Language of document :

2018 m. gruodžio 12 d. Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AQ ir kt. / Corte dei Conti ir kt.

(Byla C-789/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: AQ ir kt.

Atsakovai: Corte dei Conti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Economia e delle Finanze, Inps-Gestione

Prejudiciniai klausimai

Ar ESS 2 ir 3 straipsniai, SESV 9, 45, 126, 145, 146, 147 straipsniai ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis ir Europos socialinių teisių ramsčio 3 ir 5 straipsniai draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, kiek šia norma Italijos viešosios administracijos institucijos įdarbinant ar skirstant funkcijas yra skatinamos suteikti pirmenybę tik tiems darbuotojams, kurie jau gauna Italijos viešųjų socialinio draudimo įstaigų skirtą pensiją?

Ar SESV 106 straipsnio 1 dalis ir 107 straipsnis draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią Italijos viešosios administracijos institucijoms, vykdančioms ekonominę veiklą, kuriai taikomi SESV 101 ir kiti straipsniai, leidžiama įdarbinti asmenis, kurie sutinka atsisakyti dalies ar viso atlyginimo, taip sutaupant išlaidas ir sudarant šiai administracijos institucijai geresnes konkurencines sąlygas palyginti su kitais ūkio subjektais?

Ar ESS 2, 3, 6 straipsniai, SESV 126 straipsnis ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis, Europos socialinių teisių ramsčio 3 straipsnis ir 7 straipsnio a punktas draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią joje numatytomis sąlygomis leidžiama darbuotojui atsisakyti dalies ar viso darbo užmokesčio, net jei šiuo atsisakymu siekiama tik neprarasti savo darbo vietos?

Ar ESS 2, 3 ir 6 straipsniai, SESV 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnis ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos socialinių teisių ramsčio 5, 6 ir 10 straipsniai draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią joje numatytomis sąlygomis leidžiama darbuotojui leidžiama dirbti Italijos viešojoje administracijoje atsisakant dalies ar viso atlyginimo, net jei dėl šio atsisakymo nepasikeičia darbo organizavimas, darbo laikas, reikalinga darbo kiekybė ir kokybė ir su tuo susijusi atsakomybė, taigi net jei dalies ar viso atlygio atsisakymas lemia akivaizdų abipusių darbo santykių pablogėjimą tiek kalbant apie atlygio ir atlikto darbo kiekio bei kokybės proporcingumą, tiek apie tai, kad darbuotojas yra verčiamas dirbti ne optimaliomis daro sąlygomis, o tai jį skatina blogiau atlikti savo pareigas, todėl mažėja administracijos efektyvumas?

Ar ESS 2, 3 ir 6 straipsniai, SESV 126 straipsnis ir 151 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis ir Europos socialinių teisių ramsčio 6 straipsnis draudžia Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalį ir Dekreto įstatymo Nr. 201/2011, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 214/2011, 23 ter straipsnio 1 dalį, kiek šios nuostatos leidžią arba įpareigoja Italijos viešosios administracijos institucijas dar nepasibaigus darbo ar bendradarbiavimo santykiams sumažinti darbuotojui atlygi pritaikius minėtoje Dekreto įstatymo Nr. 201/2011, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 214/2011, 23 ter straipsnio 1 dalyje nustatytas atlyginimų ribas, taigi įvykus įvykiui, kurio nebuvo įmanoma numatyti ir bet kuriuo atveju taikant nevisiškai aiškų mechanizmą, visiškai neatsižvelgiant į darbuotojui darbo santykių pradžioje pateiktą informaciją?

Ar ESS 2, 3 ir 6 straipsniai, SESV 8 ir 126 straipsniai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai ir Europos socialinių teisių ramsčio 10 ir 15 straipsniai draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Įstatymo Nr. 147/2013 1 straipsnio 489 dalis, pagal kurią joje nurodytomis sąlygomis Italijos viešoji administracija įpareigojama sumažinti atlyginimus tiems darbuotojams, kurie gauna pensijas iš viešosios socialinio draudimo įstaigos, taip baudžiant šiuos darbuotojus už tai, kad jie turi kitą pragyvenimo šaltinį, o tai atgraso nuo ilgesnio pasilikimo darbo rinkoje, privačios ekonominės iniciatyvos ir asmeninio turto kūrimo ir didinimo, nors tai vis dėlto yra tautos turtas ir privalumas?

____________