TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2011 m. balandžio 13 d.

Byla F‑32/10

Christian Wilk

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Išlaidų atlyginimas – Įsikūrimo išmoka – Įsikūrimas su šeima darbo vietoje – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo C. Wilk, kuris, remiantis tuo, kad jo sutuoktinė įsikūrė jo darbo vietoje, gavo dvigubą Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 5 straipsnyje numatytą įsikūrimo išmoką, prašo panaikinti Komisijos sprendimą susigrąžinti sumą, kuri buvo gauta mokant minėtą dvigubą išmoką, ir nurodyti Komisijai atlyginti tariamai patirtą žalą su palūkanomis.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Išlaidų atlyginimas – Įsikūrimo išmoka – Skyrimo sąlygos – Šeimą išlaikantys pareigūnai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 5 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Sąlygos – Akivaizdus mokėjimo nepagrįstumas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis ir VII priedo 5 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas be Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos ikiteisminės procedūros – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Momentas, tinkamas nustatyti pareigūno sutuoktinio gyvenamąją vietą, kad būtų skirta dviguba įsikūrimo išmoka, jei minėtas sutuoktinis iš tikrųjų įsikūrė su pareigūnu pastarojo darbo vietoje, kaip to reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 5 straipsnį, yra kita diena po to, kai baigiasi pareigūno bandomasis laikotarpis, t. y. paskyrimo į nuolatinę tarnybą diena, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

Be to, vieta, kurią pareigūno sutuoktinis laiko savo interesų centru, priklauso nuo jo asmeninio pasirinkimo ir neturi išimtinai bei automatiškai priklausyti nuo pareigūno darbo vietos. Taigi aplinkybė, kad pareigūnas ėmėsi veiksmų, kad jo sutuoktinis gautų leidimą apsigyventi, įrodo tik jo paties norą parūpinti tokį leidimą savo sutuoktiniui.

(žr. 26 ir 28 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Thommes prieš Komisiją, T‑195/03, 73 punktas.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį bet kuri permokėta suma turi būti grąžinama, jei mokėjimo nepagrįstumas buvo toks akivaizdus, kad gavėjas negalėjo apie tai nežinoti.

Tokia permokėta suma laikytina dviguba įsikūrimo išmoka, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 5 straipsnį sumokėta pareigūnui, kurio sutuoktinis, pasibaigus pareigūno bandomajam laikotarpiui, iš tikrųjų neįsikūrė su juo šio darbo vietoje arba netoli šios vietos. Šis nepagrįstas mokėjimas iš tikrųjų toks akivaizdus, kad nė vienas pakankamai rūpestingas pareigūnas, laikomas žinančiu jo atlyginimą reglamentuojančias nuostatas, negali jo nepastebėti.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Stempels prieš Komisiją, 310/87, 10 punktas.

3.      Ginčo, susijusio su konkrečiu Pareigūnų tarnybos nuostatų normos taikymu ieškovui gerai žinomomis aplinkybėmis, atveju sprendimas atmesti jo skundą atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnyje numatytą reikalavimą pateikti motyvus, jeigu jis leidžia suinteresuotajam asmeniui aiškiai suprasti nagrinėjamo sprendimo motyvus bei įvertinti tikslingumą pareikšti ieškinį, o Tarnautojų teismui – įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą.

(žr. 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Lebedef ir kt. prieš Komisiją, T‑221/02, 61 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Hinderyckx prieš Tarybą, F‑57/06, 27 punktas; 2008 m. balandžio 8 d. Sprendimo Bordini prieš Komisiją, F‑134/06, 62 punktas.

4.      Jeigu pareigūnas kaltina instituciją pažeidimu, išplaukiančiu ne iš asmens nenaudai priimto akto, bet iš veiksmų, prieš pareikšdamas ieškinį jis turi pateikti administracijai prašymą atlyginti dėl aptariamų veiksmų kilusią žalą ir skundą, kuriuo ginčijamas šio prašymo eksplicitinio arba implicitinio atmetimo pagrįstumas, nes be jų jo reikalavimai atlyginti dėl veiksmų kilusią žalą turi būti atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįsti.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. liepos 15 d. Sprendimo Camara Alloisio ir kt. prieš Komisiją, T‑17/90, T‑28/91 ir T‑17/92, 47 punktas.