TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 14 d.
Byla F‑82/08
Nicole Clarke ir kt.
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – KTĮS 8 straipsnis – Sąlyga, dėl kurios sutarties galiojimas pasibaigia, jeigu tarnautojas neįtraukiamas į konkurso rezervo sąrašą – Atviri konkursai OHIM/AD/02/07 ir OHIM/AST/02/07 – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąžiningo sutarčių vykdymo principas – Rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Kalbos reikalavimai – EPSO kompetencijos nebuvimas – Direktyva 1999/70/EB – Terminuotas darbas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo N. Clarke, E. Papathanasiou ir M. Periañez-González, laikinosios VRDT tarnautojos, būtent prašo, pirma, panaikinti 2008 m. kovo 7 d. VRDT sprendimus atmesti jų prašymus, kuriais iš esmės siekiama panaikinti jų darbo sutartyse esančią sutarties nutraukimo sąlygą, kuria įtvirtinamas reikalavimas sėkmingai dalyvauti atvirame konkurse, kad VRDT pripažintų, jog jų neterminuotos darbo sutartys lieka galioti, ir, antra, priteisti iš VRDT atlyginti nuostolius.
Sprendimas: Panaikinti 2007 m. gruodžio 19 d. VRDT žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus sprendimą ir 2008 m. kovo 7 d. VRDT sprendimus tiek, kiek šiais sprendimais buvo atmesti atitinkami ieškovių prašymai, kuriais siekiama, kad jų, kaip laikinųjų tarnautojų, sutartyse esanti sutarties nutraukimo sąlyga nebūtų taikoma atitinkamai konkursų OHIM/AD/02/07 ir OHIM/AST/02/07 atžvilgiu. Įpareigoti VRDT sumokėti kiekvienai iš ieškovių po 2 000 eurų, taip atlyginant nuostolius su palūkanomis. Atmesti likusią ieškinio dalį. VRDT padengia savo ir ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl sprendimo neleisti dalyvauti konkurso egzaminuose – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą neteisėtumu
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnis)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Priimtinumo sąlygos – Nagrinėjimas atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintas sąlygas
(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa; SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Laikinojo tarnautojo sutarties sąlyga, pagal kurią darbo santykiai tęsiasi, jeigu tarnautojas įtraukiamas į atviro konkurso rezervo sąrašą – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
4. Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Tokių pačių funkcijų priskyrimas nuolat ir laikinai atliekamoms pareigoms – Leistinumas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a ir b punktai)
5. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pakeitimas į neterminuotą sutartį ir sąlygos, pagal kurią sutartis nutraukiama, jeigu tarnautojas neįraukiamas į atviro konkurso rezervo sąrašą, įterpimas – Pakeitimas, vertintinas kaip terminuotos sutarties pratęsimas
(Direktyvos 1999/70 priedo 3 punkto 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktas ir 8 straipsnio pirma pastraipa)
6. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutartys, kuriose įtvirtinta sutarties nutraukimo sąlyga taikoma tik neįtraukimo į rezervo sąrašą, kuris sudaromas pasibaigus atviram konkursui, atveju – Pranešimas apie konkursą, kuriame numatytas laisvų pareigų skaičius daug mažesnis nei minėtų sutarčių skaičius – Sąlygos netaikymas
7. Pareigūnai – Konkursas – Dalyvavimo sąlygos – Vienodas požiūris – Specialių kalbos žinių reikalavimas – Leistinumas
8. Pareigūnai – Konkursas – Organizavimas – Dalyvavimo sąlygos ir tvarka – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirma pastraipa)
9. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) – Pareigūnų įdarbinimo konkursų eiga – EPSO vaidmuo – Pagalba atrankos komisijai – Papildomas vaidmuo, palyginti su vaidmeniu, kurį atlieka atrankos komisija – Personalo atrankos funkcijos – Nebuvimas
1. Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, išankstinis administracinis skundas ir ieškinys turi būti pateikiami dėl asmens nenaudai priimti akto, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį ieškovo interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį.
Kiek tai susiję su pranešimu apie konkursą, ieškovas turi teisę, atsižvelgdamas į išskirtinį įdarbinimo procedūros, kuri yra sudėtinė administracinė procedūra, sudaryta iš glaudžiai susijusių paeiliui priimamų sprendimų, pobūdį, remtis per konkursą padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurie gali būti susiję su pačiu pranešimo apie konkursą tekstu, pareikšdamas ieškinį dėl vėlesnio individualaus sprendimo, kaip antai sprendimo neleisti laikyti egzaminų. Ypatingais atvejais ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareiškiamas ir dėl pranešimo apie konkursą, jeigu dėl jame įtvirtintų sąlygų, dėl kurių ieškovas negali dalyvauti konkurse, jis yra ieškovo nenaudai priimtas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius.
(žr. 74 ir 79 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Sergio ir kt. prieš Komisiją, 64/86, 71/86–73/86 ir 78/86, 15 punktas; 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, 17–19 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Noonan prieš Komisiją, T‑60/92, 21 punktas; 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Hendrickx prieš Cedefop, T‑87/99, 37 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bennett ir kt. prieš VRDT, F‑19/08, 65 punktas ir jame nurodyta teismų praktika bei 66 punktas.
2. Vertindamas pareigūno ieškinio priimtinumą, teismas neturėtų nei taikyti, nei remtis EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje (po pakeitimo SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa) įtvirtintomis sąlygomis, ypač reikalavimu būti individualiai susijusiu su skundžiamu aktu, nes šiomis sąlygomis iš esmės ribojama fizinių ir juridinių asmenų teisė pareikšti ieškinį dėl visuotinai taikomų aktų, ir atsižvelgiama į įvairias ieškovą individualizuojančias aplinkybes. Atsižvelgiant į Sąjungos viešosios tarnybos bylų autonomiškumą bylų pagal bendrąją teisę, susijusių su panaikinimu ir žalos atlyginimu, atžvilgiu, reikia remtis Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintomis priimtinumo sąlygomis.
(žr. 75 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. spalio 22 d. Sprendimo Meyer-Burckhardt prieš Komisiją, 9/75, 7 punktas; 1977 m. vasario 17 d. Sprendimo Reinarz prieš Komisiją ir Tarybą, 48/76, 10 punktas; 1987 m. spalio 7 d. Sprendimo Schina prieš Komisiją, 401/85, 9 punktas.
3. Sutarties nutraukimo sąlygos, pagal kurią darbo santykiai tęsiasi, jeigu atitinkamas laikinasis tarnautojas įtraukiamas į Europos personalo atrankos tarnybos organizuoto atviro konkurso rezervo sąrašą, įterpimas į laikinojo tarnautojo sutartį yra nepalankus šiam tarnautojui bent jau dėl to, kad jis nėra tikras, ar bus įtrauktas į pasibaigus minėtam konkursui parengtą rezervo sąrašą. Tokiomis aplinkybėmis institucijos sprendimas atmesti atitinkamo laikinojo tarnautojo prašymą laikyti jo sutartyje esančią sutarties nutraukimo sąlygą niekine arba bet kuriuo atveju jam jos netaikyti konkretaus konkurso atžvilgiu, nes jis negali dalyvauti šiame konkurse, yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
(žr. 76 punktą)
4. Iš principo administracijai nedraudžiama priskirti tokias pačias funkcijas į pareigybių sąrašą įtrauktoms nuolat arba laikinai atliekamoms pareigoms.
Taigi administracija negali būti kaltinama tuo, kad sudarė laikinojo tarnautojo sutartį pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktą, vėliau ją nutraukė bendru sutarimu ir pakeitė sutartimi pagal minėtų sąlygų 2 straipsnio a punktą, kad suinteresuotasis asmuo galėtų atlikti į pareigybių sąrašą įtrauktas pareigas, kurias už biudžeto valdymą atsakingos institucijos priskyrė prie laikinųjų pareigų.
(žr. 113 ir 115 punktus)
5. Institucija nepažeidė Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmos pastraipos taikymo ribų, kai pakeitė laikinojo tarnautojo sutartį pagal minėtų sąlygų 2 straipsnio a punktą tam, kad panaikintų terminuotą sutarties galiojimą, pakeistų jį tariamai neterminuotu galiojimu ir įterptų sąlygą, pagal kurią sutartis nutraukiama, jeigu tarnautojas neįtraukiamas į konkurso rezervo sąrašą. Iš tikrųjų, kadangi dėl sąlygos įterpimo minėta sutartis negali būti laikoma neterminuota, nelygu koks jos tekstas, toks pakeitimas turėtų būti laikomas terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties pagal minėtų sąlygų 2 straipsnio a punktą pirmuoju pratęsimu terminuotam laikotarpiui.
Be to, sutarties galiojimo terminas, kaip matyti iš Direktyvos 1999/70 dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede esančio Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 3 punkto 1 dalies, gali būti apibrėžiamas ne tik konkrečia diena, bet ir konkrečios užduoties įvykdymu ar konkrečiu įvykiu, kaip antai konkretaus konkurso rezervo sąrašo sudarymu.
(žr. 113, 116, 117 ir 126 punktus)
6. Siūlydama keliems sėkmingai vidaus atrankos procedūrose dalyvavusiems tarnautojams sudaryti neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį, kuriame esanti sutarties nutraukimo sąlyga būtų taikoma tik jeigu suinteresuotieji asmenys nebūtų įtraukti į pasibaigus atviram konkursui sudarytą rezervo sąrašą, ir taip aiškiai įsipareigodama nenutraukti suinteresuotųjų asmenų darbo santykių su sąlyga, kad jie bus įtraukti į tokį sąrašą, o vėliau sumažindama laureatų, įtrauktų į tinkamų kandidatų sąrašus, sudarytus pasibaigus dviem, be kita ko, atviriems konkursams, skaičių iki tikslaus laisvų pareigų skaičiaus, institucija iš esmės ir objektyviai sumažino visų suinteresuotųjų asmenų galimybes, kad sutarties nutraukimo sąlyga nebus taikoma, todėl iš dalies prasmės neteko jos sutartiniai įsipareigojimai laikinajam personalui.
Todėl pasibaigus atviram konkursui, kuriame galėjo dalyvauti visi valstybių narių piliečiai, sutarties nutraukimo sąlyga neturėtų būti taikoma, jeigu parengtas tinkamų kandidatų sąrašas toks ribotas, kad atitinkamų tarnautojų galimybės, kad ši sąlyga nebus taikoma, tapo nepagrįstai mažos atsižvelgiant į institucijos įsipareigojimus laikinajam personalui. Kitaip tariant, taikant sutarties nutraukimo sąlygą tokiam tinkamų kandidatų sąrašui iškraipomi sutartiniai administracijos įsipareigojimai.
(žr. 161 ir 162 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Bennett ir kt. prieš VRDT 116 punktas.
7. Tarnybos interesais gali būti grindžiamas reikalavimas, kad konkurso dalyvis turėtų specialių tam tikrų Sąjungos kalbų žinių, o per įdarbinimo procedūrą reikalaujamas kalbos žinių lygis turi būti proporcingas realiems tarnybos poreikiams.
Šiuo atžvilgiu, kalbant apie institucijų vidaus darbą, visaapimančio kalbų pliuralizmo sistema keltų didelių sunkumų ir būtų ekonomiškai nepakeliama. Taigi tinkamu Sąjungos institucijų ir įstaigų darbu, ypač kai atitinkamos įstaigos ištekliai yra riboti, gali būti objektyviai pateisinamas vidaus komunikacijos kalbų ribojimas.
(žr. 172 ir 173 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. birželio 19 d. Sprendimo Küster prieš Parlamentą, 79/74, 16 ir 20 punktai; 1975 m. spalio 29 d. Sprendimo Küster prieš Parlamentą, 22/75, 13 ir 17 punktai; Teisingumo Teismo generalinio advokato M. Poiares Maduro 2005 m. kovo 15 d. išvados byloje Ispanija prieš Eurojust, C‑160/03, 47 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Hendrickx prieš Tarybą, T‑376/03, 26 punktas.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, T‑156/07 ir T‑232/07, 75 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Bennett ir kt. prieš VRDT 137 punktas.
8. Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti laisvoms pareigoms keliamus tinkamumo kriterijus ir remdamasi šiais kriterijais bei tarnybos interesais apibrėžti konkurso organizavimo sąlygas ir tvarką; tai darydama ji atsižvelgia į visų Sąjungoje organizuojamų konkursų tikslą, kuris, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmos pastraipos, yra užtikrinti, kad institucijai, kaip ir visoms kitoms įstaigoms, dirbtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į siekiamą tikslą, turėtų tik patikrinti, ar egzaminų organizavimas nebuvo akivaizdžiai netinkamas ar neproporcingas ir ar nebuvo padaryta teisės klaida arba viršyti įgaliojimai.
Be to, per vidaus procedūrą atrankos komisija arba atrankos tarnyba turi didelę diskreciją nustatydamos išsamią egzaminų tvarką ir egzaminų turinį. Sąjungos teismas gali kritikuoti šį turinį tik tuo atveju, kai juo peržengiamos pranešime apie konkursą nurodytos ribos arba kai jis neatitinka konkurso egzamino arba atrankos procedūros tikslo.
(žr. 181 ir 182 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. vasario 5 d. Sprendimo Petit‑Laurent prieš Komisiją, T‑211/95, 54 punktas; 1997 m. birželio 12 d. Sprendimo Carbajo Ferrero prieš Parlamentą, T‑237/95, 47 ir 48 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Matos Martins prieš Komisiją, F‑2/07, 161 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
9. Nors dėl Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) patikėtų užduočių ši įstaiga gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką darbuotojų atrankos srityje, tačiau, kalbant apie pareigūnų įdarbinimo konkursų eigą, jos vaidmuo yra svarbus padedant atrankos komisijai, ir bet kuriuo atveju – tik papildomas, palyginti su vaidmeniu, kurį atlieka atrankos komisija, ir EPSO negalėtų jos pakeisti.
Todėl konkursas, kurio pirminio etapo eiga buvo patikėta tik EPSO, yra neteisėtas.
(žr. 199 ir 204 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Pachtitis prieš Komisiją, F‑35/08, kurį apeliacine tvarka nagrinėja Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, byla T‑361/10 P, 58 punktas.