Byla T‑405/06
ArcelorMittal Luxembourg SA ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Bendrijos sijelių rinka – Sprendimas, kuriuo remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 nustatytas AP 65 straipsnio pažeidimas po to, kai EAPB sutartis nustojo galioti – Komisijos kompetencija — Neteisėtų veiksmų priskyrimas – Senatis – Teisė į gynybą“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Karteliai – Karteliai, kuriems „ratione materiae“ ir „ratione temporis“ taikomas EAPB sutarties teisinis režimas – EAPB sutarties galiojimo pabaiga
(AP 65 straipsnio 1 dalis; EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis)
2. Institucijų aktai – Galiojimas laiko atžvilgiu – Procedūrinės normos – Materialinės teisės normos – Atskyrimas – Materialinės teisės normos taikymas atgaline data – Sąlygos
(AP 65 straipsnio 1 dalis; EB 305 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis)
3. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai
(EB 81 ir 82 straipsniai)
4. EAPB – Karteliai – Draudimas – Pažeidimas – Priskyrimas – EB 81 straipsnio ir AP 65 straipsnio pažeidimams taikomų taisyklių tapatumas
(AP 65 straipsnio 1 dalis; EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Įmonės „ekonominio tęstinumo“ kriterijus
(AP 65 straipsnio 1 dalis; EB 81 straipsnio 1 dalis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų taikymo terminai – Nutraukimas – Taikymo sritis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 3 ir 4 dalys; Bendrasis sprendimas Nr. 715/78 2 straipsnio 1 ir 2 dalys)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų taikymo terminai – Nutraukimas – Prašymas pateikti informaciją
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų taikymo terminai – Sustabdymas – Ieškinio pateikimas Bendrijos teismui
(Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Bendrasis sprendimas Nr. 715/78)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Pernelyg ilga administracinės procedūros trukmė
1. Nors EAPB sutarties teisinio reglamentavimo srities perėmimas EB sutartimi nuo 2002 m. liepos 24 d. lėmė teisinių pagrindų, procedūrų ir taikytinų materialinių teisės normų pasikeitimus, jis turi reikšmės Bendrijos teisinės sistemos ir jos tikslų vientisumui ir tęstinumui. Šiuo klausimu laisvos konkurencijos sistemos, kuria užtikrinamos normalios konkurencijos sąlygos ir kuria, be kita ko, pagrįstos normos įmonių kartelių srityje, sukūrimas ir išlaikymas yra vienas iš pagrindinių tiek EB sutarties, tiek EAPB sutarties tikslų. Šiomis aplinkybėmis, net jei EAPB sutarties ir EB sutarties normos, reglamentuojančios įmonių susitarimus ir suderintus veiksmus, šiek tiek skiriasi, susitarimų ir suderintų veiksmų sąvokos AP 65 straipsnio 1 dalies prasme atitinka susitarimų ir suderintų veiksmų sąvoką EB 81 straipsnio prasme, ir Bendrijos teismas šias dvi nuostatas aiškino vienodai. Taigi neiškraipytos konkurencijos tikslo siekimas pirmiausia bendros rinkos anglies ir plieno sektoriuose nenutrūko pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, nes to paties tikslo siekiama ir pagal EB sutartį; šio tikslo įgyvendinimas pavestas Komisijai, administracinei institucijai, įpareigotai įgyvendinti ir plėtoti konkurencijos politiką dėl Bendrijos bendrojo intereso.
Be to, atsižvelgiant į valstybių narių teisės sistemoms bendrą principą, keičiant teisės aktus reikia užtikrinti teisinių struktūrų tęstinumą, nebent teisės aktų leidėjas nurodo kitaip. Bendrijos teisinės sistemos ir tikslų, kurie yra esminiai, kad ji veiktų, tęstinumas reikalauja, kad Europos bendrija, kaip Europos anglies ir plieno bendrijos teisių ir pareigų perėmėja, situacijų, susiklosčiusių galiojant EAPB sutarčiai, atžvilgiu pagal savo procedūras užtikrintų ir valstybių narių, ir asmenų teisių ir pareigų, eo tempore kylančių iš EAPB sutarties ir ją taikant priimtų normų, laikymąsi. Šis reikalavimas juo labiau taikomas, kai dėl taisyklių suderintų veiksmų srityje nesilaikymo iškraipyta konkurencija gali daryti poveikį pasibaigus EAPB sutarties galiojimui ir jau galiojant EB sutarčiai.
Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Reglamentas Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo ir, konkrečiai kalbant, jo 7 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinamos kaip leidžiančios Komisijai po 2002 m. liepos 23 d. konstatuoti įmonių kartelius, sudarytus EAPB sutarties taikymo sričiai ratione materiae ir ratione temporis priklausiančiuose sektoriuose, ir nustatyti sankcijas už juos, net jei minėtose reglamento nuostatose aiškiai nenurodomas 65 straipsnis.
(žr. 59–64 punktus)
2. Nors procedūrinės normos iš esmės yra taikomos visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems ginčams, taip nėra materialinės teisės normų atveju. Siekiant užtikrinti teisinio saugumo principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymąsi, Bendrijos materialinės teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms, tik jeigu iš šių normų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad joms turi būti pripažintas toks poveikis.
Šiuo požiūriu Bendrijos teisinės sistemos tęstinumas ir su teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principais susiję reikalavimai numato pagal EAPB sutartį priimtų materialinės teisės nuostatų taikymą faktinėms aplinkybėms, patenkančioms į šios sutarties taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis. Aplinkybė, kad pasibaigus EAPB sutarties galiojimui nagrinėjami teisės aktai nebegalioja tuo momentu, kai vertinama faktinė situacija, neturi reikšmės, nes vertinimas susijęs su teisine situacija, galutinai susiklosčiusia tada, kai buvo taikomos pagal EAPB sutartį priimtos materialinės teisės nuostatos.
Dėl Komisijos sprendimo, kuris buvo priimtas po to, kai EAPB sutartis nustojo galioti, pagal Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 7 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį, vykdant procedūrą pagal minėtą reglamentą, reikia pažymėti: kadangi nuostatos, susijusios su teisiniu pagrindu ir su procedūra, per kurią buvo priimtas sprendimas, yra procedūrinės normos, nuostatos, kurios turi būti taikomos, yra tos, kurios nustatytos Reglamente Nr. 1/2003. Be to, materialinės teisės normų atveju, kadangi minėtas sprendimas taikomas teisinei situacijai, kuri galutinai susiklostė iki pasibaigiant EAPB sutarties galiojimui, o nuo 2002 m. liepos 24 d. taikytina konkurencijos materialinė teisė netaikoma atgaline data, AP 65 straipsnio 1 dalis sudaro taikytiną materialinės teisės taisyklę, nepamirštant, jog iš EB sutarties, kaip lex generalis EAPB sutarties atžvilgiu, pobūdžio, įtvirtinto EB 305 straipsnyje, matyti, kad specialioji EAPB sutartimi nustatyta sistema ir jai taikyti priimtos normos remiantis principu lex specialis derogat legi generali yra taikomos situacijoms, susiklosčiusioms iki 2002 m. liepos 24 dienos.
(žr. 65–68 punktus)
3. Komisija gali adresuoti sprendimą, kuriuo už vienos dukterinės įmonės įvykdytą konkurencijos teisės pažeidimą skiriama bauda bendrovių grupės patronuojančiai bendrovei ne dėl ryšio tarp patronuojančios bendrovės ir jos dukterinės bendrovės kurstant pažeidimą nei juo labiau dėl to, kad patronuojanti bendrovė dalyvauja vykdant pažeidimą, bet dėl to, kad jos sudaro ekonominį vienetą ir todėl vieną įmonę EB 81 ir EB 82 straipsnių prasme, jei atitinkamos bendrovės savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje.
Ypatingais atvejais, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalo, egzistuoja paprastoji prezumpcija, kad minėta patronuojanti bendrovė realiai daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui ir todėl jos sudaro vieną įmonę EB 81 straipsnio prasme. Todėl patronuojanti bendrovė, Bendrijos teisme ginčijanti Komisijos sprendimą, kuriuo jai skiriama bauda už jos dukterinės bendrovės veiksmus, turi paneigti šią prezumpciją, pateikdama savo dukterinės bendrovės savarankiškumo įrodymų.
Kitaip tariant, pakanka, kad Komisija įrodytų, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas, tam, kad padarytų išvadą, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką jos elgesiui rinkoje. Tuomet Komisija galės pripažinti, kad patronuojanti bendrovė yra solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei paskirtos baudos sumokėjimą, net ir konstatavus, jog minėta patronuojanti bendrovė tiesiogiai nedalyvavo susitarimuose, nebent ji įrodo, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai.
(žr. 88–89, 91 punktus)
4. Panašiai, kaip ir EB 81 straipsnio 1 dalies draudimo atveju, AP 65 straipsnio 1 dalis taikoma visų pirma „įmonėms“. Šiose dviejose nuostatose įmonės sąvoka turi tą pačią prasmę. Todėl taisyklės, susijusios su atsakomybės už EB 81 straipsnio 1 dalis pažeidimus priskyrimu, taip pat galioja ir AP 65 straipsnio 1 dalies pažeidimo atveju.
(žr. 92 punktą)
5. Bendrovei, įsteigtai kaip 100 % kontroliuojamai dukterinei bendrovei, kad vykdytų patronuojančios bendrovės tam tikrą ekonominę veiklą, kaip ekonominių teisių perėmėjai gali būti priskirta atsakomybė už patronuojančios bendrovės neteisėtus veiksmus netiesiogiai atsakomybė už kitos patronuojančios bendrovės dukterinės bendrovės įvykdytus neteisėtus veiksmus.
Šis atsakomybės priskyrimas pateisinamas remiantis ekonominio tęstinumo kriterijumi, kuris buvo taikytas visų pirma restruktūrizavimo arba kitais įmonių grupės vidinių pertvarkymų atvejais. Visiško arba dalinio teisės subjekto ekonominės veiklos perdavimo kitam subjektui atveju atsakomybė už vykdant nagrinėjamą veiklą pirminio valdytojo padarytą pažeidimą gali būti priskiriama naujam valdytojui, jeigu jie taikant konkurencijos taisykles bendrai sudaro tą patį ekonominį vienetą ir net jei pirminis valdytojas tebeegzistuoja kaip teisės subjektas. Toks sankcijos skyrimas visų pirma priimtinas tuomet, kai šiuos subjektus kontroliavo tas pats asmuo ir jie, atsižvelgiant į glaudžius ryšius, juos vienijančius ekonominiu ir organizaciniu aspektu, iš esmės laikėsi tokių pačių komercinių gairių. Tai visų pirma taikoma tokiai įmonių grupės reorganizacijai, per kurią pirminis valdytojas nebūtinai nustoja egzistuoti teisiniu požiūriu, tačiau daugiau nebevykdo jokios reikšmingesnės ūkinės veiklos rinkoje. Iš tiesų, jei tarp pirminio ir naujojo kartelyje dalyvavusios įmonės valdytojo egzistuoja struktūrinis ryšys, suinteresuotieji asmenys, tikslingai ar to nesiekdami, gali išvengti atsakomybės pagal kartelių teisės normas, pasinaudodami jiems prieinamomis teisinėmis struktūrinio pertvarkymo galimybėmis.
Be to, atsižvelgiant į pagrindinę ekonominio vieneto koncepciją, nebūtina, kad Komisija nuspręstų vykdyti teisines procedūras bendrovės, kuri veikė pažeidimo įvykdymo metu, arba jos ekonominių teisių perėmėjos šiame sektoriuje atžvilgiu. Kaip skirta reglamentuoti įmonių veiklą, Bendrijos konkurencijos teisė taikoma ekonominiams vienetams, susidedantiems iš materialinių ir žmogiškųjų išteklių visumos, kurie gali padaryti EB 81 straipsnio 1 dalyje ir AP 65 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Taigi įmonė gali apimti keletą teisės subjektų. Bendrovė gali būti pripažinta solidariai atsakinga su kita bendrove už tyčia arba dėl neatsargumo pažeidimą įvykdžiusiai bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, jei Komisija tame pačiame sprendime įrodo, kad šiuo pažeidimu taip pat galėjo būti apkaltinta ir bendrovė, kuri turi solidariai sumokėti baudą. Taigi solidarumas yra normalus atsakomybės už vienos bendrovės įvykdytus veiksmus priskyrimo kitai bendrovei padarinys, ypač kai šios dvi bendrovės sudaro tą pačią įmonę.
(žr. 107–115, 117 punktus)
6. Pagal Bendrojo sprendimo Nr. 715/78 dėl bylų nagrinėjimo senaties terminų ir sankcijų įgyvendinimo pagal Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 25 straipsnio 3 ir 4 dalis senaties terminas nutraukiamas bet kuria Komisijos tyrimo ar teisinės procedūros priemone, apie kurią buvo pranešta bent vienai pažeidime dalyvavusiai įmonei, o senaties termino nutraukimas galioja visoms nagrinėjamame pažeidime dalyvavusioms įmonėms.
„Pažeidime dalyvavusi įmone“ šių nuostatų prasme reikia laikyti bet kurią įmonę, kuri atitinkamai identifikuojama Komisijos sprendime, kuriuo skiriama bauda už pažeidimą. Šiuo klausimu ta aplinkybė, kad įmonė pirminiame pranešime apie kaltinimus arba, kalbant bendriau, administracinėje procedūroje, kurioje buvo atliktas senaties terminą nutraukiantis veiksmas, nebuvo identifikuota kaip „pažeidime dalyvavusi įmonė“, nėra svarbi, jei ši įmonė vėliau identifikuojama.
Iš šių nuostatų matyti, kad senaties terminas nutraukiamas ne tik įmonėms, kurioms taikoma Komisijos tyrimo ar teisinės procedūros priemonė, bet ir pažeidime dalyvavusioms įmonėms, apie kurias Komisija dar nežino ir todėl joms nebuvo adresuota jokia tyrimo ar procedūros priemonė.
Be to, įmonė, kuriai gali būti priskiriami kitos įmonės neteisėti veiksmai, ir ji gali būti laikoma kaip šį pažeidimą įvykdžiusi įmonė, „dalyvauja pažeidime“ šių nuostatų prasme.
(žr. 143–146 punktus)
7. Komisijos rašytinis prašymas pateikti informaciją, kuriuo siekiama nustatyti duomenis apie įmonių, dėl kurių pradėta vykdyti Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo procedūra, apyvartą, gali sudaryti priemonę, kuri yra būtina vykdant su pažeidimu susijusią teisinę procedūrą – ši priemonė nutraukia senaties terminą, – nes ji leidžia Komisijai patikrinti, ar įmonėms ketinamos skirti baudos neviršija didžiausios pagal minėtus reglamentus leistinos baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą.
(žr. 147 punktą)
8. Nors, kiek tai susiję su senaties termino nutraukimu vykdant teisines procedūras, Reglamente Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo ir Bendrajame sprendime Nr. 715/78 dėl bylų nagrinėjimo senaties terminų ir sankcijų įgyvendinimo pagal Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį aiškiai numatomas tokio nutraukimo erga omnes poveikis, vis dėlto, kiek tai susiję su senaties termino sustabdymu, minėtuose aktuose neatsakoma į klausimą, ar ieškinio pateikimas turi santykinį poveikį, kuomet senaties terminas sustabdomas visam proceso laikotarpiui tik įmonės ieškovės atžvilgiu, ar erga omnes poveikį, – kai senaties terminas sustabdomas visam proceso laikotarpiui visų pažeidime dalyvavusių įmonių, nesvarbu, ar jos pateikė ieškinį, atžvilgiu.
Kaip ir senaties termino nutraukimo atveju, senaties termino sustabdymas, kuris sudaro išimtį iš penkerių metų senaties taisyklės, turi būti aiškinamas siaurai. Pagal šį principą teisės aktų leidėjo tylėjimas negali būti aiškinamas kaip turintis erga omnes poveikį. Tai juo labiau taikytina dėl to, kad, skirtingai nei senaties termino nutraukimas, kuriuo siekiama Komisijai sudaryti galimybę vykdyti teisines procedūras ir veiksmingai sankcionuoti už konkurencijos teisės pažeidimus, senaties termino sustabdymas pagal apibrėžimą yra susijęs su prielaida, kad Komisija jau yra priėmusi sprendimą. Paprastai šioje stadijoje nebebūtina suteikti erga omnes poveikį vienos kurios iš sankcionuotų įmonių inicijuojamam procesui Bendrijos teisme. Atvirkščiai, darant tokią prielaidą, teisminio proceso inter partes poveikis ir Bendrijos teismo šiam poveikiui priskiriamos pasekmės iš principo prieštarauja tam, kad skundžiamo sprendimo įmonės adresatės pareikštas ieškinys turėtų kokį nors poveikį kitų adresačių padėčiai.
Be to, nors tiesa, kad Sutarties konkurencijos taisyklės taikomos įmonėms, vis dėlto Komisijos sprendimų konkurencijos teisės srityje taikymo ir vykdymo tikslais kaip adresatą būtina nurodyti subjektą, turintį teisinį subjektiškumą, o pranešime apie kaltinimus turi būti konkrečiai ir nedviprasmiškai identifikuojamas juridinis asmuo, kuriam galėtų būti skiriamos baudos ir kuriam būtų galima jį adresuoti. Tik šis juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl šio administracinėje procedūroje priimto sprendimo, todėl senaties terminas gali būti sustabdomas tik jo atžvilgiu. Taigi senaties termino sustabdymas dėl įmonės inicijuoto proceso Bendrijos teisme taikomas tik proceso šalimi esančiam teisės subjektui ir netaikomas kitiems teisės subjektams, kurie įeina į tą patį ekonominį subjektą.
(žr. 151, 153–158 punktus)
9. Kadangi teisės į gynybą paisymas yra labai svarbus administracinėse procedūrose, susijusiose su konkurencijos politika, labai svarbu išvengti nepataisomo šios teisės pažeidimo dėl nepagrįstai ilgos tyrimo stadijos trukmės ir to, kad ši ilga trukmė nesudarytų kliūčių surinkti įrodymus, paneigiančius atsakomybę užtraukiantį suinteresuotųjų įmonių elgesį. Dėl šios priežasties tyrimą, ar nėra galimų naudojimosi teise į gynybą apribojimų, reikia atlikti ne tik dėl stadijos, kai šia teise naudojamasi plačiausiai, t. y. antrosios administracinės procedūros stadijos. Be to, pareiga įrodyti tariamą gynybos teisių pažeidimą, kuris buvo padarytas, nes įmonės galimybės atsikirsti į Komisijos kaltinimus buvo apribotos dėl to, kad pirmoji administracinės procedūros stadija truko nepagrįstai ilgai, tenka suinteresuotajam asmeniui.
(žr. 166–167 punktus)