, kuriais prekiaujama, įvairovę ir į apie juos teikiamos informacijos gausą, vartotojai turėtų gauti aiškią ir glaustą informaciją apie produktų kilmę, kad galėtų pasirinkti geriausią produktą.
<…>
(6) Reikėtų numatyti Bendrijos požiūrį į kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Bendrijos apsaugos sistemos taisyklės leidžia plėtoti geografines nuorodas ir kilmės vietos nuorodas, nes taikant vienodesnį požiūrį tokia sistema užtikrina vienodas konkurencijos sąlygas šias nuorodas turinčių produktų gamintojams ir stiprina vartotojų pasitikėjimą tokiais produktais.“
4 Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:
„Šiame reglamente:
a) kilmės vietos nuoroda – regiono, konkrečios vietovės arba, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti žemės ūkio produktui ar maisto produktui:
– kuris yra kildinamas iš to regiono, konkrečios vietos ar šalies,
– kurio kokybė ar savybės yra iš esmės arba išimtinai sietinos su tam tikra geografine aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais,
– kurio gamyba ir (arba) perdirbimas ir (arba) paruošimas atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.“
5 Minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:
<…>
b) bet kokio neleistino naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo [mėgdžiojimo], net ir tuo atveju, jeigu yra nurodoma tikroji produkto kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas, arba prie jo rašomi žodžiai, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagaminta kaip“, „imitacija“ ar panašūs;
c) bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į, pavyzdžiui, produkto provenenciją [kilmės vietą], kilmę, pobūdį ar esmines ypatybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto įpakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;
<…>“
6 To paties reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda įregistruojama pagal šį reglamentą, paraiška įregistruoti prekių ženklą, atitinkantį vieną iš 13 straipsnyje nurodytų situacijų ir susijusį su ta pačia produktų grupe, yra atmetama, jeigu paraiška įregistruoti prekių ženklą pateikta po įregistravimo paraiškos pateikimo Komisijai datos.
Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
7 Queso Manchego fondas yra atsakingas už SKVN „queso manchego“ tvarkymą ir apsaugą. Tuo remdamasis jis pareiškė ieškinį atsakovams pagrindinėje byloje kompetentingame pirmosios instancijos Ispanijos teisme; savo ieškinyje jis prašė pripažinti, kad IQC naudojant etiketes sūriams „Adarga de Oro“, „Super Rocinante“ ir „Rocinante“, kuriems netaikoma SKVN „queso manchego“, nurodyti ir jais prekiauti ir vartojant žodžius „Quesos Rocinante“ pažeidžiama SKVN „queso manchego“, nes naudojant šias etiketes ir vartojant šiuos žodžius neteisėtai mėgdžiojama minėta SKVN, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą.
8 Ispanijos pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškinį remdamasis tuo, kad žymenys ir pavadinimai, kuriuos IQC naudojo prekiaudama sūriais, kuriems netaikoma SKVN „queso manchego“, vizualiai ar fonetiškai visiškai nepanašūs į SKVN „queso manchego“ ar „la Mancha“ ir kad naudojant žymenis, kaip antai pavadinimą „Rocinante“ ar literatūros personažo Don Kichoto įvaizdį, daroma nuoroda į La Mančos regioną (Ispanija), o ne į sūrį, kuriam taikoma SKVN „queso manchego“.
9 Queso Manchego fondas dėl šio sprendimo atmesti ieškinį pateikė apeliacinį skundą Audiencia Provincial de Albacete (Albasetės provincijos teismas, Ispanija); šis 2014 m. spalio 28 d. sprendimu paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Audiencia Provincial de Albacete nusprendė, kad kai sūriams, kuriais prekiauja IQC ir kuriems netaikoma SKVN „queso manchego“, naudojami La Mančos kraštovaizdžiai ir La Mančą reprezentuojantys elementai etiketėse, kuriomis žymimi šie sūriai, vartotojas verčiamas galvoti apie La Mančos regioną, bet nebūtinai apie sūrį, kuriam taikoma SKVN „queso manchego“.
10 Ieškovas pagrindinėje byloje pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija).
11 Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) pateikia faktinėmis aplinkybėmis paremtus svarstymus.
12 Visų pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad SKVN „queso manchego“ vartojamas žodis „manchego“ yra būdvardis, kuriuo ispanų k. įvardijami iš La Mančos regiono kilę asmenys ir produktai. Toliau jis nurodo, kad SKVN „queso manchego“ naudojama sūriams, kurie La Mančos regione gaminami naudojant avių pieną ir laikantis šiai SKVN skirtose specifikacijose nurodytų tradicinių gamybos, paruošimo ir brandinimo reikalavimų.
13 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Miguel de Cervantes sukurtas personažas svajotojas Don Kichotas iš La Mančos iš esmės veikė La Mančos regione. Pridurtina, kad šį personažą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aprašo kaip turintį tam tikrų fizinių savybių ir aprangos detalių, kurios analogiškos atitinkamoms personažo, vaizduojamo ant sūrio „Adarga de Oro“ dedamoje etiketėje naudojamame vaizdiniame žymenyje, savybėms ir detalėms. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad žodis „adarga“ (mažas odinis skydas) yra archaizmas ir minėtame romane vartojamas Don Kichoto skydui apibūdinti. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vienas iš IQC kai kuriems iš jos sūrių naudojamų pavadinimų atitinka arklio, kuriuo jojo Don Kichotas iš La Mančos, vardą – „Rocinante“. Vėjo malūnai, su kuriais kovoja Don Kichotas, yra La Mančos regiono kraštovaizdžiui būdingas elementas. Kai kuriose iš IQC gaminamiems sūriams, kuriems netaikoma SKVN „queso manchego“, žymėti skirtų etikečių ir kai kuriuose iš IQC interneto svetainėje, kur reklamuojami ir sūriai, kuriems netaikoma minėta SKVN, vaizduojamų piešinių naudojami kraštovaizdžiai su vėjo malūnais ir avimis.
14 Šiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [SKVN] mėgdžiojimas, draudžiamas pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, būtinai turi būti atliekamas naudojant pavadinimus, kurie vizualiai, fonetiškai arba konceptualiai panašūs į [SKVN], ar toks mėgdžiojimas yra ir tuo atveju, kai naudojami vizualūs žymenys, kuriais mėgdžiojama [SKVN]?
2. Ar tuo atveju, kai kalbama apie geografinio pobūdžio [SKVN] [Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies a punktas] ir tuos pačius arba panašius produktus, žymenų, kuriais daroma nuoroda į regioną, su kuriuo siejama [SKVN], naudojimas gali reikšti pačios [SKVN] mėgdžiojimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, kuris draudžiamas net tuo atveju, kai tokius žymenis naudoja gamintojas, kuris yra įsikūręs regione, su kuriuo siejama [SKVN], bet kurio produktams netaikoma tokia kilmės vietos nuorodos teikiama apsauga, nes jie netenkina produkto specifikacijose nurodytų su geografine kilme nesusijusių reikalavimų?
3. Ar pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo, į kurio suvokimą, siekdamas nustatyti, ar yra „mėgdžiojimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, turi atsižvelgti nacionalinis teismas, sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti Europos vartotoją, ar vis dėlto tik kaip apimanti valstybės narės, kurioje gaminamas su saugomos geografinės nuorodos mėgdžiojimu susijusių klausimų keliantis produktas arba su kuria geografiškai siejama [SKVN] ir kurioje to produkto suvartojama daugiausia, vartotoją?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
15 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad įregistruoto pavadinimo mėgdžiojimu gali būti laikomas vaizdinių žymenų naudojimas.
16 Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés, C‑325/16, EU:C:2018:326, 27 punktas ir 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 27 punktas).
17 Pirma, iš Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės matyti, kad jame įtvirtinta įregistruotų pavadinimų apsauga nuo bet kokio mėgdžiojimo net ir tuo atveju, jeigu yra nurodoma tikroji produkto kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo rašomi tokie žodžiai, kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagaminta“, „imitacija“ ir pan.
18 Galima suprasti, kad taip formuluojant daroma nuoroda ne tik į terminus, kuriais įregistruotas pavadinimas gali būti mėgdžiojamas, bet ir į bet kokį vaizdinį žymenį, kuris vartotojui gali priminti produktus, kuriems naudojamas toks pavadinimas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad žodžių „bet kokio“ vartojimas atspindi Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo valią apsaugoti įregistruotus pavadinimus numatant atvejį, kad mėgdžiojimą galima konstatuoti, kai naudojamas žodinis elementas arba vaizdinis žymuo.
19 Iš tiesų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad sąvoka „mėgdžiojimas“ apima atvejį, kai gaminiui pavadinti vartojamoje sąvokoje yra įregistruoto pavadinimo dalis, todėl, susidūręs su gaminio pavadinimu, vartotojas įsivaizduos prekę, kuriai skirta nuoroda (pagal analogiją žr. 1999 m. kovo 4 d. Sprendimo Consorzio per la tutela del formaggio Gorgonzola, C‑87/97, EU:C:1999:115, 25 punktą).
20 Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad siekiant nustatyti, ką reiškia sąvoka „mėgdžiojimas“, kaip tai suprantama pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008, p. 16) 16 straipsnio b punktą, lemiamas kriterijus yra tai, ar vartotojas, susidūręs su ginčijamu pavadinimu, iškart įsivaizduoja gaminį, kuriam suteikta saugoma geografinė nuoroda (2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 51 punktas).
21 Nors šio sprendimo 19 ir 20 punktuose nurodyta jurisprudencija susijusi su bylomis, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl produktų pavadinimų, o ne dėl vaizdinių žymenų, vis dėlto ja remiantis galima daryti išvadą, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 24 punkte, kad lemiamas kriterijus nustatant, ar tam tikru elementu mėgdžiojamas įregistruotas pavadinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, yra tai, ar šis elementas vartotojui tiesiogiai gali sudaryti įspūdį, kad juo nurodomas produktas, kuriam taikomas minėtas pavadinimas.
22 Todėl iš esmės negalima atmesti galimybės, kad vaizdiniai žymenys vartotojui gali tiesiogiai sudaryti įspūdį, kad jais nurodomi produktai, kuriems taikomas įregistruotas pavadinimas, atsižvelgiant į jų konceptualų panašumą į tokį pavadinimą.
23 Antra, dėl konteksto, kuriam esant vartojama sąvoka „mėgdžiojimas“, negalima sutikti, kad, kaip tvirtina Komisija, įregistruoto pavadinimo mėgdžiojimas naudojant vaizdinius žymenis gali būti nagrinėjamas tik atsižvelgiant į Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies c punktą.
24 Pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš pačios minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės, šios nuostatos taikymo sritis neapsiriboja pavadinimais produktų, kuriems jie skirti. Atvirkščiai, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 28 punkte, šia nuostata suteikiama apsauga nuo „bet kokio“ mėgdžiojimo, net jei prie saugomo pavadinimo pateikiami tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagaminta kaip“, „imitacija“ ir jie nurodyti ant atitinkamo produkto pakuotės.
25 Antra, kaip nurodė Komisija, iš tiesų Teisingumo Teismas 2018 m. birželio 7 d. Sprendime Scotch Whisky Association (C‑44/17, EU:C:2018:415, 65 punktas) konstatavo, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnyje, kuris suformuluotas taip pat, kaip Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnis, laipsniškai išvardijami draudžiami veiksmai.
26 Vis dėlto tai, kad šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punkte kalbama apie bet kokią kitą nuorodą, pateikiamą ant taros ar pakuotės, vartojamą reklamoje ar su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, neleidžia daryti išvados, kad vien pagal šią nuostatą draudžiama naudoti vaizdinius žymenis, kurie pažeidžia įregistruotus pavadinimus.
27 Iš tiesų, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 33 punkte, laipsniškas išvardijimas, kurį nurodo Teisingumo Teismas, apima draudžiamus veiksmus, t. y. kiek tai susiję su minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punktu, neteisingos arba klaidinančios informacijos apie produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį arba esmines produkto savybes nurodymą, o ne veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar nurodoma tokia neteisinga arba klaidinanti informacija.
28 Taigi Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas pagal kontekstą patvirtina šio sprendimo 22 punkte pateiktą aiškinimą pagal formuluotę.
29 Trečia, reikia konstatuoti, kad Reglamentu Nr. 510/2006 pagal jo 4 ir 6 konstatuojamąsias dalis visų pirma siekiama užtikrinti, kad vartotojas turėtų aiškią, glaustą ir patikimą informaciją apie produkto kilmę.
30 Toks tikslas yra dar geriau užtikrinamas, kai įregistruotas pavadinimas negali būti mėgdžiojimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktą, naudojant vaizdinius žymenis dalykas.
31 Galiausiai svarbu pabrėžti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi konkrečiai įvertinti, ar vaizdiniai žymenys, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali lemti, kad vartotojas tiesiogiai įsivaizduos produktus, kuriems taikomas įregistruotas pavadinimas.
32 Todėl į pirmąjį klausimą turi būti atsakyta taip: Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad įregistruoto pavadinimo mėgdžiojimu gali būti laikomas vaizdinių žymenų naudojimas.
Dėl antrojo klausimo
33 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad vaizdinių žymenų naudojimas darant nuorodą į geografinę vietovę, su kuria susijusi kilmės vietos nuoroda, minima to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti laikomas jos mėgdžiojimu, įskaitant atvejį, kai tokius vaizdinius žymenis naudoja šiame regione įsikūręs gamintojas, kurio produktams, kurie panašūs į pagal minėtą kilmės vietos nuorodą saugomus produktus arba kurie gali būti prilyginti tokiems produktams, tokia kilmės vietos nuoroda netaikoma.
34 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nenumatyta jokia išimtis, kuri būtų taikoma SKVN atitinkančioje geografinėje vietovėje įsikūrusiam gamintojui, kurio produktai, nors nėra saugomi pagal tokią SKVN, yra panašūs į pagal ją saugomus produktus arba galimi jiems prilyginti.
35 Reikia pažymėti, kad nustačius tokią išimtį gamintojui būtų suteikta teisė naudoti vaizdinius žymenis, kuriais daroma nuoroda į geografinę vietovę, kurios pavadinimas yra kilmės vietos nuorodos, taikomos gamintojo produktui tapačiam ar į jį panašiam produktui, sudėtinė dalis, taigi, jis nepagrįstai gautų naudos dėl tokios nuorodos gero vardo.
36 Todėl, esant situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, tai, kad produktų, kurie yra panašūs į pagal kilmės vietos nuorodą saugomus produktus ar kurie gali būti jiems prilyginti, gamintojas yra įsikūręs su šia nuoroda siejamoje geografinėje vietovėje, negali lemti, kad jam nebūtų taikomas Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktas.
37 Be to, nors nacionalinis teismas turi įvertinti, ar gamintojo atliekamas vaizdinių žymenų, kuriais nurodoma geografinė vietovė, kuri yra kilmės vietos nuorodos sudėtinė dalis, naudojimas produktams, kurie yra tapatūs pagal tokią vietos kilmės nuorodą saugomiems produktams arba į juos panašūs, reiškia įregistruoto pavadinimo mėgdžiojimą, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktą, prireikus Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, gali pateikti paaiškinimų, kurie padėtų nacionaliniam teismui priimti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Severi, C‑446/07, EU:C:2009:530, 60 punktą).
38 Atlikdamas tokį vertinimą nacionalinis teismas iš esmės turi remtis preziumuojama vartotojo reakcija, todėl itin svarbu, kad jis nustatytų ryšį tarp ginčijamų elementų, konkrečiu atveju – tarp vaizdinių žymenų, kuriais nurodoma geografinė vietovė, kuri yra kilmės vietos nuorodos sudėtinė dalis, ir įregistruoto pavadinimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 22 punktą).
39 Šiuo klausimu pažymėtina, kad jis turi įvertinti, ar tarp ginčijamų elementų ir įregistruoto pavadinimo egzistuojantis ryšys yra pakankamai tiesioginis ir akivaizdus, kad dėl jo vartotojas, matydamas ginčijamus elementus, iš esmės galvos apie tokį pavadinimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 53 ir 54 punktus).
40 Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar tarp pagrindinėje byloje nagrinėjamų vaizdinių žymenų ir SKVN „queso manchego“, kuria pagal Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies a punktą nurodoma geografinė vietovė, su kuria tokia SKVN siejama, t. y. La Mančos regionas, egzistuoja pakankamai tiesioginis ir akivaizdus konceptualus panašumas.
41 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įsitikinti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami vaizdiniai žymenys, visų pirma į Don Kichotą iš La Mančos panašų personažą, liesą arklį ir kraštovaizdžius su vėjo malūnais ir avimis vaizduojantys piešiniai gali lemti konceptualų panašumą su SKVN „queso manchego“, todėl vartotojas kaip nuorodą tiesiogiai įsivaizduos produktą, kuriam taikoma minėta SKVN.
42 Šiuo aspektu pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti, ar, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 41 punkte, reikia atsižvelgti į visus žymenis – tiek vaizdinius, tiek žodinius, – kuriais ženklinami pagrindinėje byloje nagrinėjami produktai, kad galima būtų atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgiant į visus veiksnius, kurie gali lemti mėgdžiojimą.
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad vaizdinių žymenų naudojimas darant nuorodą į geografinę vietovę, su kuria susijusi kilmės vietos nuoroda, minima to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti laikoma jos mėgdžiojimu, įskaitant atvejį, kai tokius vaizdinius žymenis naudoja šiame regione įsikūręs gamintojas, kurio produktams, kurie panašūs į pagal minėtą kilmės vietos nuorodą saugomus produktus arba kurie gali būti prilyginti tokiems produktams, tokia kilmės vietos nuoroda netaikoma.
Dėl trečiojo klausimo
44 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo, į kurio suvokimą, siekdamas nustatyti, ar yra „mėgdžiojimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, turi atsižvelgti nacionalinis teismas, sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti Europos vartotojus, ar vis dėlto tik kaip apimanti valstybės narės, kurioje gaminamas su saugomo pavadinimo mėgdžiojimu susijusių klausimų keliantis produktas arba su kuria toks pavadinimas geografiškai siejamas ir kurioje to produkto suvartojama daugiausia, vartotojus.
45 Visų pirma reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punkto, kurio formuluotė analogiška Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotei, Teisingumo Teismas nusprendė, kad siekdamas nustatyti, ar egzistuoja įregistruotos geografinės nuorodos „mėgdžiojimas“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vidutinis Europos vartotojas, susidūręs su ginčijamu pavadinimu, iškart įsivaizduoja gaminį, kuriam taikoma saugoma geografinė nuoroda (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 56 punktą).
46 Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog byloje, kurioje priimtas pirmesniame punkte cituojamas sprendimas, ginčytame pavadinime nurodoma pagaminimo vieta, kuri valstybės narės, kurioje produktas yra pagamintas, vartotojams yra žinoma, nėra reikšmingas veiksnys vertinant sąvoką „mėgdžiojimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nuostatą įregistruotos geografinės nuorodos saugomos nuo bet kokio mėgdžiojimo visoje Sąjungos teritorijoje ir kad, turint omenyje būtinybę užtikrinti veiksmingą ir vienodą minėtų geografinių nuorodų apsaugą šioje teritorijoje, tai taikoma visiems vartotojams šioje teritorijoje (pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 27 ir 28 punktus, taip pat 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 59 punktą).
47 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad sąvoka „vidutinis pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas“ turi būti aiškinama taip, kad būtų užtikrinta veiksminga ir vienoda įregistruotų pavadinimų apsauga nuo bet kokio mėgdžiojimo visoje Sąjungos teritorijoje.
48 Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 51 punkte, nors pagal tokį veiksmingos ir vienodos įregistruotų pavadinimų apsaugos reikalavimą turi būti neatsižvelgiama į aplinkybes, kurios gali atmesti mėgdžiojimą tik vartotojų vienoje valstybėje narėje atžvilgiu, vis dėlto pagal tokį reikalavimą nereikia, kad mėgdžiojimo vienintelės valstybės narės vartotojų atžvilgiu nustatymo nepakaktų tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta apsauga.
49 Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti, ar tiek žodiniai, tiek vaizdiniai elementai, kurie susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamu produktu, kuris gaminamas Ispanijoje ar kurio toje valstybėje suvartojama daugiausia, lemia, kad šios valstybės narės vartotojai įsivaizduoja įregistruotą pavadinimą, kuris tokiu atveju turi būti apsaugotas nuo mėgdžiojimo visoje Sąjungos teritorijoje.
50 Tuo remiantis į trečiąjį klausimą turi būti atsakyta taip: pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo, į kurio suvokimą, siekdamas nustatyti, ar yra „mėgdžiojimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, turi atsižvelgti nacionalinis teismas, sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti Europos vartotojus, įskaitant valstybės narės, kurioje gaminamas su saugomo pavadinimo mėgdžiojimu susijusių klausimų keliantis produktas arba su kuria toks pavadinimas geografiškai siejamas ir kurioje to produkto suvartojama daugiausia, vartotojus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad įregistruoto pavadinimo mėgdžiojimu gali būti laikomas vaizdinių žymenų naudojimas.
2. Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad vaizdinių žymenų naudojimas darant nuorodą į geografinę vietovę, su kuria susijusi kilmės vietos nuoroda, minima to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte, gali būti laikoma jos mėgdžiojimu, įskaitant atvejį, kai tokius vaizdinius žymenis naudoja šiame regione įsikūręs gamintojas, kurio produktams, kurie panašūs į pagal minėtą kilmės vietos nuorodą saugomus produktus arba kurie gali būti prilyginti tokiems produktams, tokia kilmės vietos nuoroda netaikoma.
3. Pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio vartotojo, į kurio suvokimą, siekdamas nustatyti, ar yra „mėgdžiojimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, turi atsižvelgti nacionalinis teismas, sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti Europos vartotojus, įskaitant valstybės narės, kurioje gaminamas su saugomo pavadinimo mėgdžiojimu susijusių klausimų keliantis produktas arba su kuria toks pavadinimas geografiškai siejamas ir kurioje to produkto suvartojama daugiausia, vartotojus.
Parašai.