TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Byla F‑23/10

Finola Allen

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Socialinė apsauga – Sunki liga – Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis – RCAM draudimo ligos atveju taikymo pratęsimas – Kriterijus, pagrįstas draudimo pagal kitą tvarką nebuvimu“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo F. Allen prašo panaikinti Komisijos sprendimus dėl atsisakymo pripažinti ligą sunkia ir pratęsti draudimą ligos atveju pagal Europos Sąjungos institucijų bendrą sveikatos draudimo sistemą.

Sprendimas:      Panaikinti 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 17 d. ir 2010 m. sausio 7 d. sprendimus, kuriais Komisija atsisakė pripažinti ieškovės ligą sunkia ir pratęsti jos draudimo ligos atveju taikymą. Atmesti kitus ieškinyje nurodytus reikalavimus. Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Prašymo pripažinti ligą sunkia atmetimas – Atsisakymas pratęsti draudimą ligos atveju pagal bendrą sveikatos draudimo sistemą – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Ligos, pripažintos „panašiai sunkiomis“, kaip aiškiai nurodytosios Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis)

3.      Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Atsižvelgimas į skirtingas kalbines versijas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Sunki liga – Nustatymas – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Sprendimas atmesti – Ginčijamo akto motyvų pakeitimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

6.      Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Teisės gyventi šalyje sąlygos pagal Sąjungos teisę

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnis)

1.      Dėl ligos pripažinimo sunkia pagal Komisijos priimtų Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu, III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 punktą suinteresuotasis asmuo gali gauti 100 % sveikatos priežiūros išlaidų, susijusių su aptariama liga, kompensavimą. Tokį pripažinimą galima gauti pateikus dėl to prašymą, kaip tai numatyta minėtų nuostatų III antraštinės dalies 5 skyriaus 3 punkte, kai aptariama liga laikoma atitinkančia „sunkios ligos“ apibrėžimą, kuris pateiktas Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punkte.

Be to, pripažinus ligą sunkia su pareigūnų išsituokusiam sutuoktiniui draudimas ligos atveju pagal Sąjungos institucijų bendrą sveikatos draudimo sistemą sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti gali būti pratęstas daugiau nei vieniems metams nuo oficialios skyrybų datos, jeigu jis atitinka atm tikras kumuliacines sąlygas, numatytas Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų I antraštinės dalies 3 skyriaus 2 punkte.

Taigi, kadangi sprendimas dėl atsisakymo pripažinti ligą sunkia priimamas per specialią procedūrą ir sukelia tam tikrus padarinius suinteresuotojo asmens padėčiai, jis savaime yra tokį prašymą pateikusio asmens nenaudai priimtas aktas. Jei kartu tokį prašymą pateikęs asmuo yra su pareigūnų išsituokęs sutuoktinis, toks sprendimas gali būti atskiro sprendimo atsisakyti pratęsti jo draudimą ligos atveju pagal Sąjungos institucijų bendrą sveikatos draudimo sistemą pagrindas.

(žr. 38–40 punktus)

2.      Kalbant apie ligos pripažinimą sunkia, pažymėtina, kad Komisijos priimtų Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu, III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punkte nurodyti kriterijai neatrodo esą akivaizdžiai netinkami arba klaidingi atsižvelgiant į siekiamą tikslą nustatyti ligas, sunkumu panašias į aiškiai nurodytąsias Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje.

Iš tiesų pirmiausia Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje aiškiai numatytos keturios ligos tam tikrais atvejais gali sukelti ypač sunkių fizinių ir psichinių pasekmių, jomis sergama ilgai ar jos yra lėtinės, jų atveju reikia imtis rimtų terapinių priemonių ir būtina, kad pirminė diagnozė būtų aiškiai nustatyta; tam reikia tam tikrų tyrimų. Be to, šios ligos atitinkamam asmeniui gali sukelti sunkaus invalidumo pavojų.

Be to, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad net jei ligos priskiriamos vienai iš keturių aiškiai šiame straipsnyje nurodytų ligų, vien tik tam tikro sunkumo atvejai gali būti laikomi sunkia liga ir tik dėl jų atitinkamas asmuo gali pasinaudoti palankesne tvarka tokios ligos pripažinimo atveju.

Minėtais kriterijais neviršijama ribų, tinkamų ir būtinų siekiant nagrinėjamuose teisės aktuose, kuriais lengvatos, susijusios su ligos pripažinimu sunkia, suteikiamos vien tam tikro sunkumo ligų atvejais, nustatyto teisėto tikslo. Todėl Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punktu nepažeidžiamas proporcingumo principas.

(žr. 49–52 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, F‑65/09, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (T‑85/11 P), 51–53 ir 70 punktai.

3.      Vienodo Sąjungos teisės nuostatų taikymo, taigi ir aiškinimo, būtinumas neleidžia atskirai nagrinėti tik vienos dokumento versijos, bet reikalauja jį aiškinti atsižvelgiant į tikrą rengėjo valią ir jo siekiamą tikslą, be kita ko, remiantis visomis Sąjungos kalbomis parengtomis versijomis.

(žr. 57 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Zangerl‑Posselt prieš Komisiją, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (T‑62/10 P).

4.      Kalbant apie Medicinos tarnybos gydytojo ir Medicinos komiteto vertinimus, Sąjungos teismas nevykdo medicininių vertinimų, kurie laikytini galutiniais, jeigu jie buvo atlikti pagal reikalavimus, teisminės priežiūros.

Sunkios ligos kriterijai (gyvenimo trukmės sutrumpėjimas, lėtinė eiga, sudėtingų diagnostikos ir (arba) terapinių priemonių būtinumas, sunkaus invalidumo buvimas arba jo pavojus) priklauso medicininių vertinimų kategorijai, nes siekdami atsakyti į klausimą, ar vienas arba kitas kriterijus tenkinamas, Medicinos tarnybos gydytojas ir Medicinos komitetas neapsiriboja vien faktinių aplinkybių konstatavimu, bet iš tiesų jas įvertina, o šiam vertinimui būtina medicinos srities kompetencija.

Vis dėlto, nors teismo priežiūra neapima aiškiai medicininių vertinimų, kaip antai susijusių su ligos sunkumu, jis turi įsitikinti, ir tai ypač svarbu, kai procedūroje nėra to paties pusiausvyros tarp šalių garantijų lygio, kaip per procedūras, numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 ir 78 straipsniuose, kad Medicinos tarnybos gydytojas ir Medicinos komitetas konkrečiai ir kruopščiai išnagrinėjo jiems pateiktą situaciją. Be to, administracija turi nustatyti, kad jie atliko tokį vertinimą.

Kalbant apie Komisijos priimtų Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu, III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punkto taikymą, šios nuostatos rengėjų tikslas, kaip tai patvirtina žodžių junginio „susiejant įvairiais laipsniais keturis kriterijus“ vartojimas, buvo numatyti tarpusavyje susijusius požymius, į kuriuos siedami vienus su kitais Medicinos tarnybos gydytojas ir Medicinos komitetas turi atsižvelgti tam, kad būtų visapusiškai įvertintas aptariamos ligos padarinių sunkumas, taip paliekant gydytojams didelę laisvę atliekant jiems įvertinti pateiktų konkrečių situacijų medicininį vertinimą.

Taigi Medicinos tarnybos gydytojas ir Medicinos komitetas neturi nagrinėti prašymo pripažinti ligą sunkia tik atskirai vertindami tam tikras Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punkte numatytas sąlygas arba apribodami savo vertinimus vien sąlygomis, kurios, jų manymu, neįvykdytos. Pavyzdžiui, jei vienas iš kriterijų, vertinamas atskirai, atrodo esąs neįvykdytas, jį įvertinus atsižvelgiant į kitus kriterijus gali būti prieita prie atvirkštinės išvados, t. y. kad minėtas kriterijus yra įvykdytas, todėl Medicinos tarnybos gydytojui ir Medicinos komitetui draudžiama pasitenkinti vien vieno kriterijaus nagrinėjimu.

Todėl atlikdamas ribotą medicinos organų nuomonių, priimtų per ligos pripažinimo sunkia procedūrą, priežiūrą Sąjungos teismas turi įsitikinti, kad šios nuomonės priimtos remiantis konkrečiu ir kruopščiu suinteresuotojo asmens sveikatos būklės nagrinėjimu, kuris, kaip tai reikalaujama Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punkte, apima visus šiame punkte numatytus keturis tarpusavyje susijusius kriterijus.

(žr. 73 ir 75–80 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, 67 ir 68 punktai.

5.      Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytą teisių gynimo priemonių sistemą tuo atveju, kai administracija aiškiai atmeta skundą, jai gali tekti pakeisti motyvus, kuriais remdamasi priėmė ginčijamą aktą, tokio pakeitimo neturi būti po to, kai Tarnautojų teisme buvo pareikštas ieškinys dėl ginčijamo akto. Be to, nagrinėjant ieškinį teisme administracija negali pirminio klaidingo motyvavimo pakeisti visiškai nauju.

(žr. 98 punktą)

Nuoroda:

Europos sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija prieš Meierhofer, T‑560/08 P, 59 punktas.

6.      Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo 7 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kuriomis visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius, vis dėlto nekliudant valstybei narei išduoti leidimą gyventi Sąjungos piliečiui taikant paprastesnes sąlygas.

(žr. 106 punktą)