BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 28 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Paraiškos įregistruoti vaizdinius Europos Sąjungos prekių ženklus „Simply.Connected.“ – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Apeliacinės tarybos atliktino vertinimo apimtis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnis (dabar – Reglamento 2017/1001 71 straipsnis)“
Bylose T‑251/17 ir T‑252/17
Robert Bosch GmbH, įsteigta Štutgarte (Vokietija), atstovaujama advokatų S. Völker ir M. Pemsel,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą V. Mensing ir D. Hanf,
atsakovę,
dėl ieškinių, pateiktų dėl 2017 m. kovo 9 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 948/2016-5) ir 2017 m. kovo 10 d. sprendimo (byla R 947/2016-5), susijusių su paraiškomis įregistruoti vaizdinius žymenis „Simply.Connected.“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklus,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), teisėjai V. Kreuschitz, I. S. Forrester, N. Półtorak ir E. Perillo,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. balandžio 28 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. liepos 13 d.,
atsižvelgęs į 2018 m. rugsėjo 26 d. proceso organizavimo priemones,
atsižvelgęs į tai, kad šios bylos perduotos Bendrojo Teismo trečiajai išplėstinei kolegijai,
atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. sprendimą sujungti šias bylas,
atsižvelgęs į tai, kad bylų šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčų aplinkybės
1 2015 m. lapkričio 19 d. ieškovė Robert Bosch GmbH pagal iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (panaikintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) dvi paraiškas įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklus.
2 Pirmasis prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti (toliau – pirmasis prašomas įregistruoti prekių ženklas, byla Nr. T‑251/17), yra šis vaizdinis žymuo:
3 Antrasis prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti (toliau – antrasis prašomas įregistruoti prekių ženklas, byla T‑252/17), yra šis vaizdinis žymuo:
4 Prekės ir paslaugos, kurioms abiem atvejais buvo prašoma registracijos, yra tapačios. Jos priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7, 9, 11, 12, 36–38, 41 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– 7 klasė: „Varikliai elektriniai (ne antžeminio transporto priemonėms), starteriai (išskyrus antžeminių transporto priemonių), generatoriai, vidaus degimo variklių užvedimo sistemos, apšvietimo žvakės, uždegimo žvakės, lambda zondai, uždegimo paskirstymo įrenginiai, uždegimo ritės, magnetos, degimo žvakių kištukai, įpurškimo siurbliai, kuro siurbliai, greičio reguliatoriai, inžektoriai ir antgalių laikikliai; vožtuvai (mašinų dalys); degalų filtrai, alyvos filtrai, oro filtrai; hidrauliniai siurbliai, hidrauliniai varikliai, hidrauliniai vožtuvai, hidrauliniai cilindrai, hidrauliniai akumuliatoriai, hidrauliniai filtrai; pneumatiniai vožtuvai, vairo mechanizmai su stiprintuvu, pneumatiniai stabdžiai, pneumatiniai įrenginiai, t. y. pneumatiniai kompresoriai, suslėgtojo oro talpos, valdymo vožtuvai, stabdžių valdymo vožtuvai; išmetamųjų dujų turbokompresoriai; gamybos įrangos, taškinio suvirinimo įrangos, valdymo pavarų ir pavarų sraigtų, automatinio valdymo elektroniniai valdymo įtaisai; automatinio surinkimo / gamybos įrangos, įskaitant darbo vietos įrangą, būtent darbo stalus ir darbo suolus, mašinų tvirtinimo elementų, saugos ir apsauginių įtaisų, pasukamų darbo vietų, kėlimo įrangos, stalinių presų, medžiagų paruošimo ir tvarkymo sistemų, būtent konvejerių ir grandininių transporterių, vibracinių transporterių, išvertimo mechanizmų bei programuojamų elektrinių mechanizmų, įskaitant griebtuvus ir vienarankius robotus, moduliniai elementai; šerpetų šalinimo staklės (mechaninės, terminės ir elektromechaninės); paketavimo mašinos; elektriniai įrankiai ir jų darbiniai antgaliai (įstatomieji įrankiai); virtuvės elektriniai aparatai ir jų priedai; indų plovimo mašinos, skalbimo aparatai, aukštojo dažnio generatoriai; uždegimo įrenginiai (vidaus degimo varikliams); išvardytų prekių, priskirtų 7 klasei, detalės ir priedai“;
– 9 klasė: „Davikliai; programuojamieji valdikliai; elektriniai ir elektroniniai matavimo, tikrinimo (priežiūros) ir reguliavimo prietaisai, montuojami į automobilius; signalų, duomenų, vaizdo ir garso įrašymo, apdirbimo, apdorojimo, siuntimo, priėmimo ir rodymo aparatai, elektroninės ir elektromagnetinės duomenų laikmenos; vaizdo kameros, vaizduokliai (monitoriai), garsiakalbiai, radijo imtuvų ir televizorių antenos, telefono aparatai, automobilio antenos, nešiojamieji radiotelefonijos prietaisai, automobilių telefonai; aliarmo sistemos; vietos nustatymo ir navigaciniai prietaisai, skirti montuoti į sausumos, oro ir vandens transporto priemones; elektros energijos tiekimo įrenginiai, elektriniai filtrai, puslaidininkių sudedamosios dalys, optoelektroniniai konstrukciniai elementai; spausdintinės, raižytos ir lietos grandinės, integrinės grandinės, relės, saugikliai, elektrinių, elektroninių ir optinių signalų linijos, kabelių jungtys, elektriniai jungikliai, elektroniniai šviesos pločio keitikliai, davikliai, detektoriai, kontaktoriai / jungiamosios dėžės, saulės elementai ir saulės generatoriai; analizės, t. y. išmetamųjų dujų analizės, prietaisai automobiliams, nuodegų analizė, stabdžių funkcijos analizė, diagnostikos instrumentai ir įrenginiai skirti modeliavimui, variklio diagnostikos prietaisai, dirbtuvių įranga, skirta didelio slėgio siurblių, starterių ir generatorių diagnostikai; baterijos, įkrovikliai, baterijų testeriai, stiprintuvai, transformatoriai, kabelio būgnai; kompiuterizuotos važiavimo dinamikos reguliavimo sistemos; aukščiau nurodytų prekių dalys ir priedai“;
– 11 klasė: „Kaitinimo, virimo, kepimo, šildymo ir šaldymo aparatai; dujinis žiebtuvėlis; priskirti 11 klasei; žibintai ir šviestuvai, įskaitant ir skirtus automobiliams; šaldymo aparatai ir mašinos; ventiliacijos įrenginiai; plaukų džiovintuvai; kavos virimo aparatai; kepsninės; kepimo krosnys; elektriniai kiaušinių virtuvai; duonos skrudintuvai; oro kondicionavimo įrenginiai; kontroliniai ir reguliavimo prietaisai, skirti dujinio šildymo sistemoms; drabužių džiovintuvai; visų pirmiau išvardytų prekių dalys ir priedai, priskirti 11 klasei“;
– 12 klasė: „Saugos sistemos, montuojamos į automobilius, būtent saugos diržų fiksatoriai, oro pagalvės; nutirpdinimo įrenginiai, skirti automobilių priekiniams stiklams; sausumos ir oro transporto priemonių stabdžiai su stiprintuvu ir pneumatiniai stabdžiai, stabdžių sistemos antiblokavimo įtaisai; varančiųjų ratų praslydimo kontrolė; pavarų dėžės valdymo įrenginiai; priekinių stiklų valytuvai; sausumos, oro ir vandens transporto priemonių hidrauliniai valdymai; sausumos transporto priemonių elektros varikliai; 12 klasei priskirtų prekių dalys ir priedai“;
– 36 klasė: „Draudimo paslaugos“;
– 37 klasė: „Automobilių dalių ir priedų, automagnetolų, radiotelefonų, rankinių staklių, dirbtuvių įrangos ir įtaisų, buitinių ir virtuvinių aparatų, elektros srovės generatorių, radijo ir televizijos sistemų, sanitarijos įrenginių, šildymo ir kondicionavimo įrangos ir baldų montavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių taisymas (remontas) ir techninė patikra motorizuotų transporto priemonių sporto renginių metu“;
– 38 klasė: „Radijo ryšio, garso, duomenų ir vaizdo perdavimas per palydovą“;
– 41 klasė: „Trečiųjų asmenų mokymas ir ugdymas elektrotechnikos ir elektronikos srityje“;
– 42 klasė: „Statybos ir projektavimo planavimas bei konsultacijos; duomenų dorojimo programų kūrimas ir įdiegimas; užsakymų projektavimo darbams, bandymams ir tyrimams atlikimas; techninės konsultacijos ir ekspertizės; kosminių skrydžių projektų planavimas, tobulinimas ir techninis tikrinimas; techninis pastatų ir įrenginių stebėjimas“.
5 2016 m. kovo 16 d. raštais EUIPO ekspertas informavo ieškovę, kad abiem prašomiems įregistruoti prekių ženklams dalinai taikytini Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose bei 2 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai bei 2 dalis) nustatyti absoliutūs atmetimo pagrindai.
6 2016 m. balandžio 18 d. raštais ieškovė pateikė savo pastabas.
7 Remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais bei 2 dalimi, 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ekspertas atsisakė įregistruoti abu prašomus prekių ženklus prekėms ir paslaugoms, priklausančioms 9, 37, 38 ir 41 klasėms bei prie 42 klasės priskiriamoms „duomenų dorojimo programų kūrimo ir įdiegimo“ bei „techninių konsultacijų“ paslaugoms.
8 Vis dėlto nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų dėl paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių ir paslaugų, priklausančių 7, 11, 12, 36 klasėms ir dėl prie 42 klasės priskiriamų „statybos ir projektavimo planavimo bei konsultacijų“, „bandymų ir tyrimų atlikimo“, „ekspertizės“, „kosminių skrydžių projektų planavimo, tobulinimo ir techninio tikrinimo“ bei „techninio pastatų ir įrenginių stebėjimo“ paslaugų.
9 Remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai), 2016 m. gegužės 23 d. ieškovė dėl kiekvieno iš dviejų eksperto sprendimų pateikė apeliaciją EUIPO.
10 2017 m. kovo 9 d. sprendimu (byla R 948/2016-5 dėl pirmojo prašomo įregistruoti prekių ženklo, toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) ir 2017 m. kovo 10 d. sprendimu (byla R 947/2016-5 dėl antrojo prašomo įregistruoti prekių ženklo, toliau – antrasis ginčijamas sprendimas) EUIPO penktoji apeliacinė taryba atmetė apeliacijas, remdamasi tais pačiais motyvais.
11 Pirma, Apeliacinė taryba manė, kad prašomus įregistruoti prekių ženklu sudarantys žodiniai elementai bus suprantami kaip jokio skiriamojo požymio neturintis šūkis, paprasčiausiai reiškiantis „tiesiog prijungti“ arba „visų pirma prijungti“ prie tinklo. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkama visuomenė nesuteiks jokios reikšmės taškams, vartojamiems po kiekvieno žodinio elemento, nes vartotojai paprastai suvokia viena po kitos einančias raides taip, kaip jiems priimtina, neatsižvelgiant į naudojamus skyrybos ženklus ar didžiųjų ir mažųjų raidžių naudojimą. Be to, nei aplink žodinius elementus esantis stačiakampis suapvalintais kampais, neturintis viršutinio dešiniojo kampo, nei žinomas bevielio ryšio simbolis (kurį sudaro trijų koncentrinių bangų vaizdas) nesuteikia nagrinėjamiems žymenims skiriamojo požymio, nes sąmoningai jie nebus suvokiami, nes yra įprasti, atsižvelgiant nagrinėjamų prekių ir paslaugų kontekstą (ginčijamų sprendimų 17–19 punktai). Šiomis aplinkybėmis nagrinėjami žymenys negali būti suprasti kaip paraiškose įregistruoti nurodytų prekių ir paslaugų komercinės kilmės nuoroda (ginčijamų sprendimų 20 punktas).
12 Antra, kadangi Apeliacinė taryba, atsižvelgdama į beveik visas šio sprendimo 4 punkte nurodytas prekes ir paslaugas ir suskirstydama jas pagal kategorijas, manė, kad, atsižvelgiant į atvejį, vartotojai tikisi arba prijungimo prie įprasto tinklo ryšio, arba pačių prekių sujungimo padedant „daiktų internetui“, ir kad visos nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra tiesiogiai susijusios su tokio bevielio ryšio teikimu (ginčijamų sprendimų 25 ir 26 punktai). Todėl nagrinėjami žymenys bus suvokiami kaip pagiriamoji registracijos paraiškose nurodytų prekių ir paslaugų kokybės nuoroda (ginčijamų sprendimų 27 punktas).
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti abu ginčijamus sprendimus,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas nagrinėjant bylas Apeliacinėje taryboje.
14 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejose bylose.
Dėl teisės
15 Kiekvieną iš šių dviejų ieškinių, kurie yra vienodai suformuluoti, ieškovė grindžia trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas kartu taikomų Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio ir SESV 263 straipsnio nuostatų pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Trečiajame ieškinių pagrinde ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
Dėl pirmojo ieškinių pagrindo, grindžiamo kartu taikomų Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio ir SESV 263 straipsnio nuostatų pažeidimu
16 Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba išnagrinėjo prekes ir paslaugas, priklausančias 7, 11, 12, 36 ir 42 klasėms, išskyrus duomenų dorojimo programų kūrimo ir įdiegimo bei techninių konsultacijų paslaugas. Tačiau ekspertas neprieštaravo dėl prekių ženklų registracijos šioms prekėms ir paslaugoms. Taip Apeliacinė taryba peržengė savo kompetencijos ribas, ta dalimi ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti (2014 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Lumene / VRDT (THE YOUTH EXPERTS), T‑484/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:963).
17 EUIPO ginčija šį argumentą.
18 Pirma, iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip teisingai nurodo EUIPO, SESV 263 straipsnis negali būti taikomas Apeliacinėje taryboje pateiktoms apeliacijoms, todėl tiek, kiek jis grindžiamas šios nuostatos pažeidimu, pirmasis ieškinių pagrindas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
19 Antra, jos teigimu, ir, skirtingai nuo ieškovės išvadų, pateiktų Apeliacinei tarybai nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas 2014 m. lapkričio 18 d. Sprendimas THE YOUTH EXPERTS (T‑484/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:963), ieškovė Apeliacinės tarybos prašė panaikinti eksperto sprendimus, kiek šie jai buvo nepalankūs.
20 Vis dėlto neginčijama, kad ginčijamuose sprendimuose Apeliacinė taryba nagrinėjo prašomų įregistruoti prekių ženklų skiriamojo požymio klausimą, kiek tai susiję su prekėmis ir paslaugomis, dėl kurių ekspertas nepateikė jokių prieštaravimų.
21 Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 7 punkte, ekspertas atsisakė registruoti abu prašomus prekių ženklus prekėms ir paslaugoms, priklausančioms 9, 37, 38 ir 41 klasėms bei prie 42 klasės priskiriamoms „duomenų dorojimo programų kūrimo ir įdiegimo“ bei „techninių konsultacijų“ paslaugoms. Taigi prašomi prekių ženklai gali būti įregistruoti kitoms šio sprendimo 4 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms, t. y. priskiriamoms prie 7, 11, 12 ir 36 klasių, ir prie 42 klasės priskiriamoms „statybos ir projektavimo planavimo bei konsultacijų“, „bandymų ir tyrimų atlikimo“, „ekspertizės“, „kosminių skrydžių projektų planavimo, tobulinimo ir techninio tikrinimo“ bei „techninio pastatų ir įrenginių stebėjimo“ paslaugoms (žr. šio sprendimo 8 punktą).
22 Ginčijamuose sprendimuose Apeliacinė taryba vis dėlto išnagrinėjo kai kurias iš šių prekių ir paslaugų, kurios nebuvo ginčo objektas, ir jas suskirstė į a, f, g, h, i ir j kategorijas, nurodytas ginčijamų sprendimų 23 ir 24 punktuose. Ginčijamų sprendimų 26 ir 27 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai taip pat neturi skiriamojo požymio, kiek tai susiję su prekėmis ir paslaugomis, priklausančiomis ginčijamuose sprendimuose nurodytoms a, f, g, h, i ir j kategorijoms, o tai apima ir prekes bei paslaugas, kurios nebuvo ginčo objektas.
23 Taigi neginčijama, kad Apeliacinė taryba išanalizavo prekes ir paslaugas, dėl kurių ekspertas nebuvo pareiškęs prieštaravimo ir su kuriomis nebuvo susijusios jos nagrinėjamos apeliacijos. Šalys sutaria, kad Apeliacinė taryba negalėjo atlikti tokio vertinimo, tačiau jos nesutaria dėl iš tokio vertinimo kylančių pasekmių.
24 Anot ieškovės, kuri remiasi 2014 m. lapkričio 18 d. Sprendimu THE YOUTH EXPERTS (T‑484/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:963), reikia pažymėti, kad, nagrinėdama prekes ir paslaugas, dėl kurių ekspertas neprieštaravo, Apeliacinė taryba viršijo savo kompetenciją, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti dėl šios priežasties.
25 Kita vertus, EUIPO nuomone, aplinkybė, kad Apeliacinė taryba išnagrinėjo prašomų įregistruoti prekių ženklų skiriamąjį požymį, kiek tai susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurios nebuvo apeliacijų objektas, negali būti laikoma šių apeliacijų objekto išplėtimu. Taigi vertinimai, susiję su šiomis prekėmis ir paslaugomis, turi būti laikomi pertekliniais ir neturinčiais įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui, taigi, pirmasis pagrindas turėtų būti atmestas.
26 Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamų sprendimų rezoliucinėse dalyse nurodoma tik tai, kad Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos yra atmetamos. Kaip nurodyta šio sprendimo 19 punkte, ieškovė apeliacijas Apeliacinėje taryboje pateikė tik dėl prekių ir paslaugų, dėl kurių ekspertas atsisakė įregistruoti ginčijamus prekių ženklus.
27 Antra, konstatuotina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjusi apeliaciją iš esmės, Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos, ir tai darydama ji gali pasinaudoti skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais. Iš šios nuostatos matyti, kad tuo atveju, kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija dėl eksperto sprendimo atsisakyti įregistruoti, ji gali iš naujo iš esmės išnagrinėti visą registracijos paraišką tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais, t. y. šiuo atveju nuspręsti dėl registracijos paraiškos ją atmetant arba pripažįstant pagrįsta ir taip patvirtinant ginčijamą sprendimą arba jo nepatvirtinant (2013 m. liepos 3 d. Sprendimo Airbus / VRDT (NEO), T‑236/12, EU:T:2013:343, 21 punktas; pagal analogiją žr. 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo VRDT / Kaul, C‑29/05 P, EU:C:2007:162, 56 ir 57 punktus).
28 Vis dėlto šiais įgaliojimais iš naujo iš esmės išnagrinėti visą registracijos paraišką tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais galima pasinaudoti tik tada, jeigu Apeliacinei tarybai pareikšta apeliacija yra priimtina (2013 m. liepos 3 d. Sprendimo NEO, T‑236/12, EU:T:2013:343, 22 punktas; pagal analogiją žr. 2011 m. kovo 2 d. Sprendimo Claro / VRDT, C‑349/10 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:105, 44 punktą).
29 Šiuo apsektu Reglamento Nr. 207/2009 59 straipsnio pirmame sakinyje pažymėta, kad „paduoti apeliaciją gali bet kuri klausimo nagrinėjime dalyvavusi šalis, kuriai priimtas sprendimas turi neigiamą reikšmę“. Iš šios nuostatos išplaukia, kad, kaip ieškovė padarė šiuo atveju, procedūros EUIPO šalys gali Apeliacinei tarybai pateikti apeliaciją dėl žemesnės instancijos tarnybos sprendimo tik tiek, kiek šiuo sprendimu atmesti jos reikalavimai arba prašymai. Kai žemesnės instancijos tarnybos sprendimas, atvirkščiai, šaliai turi teigiamų padarinių, ji neturi teisės Apeliacinei tarybai pateikti apeliacijos (2013 m. liepos 3 d. Sprendimo NEO, T‑236/12, EU:T:2013:343, 23 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Völkl / VRDT – Marker Völkl (VÖLKL), T‑504/09, EU:T:2011:739, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Iš Reglamento Nr. 207/2009 59 straipsnio pirmo sakinio matyti, kad, kaip ir nagrinėjamoje byloje, jeigu ekspertas atmetė Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką tik dėl dalies šioje paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų, o dėl kitos dalies šioje paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų registraciją leido, prekių ženklo paraišką pateikusio asmens Apeliacinei tarybai pateikta apeliacija gali būti susijusi tik su eksperto atsisakymu registruoti prekių ženklą paraiškoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
31 Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 19 ir 26 punktuose, ieškovė pateikė apeliacijas Apeliacinei tarybai, siekdama, kad būtų panaikinti eksperto sprendimai, kiek jais buvo atmestos registracijos paraiškos. Taigi Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai ginčijamuose sprendimuose nagrinėjo klausimą dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo prekėms ir paslaugoms, dėl kurių ekspertas neprieštaravo. Iš tiesų, remiantis šio sprendimo 28 punkte nurodyta jurisprudencija, Apeliacinė taryba neturi diskrecijos išplėsti apeliacijos apimties įtraukdama nagrinėti klausimus, kurių ieškovė negali iškelti.
32 Vis dėlto iš ginčijamų sprendimų rezoliucinių dalių matyti, kad Apeliacinė taryba šiuo atveju tiesiog atmetė apeliacijas (žr. šio sprendimo 26 punktą). Pagal Reglamento Nr. 207/2009 58 straipsnį toks atmetimas reiškia, kad eksperto sprendimai tampa vykdytini, nebent paduodamas ieškinys teismui, kaip numatyta Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 3 dalyje.
33 Be to, taikant proceso organizavimo priemonę, apie tai paklausta EUIPO patvirtino, kad aplinkybė, jog Apeliacinė taryba vertino prekes ir paslaugas, dėl kurių ekspertas neprieštaravo, pati savaime neturi jokios įtakos ieškovės teisėms, kiek tai susiję su prašomų prekių ženklų įregistravimu šioms prekėms ir paslaugoms. EUIPO teigimu, šios teisės gali būti ginčijamos, tik jeigu ekspertas savo iniciatyva iš naujo nagrinėtų absoliučių atsisakymo pagrindų, galinčių trukdyti registruoti prašomus prekių ženklus, klausimą dėl aspektų, kurių prieš tai jis nebuvo nurodęs. Tokiu atveju jis turėtų priimti naujus sprendimus, kuriuos būtų galima apskųsti kitoms apeliacinėms taryboms, nei toms, dėl kurių vyksta šis teisminis procesas.
34 Remiantis tuo darytina išvada, kad ginčijamuose sprendimuose nurodytais argumentais dėl prekių ir paslaugų, dėl kurių ekspertas neprieštaravo, viršijamos apeliacijos, pateiktos Apeliacinei tarybai laikantis visų reikalavimų, ribos, todėl šie argumentai neturi įtakos nei ginčijamų sprendimų poveikiui, nei jų apimčiai. Reikia daryti išvadą, kad jie nėra lemiami ir kad jų panaikinimas taip pat neturėtų jokio poveikio.
35 Vadinasi, pirmasis ieškinių pagrindas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
Dėl antrojo ieškinių pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
36 Nurodydama antrąjį ieškinių pagrindą ieškovė teigia, kad ginčijamais sprendimais Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
Ginčijami sprendimai
37 Motyvai, dėl kurių Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai neturi jokių skiriamųjų požymių, kiek tai susiję su ginčijamomis prekėmis ir paslaugomis, yra išdėstyti ginčijamų sprendimų 14–30 punktuose.
38 Visų pirma ginčijamų sprendimų 14 ir 15 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamos prekės ir paslaugos buvo skirtos tiek plačiajai visuomenei, kurios pastabumo lygis vidutinis, tiek prekybininkams ir, konkrečiau kalbant, montuotojams bei specialių žinių turinčiai visuomenei, kurios pastabumo lygis paprastai yra aukštesnis. Tačiau net informuotos visuomenės pastabumo lygis gali būti gana mažas, kiek tai susiję su reklaminio pobūdžio nuorodomis, kurios neturi lemiamos reikšmės. Tą patį galima pasakyti apie vidutinio vartotojo pastabumo lygį, kai jis susiduria su pranešimu, kurį suvokia kaip reklamą.
39 Ginčijamų sprendimų 17 ir 19 punktuose Apeliacinė taryba patvirtino žodinių elementų, sudarančių nagrinėjamus žymenis, reikšmę, kurią nustatė ekspertas. Taigi žodinį elementą „simply“ reikia suprasti kaip reiškiantį „tik, tiesiog“, o žodinį elementą „connected“ – kaip „prijungti“. Taigi prašomuose įregistruoti prekių ženkluose esantys žodiniai elementai „Simply.Connected.“ turi būti suprantami kaip šūkis, reiškiantis „tiesiog prijungti“. Nei taškai po kiekvieno iš dviejų žodinių elementų, nei vaizdiniai elementai, t. y. rėmas su atviru dešiniuoju kampu viršuje bei žinomas bevielio ryšio simbolis, nesuteikia nagrinėjamiems žymenims kitokios reikšmės. Taigi šie vaizdiniai elementai yra įprasti ir neišskiriantys.
40 Ginčijamų sprendimų 18 punkte Apeliacinė taryba atmetė ieškovės argumentą, kad žodinių elementų išdėstymas vienas ant kito ir tai, kad kiekvienas iš jų prasideda didžiąja raide ir po kiekvieno iš jų yra taškas, turėtų reikšti, kad jie turi būti vertinami atskirai.
41 Ginčijamų sprendimų 20 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai, vertinami kaip visuma, išreiškia idėją, kad ginčijamos prekės ir paslaugos buvo „visų pirma“ arba „pirmiausia“ „prijungtos“ prie tinklo; tiesioginę žodinių elementų perduodamą mintį taip pat patvirtina bevielio ryšio vaizdinio simbolio buvimas. Taigi nagrinėjami žymenys bus suvokiami kaip šūkis, apibūdinantis pageidaujamą ginčijamų prekių ir paslaugų kokybę, o ne kaip jų komercinės kilmės nuoroda. Apeliacinės tarybos nuomone, išreikšta mintis yra paprasta, lengvai suprantama ir gramatiškai teisinga ir yra tokia pat banali kaip ir vaizdiniai elementai, kurie sudaro žymenis.
42 Ginčijamų sprendimų 22–24 punktuose Apeliacinė taryba nustatė, kad turi patikrinti, ar, atitinkamos visuomenės požiūriu, ryšys tarp nagrinėjamų žymenų ir ginčijamų prekių ir paslaugų yra pakankamai tiesioginis ir konkretus. Dėl šios priežasties Apeliacinė taryba sugrupavo prekes ir paslaugas į kategorijas. Ji suskirstė ginčijamas 9 klasės prekes į tris skirtingas kategorijas: c kategoriją „signalų, duomenų, vaizdo ir garso įrašymo, apdirbimo, apdorojimo, siuntimo, priėmimo ir rodymo aparatai ir dalys“; d kategoriją „matavimo, tikrinimo (priežiūros) ir reguliavimo prietaisai; analizės prietaisai“ ir e kategoriją „prekės, naudojamos elektros energijai tiekti“. Be to, ji padalijo prie 37 klasės priskiriamas ginčijamas paslaugas į dvi kategorijas, t. y. k kategoriją: „įvairių prekių montavimas, techninė priežiūra ir remontas“ ir l kategoriją: „automobilių remontas ir techninė patikra vykstant motorizuotų transporto priemonių sporto renginiams“. Be to, ji nusprendė, kad 38 ir 41 klasėms priklausančios ginčijamos paslaugos priskiriamos prie skirtingos kategorijos pagal kiekvieną klasę, t. y. prie m kategorijos „radijo ryšio, garso, duomenų ir vaizdo perdavimas per palydovą“ ir n kategorijos „trečiųjų asmenų mokymas ir ugdymas elektrotechnikos ir elektronikos srityje“. Galiausiai ji nusprendė, kad 42 klasei priklausančios ginčijamos paslaugos turi būti išskirtos į dvi kategorijas, t. y. o kategoriją „duomenų dorojimo programų kūrimas ir įdiegimas“ ir p kategoriją „techninės konsultacijos“.
43 Ginčijamų sprendimų 25 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad, kiek tai susiję su visomis kategorijomis, prijungimo sąvoka turėtų būti vertinama atsižvelgiant į terminą „daiktų internetas“, kuris reiškia fizinių objektų sujungimą tarpusavyje panašiame į internetą tinkle taip, kad jie galėtų būti kontroliuojami nuotoliniu būdu, arba tam, kad jie galėtų perduoti informaciją ir ja keistis. Daiktų interneto tikslas yra sumažinti informacijos atotrūkį tarp realaus ir virtualaus pasaulių. Atsižvelgiant į tai, prijungimas yra pageidautina šių prekių ir paslaugų savybė.
44 Ginčijamų sprendimų 26 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad, kiek tai susiję su prekėmis, priskirtomis prie c, d ir e kategorijų, prašomais įregistruoti prekių ženklais vartotojai būtų informuojami, kad šių prekių, kuriose yra kitų prekių dalių ir priedų, paskirtis yra „visų pirma“ arba „pirmiausia“ prijungimas prie tinklo. Tas pats pasakytina apie paslaugas, priskirtas prie m, o ir p kategorijų. Paslaugų, priklausančių k kategorijai, pirkėjai supras nagrinėjamus žymenis taip, kad šios paslaugos yra susijusios su prekių, visų pirma prijungtų prie tinklo, montavimu, priežiūra ir remontu. Paslaugos, priskirtos prie l kategorijos, taip pat gali būti teikiamos, pasinaudojant prijungimu prie tinklo, pavyzdžiui, jeigu apie galimus gedimus yra pranešama dirbtuvei, kad būtų galima paruošti remontui reikalingas dalis. Galiausiai paslaugos, priskiriamos prie n kategorijos, aiškiai apima elektrotechnines ir elektronines prijungimo prie tinklo sąlygas ir tvarką.
45 Ginčijamų sprendimų 27 punkte Apeliacinė taryba, remdamasi savo ankstesniais argumentais, padarė išvadą, kad atitinkamos visuomenės suvokimu ryšys tarp prekių ir paslaugų, kurioms žymėti skirti prašomi įregistruoti prekių ženklai, ir nagrinėjamus žymenis sudarančio šūkio turinio yra aiškus ir nereikalaujantis papildomų svarstymų. Iš tiesų atitinkama angliškai kalbanti Europos Sąjungos visuomenė nagrinėjamus žymenis supras kaip pagiriamąją prašyme įregistruoti nurodytų prekių ir paslaugų kokybės nuorodą.
Principai dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo
46 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai.
47 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės, todėl ir atskirti ją nuo kitų įmonių pagamintų prekių (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 34 punktas ir 2014 m. gegužės 15 d. Sprendimo Louis Vuitton Malletier / VRDT, C‑97/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:324, 50 punktas).
48 Šiuo klausimu reikia priminti, kad žymenys, neturintys jokio skiriamojo požymio, laikomi negalinčiais atlikti esminės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti nagrinėjamos prekės ar paslaugos komercinės kilmės, kad vartotojas, įsigijęs prekių ženklu pažymėtą prekę ar paslaugą, ir vėliau įsigydamas tokią prekę ar paslaugą galėtų priimti tokį patį sprendimą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba kitokį, jeigu ji buvo neigiama (2002 m. vasario 27 d. Sprendimo REWE-Zentral / VRDT (LITE), T‑79/00, EU:T:2002:42, 26 punktas ir 2002 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Bosch / VRDT (Kit Pro et Kit Super Pro), T‑79/01 ir T‑86/01, EU:T:2002:279, 19 punktas).
49 Prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, sudaryta iš paprastų šių prekių vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 35 punktas; 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 25 punktas ir 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, EU:C:2011:680, 43 punktas).
50 Absoliutūs atmetimo pagrindai turi būti nagrinėjami dėl kiekvienos prekės ar paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir sprendime, kuriuo kompetentinga institucija atsisako registruoti prekių ženklą, paprastai turi būti nurodyti motyvai dėl kiekvienos tokios prekės ar paslaugos. Tačiau kompetentinga institucija gali pateikti tik bendrus motyvus dėl visų atitinkamų prekių ar paslaugų, kai tas pats atsisakymo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei. Tokia galimybė apima tik tas prekes ar paslaugas, kurios pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios tiek, kad sudaro gana homogeninę prekių ar paslaugų kategoriją ar grupę. Šiuo klausimu vien to, kad atitinkamos prekės ar paslaugos priskiriamos prie tos pačios Nicos sutarties klasės, nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, kad jos yra homogeninės, nes šios klasės dažnai apima labai įvairias, nebūtinai pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusias prekes ar paslaugas (žr. 2010 m. kovo 18 d. Nutarties FCMCEE / VRDT, C‑282/09 P, EU:C:2010:153, 37–40 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
Ieškovės argumentų nagrinėjimas
51 Pirmiausia reikia patvirtinti atitinkamos visuomenės apibrėžimą, kuriuo vadovavosi Apeliacinė taryba (žr. šio sprendimo 38 punktą) ir kurio, beje, neginčija ieškovė.
52 Ieškovės argumentus, pateiktus grindžiant antrąjį ieškinių pagrindą, sudaro penkios dalys. Pirma dalis susijusi su klaidingu prašomų įregistruoti prekių ženklų žodinių elementų turinio nustatymu. Antra dalis susijusi su tuo, kad ryšys tarp prašomų įregistruoti prekių ženklų žodinių elementų lingvistiškai yra neįprastas. Trečioje dalyje ieškovė tvirtina, kad nėra pakankamai tiesioginio ryšio tarp prašomų įregistruoti žymenų ir nagrinėjamų prekių ir paslaugų. Ketvirta dalis grindžiama neįprastais lingvistiniais pakeitimais. Galiausiai penkta dalis grindžiama klaida bendrai vertinant prašomus įregistruoti žymenis.
– Dėl pirmos dalies, grindžiamos klaidingu prašomų įregistruoti prekių ženklų žodinių elementų turinio nustatymu
53 Ieškovė pripažįsta, kad sąvoka „simply“ gali būti suprantamas kaip „tiesiog“, o žodis „connected“ reiškia „prijungimą prie tinklo“. Kita vertus, Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad apskritai prašomais įregistruoti žymenimis perduodama mintis „tiesiog prijungti“ arba „visų pirma prijungti“. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba neatsižvelgė į abiejų žodžių išdėstymą ir tai, kad po kiekvieno iš jų yra taškas. Dėl šių tipografinių ypatumų prašomus įregistruoti žymenis sudarantys žodiniai elementai negali būti vertinami kaip atspindintys vieną mintį, išreikštą dviem žodžiais, tačiau turėtų būti vertinami kaip du atskiri žodžiai, t. y. pirma, „simply“ ir, antra, „connected“.
54 Šiuo klausimu Apeliacinė taryba klaidingai rėmėsi 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimu BioID / VRDT (C‑37/03 P, EU:C:2005:547). Minėtame sprendime nagrinėtame žymenyje, t. y. BioID®., po žodinių elementų buvo nurodytas taškas, todėl Teisingumo Teismas toje byloje galėjo manyti, kad tokiu atveju minėtas taškas pats savaime nėra prekių ir paslaugų, kurioms skirtas šis prekių ženklas, komercinės kilmės nuoroda. Nagrinėjamu atveju ieškovė netvirtina, kad po kiekvieno žodinio elemento vartojami taškai patys savaime yra komercinės kilmės nuoroda, bet ji teigia, kad šie taškai ir dviejų žodžių išdėstymas vienas virš kito daro įtaką žodinių elementų suvokimui.
55 Be to, ieškovė mano, kad jurisprudencija, kuria rėmėsi Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 18 punkte, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Šiuose sprendimuose (2007 m. vasario 13 d. Sprendimas Mundipharma / VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, EU:T:2007:46; 2008 m. vasario 13 d. Sprendimas Sanofi-Aventis / VRDT – GD Searle (ATURION), T‑146/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:33 ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Eurocool Logistik / VRDT – Lenger (EUROCOOL), T‑599/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:399) Bendrasis Teismas išsakė nuomonę dėl atitinkamos visuomenės atliekamo žodinių žymenų suskaldymo į elementus, turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius jai žinomus žodžius. Nagrinėjamu atveju žodiniai elementai yra išskirtiniai dėl atitinkamos padėties ir skyrybos ženklų.
56 Galiausiai tai, kad nebuvo atsižvelgta į prašomų įregistruoti prekių ženklų elementus, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju, į po kiekvieno žodinio elemento esančius taškus ir į aplinkybę, kad du žodiniai elementai yra išdėstyti ant skirtingų linijų, pažeidžia teisės taisyklę, kuria remiantis turi būti vertinama tokia prekių ženklo forma, kuriai prašoma jį įregistruoti (2013 m. gegužės 14 d. Sprendimas Unister / VRDT (fluege.de), T‑244/12, EU:T:2013:243).
57 Dėl visų šių priežasčių ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai nustatė, jog prašomus įregistruoti prekių ženklus sudarantys žodiniai elementai perteikia vieną mintį.
58 EUIPO ginčija šiuos argumentus.
59 Neginčijama, kad šio sprendimo 2 ir 3 punkte nurodyti nagrinėjami žymenys yra sudaryti iš vienas virš kito išdėstytų žodžių „simply“ ir „connected“, kurių kiekvienas prasideda didžiąja raide, ir kad po kiekvieno iš jų yra taškas. Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovė, šie tipografiniai požymiai netrukdo tam, kad šie žodžiai būtų skaitomi, atsižvelgiant į angliškai kalbančiai visuomenei ar bet kokiems asmenims, kalbantiems kalba, paremta lotyniška abėcėle, įprastą skaitymo kryptį, skaitant iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad atitinkama visuomenė be pastangų suvoks nagrinėjamus žymenis kaip žodinių elementų „simply“ ir „connected“ seką.
60 Vis dėlto ieškovė teigia, kad didžioji raidė kiekvieno žodinio elemento pradžioje ir taškas po kiekvieno iš jų gali užkirsti kelią tam, kad šie žodžiai būtų skaitomi ir suvokiami kaip dvi vienos minties – „simply connected“, t. y. „tiesiog prijungti“ – dalys. Ieškovės teigimu, šie tipografiniai elementai yra tokio pobūdžio, kad jais gali būti sutrukdyta atitinkamai visuomenei susieti žodinius elementus ir leista juos skaityti ir suprasti kaip du atskirus ir savarankiškus žodžius.
61 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip nurodė Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 20 punkte, žodžių „simply“ ir „connected“ seka yra įprasta anglų kalboje ir iš karto suprantama. Priešingai, gerai žinoma, kad prieveiksmis „tiesiog“ negali būti vartojamas atskirai – iš tiesų prieveiksmiai būna susiję su žodžiu, kurio reikšmę keičia, tai gali būti veiksmažodis (kaip šiuo atveju „prijungti“), būdvardis ar kitas prieveiksmis. Taigi mažai tikėtina, kad, susidūrus su vienas po kito išdėstytais elementais „Simply.“ ir „Connected.“, atitinkama visuomenė nagrinėjamus žymenis suvoks kaip du atskirus ir savarankiškus žodžius, o ne kaip posakį, jungiantį šiuos du žodžius pagal įprastas sintaksės taisykles ir turintį iš karto aiškią prasmę.
62 Kiek tai susiję su aplinkybe, kad Apeliacinė taryba rėmėsi tam tikrais precedentais, kurie susiję su žymens skaidymu į vienas po kito einančius žodžius, turinčius prasmę (2007 m. vasario 13 d. Sprendimas RESPICUR, T‑256/04, EU:T:2007:46; 2008 m. vasario 13 d. Sprendimas ATURION, T‑146/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:33 ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas EUROCOOL, T‑599/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:399), o ne, kaip šiuo atveju, kai siejami du grafiškai atskirti žodžiai, reikia pažymėti, kad ji nėra reikšminga. Iš tiesų remiantis jurisprudencijoje suformuotu principu, kuris buvo taikytas minėtose bylose ir kuris taip pat turi būti taikomas šiuo atveju, reikia konstatuoti, kad atitinkama visuomenė supras, ką reiškia žymenys, susidedantys iš kelių tariamai atskirų žodinių elementų arba vieno žodinio elemento, apimančio kelis terminus, kai toks suvokimas nereikalauja ypatingų intelektinių pastangų.
63 Būtent taip yra šiose bylose; vienas po kito išdėstyti žodžiai „simply“ ir „connected“ atitinka įprastą šių žodžių eiliškumą anglų kalba ir reiškia „tiesiog prijungti“, o tai be jokių pastangų supranta angliškai kalbanti visuomenė. Atsižvelgiant į tokią akivaizdžią reikšmę, ieškovės teiginiai, kad atitinkama visuomenė, atsižvelgdama į tokius tipografinius ypatumus, kaip vienas po kito išdėstyti žodžiai, didžiųjų raidžių ir taškų buvimas, suvoks, kad tokia reikšmė negali būti suteikta, nėra reikšmingi.
64 Darytina išvada, kad antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Dėl antros dalies, grindžiamos tuo, kad ryšys tarp prašomų įregistruoti prekių ženklų žodinių elementų lingvistiškai yra neįprastas
65 Ieškovės teigimu, žymenis, kuriuos prašoma įregistruoti, sudaro du sakiniai, kurių kiekvieną sudaro vienas žodis. Pirmajame sakinyje yra prieveiksmis „simply“, o antrajame – veiksmažodis „connected“. Tokia struktūra akivaizdžiai prieštarauja gramatikos taisyklėms. Remiantis jurisprudencija, šis pastebimas skirtumas, palyginti su kalba, kurią atitinkama visuomenė paprastai vartoja nurodydama nagrinėjamas prekes ar paslaugas arba jų pagrindines charakteristikas, suteikia prašomiems įregistruoti prekių ženklams pakankamą skiriamąjį požymį, kad jie galėtų būti įregistruoti (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Procter & Gamble / VRDT, C‑383/99 P, EU:C:2001:461 ir 2015 m. balandžio 30 d. Nutartis Castel Frères / VRDT, C‑622/13 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:297).
66 Iš tiesų, ieškovės teigimu, atitinkama visuomenė nenaudoja prašomuose įregistruoti žymenyse esančių sakinių, siekdama nurodyti nagrinėjamas prekes ir paslaugas ar jų pagrindines charakteristikas. Todėl prašomi įregistruoti prekių ženklai turi reikiamą minimalų skiriamąjį požymį, kaip jis suprantamas pagal jurisprudenciją (2015 m. rugsėjo 25 d. Sprendimas Bopp / VRDT (Žalio aštuonkampio vaizdas), T‑209/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:701).
67 EUIPO ginčija šiuos argumentus.
68 Antrojo ieškinių pagrindo pirmos dalies atmetimo priežastys susijusios su tuo, kad yra labiau tikėtina, jog atitinkama visuomenė nagrinėjamus žymenis suvoks kaip vienas po kito išdėstytų žodžių įprastą seką anglų kalba, turinčią prasmę, o ne kaip du atskirus sakinius, neturinčius prasmės, kurių pirmasis yra atskirai pateiktas prieveiksmis, ir tai nepaisant to, kad žodžiai išdėstyti vienas po kito, ir nepaisant didžiųjų raidžių ir taškų vartojimo (žr. šio sprendimo 59–63 punktus).
69 Tokie argumentai taip pat neleidžia pritarti ieškovės teiginiams, kuriais remiantis nagrinėjami žymenys bus suvokiami kaip du sakiniai, turintys po vieną elementą, ir kad tai yra aiškus nukrypimas nuo anglų kalbos gramatikos taisyklių ir atitinkamos visuomenės paprastai vartojamos kalbos, leidžiantis suteikti skiriamąjį požymį prašomiems įregistruoti prekių ženklams.
70 Vadinasi, antrojo pagrindo antrą dalį taip pat reikia atmesti.
– Dėl trečios dalies, grindžiamos pakankamai tiesioginio ir konkretaus ryšio su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis nebuvimu
71 Ieškovė teigia, kad net darant prielaidą (kuriai ji prieštarauja), kad atitinkama visuomenė suvokia prašomus įregistruoti žymenis kaip reiškiančius „tiesiog prijungti [prie tinklo]“ arba [visų pirma prijungti [prie tinklo]“ (taip juos suvokė Apeliacinė taryba), tai neturėtų reikšmės, kiek tai susiję su ginčijamomis prekėmis ir paslaugomis. Ieškovė pripažįsta, kad, kiek tai susiję su nešiojamais kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir ausinėmis, tokios prekės iš tikrųjų gali būti prijungtos prie tinklo, ypač interneto, tačiau, jos teigimu, kiek tai susiję su ginčijamomis prekėmis ir paslaugomis, priklausančiomis 9, 37, 38, 41 ir 42 klasėms, atitinkamas vartotojas nesuvoks nagrinėjamų žymenų kaip esančių apibūdinamojo pobūdžio.
72 Taigi, kiek tai susiję su prie 9 klasės priskiriamomis prekėmis, vartotojai neatsižvelgs į tai, kad „radijo imtuvų ir televizorių antenos“, „automobilių antenos“, „elektriniai filtrai“, „puslaidininkių sudedamosios dalys“, „spausdintinės, raižytos ir lietos grandinės, integrinės grandinės, relės, saugikliai, elektrinių, elektroninių ir optinių signalų linijos, kabelių jungtys, elektriniai jungikliai“, „baterijos“, „stiprintuvai, transformatoriai, kabelio būgnai“ gali būti prijungti prie tinklo. Tai taikytina visoms prie 9 klasės priskiriamoms prekėms, dėl kurių ekspertas atmetė registracijos paraiškas.
73 Be to, kalbant apie paslaugas, priskiriamas prie 37 klasės, ginčijamų sprendimų 26 punkte Apeliacinės tarybos pateiktas tvirtinimas, kuriuo remiantis atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis, kiek tai susiję su „montavimu“, „priežiūra“ ir „įvairių prekių priedų ir dalių remontu“, kaip apibūdinančius jų savybę, t. y. kad jų paskirtis būti prijungtiems prie tinklo, yra klaidingas. Pirma, Apeliacinė taryba to neįrodė. Nėra aišku, kodėl automobilių dalys ir priedai, automagnetolos ir t. t., su kuriais yra susijusios paslaugos, priskiriamos prie 37 klasės, yra prekės, paprastai prijungiamos prie tinklo. Kiek tai susiję su „rankinėmis staklėmis“ ir „sanitariniais įrenginiais“, Apeliacinės tarybos tvirtinimas yra tiesiog klaidingas. Antra, Apeliacinės tarybos suteikiama reikšmė „tiesiog prijungti [prie tinklo]“ neapima nuorodos į nagrinėjamų paslaugų savybes, vertinamas atskirai. Iš tiesų tais atvejais, kai prekės yra montuojamos, prižiūrimos arba remontuojamos, atitinkama visuomenė nesitiki, kad jos bus prijungtos prie tinklo.
74 Be to, komunikacijų paslaugos, priskiriamos prie 38 klasės, taip pat nėra „tiesiog prijungtos“. Šios paslaugos yra tiesiog skirtos atlikti perdavimo veiksmui telekomunikacijų priemonėmis. Taigi prašomi įregistruoti žymenys, priešingai, nei ginčijamų sprendimų 26 punkte nustatė Apeliacinė taryba, pakankamai tiesiogiai neapibūdina nei šių paslaugų turinio, nei jų savybių.
75 Mokymo ir ugdymo paslaugos, priskiriamos prie 41 klasės, taip pat neturi pakankamai tiesioginės ir konkrečios sąsajos su prašomais įregistruoti žymenimis. Priešingai, nei ginčijamų sprendimų 26 punkte nurodė Apeliacinė taryba, tokios paslaugos nėra siaurai orientuotos tik į prijungimo nustatymą.
76 Tas pats taikytina ir „duomenų dorojimo programų kūrimo ir įdiegimo“ bei „techninių konsultacijų“ paslaugoms, priskiriamoms prie 42 klasės. Ieškovės teigimu, ginčijamų sprendimų 26 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos tvirtinimas, kuriuo remiantis nagrinėjamomis paslaugomis „gali būti siekiama prijungimo prie tinklo“, nėra pakankamai pagrįstas. Be to, jos teigimu, toks tvirtinimas yra klaidingas – atitinkama visuomenė negali daryti prielaidos, iš anksto nepagalvojusi, kad nagrinėjamų paslaugų vienintelis tikslas – yra prijungimas prie tinklo.
77 EUIPO ginčija šiuos argumentus.
78 Pirma, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba apeliacijų atmetimą grindė ne Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu, bet Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu. Iš tiesų, nors vieno iš dviejų ginčijamų sprendimų 5 punkte ji paminėjo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą kaip vieną iš savo sprendimo pagrindų, visas pagrindimas, pateikiamas po šio punkto, išdėstytas po vienu pavadinimu „Dėl [Reglamento Nr. 207/2009] 7 straipsnio 1 dalies b punkto“. Darytina išvada, kad Apeliacinė taryba neprivalėjo įrodyti nagrinėjamų žymenų apibūdinamojo pobūdžio, kiek tai susiję su ginčijamomis prekėmis ir paslaugomis.
79 Antra, reikia pažymėti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 41–45 punktuose, Apeliacinė taryba pakankamai nurodė priežastis, dėl kurių ginčijamų prekių ir paslaugų vartotojai suvoks nagrinėjamus žymenis kaip giriamojo pobūdžio šūkį, nurodantį, kokia kokybė gali būti joms priskiriama.
80 Iš tikrųjų Apeliacinė taryba visų pirma nagrinėjamas prekes ir paslaugas sugrupavo į homogenines kategorijas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 50 punkte minimą jurisprudenciją, t. y. turinčias pakankamai bendrų savybių ar charakteristikų, kad tas pats motyvas galėtų būti taikomas visai kategorijai. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija šių kategorijų tinkamumo. Atsižvelgiant į daiktų interneto plėtrą, Apeliacinė taryba pagrįstai teigia, kad atitinkama visuomenė suvoks nagrinėjamus žymenis kaip nuorodą į ginčijamų prekių savybę būti prijungtoms ir suvoks ginčijamas paslaugas kaip susijusias su tokiu prijungimu.
81 Taigi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, prie 9 klasės prekių priskiriamos ginčijamos prekės yra, kaip teisingai nurodė Apeliacinė taryba, kitų prekių dalys ar priedai ir yra arba gali būti prijungti prie tinklo (tai taip pat taikoma „radijo imtuvų ir televizorių antenoms“ ir „automobilių antenoms“) arba gali būti įmontuoti į prie tinklo prijungtus objektus.
82 Kiek tai susiję su prie 37 klasės priskiriamomis ginčijamomis paslaugomis, Apeliacinė taryba nusprendė, kad šių paslaugų vartotojai suvoks nagrinėjamus žymenis taip, kad jie yra susiję su prekėmis, kurios gali būti prijungtos prie tinklo, arba kad paslaugos pačios gali būti suteiktos prisijungus prie tinklo (pavyzdžiui, pranešant apie galimus gedimus dirbtuvei, kad būtų galima paruošti remontui reikalingas dalis).
83 Kiek tai susijęs su ginčijamomis paslaugomis, priskiriamomis prie 38 klasės, ieškovė pati pripažįsta, kad jos skirtos atlikti perdavimo operacijoms telekomunikacijų priemonėmis. Tokioms perdavimo operacijoms akivaizdžiai reikalingas prijungimas prie tinklo, o nagrinėjami žymenys gali būti suvokiami kaip pagiriamai apibūdinantys šį prijungimą prie tinklo.
84 Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, kuriuo remiantis „trečiųjų asmenų mokymas ir ugdymas elektrotechnikos ir elektronikos srityje“ yra aiškiai susijęs su elektrotechninėmis ir elektroninėmis prijungimo prie tinklo sąlygomis ir tvarka. Tačiau akivaizdu, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamas ugdymo paslaugas (elektrotechnikos ir elektronikos srityje), atitinkama visuomenė šių paslaugų atveju nagrinėjamus žymenis suvoks kaip šūkį, susijusį su ugdymo turiniu.
85 Galiausiai Apeliacinė taryba taip pat teisingai nusprendė, kad ginčijamos paslaugos, priskiriamos prie 42 klasės, pirma, „duomenų dorojimo programų kūrimo ir įdiegimo“ ir, antra, „techninių konsultacijų“ paslaugos, gali būti skirtos prisijungimui prie tinklo. Ieškovė to tiesiogiai neginčija, tačiau tvirtina, kad Apeliacinė taryba neįrodė, kad šios paslaugos skirtos išimtinai prisijungimui prie tinklo.
86 Šiuo klausimu primintina, kad Europos Sąjungos prekių ženklą sudarančių žodinių elementų pagiriamoji konotacija nereiškia, kad jis negali tinkamai užtikrinti vartotojams juo žymimų prekių ar paslaugų kilmės. Taigi suinteresuotoji visuomenė gali suvokti tokį prekių ženklą kartu kaip reklaminę frazę ir kaip prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuorodą (žr. 2018 m. liepos 4 d. Sprendimo Deluxe Entertainment Services Group / EUIPO (deluxe), T‑222/14 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:402, 36 ir 48 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
87 Vis dėlto reikia priminti, kad žymuo neregistruojamas, jeigu bent viena jo galima reikšmė apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų požymius (žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Bayerische Motoren Werke / VRDT (ECO PRO), T‑145/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:220, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši jurisprudencija pirmą kartą buvo suformuota dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir taip pat pagal analogiją taikoma ir šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktui (2017 m. birželio 28 d. Sprendimo Colgate-Palmolive / EUIPO (AROMASENSATIONS), T‑479/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:441, 24 punktas).
88 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, kad šūkis „Simply.Connected.“, kuriuo nurodomi ginčijamų prekių ir paslaugų (ji galės prekiauti šiomis prekėmis ir paslaugomis, pažymėtomis prašomu įregistruoti prekių ženklu) požymiai, negali turėti tariamos reikšmės (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Tegometall International / VRDT – Wuppermann (TEK), T‑458/05, EU:T:2007:349, 89–93 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
89 Vadinasi, antrojo ieškinių pagrindo trečią dalį reikia atmesti.
– Dėl ketvirtos dalies, grindžiamos tuo, kad esama neįprastų pakeitimų, leidžiančių įregistruoti prašomus prekių ženklus
90 Ieškovė teigia, kad net darant prielaidą, kuriai ji prieštarauja, jog, viena vertus, prašomi įregistruoti žymenys gali reikšti „tiesiog prijungti [prie tinklo]“, ir, antra vertus, kad egzistuoja pakankamai tiesioginis ir konkretus ryšys tarp šios reikšmės ir ginčijamų prekių ir paslaugų, jų neįprasto sugretinimo pakaktų, kad minėtiems žymenims būtų suteiktas minimalus skiriamasis požymis, kad jie galėtų būti įregistruoti. Iš tiesų prašomus įregistruoti prekių ženklus sudaro du gretimi sakiniai, kiekvienas iš jų sudarytas iš vieno žodžio, t. y. „simply“ ir „connected“. Tokia konstrukcija yra neįprasta angliškai kalbančiai visuomenei ir suteikia bendrą įspūdį, kuris nustelbia šių elementų kartu sudaromą visumą. Taigi ginčijamų sprendimų 20 punkte Apeliacinė taryba neteisingai nurodė, kad „žodžių Simply.Connected. seka suvokiama kaip paprasta, tiesiogiai suprantama ir gramatiškai teisinga žinutė, kurioje nėra neįprastų lingvistinių elementų“.
91 Be to, ieškovė ginčija, kad atitinkama visuomenė gali apibūdinti nagrinėjamas prekes ir paslaugas arba jų pagrindinius požymius kaip „simply connected“ reikšmę, t. y. kaip Apeliacinė taryba suvokė šiuos žodžius ginčijamuose sprendimuose.
92 EUIPO ginčija šiuos argumentus.
93 Antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje ieškovė vėl remiasi nagrinėjamų žymenų žodinių elementų išdėstymu vienas virš kito.
94 Vis dėlto dėl priežasčių, nurodytų šio sprendimo 59 punkte, toks jų išdėstymas vienas virš kito nėra neįprastas. Reikia pridurti, kad, vertinant žymenį bendrai, elementų „simply“ ir „connected“ buvimas vienas virš kito, atitinkamos visuomenės nuomone, gali būti nulemtas siekio juos sutalpinti stačiakampyje suapvalintais kampais, kuriame jie nurodomi. Taigi mažai tikėtina, kad atitinkama visuomenė tokį išdėstymą vienas virš kito gali laikyti skiriamuoju požymiu.
95 Kiek tai susiję su argumentu, kad atitinkama visuomenė neapibūdins ginčijamų prekių ir paslaugų ar jų pagrindinių požymių kaip „simply connected“, jis yra nereikšmingas, nes Apeliacinė taryba apeliacijų atmetimą grindė ne Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu.
96 Taigi antrojo pagrindo ketvirta dalis yra atmestina kaip iš dalies nepagrįsta ir iš dalies nepriimtina.
– Dėl penktos dalies, grindžiamos klaidingu prašomų įregistruoti žymenų visapusiu vertinimu
97 Ieškovės teigimu, ginčijamų sprendimų 17–19 punktuose atlikdama vertinimą Apeliacinė taryba tinkamai neatliko žymenų visapusio vertinimo. Iš tiesų ji turėjo atsižvelgti, pirma, į atvirą kvadratą, kurio kampai suapvalinti, ir, antra, į tris bangas, kurios yra kiekviename prašomame įregistruoti žymenyje. Atitinkama visuomenė lengvai ir greitai įsimins šią grafinę originalią formą, siejamą su žodiniais elementais, į kurių vertinimą klaidingai sutelkė dėmesį Apeliacinė taryba, ir taip prašomi įregistruoti prekių ženklai padės visuomenei atskirti ginčijamų prekių ir paslaugų komercinę kilmę.
98 EUIPO ginčija šiuos argumentus.
99 Pirma, reikia konstatuoti, kad ginčijamų sprendimų 17 punkte Apeliacinė taryba atsižvelgė į šiuos du vaizdinius elementus ir konstatavo, kad jie nėra reikšmingi, kiek tai susiję su tuo, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis. Ginčijamų sprendimų 19 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis, susidūrus su šūkiu, būtų žemesnis už vidutinį, ji nepastebėtų vaizdinio elemento – kvadrato – kuris dėl to neturi skiriamojo požymio. Tame pačiame ginčijamų sprendimų punkte ir jų 29 punkte ji, be kita ko, nustatė, kad trijų koncentrinių bangų vaizdas, simbolizuojantis bevielį ryšį, sustiprina žodinių elementų suteikiamą prasmę.
100 Antra, visi šiuo klausimu pateikti Apeliacinės tarybos argumentai turi būti laikomi pagrįstais. Iš tiesų visapusis nagrinėjamų žymenų vertinimas sustiprina žodinių elementų viršenybę, kiek tai susiję su šio sprendimo 99 punkte nagrinėjamais vaizdiniais elementais, kad šie žymenys, vertinami kaip visuma, nebus suvokiami kaip ginčijamų prekių ir paslaugų komercinės kilmės nuoroda.
101 Vadinasi, antrojo pagrindo penkta dalis, taigi ir visas antrasis ieškinio pagrindas, turi būti atmesti.
Dėl trečiojo ieškinių pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu
102 Ieškovė remiasi tuo, kad vieno iš ginčijamų sprendimų 5 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad prašomų prekių ženklų įregistravimas prieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktams, bet vėliau abiejuose ginčijamuose sprendimuose analizavo tik minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymą. Taigi ginčijamų sprendimų 30 punkte esantis teiginys, kuriuo remiantis paraiška įregistruoti prašomus prekių ženklus turi būti taip pat atmesta, taikant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, yra akivaizdžiai klaidingas ir, be abejonės, turėtų būti suprantamas kaip nurodantis minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c straipsnio taikymą. Tačiau ginčijamuose sprendimuose nepateikta tokio teiginio pagrindimo.
103 Be to, ieškovė neigia tai, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai, atsižvelgiant į ginčijamas prekes ir paslaugas, gali būti laikomi apibūdinamaisiais, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
104 EUIPO ginčija šiuos argumentus.
105 Reikia pažymėti, kad ginčijamuose sprendimuose nėra vertinimo dėl nagrinėjamų žymenų apibūdinamojo pobūdžio. Be to, ginčijamų sprendimų 28 punkte Apeliacinė taryba atmetė kaip nereikšmingą argumentą, susijusį su motyvacijos dėl prašomų įregistruoti prekių ženklų apibūdinamojo pobūdžio trūkumu, nes šiuo atveju absoliutus atmetimo pagrindas, nurodytas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte, nėra susijęs su apibūdinamuoju žymenų pobūdžiu.
106 Be to, ginčijamų sprendimų 29 punkte Apeliacinė taryba nurodė:
„Likusi dalis pareiškėjos pastabų [taip pat] negali paneigti eksperto išvadų. Grafinė konfigūracija nesuteikia reikiamo skiriamojo požymio prašomam žymeniui. Tikslinė visuomenė nesuvoks paprasto rėmo ir taškų [sprendime T‑252/17: mėlyna spalva], kurie suvokiami kaip skyrybos ženklai, kaip komercinės kilmės skiriamųjų požymių. Be to, viršutiniame dešiniajame kampe esantis vaizdinis elementas sutampa su bevielio ryšio simboliu, todėl tik sustiprina žodiniais elementais išreikštą prijungimo aspektą. Taigi šiame žymenyje nėra elementų, kurie, atsižvelgiant į tikslinės visuomenės suvokimą, galėtų jam suteikti skiriamąjį požymį, nepaisant jo giriamojo pobūdžio. Kadangi prašomas įregistruoti žymuo, atsižvelgiant į visumą, atlieka tik reklaminę funkciją, vartotojas negalės nustatyti prekių ar paslaugų kilmės.“
107 Ginčijamų sprendimų 30 punktas suformuluotas taip:
„Atsižvelgiant į šiuos motyvus, prekių ženklas taip pat neregistruojamas, remiantis atmetimo pagrindu, nurodytu [Reglamento Nr. 207/2009] 7 straipsnio 1 dalies b punkte.“
108 Ieškovė argumentą grindžia tuo, jog ginčijamų sprendimų 30 punkte nurodytas prieveiksmis „taip pat“ ir teigia, kad, atsižvelgiant į vieno iš skundžiamų spendimų 5 punkte esančią 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuorodą, Apeliacinė taryba padarė korektūros klaidą. Ieškovės teigimu, ginčijamų sprendimų 30 punkte Apeliacinė taryba norėjo nurodyti, kad, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu absoliučiu atmetimo pagrindu, taip pat draudžiama įregistruoti prašomus prekių ženklus. Tačiau skundžiamuose sprendimuose tiesiogiai nenurodytos priežastys, dėl kurių šis absoliutus atsisakymo įregistruoti pagrindas buvo taikomas, ir Apeliacinė taryba priėmė šiuos sprendimus, nepateikdama motyvų.
109 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad vertindama prašomus įregistruoti prekių ženklus Apeliacinė taryba nesirėmė apibūdinamuoju požymiu ir kad skundžiamo sprendimo 30 punkte esantis prieveiksmis „taip pat“ turi būti suprantamas kaip nuoroda į papildomus motyvus, nurodytus minėtų sprendimų 29 punkte.
110 Taigi trečiasis ieškinių pagrindas, kiek juo nurodoma, kad ginčijamų sprendimų 30 punktas turi būti akivaizdžiai ištaisytas, yra paremtas klaidingu jų supratimu. Be to, Apeliacinė taryba savo vertinimo negrindė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu, todėl argumentas, susijęs su motyvacijos trūkumu ir tuo, kad buvo padaryta vertinimo klaida, kiek tai susiję su šios nuostatos taikymu, turi būti atmestas kaip nereikšmingas.
111 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti ieškinius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
112 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylas pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Sujungti bylas T‑251/17 ir T‑252/17, kad būtų priimtas bendras sprendimas.
2. Atmesti ieškinius.
3. Priteisti iš Robert Bosch GmbH bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Kreuschitz | Forrester |
Paskelbtas 2019 m. kovo 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.