Language of document :

2019 m. vasario 22 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-722/15, T-723/15 ir T-724/15 Interessengemeinschaft privater Milchverarbeiter Bayerns e.V. ir kt. / Europos Komisija

(Byla C-171/19 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama K. Herrmann, T. Maxian Rusche, P. Němečková

Kita proceso šalis: Interessengemeinschaft privater Milchverarbeiter Bayerns e.V., Genossenschaftsverband Bayern e.V., Verband der Bayerischen Privaten Milchwirtschaft e.V.

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti skundžiamą sprendimą;

panaikinti pirmąjį ieškinio Bendrajame Teisme pagrindą kaip nepagrįstą;

dėl likusių ieškinio pagrindų grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose arba, subsidiariai, jei byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo, atidėti bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidų klausimo nagrinėjimą, kol Bendrasis Teismas priims galutinį sprendimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas

Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 56–64 punktuose apibrėždamas sprendimui pradėti procedūrą keliamus reikalavimus, klaidingai išaiškino ir taikė SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 659/19991 6 straipsnio 1 dalį, o taip pat Sąjungos teismų jurisprudenciją: sprendime pradėti procedūrą pagalbos finansavimo šaltinius esą reikia nurodyti tik išimties tvarka ir ypatingais atvejais.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas

Skundžiamo sprendimo 47–53 ir 56 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino sprendimą pradėti procedūrą ir šitaip nesilaikė motyvavimo pareigos, o taip pat neatsakė į Komisijos argumentus; faktiškai sprendimas pradėti procedūrą apima finansavimą iš biudžeto lėšų.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas

Skundžiamo sprendimo 66–68 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino SESV 263 straipsnio 2 dalį ir su ja susijusią Sąjungos teismų jurisprudenciją, nes rėmėsi prielaida, kad trečiųjų šalių dalyvavimo teisės yra esminiai procedūrų reikalavimai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio 2 dalį.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas

Skundžiamo sprendimo 70–72 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai aiškino dalyvavimo teisę pagal SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalį kartu su Sąjungos teismų jurisprudencija dėl dalyvavimo teisės pažeidimo pasekmių, nes konstatavo, kad suinteresuotųjų šalių argumentai dėl klausimo, ar biudžeto lėšos yra valstybės ištekliai, galėjo turėti įtakos bylos baigčiai. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas taip pat klaidingai aiškino SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės išteklių sąvoką ir SESV 108 straipsnio 1 dalyje pateiktą esamos pagalbos sąvoką, taip pat iškraipė ginčijamame sprendime išdėstytas ir jam pateiktas faktines aplinkybes ir nenagrinėjo jam pateiktų Komisijos argumentų.

____________

1 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).