EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. birželio 5 d.

Byla F‑71/10

Nicola Cantisani

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Konferencijų vertėjas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniai – Psichologinis priekabiavimas – Interesų konfliktas – Prašymas atlyginti žalą“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo N. Cantisani prašo panaikinti Komisijos sprendimą atmesti jo pagalbos prašymą dėl psichologinio priekabiavimo, kurį jis patyrė 1999–2007 m., eidamas konferencijų vertėjo pareigas. Be to, ieškovas prašo nurodyti Komisijai atlyginti jo patirtą žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Vykdymas psichologinio priekabiavimo srityje – Pagalbos prašymo pateikimas – Protingo termino laikymasis – Termino, kurio reikia laikytis, eigos pradžia

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis, 24 straipsnis ir 90 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Apimtis – Administracijos pareiga nagrinėti skundus dėl priekabiavimo – Rūpestingumo ir greitumo reikalavimai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis, 24 straipsnis ir 90 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kuriuo siekiama diskredituoti asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas arba dėl kurio tai atsitinka – Pakartotinio elgesio reikalavimas – Tyčinio elgesio reikalavimas – Apimtis – Priekabiautojo piktavališko ketinimo reikalavimo nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ieškinys, grindžiamas administracijos pareiga atlyginti žalą, kurią pareigūnas patyrė dėl trečiojo asmens – Priimtinumas – Sąlyga – Visų nacionalinių teisių gynimo priemonių išnaudojimas – Išimtis – Veiksmingų teisių gynimo priemonių nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio pirma ir antra pastraipos ir 91 straipsnis)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniuose aiškiai nenustatytas terminas pagalbos prašymui psichologinio priekabiavimo srityje pateikti. Tačiau, remiantis teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principais, tokį prašymą pageidaujantis pateikti pareigūnas arba tarnautojas turi tai padaryti per protingą terminą; penkerių metų terminas turėtų būti laikomas protingu terminu, per kurį galima tinkamai apskųsti psichologinį priekabiavimą administracijai ir paprašyti jos pagalbos.

Be kita ko, pagalbos prašymo psichologinio priekabiavimo srityje pateikimo termino eigos pradžia sutampa su preziumuojamo psichologinio priekabiautojo paskutiniu veiksmu arba bet kuriuo atveju momentu, nuo kurio preziumuojamas priekabiautojas nebegali atnaujinti savo veiksmų aukos atžvilgiu.

(žr. 67 ir 68 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 8 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑95/09, 41–44, 49 ir 53 punktai.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį kiekviena Sąjungos institucija turi apsaugoti savo pareigūnus ir tarnautojus nuo bet kokio viršininkų priekabiavimo arba žeminamo elgesio. Be kita ko, pareiga teikti pagalbą, kai atsitinka įvykis, nesuderinamas su tvarka tarnyboje ir jos ramia eiga, reiškia, kad administracija turi įsikišti dėdama visas reikalingas pastangas ir reaguoti greitai ir rūpestingai, kiek to reikalaujama pagal konkretaus atvejo aplinkybes, imtis veiksmų, kad nustatytų faktines aplinkybes, ir jomis remdamasi, gerai susipažinusi su situacija, padarytų tinkamas išvadas. Tam pakanka, kad pareigūnas arba tarnautojas, kuris prašo savo institucijos pagalbos, pateiktų pirminių įrodymų apie priešišką elgesį jo atžvilgiu. Kai gauna tokią informaciją, atitinkama institucija turi imtis tinkamų priemonių pirmiausia atlikti tyrimui ir nustatyti skunde nurodytus faktus, bendradarbiaudama su jį pateikusiu asmeniu.

(žr. 78 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, 15 ir 16 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 21 d. Sprendimo Tallarico prieš Parlamentą, T‑5/92, 31 punktas; 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Campogrande prieš Komisiją, T‑136/98, 42 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje psichologinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „veiksmai, kurie gali pakenkti“, ir, siekiant jį įrodyti, turi būti tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirmoji sąlyga susijusi su fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais, kurie „trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi“, vadinasi, psichologinis priekabiavimas turi būti suvokiamas kaip ilgai trunkantis procesas, o tai reiškia, kad veiksmai yra kartotiniai arba tęstiniai ir „tyčiniai“. Pagal antrąją sąlygą, kuri prie pirmosios prijungta jungtuku „ir“, šiuo fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba arba gestais kenkiama asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Remiantis tuo, kad būdvardis „tyčiniai“ susijęs su pirmąja, o ne su antrąja sąlyga, galima padaryti dvi išvadas. Pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje nurodytas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi veiksmai, todėl ši nuostata netaikoma netyčiniams veiksmams. Antra, nereikalaujama, kad fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai būtų įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Kitaip tariant, gali būti psichologinis priekabiavimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, nors priekabiautojas savo veiksmais nesiekia apšmeižti arba pažeminti aukos arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygų. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes jie buvo įvykdyti sąmoningai.

Pagaliau, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, nagrinėjami veiksmai turi būti netinkami, todėl psichologiniu priekabiavimu jie pripažįstami su sąlyga, kad yra pakankamai objektyviai tikri, t. y. įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokus stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis šį elgesį laikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas ir jį kritikuotų.

(žr. 89 ir 90 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Q prieš Komisiją, F‑52/05, 135 punktas; 2012 m. gegužės 16 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑42/10, 135 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. liepos 12 d. Sprendimas Komisija prieš Q, T‑80/09 P.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio antros pastraipos tikslas – žalos, padarytos pareigūnui trečiųjų asmenų ar kitų pareigūnų, minimų šio straipsnio pirmoje pastraipoje, veiksmais, atlyginimas, jeigu pareigūnas negalėjo gauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens. Ieškinio dėl žalos atlyginimo, kurį pateikia pareigūnas arba tarnautojas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio antrą pastraipą, priimtinumui taikoma visų nacionalinės teisės gynimo priemonių išnaudojimo sąlyga, jeigu šios priemonės veiksmingai užtikrina suinteresuotųjų asmenų apsaugą ir leidžia pasiekti, kad būtų atlyginta nurodyta žala.

(žr. 130 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2006 m. spalio 5 d. Nutarties Schmidt-Brown prieš Komisiją, C‑365/05 P, 78 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. kovo 9 d. Sprendimo L prieš Komisiją, T‑254/02, 148 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Komisija prieš Q 67 punktas.