GENERALINIO ADVOKATO
MELCHIOR WATHELET IŠVADA,
pateikta 2018 m. sausio 11 d.(1)
Byla C‑673/16
Relu Adrian Coman,
Robert Clabourn Hamilton,
Asociaţia Accept
prieš
Inspectoratul General pentru Imigrări,
Ministerul Afacerilor Interne,
Consiliul Naţional pentru Combaterea Discriminării
(Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pilietybė – Direktyva 2004/38/EB – 2 straipsnio 2 dalies a punktas – Sąvoka „sutuoktinis“ – Sąjungos piliečių teisė judėti ir gyventi Sąjungos teritorijoje – Tos pačios lyties asmenų santuoka – Santuokos nepripažinimas priimančiojoje valstybėje – 3 straipsnis – Sąvoka „kitas šeimos narys“ – 7 straipsnis – Teisė gyventi šalyje ilgiau nei tris mėnesius – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 21 straipsniai“
I. Įžanga
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB(2), 2 straipsnio 2 dalies a punkto, 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų bei 7 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.
2. Jis suteikia Teisingumo Teismui progą pirmą kartą priimti sprendimą dėl sąvokos „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2004/38, kai santuoką sudaro du vyrai. Ši užduotis yra kebli, nes nors kalbama apie santuoką kaip teisinį institutą, atsižvelgiant į specifinį ir ribotą su laisvu Europos Sąjungos piliečių judėjimu susijusį kontekstą, sąvokos „sutuoktinis“ apibrėžtis, kurią reikės pateikti, neišvengiamai bus susijusi su pačia atitinkamų vyrų ir moterų tapatybe, taigi ir jų orumu, taip pat asmeniniu ir socialiniu Sąjungos piliečių suvokimu apie santuoką, kuris kiekvieno asmens ir kiekvienoje valstybėje narėje gali būti skirtingas.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Chartija
3. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“ nurodyta:
„Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“
4. Chartijos 9 straipsnyje nurodyta: „Teisė tuoktis ir kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionalinius įstatymus.“
5. Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje draudžiama „bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos“.
2. SESV
6. SESV 21 straipsnyje nurodyta: „Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų.“
3. Direktyva 2004/38
7. Direktyvos 2004/38 2, 5, 6 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) Laisvas asmenų judėjimas sudaro vieną iš pagrindinių vidaus rinkos, kuri yra teritorija be vidaus sienų, kurioje laisvė užtikrinta pagal Sutarties nuostatas, laisvių.
<…>
(5) Visų Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti suteikiama ir jų šeimos nariams, neatsižvelgiant į pilietybę, jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvės ir orumo reikalavimus. Šioje direktyvoje „šeimos narys“ turėtų reikšti ir registruotą partnerį, jei priimančiosios valstybės narės teisė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai.
(6) Siekiant išlaikyti šeimos vienybę platesne prasme ir nepažeidžiant diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimo, priimančioji valstybė narė asmenų, kurie neįtraukti į šeimos narių apibrėžimą pagal šią direktyvą ir todėl neturi automatinės įvažiavimo ir gyvenimo teisės, padėtį nagrinėja pagal savo teisės aktus ir nusprendžia, ar tokiems asmenims galėtų būti leista įvažiuoti ir gyventi šalyje, atsižvelgdama į jų santykį su Sąjungos piliečiu ar bet kurias kitas aplinkybes, pvz., jų finansinį ar fizinį priklausomumą nuo Sąjungos piliečio.
<…>
(31) Ši direktyva gerbia pagrindines teises bei laisves ir laikosi visų pirma Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos pripažintų principų. Laikydamosi Chartijoje esančio diskriminacijos draudimo principo, valstybės narės turėtų įgyvendinti šią direktyvą, neskirdamos naudos gavėjų pagal šią direktyvą pagal lytį, rasę, odos spalvą, etninę ir socialinę kilmę, genetines savybes, kalbą, religiją ar įsitikinimus, politinį ar kitokį požiūrį, priklausymą etninėms mažumoms, turtą, gimimą, neįgalumą, amžių ar seksualinę orientaciją.“
8. Direktyvos 2004/38 2 straipsnyje „Apibrėžimai“ nustatyta:
„Šioje direktyvoje:
<…>
2) „šeimos narys“ – tai:
a) sutuoktinis;
b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai;
d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją;
<…>“
9. Direktyvos 2004/38 3 straipsnis „Naudos gavėjai“ suformuluotas taip:
„1. Ši direktyva taikoma visiems Sąjungos piliečiams, kurie atvyksta į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra, ir 2 straipsnyje apibrėžtiems jų šeimos nariams, kurie juos lydi arba prisijungia prie jų.
2. Nepažeisdama jokių laisvo judėjimo ir gyvenimo teisių, kur[ias] atitinkami asmenys gali turėti savaime, priimančioji valstybė narė, laikydamasi savo teisės aktų, palengvina galimybę įvažiuoti ir gyventi šalyje tokiems asmenims:
a) bet kokiems kitiems šeimos nariams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nepatenkantiems į 2 straipsnio 2 dalies apibrėžimą, kurie savo išvykimo šalyje yra išlaikomi ar veda bendrą namų ūkį su pirminę gyvenimo šalyje teisę turinčiu Sąjungos piliečiu arba dėl rimtų sveikatos priežasčių jiems būtinai reikia asmeninės Sąjungos piliečio priežiūros;
b) partneriams, su kuriais Sąjungos pilietis palaiko ilgalaikius santykius, jei jie tinkamai patvirtinami.
Priimančiosios valstybės narės imasi išsamiai nagrinėti asmenines aplinkybes ir turi patvirtinti bet kokį draudimą šiems žmonėms įvažiuoti ar gyventi šalyje.“
10. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio „Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje ilgiau kaip tris mėnesius, jei jie:
a) yra darbuotojai ar savarankiškai dirbantieji priimančiojoje valstybėje narėje, arba
b) turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje, arba
c) yra priimti į privačią arba valstybinę instituciją, akredituotą ar finansuojamą priimančiosios valstybės narės pagal savo įstatymų ar kitų teisės aktų praktiką, turėdami pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą, įskaitant profesinį rengimą ir
turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje ir užtikrina atitinkamą nacionalinę instituciją pateikdami deklaraciją ar kitokiu jos pasirinktu lygiaverčiu būdu, kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai, arba
d) yra Sąjungos pilietį, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys šeimos nariai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta gyvenimo šalyje teisė taikoma šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, lydintiems ar vykstantiems kartu su Sąjungos piliečiu priimančiojoje valstybėje narėje, jei toks Sąjungos pilietis atitinka 1 dalies a, b arba c punkto reikalavimus.“
B. Rumunijos teisė
11. Civilinio kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:
„1. Santuoka – tai laisva valia teisės aktuose nustatytomis sąlygomis sudaryta vyro ir moters santuoka.
2. Vyras ir moteris turi teisę susituokti siekdami sukurti šeimą.“
12. Civilinio kodekso 277 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta:
„1. Tos pačios lyties asmenų santuoka draudžiama.
2. Rumunijos piliečių ar užsienio piliečių užsienyje sudarytos santuokos su tos pačios lyties asmenimis Rumunijoje nepripažįstamos. <…>
4. Išlieka taikomos įstatymų nuostatos dėl laisvo Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės šalių piliečių judėjimo.“
III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
13. Relu Adrian Coman yra Rumunijos pilietis, taip pat turintis JAV pilietybę. 2002 m. birželio mėn. Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) jis sutiko JAV pilietį Robert Clabourn Hamilton. Nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. jie gyveno kartu. Vėliau R. A. Coman įsikūrė Briuselyje, nes pradėjo dirbti Europos Parlamento nario padėjėju Europos Parlamente, o R. C. Hamilton liko Niujorke. 2010 m. lapkričio 5 d. Briuselyje jie susituokė.
14. 2012 m. kovo mėn. R. A. Coman nustojo dirbti Parlamente ir liko gyventi Briuselyje. 2012 m. gruodžio mėn. R. A. Coman ir jo sutuoktinis kreipėsi į Rumunijos administraciją siekdami gauti dokumentus, būtinus tam, kad R. A. Coman kartu su savo sutuoktiniu, kuris nėra Sąjungos pilietis, galėtų dirbti ir teisėtai gyventi Rumunijoje ilgiau nei tris mėnesius.
15. 2013 m. sausio 11 d. laišku Inspectoratul General pentru Imigrări (Generalinė imigracijos inspekcija, Rumunija) pranešė, kad nepatenkino jų prašymo. Ji nurodė, kad teisė laikinai gyventi šalyje JAV piliečiui Rumunijos imigracijos srities teisės aktuose numatytomis sąlygomis, aiškinamomis atsižvelgiant į kitas šioje srityje reikšmingas teisės aktų nuostatas, negali būti pratęsta remiantis šeimos susijungimo pagrindu.
16. 2013 m. spalio 28 d. R. A. Coman ir R. C. Hamilton kartu su Asociaţia Accept apskundė Inspectoratul General pentru Imigrări (Generalinė imigracijos inspekcija) sprendimą Judecătoria Sectorului 5 București (Bukarešto 5-asis pirmosios instancijos teismas, Rumunija).
17. Šioje byloje jie nurodė prieštaravimą dėl Civilinio kodekso 277 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų atitikties Konstitucijai. Jų teigimu, tos pačios lyties asmenų užsienyje siekiant pasinaudoti teise gyventi šalyje sudarytų santuokų nepripažinimas pažeidžia Rumunijos Konstitucijos nuostatas, pagal kurias yra saugoma teisė į intymų gyvenimą, šeimos gyvenimą, taip pat nuostatas, susijusias su lygybės principu.
18. 2015 m. gruodžio 18 d. Judecătoria Sectorului 5 București (Bukarešto 5-asis pirmosios instancijos teismas) kreipėsi į Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas, Rumunija), prašydamas priimti sprendimą dėl minėto prieštaravimo. Pastarasis teismas nusprendė, kad ši byla susijusi tik su Sąjungos piliečio ir jo tos pačios lyties sutuoktinio, trečiosios šalies piliečio, užsienyje teisėtai sudarytos santuokos pasekmių pripažinimu atsižvelgiant į teisę į šeimos gyvenimą ir teisę į laisvą judėjimą, vertinamas atsižvelgiant į diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimą. Šiomis aplinkybėmis jam kilo abejonių dėl to, kaip aiškinti keletą Direktyvoje 2004/38 vartojamų sąvokų, aiškinamų atsižvelgiant į Chartiją ir naujausią Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, susijusią su šeimos gyvenimu. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
IV. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme
19. 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. gruodžio 30 d., Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas) nusprendė pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta sąvoka „sutuoktinis“, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsnius, apima ir Europos Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktinį ne valstybės narės pilietį, su kuriuo pilietis teisėtai susituokė pagal kitos valstybės narės nei priimančioji teisę?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio [2](3) dalis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsnius, reikalauja, kad priimančioji valstybė narė suteiktų teisę gyventi jos teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius Europos Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktiniui?
3. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Europos Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktinis ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, su kuriuo jie teisėtai susituokė pagal kitos valstybės narės nei priimančioji teisę, gali būti laikomas „bet kokiu kitu šeimos nariu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalies a punktą, arba „partneriu, su kuriuo Sąjungos pilietis palaiko ilgalaikius santykius“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalies b punktą, ir dėl to priimančioji valstybė turi palengvinti galimybę įvažiuoti ir gyventi šioje šalyje, net jei ši priimančioji valstybė nepripažįsta santuokos tarp tos pačios lyties asmenų ir nenumato jokios kitos alternatyvios tokių santykių teisinio pripažinimo formos, kaip antai registruotos partnerystės?
4. Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsnius, reikalauja, kad priimančioji valstybė narė suteiktų teisę gyventi jos teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius Europos Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktiniui?“
20. Rašytines pastabas pateikė pagrindinės bylos ieškovai, Rumunijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisija.
21. Be to, visos šios šalys 2017 m. lapkričio 21 d. posėdyje pateikė pastabas dėl Nyderlandų pateikto prieštaravimo. Latvijos vyriausybė ir Consiliul Naţional pentru Combaterea Discriminării, kurie nepateikė rašytinių pastabų, per šį posėdį taip pat pateikė savo argumentus.
V. Analizė
A. Dėl Direktyvos 2004/38 taikytinumo
22. Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalyje asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, apibrėžiami kaip „vis[i] Sąjungos pilieč[iai], kurie atvyksta į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra, [ar apsigyvena joje,] ir 2 straipsnyje [2 straipsnio 2 punkte] apibrėžt[i] jų šeimos nar[iai], kurie juos lydi arba prisijungia prie jų“(4).
23. Todėl pagrindinėje byloje R. C. Hamilton negali remtis direktyva savo naudai. Iš tiesų, kaip jau yra labai aiškiai nusprendęs Teisingumo Teismas, „iš pažodinio, sisteminio ir teleologinio Direktyvos 2004/38 nuostatų aiškinimo matyti, kad ja reglamentuojamos tik Sąjungos piliečio atvykimo į kitą nei jo pilietybės valstybę narę ir apsigyvenimo joje sąlygos ir kad ja negalima pagrįsti trečiųjų šalių piliečių, Sąjungos piliečio šeimos narių, išvestinės teisės apsigyventi valstybėje narėje, kurios pilietybę turi šis Sąjungos pilietis“(5).
24. Tačiau Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad išvestinė teisė gyventi šalyje tam tikromis aplinkybėmis gali būti grindžiama SESV 21 straipsnio 1 dalimi ir kad todėl Direktyva 2004/38 turėtų būti taikoma pagal analogiją(6).
25. Iš tiesų, jei trečiosios valstybės pilietis, Sąjungos piliečio šeimos narys, neturėtų teisės gyventi valstybėje narėje, kurios pilietybę turi Sąjungos pilietis, jis galėtų būti atgrasytas palikti pilietybės valstybę narę, kad galėtų pagal darbo sutartį dirbti kitoje valstybėje narėje, nes nebūtų tikras, kad grįžęs į kilmės valstybę narę galės toliau gyventi šeimos gyvenimą, prasidėjusį priimančiojoje valstybėje narėje(7). Vis dėlto, kad būtų galima pasinaudoti šia išvestine teise gyventi šalyje, Sąjungos piliečio gyvenimas priimančiojoje valstybėje narėje turi būti pakankamai realus, kad būtų suteikiama pakankama galimybė tęsti arba pradėti šeimos gyvenimą toje valstybėje narėje(8).
26. Taigi pripažįstama, kad „tuo atveju, kai dėl faktinio gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sąlygas ir jų laikantis šioje valstybėje narėje tęsiamas ar pradedamas šeimos gyvenimas, iš SESV 21 straipsnio 1 dalies kildinamų Sąjungos piliečio teisių veiksmingumas reikalauja, kad grįžęs į savo pilietybės valstybę narę šis pilietis galėtų tęsti šeimos gyvenimą, prasidėjusį priimančiojoje valstybėje narėje, todėl atitinkamam šeimos nariui trečiosios šalies piliečiui turi būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje. Nesuteikus tokios išvestinės teisės gyventi šalyje, Sąjungos pilietis būtų atgrasytas palikti pilietybės valstybę narę, kad galėtų pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį pasinaudoti teise apsigyventi kitoje valstybėje narėje, nes nebūtų tikras, kad grįžęs į kilmės valstybę narę galės toliau gyventi su savo artimais giminaičiais, su kuriais gyveno ar pradėjo gyventi kartu dėl priimančiojoje valstybėje narėje sukurtos santuokos arba šeimos susijungimo.“(9)
27. Šioje byloje atrodo neginčijama, kad R. A. Coman ir R. C. Hamilton įtvirtino savo šeiminį gyvenimą, kol R. A. Coman kaip Sąjungos pilietis faktiškai gyveno Belgijoje. Iš tiesų jie ketverius metus kartu gyveno Niujorke ir todėl susikūrė šeiminį gyvenimą(10), o jų santykiai buvo neginčijamai įtvirtinti 2010 m. lapkričio 5 d. Briuselyje sudaryta santuoka.
28. Man neatrodo, kad tai, kad R. C. Hamilton nepertraukiamai negyveno šiame mieste su R. A. Coman, nereiškia, jog jų santykiai nėra tikri. Iš tiesų globaliame pasaulyje gana dažnai pora, kurios vienas iš partnerių dirba užsienyje, gana ilgai gyvena atskiruose būstuose dėl atstumo tarp dviejų šalių, transporto priemonių ir kito sutuoktinio darbo prieinamumo arba vaikų mokyklos. Tai, kad pora negyvena kartu, savaime negali turėti poveikio tikrų stabilių santykių buvimui (o šiuo atveju taip ir yra), taigi ir šeiminiam gyvenimui(11).
29. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai yra reikšmingi, nes prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų nuostatų aiškinimas gali būti naudingas sprendžiant Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas) nagrinėjamą bylą.
B. Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
30. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte, aiškinamame kartu su Chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsniais, vartojama sąvoka „sutuoktinis“ taikoma trečiosios valstybės piliečiui, kuris yra tos pačios lyties kaip ir Sąjungos pilietis, su kuriuo jis yra teisėtai susituokęs pagal kitos valstybės narės nei priimančioji valstybė įstatymus.
31. Pastabas pateikusios šalys siūlo du visiškai priešingus atsakymus. Pagrindinės bylos ieškovai, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija teigia, kad Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas savarankiškai ir vienodai. Pagal šią nuostatą trečiosios valstybės pilietis, kuris yra tos pačios lyties kaip ir Sąjungos pilietis, su kuriuo ji yra teisėtai susituokęs pagal valstybės narės teisę, patenka į sąvoką „sutuoktinis“. Tačiau Rumunijos, Latvijos, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės laikosi nuomonės, kad ši sąvoka nepriskiriama Sąjungos teisei ir turi būti apibrėžta pagal priimančiosios valstybės narės teisę.
32. Man neatrodo, kad būtų galima taip teigti. Priešingai, manau, kad būtinas savarankiškas aiškinimas ir kad sąvoka „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti suprantama neatsižvelgiant į asmens, susituokusio su Sąjungos piliečiu, lytį.
1. Sąvokos „sutuoktinis“ savarankiškas aiškinimas
33. Nors Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies b punkte, susijusiame su registruota partneryste, nurodoma „laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte nėra jokios nuorodos į valstybių narių teisę, pagal kurią reikėtų nustatyti, ką reiškia „sutuoktinis“.
34. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš reikalavimų vienodai taikyti Sąjungos teisę ir lygybės principo matyti, kad Sąjungos teisės nuostatoje, kuri dėl prasmės ar taikymo srities nustatymo aiškiai nenurodo valstybių narių teisės, vartojamos sąvokos visoje Sąjungoje turi būti aiškinamos vienodai(12). Šis aiškinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į nuostatos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir nagrinėjamo reglamentavimo tikslą(13).
35. Šia metodika buvo aiškiai remtasi Direktyvos 2004/38 kontekste; nesuprantu, kodėl reikėtų nuo jos nukrypti aiškinant sąvoką „sutuoktinis“(14).
36. Žinoma, yra pripažinta, kad civilinę būklę reglamentuojantys teisės aktai priklauso valstybių narių kompetencijai ir kad Sąjungos teisė nepaveikia šios kompetencijos(15). Vis dėlto šiuo klausimu derėtų pateikti dvi pastabas.
37. Pirma, pagal suformuotą ir bendrai taikomą jurisprudenciją valstybės narės turi savo kompetenciją įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės(16). Srityse, susijusiose su asmenų civiline būkle, nuo šios taisyklės nenukrypstama, nes Teisingumo Teismas yra aiškiai nusprendęs, kad įgyvendinant šią kompetenciją turi būti laikomasi nuostatų, susijusių su nediskriminavimo principu(17).
38. Antra, pagrindinėje byloje iškilusi teisinė problema susijusi ne su tos pačios lyties asmenų sudarytos santuokos legalizavimu, bet su laisvu Sąjungos piliečio judėjimu. Tačiau, nors valstybės narės gali nevaržomai pasirinkti, ar numatyti tos pačios lyties asmenų santuokas savo vidaus teisinėje sistemoje(18), Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad situacija, reglamentuojama teisės aktų, kurie a priori priskiriami valstybių narių kompetencijai, gali „turėti tiesioginį ryšį su Sąjungos piliečio judėjimo laisve, pagal kurią draudžiama atsisakyti pripažinti trečiųjų šalių piliečiams teisę įvažiuoti ir apsigyventi valstybėje narėje, kurioje šis Sąjungos pilietis gyvena, kad nebūtų pažeista ši laisvė(19).
39. Santuokos, suprantamos tik kaip vyro ir moters sąjunga, įregistravimas kai kuriose nacionalinėse konstitucijose(20) negali pakeisti šio požiūrio.
40. Iš tiesų, nors reikia manyti, kad santuokos sąvoka susijusi su tam tikrų valstybių narių nacionaliniu identitetu, – to aiškiai neteigė nė viena iš rašytines pastabas pateikusių valstybių narių, išskyrus Latvijos vyriausybę per 2017 m. lapkričio 21 d. posėdį, – ESS 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga gerbti šį identitetą negali būti aiškinama atskirai nuo tos pačios nuostatos 3 dalyje nustatytos lojalaus bendradarbiavimo pareigos. Pagal ją valstybės narės turi užtikrinti iš Sutarčių ar Sąjungos institucijų aktų kylančių pareigų vykdymą.
41. Tačiau šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję tik su Direktyvos 2004/38 taikymu. Taigi reikia tik patikslinti iš Sąjungos akto kylančios pareigos taikymo sritį. Todėl sąvokos „sutuoktinis“ aiškinimas apsiribojant tik Direktyvos 2004/38 taikymo sritimi, susijusia su Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, neleidžia suabejoti esama valstybių narių laisve dėl tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimo(21).
42. Be to, kaip nurodžiau analizuodamas Direktyvos 2004/38 kontekstą ir tikslus, pagrindinės teisės, susijusios su sąvoka „sutuoktinis“, taip pat neleidžia pateikti aiškinimo, kuris kliudytų homoseksualiam Sąjungos piliečiui būti lydimam asmens, su kuriuo jis yra susituokęs, ar tai apsunkintų.
2. Dėl sąvokos „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą
43. Todėl reikia išaiškinti Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamą sąvoką „sutuoktinis“, atsižvelgiant į šios nuostatos tekstą, kontekstą ir Direktyva 2004/38 siekiamą tikslą.
a) Dėl Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės ir struktūros
44. Direktyvoje 2004/38 sąvoka „sutuoktinis“, kuri joje vartojama keletą kartų, taip pat ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte, neapibrėžta.
45. Vis dėlto Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies ir kartu 3 straipsnio 2 dalies b punkto struktūra leidžia teigti, kad sąvoka „sutuoktinis“ yra nuoroda į sąvoką „santuoka“.
46. Iš tiesų, be Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytų tiesioginių palikuonių ir tiesioginių giminaičių, „šeimos nariai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/38, yra sutuoktinis ir partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę. Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalies b punkte į direktyvos naudos gavėjų ratą įtraukiamas „partner[is], su kur[iuo] Sąjungos pilietis palaiko ilgalaikius santykius, jei jie tinkamai patvirtinami“.
47. Šie trys atvejai, neabejotinai susiję su skirtingomis situacijomis (nes kitaip jie netektų prasmės) – nuo teisiškai labiausiai privalomos iki mažiausiai privalomos. Kadangi Direktyvos 2004/38 3 straipsnyje kalbama apie paprastą santykį, nesusijusį su jokiais teisiniais santykiais, ir kadangi direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas registruotos partnerystės buvimas, sąvoka „sutuoktinis“ apima trečiąjį ir paskutinį teisiškai įmanomą atvejį, t. y. santuoka pagrįstą santykį(22).
48. Be to, Teisingumo Teismas netiesiogiai, bet akivaizdžiai susiejo Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamą sąvoką „sutuoktinis“ su santuoka. Iš tiesų 2008 m. liepos 25 d. Sprendime Metock ir kt. (C‑127/08, EU:C:2008:449) Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „trečiosios valstybės pilietis, Sąjungos piliečio, gyvenančio kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje, sutuoktinis, kuris lydi šį Sąjungos pilietį ar prie jo prisijungia, naudojasi šios direktyvos nuostatomis, neatsižvelgiant į santuokos sudarymo vietą ir datą, taip pat į tai, kaip trečiosios valstybės pilietis įvažiavo į priimančiąją valstybę narę(23).
49. Taigi, nors aišku, kad Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte vartojama sąvoka „sutuoktinis“ nurodo santuoką, ji yra neutrali rūšies požiūriu ir nepriklauso nuo santuokos sudarymo vietos.
50. Santuokos sudarymo vietos reikšmės nebuvimą patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimas pateikti aiškią nuorodą į priimančiosios valstybės narės teisę registruotos partnerystės atveju. Šį skirtumą galima nesunkiai paaiškinti tuo, kad teisinis santuokos institutas turi tam tikro, bent jau tariamo, universalumo, kalbant apie sutuoktiniams suteikiamas teises ir pareigas, o su „partneryste“ susiję teisės aktai yra įvairūs ir skiriasi savo taikymo sritimi asmenų ir dalyko atžvilgiu, taip pat savo teisinėmis pasekmėmis(24). Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies b punktą numatė taikyti tik „santuokai prilyginamoms“ registruotoms partnerystėms(25).
51. Direktyvos 2004/38 travaux préparatoires leidžia patvirtinti, kad neutralus žodis pasirinktas sąmoningai. Iš tiesų, nors savo pradiniame pasiūlyme Komisija jau vartojo žodį „sutuoktinis“ be jokių kitų nuorodų(26), Europos Parlamentas norėjo, kad būtų paminėtas nepriklausymas nuo asmens lyties, pridedant žodžius „neatsižvelgiant į lytį, pagal šioje srityje taikomus nacionalinės teisės aktus“(27). Tačiau Europos Sąjungos Taryba suabejojo, ar reikia apibrėžti sąvoką „sutuoktinis“ taip, kad ji aiškiai apimtų tos pačios lyties sutuoktinius, nes tuo metu tik dvi valstybės narės buvo priėmusios teisės aktus, kuriais buvo leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims, ir Teisingumo Teismas taip pat galėjo konstatuoti, kad tuo metu valstybių narių bendrai pripažinta santuokos sąvoka buvo siejama su dviejų priešingos lyties asmenų sąjunga(28). Atsižvelgdama į Tarybos nuogąstavimus, Komisija pageidavo „savo pasiūlymą apriboti tokia sutuoktinio sąvoka, kuri iš esmės apimtų kitos lyties sutuoktinį, nebent ateityje tai pasikeistų“(29).
52. Todėl man atrodo, kad šie travaux préparatoires nepatvirtina nei vieno, nei kito teiginio. Iš tiesų neginčijama, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas labai gerai žinojo tai, kokią kontroversiją gali sukelti sąvokos „sutuoktinis“ aiškinimas, jei ji būtų neapibrėžta. Tačiau jis nenorėjo tikslinti šios sąvokos, kad ji apimtų tik skirtingų lyčių asmenų santuokas, ar, priešingai, numatyti, kad ji apima ir tos pačios lyties asmenų santuokas, tačiau Komisija aiškiai pabrėžė, kad šioje srityje padėtis gali keistis. Ši Komisijos išlyga yra esminė. Ji neleidžia galutinai nustatyti sąvokos „sutuoktinis“ prasmės ir padaryti jos nepavaldžios visuomenėje vykstantiems pokyčiams(30).
53. Todėl iš šio pirmojo nagrinėjimo aišku, kad Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotė yra neutrali. Šis teisės aktų leidėjo sprendimas leidžia sąvoką „sutuoktinis“ aiškinti neatsižvelgiant į santuokos sudarymo vietą ir atitinkamų asmenų lyties klausimą. Šį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2004/38 kontekstas ir tikslas.
b) Dėl Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkto konteksto
54. Kai buvo priimta Direktyva 2004/38, įstatymai, pagal kuriuos buvo leidžiama tos pačios lyties asmenų santuoka, buvo priimti tik dviejose Sąjungos valstybėse narėse – Belgijos Karalystėje ir Nyderlandų Karalystėje. Kaip jau nurodžiau anksčiau, ši aplinkybė lėmė Tarybos sprendimą neatsižvelgti į Parlamento pakeitimo pasiūlymą aiškiau suformuluoti Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą.
55. Vis dėlto man atrodo, kad reikia atsižvelgti į Komisijos iš dalies pakeistame pasiūlyme tuo metu numatytus pokyčius. Be to, sąvoka „sutuoktinis“ taip pat yra glaudžiai susijusi su keliomis pagrindinėmis teisėmis; kontekstu grindžiamas aiškinimas negali būti hermetiškas.
1) Dėl sąvokos „sutuoktinis“ kintamo aiškinimo
56. Kaip jau turėjo progą pažymėti keli generaliniai advokatai, Sąjungos teisė turi būti aiškinama „atsižvelgiant į šių dienų aplinkybes“(31), t. y. į „dabartinę Sąjungos tikrovę“(32). Iš tikrųjų teisė negali būti „atskirta nuo socialinės tikrovės ir negali išvengti kuo greitesnio prisitaikymo prie šios tikrovės. Kitaip būtų primetamas pasenęs požiūris ir teisė atliktų statišką vaidmenį.“(33) Taip neabejotinai yra tais atvejais, kurie yra susiję su visuomene. Kaip paaiškino generalinis advokatas L. Geelhoed, „jei Teisingumo Teismas neatsižvelgtų į šiuos pokyčius, atitinkamos teisės normos prarastų dalį savo veiksmingumo“(34). Kaip nurodė pats Teisingumo Teismas, Sąjungos teisės nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos raidos tą dieną, kai nagrinėjama nuostata turi būti taikoma, būklę(35).
57. Būtent todėl Teisingumo Teismo pozicija 2001 m. gegužės 31 d. Sprendime D ir Švedija / Taryba (C‑122/99 P ir C‑125/99 P, EU:C:2001:304), kad „sąvoka „santuoka“ pagal valstybių narių bendrai pripažįstamą apibrėžtį nurodo dviejų skirtingos lyties asmenų sąjungą“(36), dabar man jau atrodo pasenusi.
58. Iš tikrųjų, nors 2004 m. pabaigoje tos pačios lyties asmenų santuoką leido tik dvi valstybės narės, nuo to laiko savo teisės aktus šiuo klausimu iš dalies pakeitė dar vienuolika valstybių narių, be to, homoseksualų santuokos ne vėliau kaip nuo 2019 m. sausio 1 d. bus leidžiamos Austrijoje(37). Šis teisinis homoseksualių asmenų santuokų pripažinimas tiesiog parodo bendrą visuomenės raidą šiuo klausimu. Tai patvirtina statistiniai tyrimai(38); to pavyzdys taip pat yra Airijoje referendumu suteiktas leidimas tuoktis tos pačios lyties asmenims(39). Nors šis klausimas vis dar kelia įvairių jautrių aspektų, taip pat ir pačioje Sąjungoje(40), raida yra bendrų pokyčių dalis. Iš tikrųjų dabar šio pobūdžio santuoka pripažįstama visuose žemynuose(41). Taigi tai nėra su konkrečia kultūra ar istorija susijęs faktas, o kaip tik rodo universalų šeimų įvairovės pripažinimą(42).
2) Dėl pagrindinių teisių, susijusių su sąvoka „sutuoktinis“
59. Sąvoka „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą, neabejotinai susijusi su šeimos gyvenimu ir todėl jam Chartijos 7 straipsniu suteikiama apsauga. Todėl pateikiant kontekstu grindžiamą aiškinimą reikia atsižvelgti į šio straipsnio taikymo sritį(43). Šiuo klausimu negalima neatsižvelgti į EŽTT jurisprudencijos raidą.
60. Iš tiesų pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių EŽTK garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Tačiau, kaip nurodyta Su Chartija susijusiuose išaiškinimuose, kuriems „Sąjungos ir valstybių narių teismai skiria deramą dėmesį(44), Chartijos 7 straipsnyje užtikrinamos teisės atitinka EŽTK 8 straipsnyje užtikrinamas teises. Todėl Chartijos 7 straipsnyje užtikrinamų teisių esmė ir taikymo sritis yra tokia kaip ir EŽTK 8 straipsnyje užtikrinamų teisių(45).
61. Tačiau EŽTK jurisprudencija, susijusi su EŽTK 8 straipsniu, reikšmingai keitėsi.
62. Iš tiesų, nors EŽTT visada patvirtina valstybių laisvę leisti tuoktis tos pačios lyties asmenims(46), nuo 2010 m. pradžios jis laikosi pozicijos, kad būtų „dirbtina ir toliau teigti, kad, priešingai nei heteroseksuali pora, homoseksuali pora negali gyventi „šeimos gyvenimo“, kaip tai suprantama pagal [EŽTK] 8 straipsnį“(47). Nuo tada šis aiškinimas buvo partvirtintas daug kartų(48). EŽTT taip pat patvirtino, kad EŽTT 8 straipsnyje valstybės įpareigojamos suteikti homoseksualioms poroms galimybę, kad jų pora būtų teisiškai pripažinta ir teisiškai apsaugota(49).
63. Šių šeimos gyvenimo suvokimo pokyčių poveikis trečiųjų šalių piliečių teisei gyventi šalyje yra nepaneigiamas. Iš tiesų, nors EŽTK 8 straipsnyje nenustatyta bendra pareiga sutikti su sutuoktinių, kurie nėra piliečiai, įsisteigimu arba leisti šeimos susijungimą susitariančiosios valstybės teritorijoje, valstybių priimti sprendimai imigracijos srityje tam tikrais atvejais gali reikšti EŽTK 8 straipsnyje saugomos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimo ribojimą(50). Be kita ko, taip yra tuo atveju, kai suinteresuotieji asmenys priimančiojoje valstybėje turi pakankamai tvirtų asmeninių ar šeiminių ryšių, kuriems gali būti smarkiai pakenkta, jei būtų taikoma nagrinėjama priemonė(51).
64. Tačiau, kaip yra nurodęs EŽTT, nors „tradicinės šeimos apsauga tam tikromis aplinkybėmis gali būti teisėtas tikslas <…>, [jo] nuomone, atitinkamoje srityje, t. y. suteikiant homoseksualiam partneriui iš užsienio leidimą gyventi šalyje dėl šeiminių priežasčių, tai negali būti „labai patikima ir įtikinama“ priežastis, kuri bylos aplinkybėmis pateisintų seksualine orientacija grindžiamą diskriminaciją“(52).
65. Taip pat atrodo, jog EŽTT yra linkęs manyti, kad skirtingas vertinimas, kuris grindžiamas vien arba iš esmės motyvais, susijusiais su pareiškėjo seksualine orientacija, yra paprasčiausiai nepriimtinas EŽTK požiūriu(53). Kitokiomis aplinkybėmis generalinis advokatas N. Jääskinen yra išreiškęs panašų požiūrį. Iš tiesų, jo nuomone, „savaime suprantama, kad tikslas, kuriuo siekiama apsaugoti santuoką ar šeimą, negali pateisinti diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, [nes] [s]udėtinga įsivaizduoti, kokį priežastinį ryšį gali turėti tokia diskriminacijos, kaip priemonės, forma ir santuokos apsauga, kaip iš to išplaukianti pozityvi pasekmė(54).
66. Todėl man atrodo, kad ši teisės į šeimos gyvenimo gerbimą raida neabejotinai reiškia, kad sąvoka „sutuoktinis“ turi būti aiškinama neatsižvelgiant į atitinkamų asmenų lytį, kai kalbama tik apie Direktyvos 2004/38 taikymo sritį.
67. Iš tiesų toks aiškinimas optimaliai užtikrina pagarbą Chartijos 7 straipsnyje garantuojamam šeimos gyvenimui ir kartu paliekama laisvė valstybėms narėms leisti tos pačios lyties asmenų santuoką arba jos neleisti. Tačiau priešingas aiškinimas reikštų skirtingą susituokusių porų vertinimą pagal tai, ar jos yra homoseksualios, ar skirtingos lyties poros, nes nė viena valstybė narė nedraudžia heteroseksualių santuokų. Jeigu šis skirtingas vertinimas būtų grindžiamas seksualine orientacija, jis būtų nepriimtinas Direktyvos 2004/38 ir Chartijos, kaip jos aiškinamos atsižvelgiant į EŽTK, atžvilgiu.
c) Dėl Direktyva 2004/38 siekiamo tikslo
68. Direktyva 2004/38 siekiamas tikslas taip pat patvirtina sąvokos „sutuoktinis“ aiškinimą neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją.
69. Iš tiesų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Direktyva 2004/38 siekiama supaprastinti naudojimąsi pagrindine asmenine teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį tiesiogiai suteikiama Sąjungos piliečiams, ir sustiprinti šią teisę(55).
70. Šis tikslas primintas Direktyvos 2004/38 1 konstatuojamojoje dalyje. 2 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad laisvas asmenų judėjimas yra viena iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių, be to, ji įtvirtinta Chartijos 45 straipsnyje.
71. Be to, Direktyvos 2004/38 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad visų Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti suteikiama ir jų šeimos nariams, neatsižvelgiant į pilietybę, jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvės ir orumo reikalavimus(56). Iš tiesų, kaip yra ne kartą konstatavęs Teisingumo Teismas, jeigu Sąjungos piliečiams nebūtų leista priimančioje valstybėje narėje gyventi įprasto šeiminio gyvenimo, būtų sudarytos rimtos kliūtys pasinaudoti Sutartimi užtikrinamomis laisvėmis(57).
72. Taigi, kaip jau priminiau nagrinėdamas Direktyvos 2004/38 taikytinumą šiai bylai, Sąjungos piliečiai gali būti atgrasyti nuo išvykimo iš savo pilietybės valstybės narės ir įsisteigimo kitos valstybės narės teritorijoje, nes nebūtų tikri, kad grįžę į kilmės valstybę narę galės toliau gyventi šeimos gyvenimą, prasidėjusį dėl priimančiojoje valstybėje narėje sukurtos santuokos arba šeimos susijungimo(58).
73. Dėl šių tikslų Teisingumo Teismas nuosekliai konstatuoja, kad Direktyvos 2004/38 nuostatos negali būti aiškinamos siaurai ir bet kuriuo atveju jos neturi tapti neveiksmingos(59). Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad tai yra principas, pagal kurį „[Direktyvos 2004/38] nuostatos dėl laisvo Sąjungos piliečių judėjimo, vieno Sąjungos pagrindų, turi būti aiškinamos plačiai“(60).
74. Todėl sprendžiant, ar sąvoką „sutuoktinis“ aiškinti apribojant Direktyvos 2004/38 taikymo sritį, ar vis dėlto aiškinti atsižvelgiant į aiškinamos nuostatos formuluotę ir jos kontekstą, skatinant laisvą kuo didesnio piliečių skaičiaus judėjimą, reikia vadovautis pastaruoju aiškinimu.
75. Šį aiškinimo pasirinkimą pateisina ir tai, jog jis atitinka kitą Direktyvos 2004/38 31 konstatuojamojoje dalyje nurodytą jos tikslą, kad valstybės narės įgyvendina Direktyvą 2004/38 „neskirdamos naudos gavėjų pagal šią direktyvą pagal <…> seksualinę orientaciją“. Jeigu sąvoka „sutuoktinis“ būtų apibrėžiama apsiribojant heteroseksualių asmenų santuoka, tai neišvengiamai lemtų seksualine orientacija grindžiamos diskriminacijos situacijas(61).
76. Galiausiai sąvokos „sutuoktinis“ aiškinimas neatsižvelgiant į atitinkamų asmenų lytį taip pat užtikrina didesnį teisinio saugumo ir skaidrumo lygį, nes Sąjungos pilietis, kuris yra teisėtai susituokęs, žino, kad su juo susituokęs asmuo, neatsižvelgiant į jo lytį, bus laikomas jo sutuoktiniu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą, kitose 27 Sąjungos valstybėse narėse(62).
3. Tarpinė išvada
77. Pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamos sąvokos „sutuoktinis“ pažodinį, kontekstinį ir teleologinį aiškinimą ši sąvoka turi būti apibrėžiama savarankiškai, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją(63).
78. Pirmiausia, siekiant vienodai taikyti Sąjungos teisę ir vadovaujantis vienodo požiūrio principu, kai Sąjungos teisės nuostatose nedaroma aiški nuoroda į valstybių narių teisę, taikomą norint nustatyti jų prasmę ir apimtį, jų reikšmė visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai.
79. Be to, nors Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies struktūra, siejama su jos 3 straipsnio 2 dalies b punktu, reikalauja sąvoką „sutuoktinis“ sieti su santuoka, teisės aktų leidėjas savanoriškai nusprendė vartoti neutralią, kitais aspektais nepatikslintą sąvoką.
80. Galiausiai ir Europos visuomenės raida (pagal nemažai valstybių narių teisės aktų tos pačios lyties asmenų santuokos yra leidžiamos ir tai atspindi dabartinė šeimos gyvenimo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 7 straipsnį, apibrėžtis), ir Direktyvos 2004/38 tikslai skatinti laisvą Sąjungos piliečių judėjimą gerbiant jų seksualinę orientaciją lemia, kad sąvoka „sutuoktinis“ turi būti aiškinama neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją(64).
C. Dėl antrojo prejudicinio klausimo
81. Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar pagal Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį, aiškinamas atsižvelgiant į Chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsnius, reikalaujama, kad priimančioji valstybė narė suteiktų teisę gyventi savo teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius Europos Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktiniui.
82. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta: Sąjungos piliečio teisė gyventi kitos valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius taikoma ir jo sutuoktiniui, trečiosios šalies piliečiui, lydinčiam ar vykstančiam kartu su Sąjungos piliečiu į priimančiąją valstybę narę, jeigu šis Sąjungos pilietis atitinka Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktų sąlygas.
83. Taigi tai yra automatiškai suteikiama teisė. Tai patvirtina Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalis.
84. Iš tiesų, kaip yra konstatavęs Teisingumo Teismas, „tiek iš Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalies, tiek iš jos bendros struktūros matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas atskyrė Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus Sąjungos piliečio šeimos narius, šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis įgyjančius teisę įvažiuoti į šį pilietį priėmusią šalį ir gyventi joje, ir kitus tos pačios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus šeimos narius, kuriems ši valstybė narė tik turi palengvinti galimybę įvažiuoti į šalį ir gyventi joje“(65).
85. Tačiau yra žinoma, kad pagrindinėje byloje R. C. Hamilton negalėjo remtis direktyva, nes Direktyvos 2004/38 nuostatos neleidžia išvestine teise gyventi šalyje remtis trečiosios valstybės piliečių, Sąjungos piliečio šeimos narių, naudai valstybėje narėje, kurios pilietybę turi minėtas Sąjungos pilietis(66).
86. Vis dėlto R. C. Hamilton iš esmės turėtų būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje, grindžiama SESV 21 straipsnio 1 dalimi, ir Direktyva 2004/38 jam turėtų būti taikoma pagal analogiją(67).
87. Šiomis aplinkybėmis pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją išvestinės teisės gyventi šio Sąjungos piliečio kilmės valstybėje suteikimo trečiosios šalies piliečiui, Sąjungos piliečio šeimos nariui, sąlygos iš principo negali būti griežtesnės nei minėtoje direktyvoje numatytos išvestinės teisės gyventi šalyje suteikimo trečiosios šalies piliečiui, Sąjungos piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir apsigyvenusio kitoje nei savo pilietybės valstybėje narėje, šeimos nariui, sąlygos(68).
88. Kalbant konkrečiau, taikant Direktyvą 2004/38 pagal analogiją, teisės gyventi šalyje ilgiau nei tris mėnesius suteikimo trečiosios valstybės piliečiui, Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktiniui, sąlygos iš esmės neturėtų būti griežtesnės nei numatytosios tos pačios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje.
D. Dėl trečiojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų
89. Trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai pateikti tik tam, jei sąvoka „sutuoktinis“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą, turėtų būti aiškinama kaip susijusi tik su heteroseksualiomis poromis, kurias saisto santuokos ryšiai.
90. Kadangi, mano nuomone, ši išvada prieštarauja nagrinėjamos nuostatos formuluotei ir kontekstui ir Direktyva 2004/38 siekiamiems tikslams, į šiuos klausimus nebūtina atsakyti. Tačiau išsamumo sumetimais glaustai juos išnagrinėsiu. Be to, šiuos klausimus galima nagrinėti kartu.
91. Iš tiesų trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar trečiosios valstybės pilietis, kuris yra tos pačios lyties kaip ir Sąjungos pilietis, su kuriuo jis yra susituokęs pagal kitos valstybės narės nei priimančioji valstybė teisę, jei jis nėra laikomas „sutuoktiniu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/38, gali būti laikomas „kitu šeimos nariu“ arba „partneri[u], su kuri[uo] Sąjungos pilietis palaiko ilgalaikius santykius, jei jie tinkamai patvirtinami“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a arba b punktus, ir kokios yra šio galimo kvalifikavimo pasekmės.
92. Kaip jau paaiškinau, šiais laikais būtų dirbtina teigti, kad homoseksuali pora negali gyventi šeimos gyvenimo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 7 straipsnį(69).
93. Todėl nekyla abejonių, kad trečiosios valstybės pilietis, kurio lytis yra tokia pat kaip ir Sąjungos piliečio, su kuriuo jis yra susituokęs pagal valstybės narės teisę, gali patekti į Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalies taikymo sritį kaip „kitas šeimos narys“ arba partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis palaiko ilgalaikius santykius, kurie yra tinkamai patvirtinti.
94. Tačiau iš 2012 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Rahman ir kt. (C‑83/11, EU:C:2012:519) matyti, kad Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalyje valstybės narės neįpareigojamos pripažinti teisės atvykti į šalį ir gyventi joje asmenims, patenkantiems į šios nuostatos taikymo sritį. Pagal ją tik nustatoma pareiga suteikti tam tikrą pranašumą prašymams, kuriuos pateikia į jos taikymo sritį patenkantys asmenys, palyginti su kitų trečiųjų valstybių piliečių prašymais atvykti į šalį ir joje gyventi(70).
95. Teisingumo Teismas yra patikslinęs, kad, siekdamos įvykdyti šią pareigą, valstybės narės „turi, kaip nustatyta Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, numatyti to paties straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems asmenims galimybę gauti sprendimą dėl prašymo, kuris būtų grindžiamas išsamiu jų asmeninių aplinkybių nagrinėjimu, o atmetus prašymą – motyvuotas“(71).
96. Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybės narės turi „didelę diskreciją pasirinkti veiksnius, į kuriuos atsižvelgs, [turint omenyje, kad] turi užtikrinti, kad jos teisės aktuose būtų nustatyti kriterijai, atitinkantys įprastą sąvokos „palengvina“ <…> reikšmę ir nedarantys šios nuostatos neveiksmingos“(72).
97. Vis dėlto man atrodo, kad ši diskrecija turi būti sumažinta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apibūdintu atveju.
98. Pirma, atsisakymas patenkinti trečiosios valstybės piliečio, kuris yra tos pačios lyties kaip Sąjungos pilietis, su kuriuo jis yra susituokęs pagal valstybės narės teisę, prašymą atvykti į šalį ir joje gyventi negali būti grindžiamas vien arba iš esmės jo seksualine orientacija, nes gali būti pažeisti Chartijos 7 ir 21 straipsniai(73). Šiuo klausimu pažymėtina, kad „nors tradicinės šeimos apsauga tam tikromis aplinkybėmis gali būti teisėtas tikslas, atsižvelgiant į [EŽTK 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija], [Europos Žmogaus Teisių] Teismas laikosi nuomonės, kad atitinkamoje srityje, t. y. suteikiant leidimą gyventi šalyje homoseksualiam partneriui iš užsienio dėl šeiminių priežasčių, tai negali būti „labai patikima ir įtikinama“ priežastis, kuri bylos aplinkybėmis pateisintų seksualine orientacija grindžiamą diskriminaciją(74).
99. Antra, pareiga palengvinti trečiosios valstybės piliečio, kuris yra tos pačios lyties kaip Sąjungos pilietis, su kuriuo jis yra susituokęs, atvykimą į šalį ir gyvenimą joje yra dar labiau privaloma ir diskrecija dar mažesnė, jeigu valstybė narė neleidžia tos pačios lyties asmenų santuokų ir nesuteikia homoseksualioms poroms galimybės sudaryti registruotos partnerystės. Iš tiesų iš EŽTK 8 straipsnio, taigi ir Chartijos 7 straipsnio kyla pozityvi pareiga siūlyti šiems asmenims, kaip ir heteroseksualiems asmenims, jų poros teisinio pripažinimo ir teisinės apsaugos galimybę(75). Leidimo gyventi šalyje kortelės suteikimas Sąjungos piliečio sutuoktiniui reiškia pripažinimą ir minimalią garantiją, kuri gali būti jam suteikta.
VI. Išvada
100. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teisingumo Teismui siūlau į Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 2 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „sutuoktinis“ taikoma trečiosios valstybės piliečiui, kuris yra tos pačios lyties kaip ir Europos Sąjungos pilietis, su kuriuo jis yra susituokęs.
2. Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos taip, kad Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktinis, lydintis šį pilietį kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę gyventi toje valstybėje narėje ilgiau kaip tris mėnesius, jeigu šis Sąjungos pilietis atitinka šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkto sąlygas.
SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokioje situacijoje, kai Sąjungos pilietis pradeda arba tęsia šeiminį gyvenimą su trečiosios valstybės piliečiu faktiškai gyvendamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios pilietis jis yra, Direktyvos 2004/38 nuostatos taikomos pagal analogiją, jei šis Sąjungos pilietis kartu su atitinkamu savo šeimos nariu grįžta į savo kilmės valstybę narę. Šiuo atveju teisės gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius suteikimo trečiosios valstybės piliečiui, kuris yra tos pačios lyties kaip ir Sąjungos pilietis, sąlygos iš esmės neturi būti griežtesnės nei numatytosios Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 2 dalyje.
3. Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji gali būti taikoma trečiosios valstybės piliečio, kuris yra tos pačios lyties kaip ir Sąjungos pilietis, su kuriuo jis yra susituokęs pagal valstybės narės teisę, situacijai, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra „kitas šeimos narys“, ar „partneri[s], su kuri[uo] Sąjungos pilietis palaiko ilgalaikius santykius, jei jie tinkamai patvirtinami“.
4. Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip:
– pagal ją valstybės narės neįpareigojamos suteikti trečiosios šalies piliečiui, teisėtai susituokusiam su tos pačios lyties Sąjungos piliečiu, teisės gyventi jų teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius,
– vis dėlto valstybės narės turi užtikrinti, kad jų teisės aktuose būtų numatyti kriterijai, leidžiantys minėtiems asmenims gauti sprendimą dėl prašymo leisti atvykti į šalį ir apsigyventi joje, kuris būtų grindžiamas išsamiu jų asmeninių aplinkybių nagrinėjimu, o atmetus prašymą – motyvuotas,
– nors valstybės narės turi plačią diskreciją pasirinkdamos šiuos kriterijus, jie turi atitikti įprastą sąvokos „palengvina“ reikšmę ir ši nuostata neturi tapti neveiksminga,
– bet kuriuo atveju atsisakymas patenkinti prašymą atvykti į šalį ir gyventi joje negali būti grindžiamas atitinkamo asmens seksualine orientacija.