TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. sausio 16 d.

Byla F‑119/05

Charlotte Gesner

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Pareigūnai – Invalidumas – Prašymo sudaryti Invalidumo komisiją atmetimas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo Ch. Gesner prašo panaikinti 2005 m. rugsėjo 2 d. VRDT sprendimą atmesti ieškovės skundą dėl 2005 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo ši tarnyba atmetė jos prašymą sudaryti Invalidumo komitetą.

Sprendimas: Panaikinti 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą, kuriuo VRDT atmetė ieškovės prašymą sudaryti Invalidumo komitetą. Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Invalidumas – Laikinieji tarnautojai – Procedūros dėl invalidumo nustatymo pradėjimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnio 4 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 31 straipsnio pirma pastraipa ir 33 straipsnio 1 dalis)

Jeigu Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nenustatyta kitaip, jose vartojama invalidumo sąvoka yra identiška vartojamai Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Todėl ji taikoma laikinajam tarnautojui, kuris – kaip ir pareigūnas – kenčia nuo visišku laikomo invalidumo ir dėl jo privalo nutraukti savo tarnybą. Laikinasis tarnautojas, kuris priverstas nutraukti tarnybą dėl savo sveikatos būklės, dėl to turi teisę į tai, kad būtų pradėta jo galimo invalidumo patikrinimo procedūra. Kitaip gali būti tik tuomet, jeigu pateikdamas prašymą jis piktnaudžiauja, ypač jei šiuo prašymu, nesant naujų aplinkybių, siekiama tik ginčyti ankstesnes Invalidumo komiteto dėl jo atvejo priimtas išvadas.

Siekiant pradėti šią procedūrą netaikomos sąlygos, susijusios su iš anksto nustatyta laikino nedarbingumo atostogų trukme. Jeigu tokia sąlyga būtų numatyta, daugeliu atveju ji užkirstų kelią laikiniesiems tarnautojams, kurių sveikatos būklė staiga ar greitai pablogėtų arba kurie taptų nelaimingo atsitikimo aukomis, pasinaudoti šių rizikų draudimu.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnio 4 dalyje numatyta iš anksto nustatytos laikino nedarbingumo atostogų trukmės sąlyga netaikoma tuo atveju, kai pradėti invalidumo nustatymo procedūrą prašo laikinasis tarnautojas. Iš tikrųjų ši nuostata taikoma tuomet, kai pradėti invalidumo nustatymo procedūrą nusprendžia administracija, ir ja remiantis toks sprendimas siejamas su sąlyga, kad pareigūno arba laikinojo tarnautojo neatvykimas į darbą dėl laikino nedarbingumo atostogų yra ilgesnis už tam tiktą laikotarpį. Todėl ši nuostata yra garantija ir tarnautojui, ir administracijai. Viena vertus, ja tarnautojui suteikiamas pagrįstas laikotarpis pasveikti ir sugrįžti į tarnybą iki nustatant jo nedarbingumą dėl invalidumo. Kita vertus, viršijus šį laikotarpį, administracijai suteikiama teisė konstatuoti suinteresuotojo asmens invalidumą tam, kad prireikus būtų galima galutinai pakeisti šį asmenį tarnyboje, Paskyrimų tarnybai suteikiant galimybę, bet ne pareigą, kreiptis į Invalidumo komitetą.

(žr. 28–30 ir 32–34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1975 m. liepos 9 d. Sprendimo Vellozzi prieš Komisiją, 42/74 ir 62/74, Rink. p. 871, 25–27 punktai; 1981 m. sausio 15 d. Sprendimo B. prieš Parlamentą, 731/79, Rink. p. 107, 7 punktas.

2000 m. birželio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo C prieš Tarybą, T‑84/98, Rink. VT p. I‑A‑113 ir II‑497, 68 punktas.